2017-01-25 Nr. AB-2180-3-61-3-04750-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-240-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04750-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nevtemus“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 30 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. ATK2-100/15 dėl ekonominės sankcijos pareiškėjui taikymo.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnas pareiškėjo darbuotojai D. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, 2015 m. birželio 18 d., apie 22.47 val., dirbdama pareiškėjo bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjui A. K. vieną butelį vyno „JP Chenet“ (0,7 l talpos) ir vieną butelį alaus „Carlsberg“ (0,5 l talpos), kuris įsigyto alkoholio vietoje nevartojo, o išsinešė iš baro patalpų į lauką.

D. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas, gavęs Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informaciją apie D. A. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėjui 2015 m. liepos 27 d. surašė protokolą Nr. ATK-118 ir nurodė pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo.

Atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo pasiaiškinimas, o 2015 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas išnagrinėjo bylą dėl AKĮ pažeidimo bei priėmė skundžiamą nutarimą dėl ekonominės sankcijos pareiškėjui taikymo. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas skundžiamame nutarime nurodė tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjo pateiktais įrodymais paneigtas aplinkybes, esą pareiškėjas nesudarė galimybių vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, nepasiūlė taros alkoholiniams gėrimams vartoti, neįspėjo pirkėjo, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti tik vietoje.

Šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigė bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai. Atsakovas pareiškėjui nereiškė pastabų dėl to, kad jam priklausantis baras būtų netinkamai įrengtas, kad šiame bare dirbtų netinkamai apmokyti darbuotojai, kad pareiškėjas stokotų priemonių tinkamai aptarnauti klientus. Pareiškėjo atsakomybė už AKĮ pažeidimą buvo tiesiogiai kildinama iš konkrečių įmonės darbuotojos D. A. veiksmų, o ne iš kitų veiksmų ar neveikimo, todėl pareiškėjas manė, kad jam negalėjo būti taikomos ekonominės sankcijos pagal AKĮ.

Pareiškėjo vertinimu, jis ėmėsi pakankamų priemonių, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų būtų laikomasi, tačiau skundžiamame nutarime dėl šių priemonių tinkamumo ar netinkamumo nepateikta visiškai jokių argumentų. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsakovo vertinimu dėl didelio alkoholinių gėrimų kiekio pardavimo – D. A. parduotas alkoholinių gėrimų kiekis buvo sąlyginai nedidelis ir jai neturėjo sukelti įtarimų dėl pirkėjo ketinimų nevartoti alkoholio baro patalpose. Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika negalėjo būti vadovaujamasi dėl skirtingų šios bylos faktinių aplinkybių.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas pabrėžė, kad draudimas nuo 22 iki 8 valandos prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose netaikomas pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (AKĮ 18 str. 3 d. 13 p.). Pareiškėjas šio reikalavimo nesilaikė. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjo atstovės parduoti gėrimai buvo ne vartoti vietoje, o išsinešti gamyklinėje taroje. Tai, kad pakuotė buvo atidaryta, nepanaikino pažeidimo sudėties, kadangi alkoholiniai gėrimai nebuvo skirti vartojimui tik vietoje ir pirkėjas juos išsinešė. Informacijos apie AKĮ draudimus pakabinimas prekybos vietoje taip pat nepanaikino pareiškėjo atsakomybės, nes jis privalėjo aktyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, todėl kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad darbuotoja nespėjo išpilstyti alkoholinių gėrimų, nes pirkėjas staiga pasišalino. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateiktus argumentus paneigė pirminiai A. K. ir D. A. parodymai. Aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotojos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, pareiškėjo padaryto pažeidimo nustatymui reikšmės neturėjo, kadangi atsakovas sprendė savarankišką klausimą dėl juridinio asmens atsakomybės pagal AKĮ 34 straipsnį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. ATK2-100/15 pareiškėjas nubaustas 144 Eur bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą. Pažeidimu įvertinta tai, kad pareiškėjas jam priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 8 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui (neužtikrino, kad bare parduoti alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje ir nebūtų išsinešti iš baro patalpų). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Departamentas tokią išvadą padarė įvertinęs surinktą medžiagą, kad 2015 m. birželio 18 d., apie 22.47 val. minėtame bare įmonės darbuotoja D. A. A. K. pardavė alkoholinius gėrimus – vieną 0,5 l talpos butelį alaus „Carlsberg“ ir vieną 0,7 l talpos butelį vyno „JP Chenet“, kuriuos jis išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Ginčas dėl šių aplinkybių nekilo.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pirkėjas alkoholinius gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos, dar nebuvo pakankama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto pažeidimo konstatavimui – būtina įvertinti, ar ūkio subjektas ėmėsi efektyvių priemonių, kurių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo tam, kad parduoti gėrimai būtų vartojami tik vietoje. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pareiškėjui priklausančiame bare buvo įrengti stalai, sėdimos vietos lankytojams, bare buvo skelbimas, kad alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir vartojami vietoje. Pareiškėjo darbuotoja, pardavusi alkoholinius gėrimus, pasirašytinai supažindintina su pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu, kad barmenas-pardavėjas privalo parduoti alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 val. tik atidarytoje pakuotėje arba išpilstytus ir tik vartoti vietoje. Nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje. Teismo nuomone, atsakovas tinkamai įvertino, kad aptartos priemonės buvo nepakankamos tam, kad būtų užtikrintas AKĮ nustatytų reikalavimų laikymasis.

Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, į kurią pagrįstai atsižvelgė atsakovas, buvo ta, kad pirkėjas įsigijo didelį kiekį skirtingo asortimento alkoholinių gėrimų, gėrimams vartoti taros neprašė. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo būtų padaręs išvadą, jog pirkėjas neketino alkoholinių gėrimų vartoti vietoje, todėl akivaizdžiai būtų ėmęsis papildomų priemonių tam, kad būtų laikomasi reikalavimo alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Teismas sutiko su Departamento pozicija, jog pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę imtis tam tikrų papildomų efektyvių priemonių, tačiau to nepadarė. Alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla; tiek pareiškėjas, tiek kavinėje dirbantys darbuotojai privalėjo užtikrinti tokį alkoholinių gėrimų pateikimo būdą, kad jie būtų suvartoti vietoje. Alkoholinių gėrimų pateikimo būdas, kai pirkėjui buvo perduotas santykinai didelis kiekis skirtingų rūšių alkoholinių gėrimų gamyklinėje taroje, nesiėmimas papildomų efektyvių priemonių, kurių objektyviai buvo būtina imtis, nepriklausomai nuo darbuotojos subjektyvių ketinimų, šiuo atveju lėmė tai, kad nebuvo užtikrintas alkoholinių gėrimų suvartojimas vietoje. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarime nurodytos aplinkybės (bare sudarytos sąlygos vartoti alkoholinius gėrimus, gamyklinių pakuočių atidarymas, pasiūlymas pirkėjui atsisėsti, nuėjimas atnešti taurelių), teismo vertinimu, negalėjo būti pripažintos pakankamomis ir efektyviomis priemonėmis, kurių analogiškoje situacijoje imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Taigi skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymą, buvo pagrįsta.

Teismas pabrėžė, kad AKĮ numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu. Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK. Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu D. A. pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, pareiškėjo kaip juridinio asmens padaryto teisės pažeidimo nustatymui reikšmės neturėjo. Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendė, kad Departamentas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. ATK2-100/15 pagrįstai ir teisėtai nubaudė pareiškėją už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta AKĮ 34 straipsnyje. Departamentas, skirdamas baudą, atsižvelgė į reikšmingas sankcijos individualizavimui aplinkybes ir paskyrė minimalaus dydžio baudą. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo panaikinti aptariamą atsakovo nutarimą nebuvo.

