e7822b96-e156-428a-9bb8-fa4609932a8a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-693-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02984-2012-6                                           Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.   Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų I.

O. J. ir M. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atsakovams I. O. J. ir M. J. dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys: J. V., J. K., V. K., I. V. A., Z. A., J. B. A., N. D., L. D., V. G., E. G., P. G., L. G., J. H., V. J., R. J., R. J., R. K., B. K., E. K., R. L., D. L., R. T. M., L. M., J. M., L. N., R. N., A. P., L. P., J. P., G. P., J. P., B. P., L. P., V. P., Ž. R., A.

S., N. S., I. S., Č. S., D. S., O. S., R. Å ., Z. T., D. V., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Dilidus“ ir Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė           IeÅ¡kovė prašė atidalinti jai priklausančias 1875/30 323 dalis (18,75 kv.

m) neįrengtos pastogės iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal pridėtÄ neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planÄ . IeÅ¡kovės butas yra trečiame pastato aukÅ¡te. VirÅ¡ ieÅ¡kovės buto yra neįrengta pastogė, kurios bendras plotas 303,23 kv. m. Nuosavybės teises į pastogę buvo įregistravę bendraatsakovai (40,3 kv. m bendro ploto), tretieji asmenys: J. V. (5,61 kv. m), J. K. ir V. K. (9,76 kv. m), E. K. (5,06 kv. m), E. G. (6,88 kv.

m) ir ieÅ¡kovė (18,75 kv. m). Ä® likusias 21.311/30 323 dalis pastogės nuosavybės teisių neįregistruota. Pastogės bendraturčiai, kurie įregistravo savo nuosavybės teises, davė ieÅ¡kovei sutikimÄ atsidalinti jai priklausančiÄ pastogės dalį, tačiau tokio sutikimo nedavė atsakovai. IeÅ¡kovė nori įsirengti papildomÄ gyvenamÄ jį plotÄ ir taip padidinti savo buto naudingÄ jį plotÄ . Atsakovai nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omo atidalinti ploto konkrečios vietos, nepateikė alternatyvaus plano.

IeÅ¡kovės siÅ«lomas atidalijimo variantas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių Kitaip plano negali parengti, nes ir kitas kaimynas yra greta įsirengęs patalpas. Ä® palėpę yra patenkama iÅ¡ dviejų pusių, užtvėrus vienÄ praėjimÄ , lieka kitas praėjimas. Savivaldybė nurodė, jog esant dar vienam praėjimui, tokį pastogės atidalinimo projektÄ galima tvirtinti. Atsakovų minimas koridorius iÅ¡ esmės yra negalimas, nes pastogėje yra laikančios konstrukcijos, dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė pateikė teismui aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , be to kiti tretieji asmenys taip pat neprieÅ¡tarauja dėl koridorius reikalingumo.         Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu.

Nurodė, jog atsidalijimo planas parengtas netinkamai, nesilaikyta Nekilnojamo turto kadastro įstatymo (7, 8 straipsnių) nuostatų. Iš pateikto atsidalijimo plano nematyti kiek ir kam patalpų priklausytų, nematyti, koks konkrečiai patalpų plotas priskirtinas ieškovei ir koks liktų visiems likusiems bendraturčiams. Atsakovai nesutinka ir dėl įėjimo į pastogę uždarymo (dabartinis įėjimas į pastogę taptų įėjimu tik į ieškovės atidalintas patalpas). Likusio vienintelio (iš dabartinių dviejų) įėjimų neužtektų (bendram naudojimuisi).

Po tokio atidalijimo nukentėtų kitų bendraturčių interesai, nes, siekiant patekti į kitus pastogės plotus, bendraturčių dalys turėtų bÅ«ti mažinamos bendram plotui (koridoriui) įrengti, kai ieÅ¡kovė jau bÅ«tų atsidalinusi ir iÅ¡ jos ploto nebÅ«tų skiriama jokia dalis bendrajam plotui (koridoriui). IeÅ¡kovės plotas bendrojoje nuosavybėje itin mažas. Atsakovai nepateikė teismui savo planų, kadangi neturi galimybės parengti tokį planÄ . Tretieji asmenys šioje byloje, turėtų bÅ«ti įtraukti atsakovais.

IeÅ¡kovės plane yra nurodytas tik jos galimas pastogės dalies plotas, tačiau nenurodytas kitų bendratučių konkretus plotas, todėl atsakovams sunku atsakyti, ar jų teisės, patenkinus šį ieÅ¡kinį pagal atidalijimo planÄ bus pažeistos. Nenurodytas liekančios atsakovams ir tretiesiems asmenims pastogės dalies plotas. Daugiabučiuose namuose draudžiama uždaryti išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas ir aukÅ¡tus.        Trečiasis asmuo V. K. sutiko su ieÅ¡kiniu.

Nurodė, jog praėjimas į pastogę yra pastoviai uždarytas. Ten renkasi narkomanai, asocialÅ«s asmenys, pilna Å¡iukÅ¡lių, todėl gali kilti gaisras. Atsakovai prieÅ¡ 5-6 metus savavaliÅ¡kai nugriovė kaminÄ ir ruošėsi padaryti praėjimÄ Ä¯ savo butÄ , tačiau kai statybų inspekcija pradėjo kelti šį klausimÄ , tada Å¡ie atsakovų darbai buvo sustabdyti. Pastate dar yra vienas praėjimas į pastogę, ne tik tie kurie pažymėti plane. Jei ieÅ¡kovė sutvarkytų pastogę, tai bÅ«tų naudai visiems gyventojams, nebekiltų bereikalingų ginčų, nereikėtų kviesti policijos dėl svetimų asmenų buvimo pastogėje.

        Trečiasis asmuo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas sutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad ieÅ¡kovės planas yra gana detalus, kurį patvirtinus ir vėliau tvarkant pagal visus įstatymus bÅ«tų galima įgyvendinti, paliekant net ir praėjimÄ . Pats atsakovas kitų ginčo sprendimo variantų nepateikė, iÅ¡skyrus paaiÅ¡kinimus apie įstatymus. Vieno įėjimo užtvėrimas, net ir patvirtinus planÄ , yra tik galimas ateityje. Visos atsakovų nurodytos aplinkybės netrukdo patvirtinti plano.

Statybų procese turėtų bÅ«tų sprendžiamas statybos projekto, statybos klausimas ar galima, užtverti praėjimÄ . Pastogės patalpos yra labai apleistos, užverstos įvairiais nereikalingais daiktais, neÅ¡varios, ten dažnai gyvena asocialÅ«s asmenys. Pro kitÄ Ä¯Ä—jimÄ Â galima laisvai patekti į pastogę, dėl to nepažeidžiamos jokios teisės, be to yra padarytas papildomas praėjimas ir pro jį galima patekti į pastogę.        Trečiasis asmuo J. V. sutiko su ieÅ¡kiniu.

       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir atidalino ieÅ¡kovei iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 18,75 kv. m. ploto neįrengtos pastogės dalį pagal ieÅ¡kovės pridėta prie bylos neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planÄ . Priteisė ieÅ¡kovei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 3500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė lygiomis dalis iÅ¡ atsakovų valstybės naudai 881,69 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.                     Teismas nustatė, kad tretieji asmenys, dalyvavę bylos nagrinėjime ar pateikę atsiliepimus, palaikė ieÅ¡kovės pateiktÄ pastogės atidalinimo projektÄ , nesutiko su atsakovų argumentais. Ant ieÅ¡kovės pateikto teismui pastogės atidalinimo projekto pasirašė „jog sutinka“ Å¡ie tretieji asmenys:

D. S., I. S., R. N., J. V., V. K. bei Vilniaus Onkologijos instituto atstovas. Kiti tretieji asmenys byloje nepateikė savo nuomonės dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, jokių pretenzijų ar nesutikimų dėl pastogės atidalijimo nepareiÅ¡kė, nors apie bylos nagrinėjimÄ visiems proceso dalyviams buvo praneÅ¡ta tinkamai, todėl visi proceso dalyviai galėjo teismui iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl Å¡io pastogės atidalijimo plano arba pasiÅ«lyti savo variantus. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vieninteliai prieÅ¡taraujantys (arba bent jau oficialiai tai pareiÅ¡kę) ieÅ¡kovės pateiktam atidalinimo projektui, yra atsakovai.

Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos Å¡alių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tai yra bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Nagrinėjamu atveju asmenys, patraukti byloje kaip tretieji asmenys, ne vienas iÅ¡ jų neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovei, ginčo tarp ieÅ¡kovės ir Å¡ių asmenų nėra, ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu jokio reikalavimo Å¡iems asmenims nepareiÅ¡kė, jokių sumų ieÅ¡kovė iÅ¡ jų priteisti nenori, tačiau pats Å¡ios bylos sprendimas gali liesti Å¡ių asmenų interesus, todėl atsižvelgiant į Å¡ias visas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinyje suformulavusi tokio pobÅ«džio savo teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), pasirinko tinkamai antrÄ jÄ atitinkamų teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, Å¡alį (atsakovus) ir Å¡iai nukreipė savo reikalavimÄ , o kitus asmenis, tarp kurių nėra ginčo patraukti trečiaisiais asmenimis.

Å alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimÄ turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , todėl atsakovų argumentai dėl kitų asmenų (kurie byloje patraukti trečiaisiais asmenimis) neteisingo procesinio statuso, yra nepagrįsti, todėl atmetami.          Teismas pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalijimo variantÄ ieÅ¡kovei bÅ«tų atidalinta patalpa, kurios plotas 15,488 kv. m (6,40 m x 2,42 m), ir tai bÅ«tų mažesnis realus plotas, negu Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis (1875/30323).

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog po siūlomo atidalijimo ieškovei realiai atitektų didesnė nuosavybės dalis (o kitų bendraturčių nuosavybės dalys atitinkamai sumažėtų), todėl šie atsakovų argumentai dėl neaiškaus ploto yra atmetami. Be to pats projektas teismo vertinimu yra gana detalus ir aiškus. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ateityje prireikus spręsti bendrų praėjimų (koridorių) pastogėje nustatymo klausimus į šiuos (bendrus) plotus neva nepatektų ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio ploto dalis, kadangi iš šių bylos duomenų, paties projekto ir anksčiau paminėtų aplinkybių, matyti, kad ieškovei dar liktų ploto, kurį galėtų panaudoti bendriems praėjimams (koridoriams).

           Visi kiti proceso dalyviai, iÅ¡skyrus atsakovus, nepateikė teismui jokių prieÅ¡taravimų dėl deÅ¡iniojo įėjimo į pastogę, ne vienas kitas trečiasis asmuo nenurodė, kad toks atidalinimas pažeistų jų teises ar interesus, labai juos apsunkintų. PrieÅ¡ingai, kai kurie tretieji asmenys (kaip V. K., Vilniaus Onkologijos institutas) patys palaikė ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ pastogės atidalinimo projektÄ , motyvuodami tuo, kad ieÅ¡kovei vėliau savo dalies pastogėje įsirengus patalpas, kartu bus paremontuota, patvarkyta pastogė, o Å¡iuo metu pastogė yra apleista, netvarkinga, ten lankosi įvairÅ«s asocialÅ«s svetimi asmenis.

IÅ¡ pastogės atidalinimo projekto matyti, kad Å¡iai dienai į ginčo pastogę yra du įėjimai (per laiptines), tai yra vienas įėjimas per kairiÄ jÄ namo laiptinę, o kitas per deÅ¡inę namo laiptinę (t.

4. b.l. 179). Prie vieno iÅ¡ Å¡ių įėjimų į pastogę jau yra atidalinta pastogės dalis kuri, nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims J. K. ir V. K.. BÅ«tent prie Å¡io įėjimo į pastogės patalpÄ ir praÅ¡oma atidalinti ieÅ¡kovei pastogės dalį. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas ir pastogės dalis bÅ«tų atidalinta ieÅ¡kovės siÅ«lomu bÅ«du, tai kitiems bendraturčiams (kurių Å¡iuo metu yra beveik 50), įsirengus ieÅ¡kovei savo dalyje (jei bus padalinta pagal ieÅ¡kovės projektÄ ) tam tikras patalpas ar kitaip rekonstravus, bÅ«tų apsunkintas įėjimas į pastogę pro deÅ¡inę namo laiptinę arba bÅ«tų neįmanomas.

Teismas pažymėjo, kad tokie praėjimai į namo pastogę negali bÅ«ti užtveriami, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurios taikymui bÅ«tinos sÄ lygos: kad toks užtvėrimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad po atsidalinimo ieÅ¡kovei vėliau užtvėrus deÅ¡inį praėjimÄ Ä¯ pastogę, tačiau liktų dar kitas praėjimas (kairinis), tai yra pastogę bÅ«tų galima pasiekti ir pro kitÄ Ä¯Ä—jimÄ , be to gyventojams įmanoma įsirengti ir daugiau praėjimų į pastogę, o kai kurie bendraturčiai, kurių butai bÅ«tų po pastogę, galėtų įsirengti praėjimus pro butus (mansardas). Todėl daroma iÅ¡vada, kad net ir darant prielaidÄ , jog toks deÅ¡inės pusės į pastogę praėjimo užtvėrimas ateityje bus, jis netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį.

Teismas kartu pažymėjo, kad ieÅ¡kovei savo atidalintos pastogės dalyje numačius įsirengti konkrečios paskirties patalpas, ieÅ¡kovė turės gauti atitinkamai statybÄ leidžiančius dokumentus, suteikiančius teisę rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius (tuo pačiu jei ir norės užtverti vieÅ¡Ä praėjimÄ Ä¯ pastogę) ir Å¡ie tam tikri statybos sprendimai, darbai, paprastai rengiami jau iÅ¡sprendus atidalijimo klausimus. Neatitinkant tam tikrų reikalavimų, statybos inspekcija gali neduoti ieÅ¡kovei statyti ar rekonstruoti patalpas pastogėje, jei pvz: nebÅ«tų iÅ¡spręstas tinkamai praėjimų į pastogę klausimas ir pan.

Teismas pažymėjo, kad konkrečios patalpos ar rekonstrukcijos projektas, kuris ateityje gali būti tikslinamas ir derinamas, gali būti išsaugotas praėjimas ir pan. Atidalinus neįrengtos palėpės dalį, neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais.

         Teismui yra pateiktas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2014-04-07 raÅ¡tas Nr. 9.4.-787(9.6.), kuriame yra nurodyta, jog pagal galiojančius gaisrinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus, ieÅ¡kovės schemoje nurodyta pastogės dalis gali bÅ«ti atidalinta pagal ieÅ¡kovės atidalijimo schemÄ . Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovų motyvai dėl netinkamo gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi yra nepagrįsti, tai yra toks ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas pastogės atidalinimo projektas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas.

Atsakovai nenurodė pagrįstų motyvų, jog šis ieškovės pasiūlytas dalies pastogės atidalinimas padarytų jiems neproporcingos žalos, alternatyvų ir kitokių pasiūlymų kaip kitaip realizuoti ieškovei savo teisę teismui nepateikė. Ieškovei priklausanti palėpės dalis yra pakankamo dydžio, kad po pertvarkymo galėtų būti naudojama kaip atskiras daiktas, atidalijamos palėpės dalies įrengimas ir naudojimas netrukdytų naudoti kitų šiame name esančių butų bei patalpų pagal paskirtį, pats projektas techniškai ir procedūriškai įmanomas įgyvendinti, atidalijamos palėpės dalies vieta yra virš ieškovės buto, ieškovei norint įsirengti ar sukonstruoti ten tam tikras patalpas – dešinysis praėjimas (galėjimu juo naudotis kitiems gyventojams) į pastogę galėtų būtų vėliau derinamas statybų procese, neproporcingos žalos kitiems suinteresuotiems asmenims (bendraturčiams) toks padalinimas nedaro, tretieji asmenys jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovės pasiūlyto pastogės atidalinimo būdo nepateikė, neproporcingo bendratučių teisių ir interesų pažeidimo nenustatyta.

Teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino, kad bendraturtis, siekiantis atsidalyti iÅ¡ bendro turto, turi įrodyti, savo siÅ«lomo bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«do priimtinumÄ , visi kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo bÅ«dus, atitinkančius įstatymų reikalavimus. Teismas pasiÅ«lė pateikti Å¡alims papildomus įrodymus, tačiau atsakovai teikti papildomus įrodymus (savo galimÄ atidalinimo projektÄ ) atsisakė bei neįrodė, kad Å¡is ieÅ¡kovės teisių įgyvendinimas (pagal jos pasiÅ«lytÄ atidalinimo projektÄ ) neproporcingai padarytų žalÄ atsakovų ar kitų asmenų teisėms ir interesams, todėl atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas atidalyti ieÅ¡kovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pastogės atidalinimo projektÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tenkinamas.

      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai          Apeliaciniu skundu atsakovai I. O. J. ir M. J. praÅ¡o 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.                Atsakovai apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) IeÅ¡kinio reikalavimas atidalinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ nuosavybės dalį buvo netinkamai suformuluotas, nes pareikÅ¡tas ne visiems pastogės bendrasavininkams.

Todėl teismas negalėjo tokio ieÅ¡kinio tenkinti. IeÅ¡kinys, kuriuo reikalaujama atidalinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ pastogės nuosavybės dalį, reiÅ¡kiamas tik atsakovams I. O. J. ir M. J.. Tuo tarpu ginčo pastogė nuosavybės teise priklauso ne tik ieÅ¡kovei ir atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims. Atsakovams priklausanti pastogės nuosavybės dalis nėra niekaip atidalinta nuo kitų bendrasavininkų, nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Teismas, atidalindamas ieÅ¡kovei pastogės dalį, realiai atidalino jos dalį ne tik nuo atsakovams priklausančios dalies, bet ir nuo kitų 47 tretiesiems asmenims priklausančių nuosavybės dalių.

Byloje priimtas teismo sprendimas tiesiogiai reguliuoja materialiojo teisinio santykio dalyvių teises ir pareigas, todėl jie turi dalyvauti civilinėje byloje atsakovais, nes į jų teises nukreiptas ieÅ¡kinio reikalavimas. Jeigu toks asmuo nenurodytas atsakovu, tai turi bÅ«ti imtasi priemonių tinkamai procesinei padėčiai nustatyti arba reikalavimai atmetami. Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį Å¡alys civiliniame procese yra ieÅ¡kovas ir atsakovas. Tuo tarpu teismas sprendime nurodydamas, kad ieÅ¡kinio reikalavimas buvo tinkamai suformuluotas, nes kiti bendrasavininkai į bylÄ buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, pažeidė CPK 41 straipsnį.

Trečiojo asmens ir atsakovo statusas iš esmės skiriasi, nes skiriasi paties ieškinio reikalavimo nukreipimas į jų teises, taip pat procesinės šalių teisės bei pareigos. Tuo tarpu teismo sprendimu tiesiogiai buvo nuspręsta dėl visų bendrasavininkų, įskaitant ir trečiuosius asmenis, nuosavybės teisių, nes iš jiems priklausančio bendrai nuosavybės teise valdomo turto buvo atidalinta ieškovės reikalaujama nuosavybės dalis. Aplinkybė, kad tretieji asmenys nereiškė savarankiškų reikalavimų, nepaneigia jų nuosavybės teisių ir nepatvirtina jų sutikimo ieškovei dėl pastogės dalies atidalijimo davimo.

           2) IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto plano neaiÅ¡ku, kam nuosavybės teise priklauso reikalaujamas atidalinti plotas, nėra nurodytas atidalintino ploto dydis, nenurodytas likusio ploto, priklausančio kitiems savininkams (atsakovams ir tretiesiems asmenims), dydis. Todėl teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kinio, nes iÅ¡ plano neaiÅ¡ku, ar jis nepažeidžia kitų bendraturčių, įskaitant ir atsakovų, nuosavybės teises. IeÅ¡kovės pateiktame plane nėra apskaičiuoti atidalijamos ir atsakovams bei tretiesiems asmenims liekančios dalių plotai, todėl toks planas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali bÅ«ti pagrindu formuojant atskirÄ objektÄ .

IeÅ¡kovė tik ieÅ¡kinyje pateikė plotų, tenkančių ieÅ¡kovei bei kitiems savininkams, skaičiavimus. Liudytoja apklausta architektė, rengusi planÄ , taip pat nurodė, kad skaičiavo tik ieÅ¡kovei tenkančiÄ dalį, neskaičiuodama, kokia dalis tenka kitiems bendrasavininkams. Teismas sprendime taip pat pats apskaičiavo ieÅ¡kovei bei atsakovams ir tretiesiems asmenims tenkančias plotų dalis. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad tik matininkas turi teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

Todėl pastogės plotų po atidalijimo apskaičiavimas ieÅ¡kinyje ar paties teismo sprendime yra netinkamas ir negali bÅ«ti pakankamu, nustatant, ar plane nurodytas plotas nepažeidžia kitų bendrasavininkų interesų. Pagal Organizacinį tvarkomÄ jį statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 7 punktÄ reglamentuoti plotai, kurie pastogėse neįtraukiami į bendrÄ plotÄ (pvz., plotai, kurių aukÅ¡tis mažesnis už 1,6 m., 1,5 m. angų plotai sienose ir pertvarose).

Pastogėje yra daug įvairių pertvarų, stulpų, kurie taip pat neįskaičiuojami į bendrÄ plotÄ . Todėl nebÅ«nant atestuotu matininku ir neturint specialių žinių, nėra galimybės patiems pasiskaičiuoti plotų. PlanÄ , kuriuo remdamasis teismas tenkino ieÅ¡kinį, parengė nekompetentingas asmuo – architektė, tuo tarpu įstatymas imperatyviai numato, kad statinio atidalijimo planÄ gali parengti tik matininkas. Kadangi planas parengtas asmens, neturinčio teisės rengti atidalijimo planÄ , atliekant kadastrinius matavimus, jis negali bÅ«ti teisėtu pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį dėl pastato dalies atidalijimo.

Teismas sprendimu atidalijo ieÅ¡kovei tenkančiÄ pastogės dalį pagal planÄ , nenurodydamas konkrečių jį identifikuojančių duomenų, o tik nurodydamas bylos lapo numerį. Tokiu bÅ«du nekilnojamojo turto registro tvarkytojui gali bÅ«ti pateiktas bet koks ieÅ¡kovės parengtas planas, nes jis neturės galimybės patikrinti plano atitikties byloje esančiam planui.            3) IeÅ¡kovei priklauso itin maža pastogės dalis, tik 6,18 procentų. Likusi dalis priklauso beveik 50 savininkų, todėl uždarius vienÄ iÅ¡ dviejų įėjimų į pastogę, bÅ«tų nepagrįstai suvaržytos kitų bendrasavininkų teisės. Aplinkybė, kad dauguma savininkų nėra įregistravę nuosavybės teisių į pastogę, nepanaikina jų nuosavybės teisių, nes nuosavybė įgyjama nuo atitinkamo juridinio fakto atsiradimo pagal CK 4.47 straipsnį.

Panaikinus galimybę naudotis vienu iÅ¡ dviejų įėjimų į pastogę beveik 50 pastogės savininkų bÅ«tų labai apsunkintas ir suvaržytas naudojimasis nuosavybės teise. Esant tik vienam įėjimui į pastogę, siekiant ateityje atsidalinti patalpas kitiems bendrasavininkams, smarkiai sumažėtų visų bendrasavininkų, įskaitant ir atsakovų, dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes dėl naudojimosi vienu įėjimu reikėtų įrengti atskirÄ koridorių per visÄ pastogę, dėl ko smarkiai padidėtų bendras plotas bendrasavininkams priklausančių nuosavybės dalių sÄ skaita.

IeÅ¡kovė pateikė architektės D. J. aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ su skaičiavimais, kad įrengus praėjimÄ , norint patekti iÅ¡ vieno įėjimo iki pastogės galo, kiekvieno bendrasavininko plotas sumažėtų netgi 10 procentų. Tuo tarpu ieÅ¡kovės atidalintinas plotas pagal jos pateiktÄ atidalinimo planÄ visiÅ¡kai nesumažėtų kitų bendrasavininkų sÄ skaita. Kadangi pagal ieÅ¡kovės reikalaujamÄ atidalijimo bÅ«dÄ bÅ«tų panaikintas vienas įėjimas į pastogę, visi beveik 50 bendrasavininkų turėtų naudotis tik vienu įėjimu iÅ¡ laiptinės, prie kurio yra atsakovams priklausantis butas.

Dėl to dvigubai padidėtų asmenų srautas į pastogę ir atitinkamai triukÅ¡mas. Taigi bÅ«tų pažeisti atsakovų interesai.             4) IeÅ¡kovės siÅ«lomas atidalinti planas prieÅ¡tarauja prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams, nes atidalijus jai priklausančiÄ dali pagal pateiktÄ planÄ , bus užkirsta galimybė namo patalpų savininkams naudotis išėjimu iÅ¡ pastogės į laiptinę. Tai prieÅ¡tarautų prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojantiems teisės aktams.

Teismas nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktais PrieÅ¡gaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento raÅ¡tais, netyrė minėtų raÅ¡tų pagrįstumo ir juose pateiktos informacijos teisingumo, nes jie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodytiems teisės aktų reikalavimams. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovų argumentus dėl plano prieÅ¡taravimo gaisrinę saugÄ reglamentuojantiems teisės aktams. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 6 punktas nustato, kad gyvenamųjų pastatų ir patalpų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, Å¡ių Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas. Å ių taisyklių 35 punktas reglamentuoja, kad gyvenamuosiuose pastatuose bendras didžiausias evakavimosi kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į laukÄ arba laiptinę neturi virÅ¡yti 30 m.

Atidalijus pastogę pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ , iÅ¡ tolimiausios pastogės dalies, esančios prie jai priklausančios dalies, evakavimosi kelias neatitiktų Å¡io reikalavimų, nes ženkliai jį virÅ¡ytų. Niekuo nepagrįstas sprendimo argumentas, kad įėjimu į pastogę, kurį ketina užtverti ieÅ¡kovė, jau naudojasi asocialÅ«s asmenys, yra jį užvertę Å¡iukÅ¡lėmis ir pan. Aplinkybė, kad kiti asmenys pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, nesudaro teisinio pagrindo ieÅ¡kovei pažeisti teisės aktų reikalavimus, todėl tai negali bÅ«ti vienu iÅ¡ motyvų leisti užtverti vieno iÅ¡ įėjimų.

Namas, kuriame yra pastogė, yra bendrabučio tipo koridorinis pastatas. Byloje pateiktas pastato trečio aukÅ¡to planas, iÅ¡ kurio matyti, kad sanitarinis mazgas (tualetas ir kriauklės) yra tik patalpose, plane pažymėtose a-51 ir a-54. Å ios patalpos yra prie laiptinės, kurios įėjimas bÅ«tų panaikintas, patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus. Tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias iÅ¡ pastogės, kurios dalis priklauso atsakovams, patekti į minėtÄ sanitarinį mazgÄ per Å¡iÄ laiptinę. Pastogės savininkai bÅ«tų priversti pereiti visÄ pastogę, nusileisti per kitÄ laiptinę ir vėl pereiti visÄ namÄ , kas žymiai apsunkintų naudojimÄ si pastoge, padidintų triukÅ¡mÄ .

           5) Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovai privalėjo pateikti savo patalpų atidalijimo planÄ , o nepateikę buvo nepakankamai aktyvÅ«s procese. Atsakovai pateikė įrodymus, argumentus, nurodė teisės aktus, pagrindžiančius jų atsikirtimus į ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovės reikalaujamo atidalijimo bÅ«do nepagrįstumÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti, kad jos parengtas planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Joks teisės aktas nenumato pareigos bendraturčiui pateikti siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ , nes tai yra jo teisė, o ne pareiga. Bendraturtis, nesutikdamas su siÅ«lomu atidalijimo bÅ«du, turi pareigÄ tik pagrįsti savo nesutikimÄ , tai yra įrodyti, kad jis, kaip bendraturtis, nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Atsakovai nurodė, kad sutiktų su ieÅ¡kovės reikalaujama atidalinti pastogės dalies vieta, tačiau su sÄ lyga, kad bÅ«tų paliktas praėjimas į pastogę. Ginčas vyksta ne tarp dviejų patalpos savininkų, todėl atsakovai negalėjo parengti patalpų atidalijimo projekto Å¡ioje byloje.

Teismas nepagrįstai nurodo, kad visi savininkai sutiko su ieÅ¡kovės pateiktu planu, nes nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų. Tokia pozicija visiÅ¡kai neatitinka realios situacijos. Visų pirma tretieji asmenys turi teisę pareikÅ¡ti atsiliepimus į ieÅ¡kinį, tačiau tai nėra pareiga. Tretieji asmenys apie bylos nagrinėjimÄ buvo informuoti vieÅ¡ojo informavimo bÅ«du, paskelbiant teismo internetiniame tinklalapyje, tai yra realiai daugumai net nėra žinoma apie šį procesÄ . IeÅ¡kovė neiÅ¡naudojo visų įstatymo nustatytų bÅ«dų praneÅ¡imams apie bylos nagrinėjimÄ Ä¯teikti suinteresuotiems asmenims.

PrieÅ¡taravimų nepateikimas nereiÅ¡kia, kad kiti bendrasavininkai sutinka su ieÅ¡kovės parengtu planu, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų gavusi jų sutikimus.               Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad esminis atsakovų ir trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, skirtumas procese yra tai, kad atsakovai turi atsakyti pagal ieÅ¡kinį, o tretieji asmenys tiesiogiai pagal ieÅ¡kinį neatsako, bet trečiųjų asmenų atžvilgiu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Tokiu bÅ«du, byloje atsakovais tinkamai yra patraukti I. O. J. ir M. J., o kiti bendraturčiai tinkamai yra į bylÄ Ä¯traukti trečiaisiais asmenimis. Tik atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡omu palėpės atidalijimu, dėl jų nesutikimo buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, todėl jie byloje yra patraukti atsakovais, su visomis atsakovams tenkančiomis teisėmis bei pareigomis. Pagal teismo sprendimu patvirtintÄ pastogės atidalijimo planÄ , ieÅ¡kovei atidalijama pastogės dalis visiÅ¡kai atitinka jos turimÄ idealiÄ jÄ pastogės dalį – 1875/30323 dalis, kurias sudaro 18,75 kv. m.

Atidalijama pastogės dalis yra visiÅ¡kai virÅ¡ ieÅ¡kovės buto, kuris yra trečiame namo aukÅ¡te, iÅ¡ trijų, tai yra tiesiai po pastoge. IeÅ¡kovei atidalijamos pastogės ribos visiÅ¡kai sutampa su žemiau esančio jos buto sienomis, todėl ateityje norint vykdyti statybos darbus ir atitverti atidalintÄ pastogės dalį, lengvų konstrukcijų sienos ir pertvaros sutaps su apatinėmis laikančiomis konstrukcijomis, nebus padaryta žalos pastatui ir jo konstrukcijoms, nesukels griuvimo ar avarijos pavojaus, nepažeis žemiau esančių kitų butų savininkų interesų.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, Å¡itoks palėpės atidalijimas atitinka prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimus. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2014 m. balandžio 7 d. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tas Nr. 9.4-787(9.6) bei 2014 m. gegužės 8 d. raÅ¡tas Nr. 9.4-1059(9.6). Tam, kad įvertinti prieÅ¡gaisrinės apsaugos padėtį, reikalinga iÅ¡analizuoti konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Atsakovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde padrikai cituoja teisės normas, susijusias su prieÅ¡gaisrine apsauga, neįrodydami ir nepagrįsdami, kad Å¡ios teisės normos tikrai yra pažeidžiamos atidalijant pastogę.

Koridoriui įrengti visi patalpų bendraturčiai turėtų skirti piniginių lėšų. Pastogės atidalijimas, pastogėje rengiant koridorių, yra nefunkcionalus, neprotingas, brangiai kainuojantis. Be to, koridoriaus įrengimui akivaizdžiai nepritaria kai kurie iš bendraturčių, pasirašiusių brėžiniuose dėl to, kad nenori, jog būtų įrengiamas koridorius. Kita vertus, koridoriaus, kuris brangiai kainuotų, užimtų daug paties funkcionaliausio pastogės ploto, įrengimo reikalingumas nėra įrodytas.

NeįrengtÄ pastogę padalijus visiems dabartiniams bendraturčiams, jiems tektų tik po kelis kvadratinius metrus pastogės, todėl visi bendraturčiai pastogės nepasidalins ir neįsirengs. Praktikoje pastogę superka ir jÄ Ä¯sirengia keletas žmonių ir ji nebÅ«na atidalijama į daug dalių. Jei vis dėl to bÅ«tų poreikis įrengti koridorių, jį įrengti reikėtų kitoje pastogės pusėje. Per pastogę nei į sanitarinius mazgus, nei jokiais kitais tikslais nėra vaikščiojama, pastogės durys yra užgriozdintos daiktais, pastogėje įsikuria tik asocialÅ«s asmenys, kaupiamos Å¡iukÅ¡lės, sudaromos antisanitarinės sÄ lygos.

Tokiu bÅ«du, galimas vienų iÅ¡ durų į pastogę uždarymas nesukels atsakovų nurodytų neigiamų padarinių. Atsakovai nepagrįstai padidina asmenų, turinčių interesÄ pastogėje, skaičių. Nuosavybės teisės yra įregistruotos į 9012/30323 pastogės dalių, kas sudaro 90,12 kv.m, o į 21311/30323, kas sudaro 213,11 kv. m dalių pastogės nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Taigi, ne visi namo butų savininkai yra namo pastogės bendraturčiai. Kai kurie iÅ¡ jų jau dabar yra perleidę pastogės nuosavybės teises.

          Trečiasis asmuo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas atsiliepimu nesutinka su apeliacinius skundu, praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir visi skunde iÅ¡dėstyti teisiniai argumentai buvo pateikti pirmos instancijos teismui, jie visi teismo buvo iÅ¡nagrinėti ir teisingai įvertinti. Naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų apeliantai apeliaciniame skunde nepateikia. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendraturčio teisės atsidalinti jam priklausančiÄ neįrengtos pastogės dalį pagal bendraturčio parengtÄ atidalinimo planÄ .           Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 18.03 kv.m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.

I, b. l. 10). Name, kuriame yra ieÅ¡kovė butas, yra 303.23 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, į kuriÄ nuosavybės teises įregistravo atsakovai (4030/30.323 dalys), ieÅ¡kovė (1875/30323 dalys), tretieji asmenys J. K. ir V. K. (976/30323 dalys), E. G. (688/30323 dalys), J. V. (561/30323 dalys), E. K. (506/30323 dalys) ir atsakovė I. O. J. (376/30323 dalys) (t. I, b. l. 9). Kiti 41 asmenys, turintys pastate nuosavybės teise gyvenamÄ sias patalpas, nėra įregistravę nuosavybės teisių į palėpę (t.

I, b.l. 9; 33-35). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia atsidalinti jai priklausančiÄ pastogės dalį pagal architektės D. J. parengtÄ atidalijimo planÄ (t. IV, b.l. 178). Pirmos instancijos teismas pasisakė dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties. Skundžiamame sprendime buvo detaliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl kiti 47 pastogės bendrasavininkai byloje yra tik trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžia, kad pagal CPK 37 straipsnį tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Pagal 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises ir pareigas, tai yra jie gali pareikÅ¡ti savo sutikimÄ su ieÅ¡kiniu ar jam prieÅ¡tarauti, taip pat teikti apeliacinius bei kasacinius skundus. Sutiktina su atsakovų argumentu, jog sprendimas tiesiogiai įtakoja trečiųjų asmenų teises ir pareigas, nes iÅ¡ jiems priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise turto yra atidalinama ieÅ¡kovei tenkanti dalis. Tačiau vien Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo visus nekilnojamojo turto bendrasavininkus traukti byloje atsakovais.

Teismas ieÅ¡kinį priima ir byla nagrinėja tik tada, kai tarp Å¡alių yra ginčas. Tuo tarpu, jeigu Å¡alys susitaria dėl savo teisių ir pareigų, nagrinėjamu atveju dėl nuosavybės dalies atidalinimo bÅ«do, pripažintina, kad tarp jų ginčo nėra. Tik atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų nesutikimÄ su ieÅ¡kovės pastogės dalies atsidalinimo planu. Tuo tarpu kiti bendrasavininkai, kurių nuosavybės teisės yra įregistruotos į pastogę, sutiko su ieÅ¡kovės dalies atsidalinimu.

Ant ieškovės pateikto teismui pastogės atidalinimo projekto (t. IV, b.l. 178) savo sutikimus raštu nurodė tretieji asmenys: D. S., I. S., R. N., J. V., V. K. bei Vilniaus Onkologijos instituto atstovas. Kiti tretieji asmenys byloje nepateikė savo nuomonės dėl ieškovės pareikšto ieškinio, jokių pretenzijų ar nesutikimų dėl pastogės atidalijimo nepareiškė. Todėl visi šie bendrasavininkai pagrįstai byloje buvo įtraukti tik trečiaisiais asmenimis.            Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2012 m. birželio 20 d. (t.

I, b.l. 2). Pirmos instancijos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi įtraukė visus byloje nurodytus pastato bendrasavininkus trečiaisiais asmenimis ir įpareigojo juos pateikti atsiliepimus į ieÅ¡kinį (t. I, b.l. 83-84). DvideÅ¡imt penkiems iÅ¡ trečiųjų asmenų nebuvo įteikti teismo praneÅ¡imai (t. I, b.l. 110-118; t. II, b.l. 1-7), todėl teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi įteikė jiems procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (t. II, b.l. 9-10). Pirmos instancijos teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu buvo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmęs sprendimÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino šį sprendimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui. IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi apie teismo posėdį tretiesiems asmenims taip pat pranešė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Å ios bylos nagrinėjimo aplinkybės patvirtina, jog byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgÄ laikÄ , nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo priėmimo, tai yra beveik dvejus metus.

Per šį laikotarpį byla buvo kartÄ nagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Pastogės bendrasavininkai yra kaimynai, gyvenantys tame pačiame name arba turintys nuosavybės dalį jame. Todėl aplinkybė, jog daliai trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kiti pastogės bendrasavininkai per tokį ilgÄ laiko tarpÄ nesužinojo apie nagrinėjamÄ bylÄ bei ieÅ¡kovės norÄ atsidalinti. Pažymėtina, kad atsakovai taip pat turėjo visas galimybes praneÅ¡ti apie bylÄ bendrasavininkams ir pasiÅ«lyti jiems pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ilgÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį, sutinka su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog tik atsakovai yra vieninteliai iÅ¡ bendrasavininkų, kurie prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės pateiktam atidalinimo projektui. Todėl kiti bendrasavininkai buvo pagrįstai byloje įtraukti tik trečiaisiais asmenimis.          Architektės D. J. pateiktame patikslintame pastogės dalies atsidalijimo plane, kuris buvo parengtas pagal 2004 m. kovo 9 d. matininkės S. S. planÄ , atidalinamas ieÅ¡kovei priklausančios dalies plotas atitinka ir nevirÅ¡ijai jai priklausančių 18,75 m2 (t.

IV, b.l. 178-179). Plane aiÅ¡kiai matoma, kokia dalis ir vieta atidalinama ieÅ¡kovei, kokios dalys priklauso kitiems tretiesiems asmenims, J. K. ir V. K., kurie jau yra atsidalinę jiems priklausančias patalpas, bei kiek ploto lieka kitiems bendrasavininkams. DeÅ¡inioji namo laiptinė pagal šį planÄ užtveriama, tačiau ja gali naudotis ne tik viena ieÅ¡kovė, bet ir kiti patalpas atsidalinę tretieji asmenys. Tuo tarpu dar viena laiptinė lieka į pastogę patekti tiems gyvenamojo mano bendrasavininkams, kurie nėra atsidalinę nuosavybės teisių ar neįregistravę savo nuosavybės teisių į pastogę.           Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalį matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos iÅ¡duotÄ matininko kvalifikacijos pažymėjimÄ , kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.

Pažymėtina, kad pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti. Pagal minėto įstatymo nuostatas nekilnojamojo daikto, tame tarpe ir atidalinamos pastogės dalies, kadastro duomenų nustatymas yra paskutinė naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimo stadija, kada naujas daiktas jau realiai egzistuoja. Paties matininko kompetencija yra tiktai tikslus jau esamų daikto tÅ«rių, plotų, koordinačių ir kitų svarbių kadastrinių duomenų nustatymas.

Tuo tarpu patį atidalinamo daikto projektÄ bei jo atidalinimo galimybes ir technines sÄ lygas paruoÅ¡ti kompetencijÄ turi tik architektas, kuris šį planÄ rengia vadovaudamasis Statybos įstatymu ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymu. Kadangi tik architektas gali nustatyti, kur galima formuoti naujas atidalinamo objekto konstrukcijas ir pertvaras, kad nebÅ«tų pažeistas visų pastato laikančių dalių bei perdengimų stabilumas. Todėl atsakovų argumentas, kad architektė, parengusi teismo patvirtintÄ pastogės dalies atidalijimo planÄ , yra nekompetentingas asmuo, yra nepagrįstas.        Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei priklausančio buto kadastriniai duomenys buvo nustatyti 1993 m. lapkričio 4 d. (t.

I, b.l. 10). Visos neįrengtos pastogės kadastro duomenys buvo nustatyti 2004 m. kovo 4 d. (t. I, b.l. 9). IeÅ¡kovė atidalinimo planÄ rengė ir derino pagal 2004 m. kovo 9 d. licencijuotos matininkės S. S. parengtÄ pastogės planÄ , kuris buvo sudarytas pagal 2004 m. kovo 4 d. kadastrinių matavimų duomenis (t. I, b.l. 16). Todėl visi plane nurodyti pastogės bei ieÅ¡kovei tenkančios dalies duomenys ir iÅ¡matavimai yra pripažintini teisingais, kadangi skaičiavimai, atlikti pagal matininko pateiktus duomenis, taip pat pripažįstami teisingais iki jų galutinio patikslinimo jau suformuotÄ daiktÄ registruojant Nekilnojamojo turto registre.

           PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 7 d. informavo, jog pagal galiojančiÄ gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų – Gaisrinės saugos pagrindų reikalavimų ir Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nuostatas pastogės dalis gali bÅ«ti atidalinta pagal pridedamÄ atidalijimo schemÄ (t. V, b.l. 51). Atsakovai, cituodami prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, nenurodo, kaip konkrečiai ieÅ¡kovės pateiktas pastogės dalies atsidalijimo planas pažeidžia Å¡ių aktų reikalavimus.

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 35 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose pastatuose bendras didžiausias evakavimo(si) kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į laukÄ arba laiptinę neturi virÅ¡yti 30 m. Pažymėtina, kad likusi neužverta laiptinė yra beveik pastogės dalies, kurios bendrasavininkai nėra atsidalinę savo dalių, viduryje, tai yra nuo vieno pastogės galo iki laiptinės yra 13,50 m, nuo kito – 18,90 m.

Taigi, minėti atstumai nevirÅ¡ija 30 m, todėl tik vienos laiptinės palikimas nepažeidžia atsakovų nurodytų prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimų.             IeÅ¡kovė taip pat pateikė du galimus koridoriaus palėpėje įrengimo variantus. Vieno iÅ¡ jų aiÅ¡kinamajame raÅ¡te architektė D. J. buvo nurodžiusi, jog galimas koridorius palėpėje užimtų 32,47 m2 plotÄ , kuris sudarytų 10 procentų viso pastogės ploto. Todėl kiekvienas pastogės savininkas turėtų paskirti apie 10 procentų savo turimos pastogės ploto koridoriui įrengti (t.

IV, b.l. 3-4; 181-183). Architektė taip pat parengė ir kitÄ planÄ , pagal kurį koridorius užimtų 41,36 m2 plotÄ , kurį sudaro 12 procentų viso pastogės ploto. Todėl kiekvienas savininkas turėtų paskirti 12 procentų savo turimos pastogės ploto (t. IV, b.l. 185-187). Ant abiejų galimo koridoriaus planų tretieji asmenys J. V., V. K., I. S., Vilniaus Onkologijos instituto atstovas, D. S. nurodė, jog koridorius nėra reikalingas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastogės dalis yra atsidalinę tik J.

K. ir V. K.. IÅ¡ likusių neatidalintų dalių didžiausia pastogės dalis, 44,06 kv.m, priklauso atsakovams. Nuosavybės teises į pastogę įsiregistravę tretieji asmenys nurodė, jog koridoriaus nepageidauja. Likusiems bendrasavininkams, neįregistravusiems nuosavybės teisių į pastogę, tenka 213,11 kv.m pastogės, tai yra vidutiniÅ¡kai po 4-5 kv.m kiekvienam. Todėl abejotina Å¡iems asmenims priklausančių dalių galimu atidalinimu ateityje, o taip pat ir koridoriaus rengimo tikslingumu. Pripažintina, kad atsakovai nepagrindė koridoriaus įrengimo bÅ«tinybės bei nenurodė motyvuotų argumentų, patvirtinančių ieÅ¡kovės atidalinimo plano jiems daromÄ Å¾alÄ bei nepatogumus.

            Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria nagrinėjama byla buvo perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, kaip tik ir buvo konstatuota, kad atsakovai nebuvo pakankamai aktyvÅ«s, nes, nesutikdami su ieÅ¡kovės pateiktu atidalinimo planu, atsakovai nepasiÅ«lė jiems priimtino pastogės atidalinimo varianto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (LAT 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Pripažintina, jog atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kovės pateiktas pastogės dalies atsidalijimo projektas neproporcingai padarytų žalÄ atsakovų ar kitų asmenų teisėms ir interesams, o taip pat nepateikė kito galimo atidalinimo projekto, kuris galėtų geriau užtikrinti visų bendrasavininkų teises ir interesus.  Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu atlyginimo.

IeÅ¡kovė sumokėjo 1500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiÅ«riu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt (217,22 €). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a :            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų I. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) 217,22 € bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                            Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                                                                                              Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                                            Â