III. Pareiškėjas UAB „Nevtemus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti jo skundą

Pareiškėjas vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo parduotas didelis kiekis alkoholinių gėrimų ir kad pareiškėjas nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad A. K. alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti vietoje ir tik vėliau pasišalino iš baro patalpų, todėl darbuotojai neturėjo kilti įtarimų dėl jo ketinimų. Be to, alkoholinių gėrimų pardavimas jų neišpilsčius nėra draudžiamas, o pareiškėjas nėra įpareigotas alkoholinius gėrimus būtinai pardavinėti tik išpilstytus. Pareiškėjas taip pat mano, kad, kadangi jo atsakomybė kildinama išimtinai iš 2015 m. birželio 18 d. įvykio, o atsakovas kitų pretenzijų nei dėl jos valdomo baro įrengimo, nei dėl kitų aplinkybių neturėjo, Klaipėdos apygardos teismui konstatavus, jog pareiškėjo darbuotoja pažeidimo nepadarė, atsakomybė neturėtų būti taikyta ir pareiškėjui. Skirtingai nuo Klaipėdos apygardos teismo, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pirkėjo veiksmų, nebuvo įsigilinta į konkrečios situacijos ypatumus.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, apeliacinis skundas parengtas remiantis subjektyvia pareiškėjo nuomone. Pareiškėjo argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismas jo darbuotojos atžvilgiu pažeidimo nenustatė, todėl pareiškėjui kaip juridiniam asmeniui negali kilti atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas šioje byloje prejudicinės galios neturi, kadangi skiriasi dalyvaujantys asmenys. Be to, pirmojoje byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas ATPK atžvilgiu, o šioje byloje sprendžiama dėl juridinio asmens atsakomybės pagal AKĮ. Būtent pareiškėjas kaip juridinis asmuo sprendžia, kaip užtikrinti tinkamą alkoholinių gėrimų pardavimą nakties metu, o darbuotoja vykdo tik jai pavestas funkcijas ir dirba tokiomis darbo sąlygomis, kokias jai sudaro darbdavys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d., kadangi byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ekonominės sankcijos pareiškėjui UAB „Nevtemus“ taikymo už reikalavimo nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vartoti vietoje pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad atsakovas AKĮ pažeidimą konstatavo ir ekonominę sankciją paskyrė pagrįstai.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis ėmėsi pakankamų priemonių AKĮ nuostatų laikymuisi užtikrinti.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015). Pabrėžtina, jog AKĮ 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, aiškindama AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija; bylai aktualioje 2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1739 redakcijoje – AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto) nuostatas, pažymėjo, jog mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto matyti, jog šiuo įstatymu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti iš viešojo maitinimo vietų. Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKĮ nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tai, kad po 22 valandos fiziniam asmeniui pardavė alkoholinių gėrimų vartoti ne vietoje, t. y. ne pareiškėjui priklausančiame bare, taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu. Alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė pareiškėjo darbuotoja (barmenė-padavėja), t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjo vardu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pirkėjui parduodant alkoholinius gėrimus darbuotoja juos atidarė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pirkėjui A. K. buvo parduotas vienas 0,5 l talpos butelis alaus „Carlsberg“ ir vienas 0,7 l talpos butelis vyno „JP Chenet“, darė prielaidą, jog, vienam asmeniui įsigijus tokį didelį kiekį skirtingo asortimento alkoholinių gėrimų, pareiškėjo darbuotojai D. A. iš karto galėjo kilti abejonės dėl galimumo šiuos gėrimus suvartoti vietoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida nėra pagrįsta, nes nei teismas, nei pareiškėjo darbuotoja negalėjo žinoti tikrųjų pirkėjo A. K. ketinimų, o pirkėjo įsigytas alkoholinių gėrimų kiekis (iš viso 1,2 l) nelaikytinas dideliu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui priklausančiame bare yra sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje (įrengti stalai, sėdimos vietos), bare pakabinti pranešimai, jog alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir vartojami vietoje, kamšteliai negrąžinami, D. A. buvo pasirašytinai supažindinta su alkoholinių gėrimų pardavimo nuo 22 iki 8 valandos tvarka. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (nuotraukos, b. l. 31-33; 2015 m. gegužės 18 d. įsakymas su D. A. parašu, b. l. 30), su šiomis nustatytomis aplinkybėmis sutinka ir pažymi, kad ginčijamame atsakovo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarime priešingos aplinkybės buvo nustatytos neteisingai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nepagrįstai laikė nepakankamomis AKĮ reikalavimų laikymuisi užtikrinti. Aplinkybė, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo išpilstyti (pirkėjas to neprašė) nagrinėjamu atveju nelaikytina savaime patvirtinančia pareiškėjo aplaidumą, kadangi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte asmenims leidžiama pasirinkti arba parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus, arba parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje. Priešingai, nei pabrėžė pirmosios instancijos teismas, jokie teisės aktai pareiškėjo neįpareigojo alkoholinius gėrimus iš gamyklinės taros išpilstyti į taures, bokalus ar kitokius indus. Be to, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę imtis tam tikrų papildomų efektyvių priemonių, nedetalizavo, kokios priemonės tai galėtų būti.

Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino ir to, kokių papildomų priemonių turėjo imtis pareiškėjo darbuotoja, supratusi (turėjusi suprasti), kad pirkėjas neketina alkoholinių gėrimų vartoti vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, iš ūkio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Šis aspektas svarbus analizuojant pareiškėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus AKĮ reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Tai, kad pareiškėjo darbuotoja negali sekti kiekvieno kliento, jį sulaikyti ar priversti nusipirktus alkoholinius gėrimus suvartoti vietoje, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-596-417/2015, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla D. A. atžvilgiu buvo nutraukta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad skundžiamame nutarime atsakovas neteisingai nustatė dalį ginčo incidento aplinkybių (pareiškėjo bare buvo sudarytos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, buvo iškabinti įspėjimai pirkėjams apie pareigą šiuo gėrimus nuo 22 iki 8 valandos vartoti tik vietoje, pirkėjui A. K. nebuvo parduotas didelis alkoholinių gėrimų kiekis) bei daugiausia vadovavosi formaliu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimu, ir kad Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjo darbuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties nenustatė, sprendžia, jog pareiškėjo skundžiamas atsakovo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu, bei daro išvadą, kad pareiškėjas ėmėsi proporcingų atsargos priemonių AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintam reikalavimui užtikrinti, t. y. jo konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui. Be to, pareiškėjas negalėjo pagrįstai numatyti, jog jam ėmusis paminėtųjų priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro, t. y. nebus vartojamas vietoje. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog byloje vertinamu atveju pareiškėjas nesilaikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nevtemus“ skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. ATK2-100/15.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė