2022-01-12 Nr. AB-1168-3-62-3-01338-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2792-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01338-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 21.2;

22.1; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 7 d. įsakymo „Dėl N. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. 1PS1-520-(2.1) (toliau – ir Įsakymas) 1 dalį.

2. Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. dirbo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 ir tos pačios dienos atskirojoje nutartyje buvo konstatuota, kad dėl NŽT Kauno miesto skyriaus galimai neteisėtų darbuotojų veiksmų, keičiant valstybinės žemės nuomos sutartį, keičiant valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) pagrindinę naudojimo paskirtį, išduodant statybos leidimus ir organizuojant bei tvirtinant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo sukurtos prielaidos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Prostafus“ neteisėtai nuomotis žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. balandžio 9 d. atskirąja nutartimi apie galimus pažeidimus buvo informuotos valstybinės institucijos, tarp jų ir atsakovas.

3. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir atskirosios nutarties priėmimo pareiškėjai buvo surašytas NŽT 2018 m. gegužės 8 d. pranešimas Nr. 1PS17-32-(2.30) „Apie tarnybinį nusižengimą“, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėja yra įtariama galėjusi padaryti tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja taip pat buvo įpareigota per 5 dienas pateikti savo paaiškinimą. Paaiškinimą dėl galimo tarnybinio pažeidimo pareiškėja pateikė 2018 m. gegužės 18 d. ir jame detaliai bei išsamiai nurodė motyvus, kurie patvirtina, kad savo pareigas ji atliko pagal NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo reikalavimus ir jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė.

NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. lPSl-403-(2.1.) buvo sudaryta komisija galimiems Kauno miesto skyriaus darbuotojų tarnybiniams nusižengimams ir netinkamam darbo pareigų vykdymui ištirti (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. gegužės 30 d. parengė išvadą „Dėl N. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. lPS17-58-(2.30) (toliau – ir Išvada), kuria NŽT direktoriui buvo pasiūlyta:

1) pripažinti, kad N. P., eidama Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ir pasirašydama 2011 m. liepos 28 d. susitarimą Nr. 8SŽN-169 „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas) ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ (toliau – ir 2011 m. liepos 28 d.

įsakymas), pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 28 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-55 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.4.3, 7.21, 7.22 papunkčiuose nurodytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose, numatančiuose, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;

2) neskirti N. P. tarnybinės nuobaudos už šios Išvados 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą, pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. NŽT direktorius, įvertinęs Komisijos Išvadą, priėmė 2018 birželio 7 d. įsakymą „Dėl N. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. 1PS1-520-(2.1) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pripažino, kad pareiškėja, eidama Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ir pasirašydama Susitarimą bei 2011 m. liepos 28 d. įsakymą, nesivadovavo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Taisyklių 28 punktu ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.4.3, 7.21, 7.22 papunkčiuose nurodytas funkcijas, todėl tokiais savo veiksmais padarė tarnybini nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose ir neskyrė pareiškėjai tarnybinės nuobaudos už šio Įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą, pasibaigus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad, pasirašydama Susitarimą ir 2011 m. liepos 28 d. įsakymą, nepažeidė savo tuometinių pareigų, numatytų Pareigybės aprašyme. Pareiškėja buvo pripažinta netinkamai vykdžiusi tarnybines pareigas tik formaliu pagrindu, t. y. pagal naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, kuri ne tik skyrėsi nuo iki tol suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka, bet kuri skyrėsi ir nuo naujausios šioje srityje suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Komisijos Išvada iš esmės ir susideda iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties bei atskirosios nutarties argumentų tiesioginio perkėlimo, o pareiškėjos tarnybinis nusižengimas grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjos kaltė, įvykdžius tarnybinį nusižengimą, grindžiama tuo, kad, pasirašant Susitarimą, kuriuo iš esmės buvo pakeistas tik 1994 m. nuomos sutarties subjektas, jai nekilo abejonių dėl 1994 m. išnuomoto valstybinių žemės sklypo faktinio naudojimo, t. y. pareiškėjos neveikimu. Toks atsakovo aiškinimas prasilenkia su teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, pagal 2011 metais buvusią situaciją pareiškėja neturėjo nei teisės, nei pareigos spręsti dėl 1994 metais sukurtų valstybinės žemės nuomos santykių nutraukimo.

5. Akcentavo, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė UAB „Pop centras“ 15 000 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, o 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi (toliau – ir Nuomos sutartis) ši Žemės sklypą 99 metams išnuomojo UAB „Pop centras“ (žemės sklypo paskirtis – koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti). Nei atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018 metais nagrinėdamas civilinę bylą, neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2009 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2009, spręsdamas klausimą dėl minėto potvarkio ir Nuomos sutarties teisėtumo, taip pat dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybos leidimo panaikinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo, pripažino, jog Žemės sklypas UAB „Pop centras“ buvo suteiktas teisėtai, ir teisėtai pradėta pastato statyba.

Todėl abejoti dėl Nuomos sutarties teisėtumo pareiškėjai nebuvo jokio pagrindo. 2011 metais UAB „Prostafus“ 2010 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo viso pastato – koncertų ir sporto salės (baigtumas 5 proc.) savininke, todėl perėmė ir Žemės sklypo nuomos teises, o tai davė pagrindą pakeisti Nuomos sutartį. 2011 m. birželio 15 d. NŽT Kauno mieto žemėtvarkos skyriuje buvo registruotas UAB „Prostafus“ prašymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Šio prašymo pagrindu buvo parengtas ir pagal nustatytą dokumentų vizavimo tvarką suderintas Susitarimas ir 2011 m. liepos 28 d.

įsakymas. Pareiškėja pagal užimamas pareigas šiuos dokumentus pasirašė. Susitarimas iš esmės buvo sudarytas tik dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties šalies (nuomininko) pakeitimo, o ne dėl Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Dėl 2011 metais buvusių aplinkybių kontekste pareiškėja turėjo pareigą įsitikinti, ar valstybiniame Žemės sklype iš tiesų yra pastatai, statiniai ar įrenginiai, kurių eksploatavimui buvo suformuotas žemės sklypas ir ar jie nuosavybės teise priklauso UAB „Prostafus“.

Minėtas pareigas pareiškėja įvykdė ir jai net negalėjo kilti abejonių, kad UAB „Prostafus“ galimai netinkamai naudoja Žemės sklypą. 2011 metais pareiškėja neturėjo nei fizinių galimybių, nei pareigos numatyti UAB „Prostafus“ veiksmų į ateitį: kad 2014 m. bus pradėtos žemės sklypo pertvarkymo procedūros, kad bus pakeistas valstybinio žemės sklypo naudojimo būdas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, komercinės paskirties objektų statyba“, kad bus priimti nauji susitarimai dėl Nuomos sutarties pakeitimo, kad 2015 m. bus pradėtos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, kad Žemės sklypas bus išformuotas ir iš jo suformuoti 10 naujų žemės sklypų, kad jame bus statomi vienbučiai gyvenamieji namai.

Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Prostafus“ iki pareiškėjos pasirašytų Susitarimo ir 2011 m. liepos 28 d. įsakymo Žemės sklypą naudojo ne pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą.

6. Pabrėžė, kad nors Išvadoje nurodoma, jog tai patvirtina „byloje esantys duomenys“, tačiau atsakovas neįvardija nei vieno konkretaus šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo, todėl lieka neaišku, nei kokių duomenų pagrindu, nei kokiu būdu pareiškėja turėjo nustatinėti ir aiškintis, ar UAB „Prostafus“ naudoja Žemės sklypą pagal sutartyje numatytą naudojimo būdą. Dėl to pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatyta esminio tarnybinio nusižengimo elemento – paties pažeidimo fakto. Priešingai nei nurodoma Išvadoje, pareiškėjos pasirašyto Susitarimo ir 2011 m. liepos 28 d. įsakymo pagrindu nebuvo sukurtos jokios teisinės prielaidos UAB „Prostafus“ neteisėtai įgyti teisę lengvatine tvarka nuomotis Žemės sklypą. Susitarimu pakeitus valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininką, naujajam nuomininkui nebuvo sudarytos sąlygos žemės sklypą naudoti kitai paskirčiai ir kitu būdu, nei jis buvo suteiktas 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi.

7. Nurodė, kad teisinės prielaidos UAB „Prostafus“ Žemės sklype statyti ne koncertu salę, o vienbučius, dvibučius gyvenamuosius pastatus ir komercinės paskirties objektus atsirado tik nuo 2014 metų – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 17 d. Įsakymo Nr. A- 1973 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ pagrindu pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą, taip pat 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimo „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“ pagrindu, nes būtent šio susitarimo 4 dalimi buvo pakeistas 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktas ir išdėstytas nauja redakcija: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 poc.), komercinės paskirties objektu teritorijos (53 proc.), taip pat 4.1. papunkčiu nurodant, kad: „išnuomojame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“.

8. Pareiškėjos vertinimu, visiškai nepagrįstas ir net logikai prieštaraujantis Išvados argumentas, jog UAB „Prostafus“ teisines prielaidas vykdyti kitokią veiklą nei buvo numatyta anksčiau suteikė 2011 metų Susitarimo 3 punktas, kuriame nurodyta, kad norint plėtoti veiklą žemės sklype, būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą. Susitarimo 3 punkto dalis buvo standartinė ir šabloniška valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga, todėl jei šią sąlygą vertinant kaip sudarančia pagrindą NŽT darbuotojo tarnybinei atsakomybei kilti, iš to sektų, kad visi to meto sudaryti NŽT valstybinės žemės nuomos sandoriai su analogiška nuostata yra neteisėti, todėl ir visiems tokią nuostatą sandoriuose įrašiusiems NŽT darbuotojams turėtų būti taikyta tarnybinė atsakomybė.

9. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjos pasirašytais administraciniais aktais buvo sudarytos sąlygos išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę. Pagal pirminę 1994 metų Nuomos sutartį Žemės sklypas UAB „Pop centras“ buvo išnuomotas lengvatine tvarka, todėl UAB „Prostafus“, įsigijus UAB „Pop centras“ turėtas pastato, kurio eksploatacijai buvo išnuomotas Žemės sklypas, likusias dalis, atitinkamai įgijo ir analogišką teisę į valstybinio žemės sklypo nuomą lengvatine tvarka. Atsakovas neįvertino, kad Susitarimas ir 2011 m. liepos 28 d. įsakymas iš tiesų buvo parengtas, įvertintas taip pat ir kitų NŽT darbuotojų, kurių teisinis faktinės situacijos vertinimas dėl UAB „Prostafus“ teisės į valstybinės žemės nuomos tęstinumą tarpusavyje sutapo. Pagal Pareigybės aprašymą skyriaus vedėjas organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, pagal NŽT direktoriaus įgaliojimus išnuomoja valstybinius žemės sklypus, tačiau asmenų prašymus išnuomoti valstybinės žemės sklypus nagrinėja ne skyriaus vedėjas, o skyriaus specialistas. Šiuo atveju įsakymą ir nuomos sutartį parengė vyr. specialistė R. D.. Skyriaus teisininkas užtikrina, kad skyriuje rengiami įsakymų, sprendimų, sutarčių ir kitų dokumentų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Be to, NŽT skyriuje buvo nustatyta tokia tvarka, kad be specialisto, turinčio teisinį išsilavinimą, sprendimų projektai taip pat buvo teikiami derinti ir skyriaus vedėjo pavaduotojui. Ir visų šių asmenų vertinimu UAB „Prostafus“ turėjo teisę į Žemės sklypo nuomą.

10. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT gavo 2018 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 2D-1544 (12.152 E) „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirosios nutarties“, kuriame NŽT buvo paprašyta pagal kompetenciją imtis veiksmų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. atskirojoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, nurodytiems pažeidimams ištaisyti bei teisės aktų nustatyta tvarka spręsti asmenų, atsakingų už šioje atskirojoje nutartyje konstatuotų pažeidimų įvykdymą, atsakomybės klausimą, taip pat apie priimtus sprendimus informuoti Žemės ūkio ministeriją. Buvo sudaryta Komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Šio straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl NŽT privalo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse konstatuotas aplinkybes bei pateiktus išaiškinimus.

12. Nurodė, kad, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėja, eidama Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ir pasirašydama Susitarimą, taip pat 2011 m. liepos 28 d. įsakymą, nepadarė tarnybinio nusižengimo. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko 2011 metų išrašo duomenimis Žemės sklype buvo registruotas pastatas – koncertų salė, kurio būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 5 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 16 proc. NŽT Kauno miesto skyriuje 2011 m. birželio 11 d. buvo gautas UAB „Prostafus“ prašymas „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“, kuriame prašoma pakeisti Nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“. Išnagrinėjus minėtą prašymą buvo parengtas ir pareiškėjos pasirašytas 2011 m. liepos 28 d. įsakymas ir Susitarimas. Iš Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 metų duomenų išrašo ir UAB „Geometra“ matininko eksperto 2011 m. balandžio 28 d. parengto Žemės sklypo plano duomenų matyti, kad Žemės sklype tuo metu buvo tik pamatai. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo duomenų, kad pareiškėja, prieš jai pasirašant 2011 m. liepos 28 d. įsakymą ir Susitarimą, būtų tinkamai atlikusi savo pareigas ir patikrinusi Žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Iš Žemės sklypo dokumentų byloje esančių duomenų konstatuotina, kad Žemės sklypas iki 2011 metų Susitarimo pasirašymo nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo suteiktas, - nuo Nuomos sutarties sudarymo nebuvo pastatyta koncertų salė su pagalbiniais pastatais.

13. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą, atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėja, pasirašydama Susitarimą ir 2011 m. liepos 28 d. įsakymą, turėjo įvertinti, ar Žemės sklypas atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų – ar šis Žemės sklypas yra užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais, įrenginiais, taip pat ar Žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje.

14. Pažymėjo, kad pareiškėjos pasirašyto 2011 metų Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad norint plėtoti veiklą žemės sklype, būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą, suteikė teisines prielaidas vykdyti kitokią veiklą, nei buvo numatyta Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkio Nr. 495-v „Dėl žemės sklypo suteikimo UAB „Pop centras“ 1 punkte – koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. Pareiškėja turėjo nepasirašyti administracinių aktų, prieštaraujančių teisės aktų nuostatoms, tačiau to nepadarė. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo, kadangi ji nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti neigiami padariniai – jos veiksmai gali sudaryti sąlygas neteisėtam Žemės sklypo išnuomojimui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) bei išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas gerai išmanyti teisės aktus, susijusius su Kauno miesto skyriaus veikla, yra nurodytas pareiškėjos Pareigybės aprašyme. Pareiškėjos aplaidus pareigų vykdymas sukėlė neigiamas pasekmes: buvo nesilaikyta paminėtų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, reikalavimų ir tokiais veiksmais nebuvo užtikrintas tinkamas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijų įgyvendinimas. Tai taip pat sukėlė neigiamas pasekmes, nes teisės aktams prieštaraujančių sprendimų priėmimas sudarė sąlygas neteisėtam Žemės sklypo išnuomojimui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) bei išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę. Toks aplaidus pareigų vykdymas ir pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir principų pažeidimas diskredituoja Nacionalinės žemės tarnybos, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, autoritetą visuomenės akyse.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino visiškai ir panaikino Įsakymo 1 dalį.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo 1 dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1. Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu UAB „Pop centras“ suteikė 15000 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), koncertų ir sporto salės statybai. Kauno miesto valdyba 1994 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams šį žemės sklypą išnuomojo UAB „Pop centras“. Žemės sklypas 1994 m. rugsėjo 6 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004 m. kovo 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS 85-66 koncertų ir sporto salės su pagalbiniais statiniais statybai, kuris galiojo iki 2012 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta 2009 m. kovo 9 d., ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo žemės sklypą, nurodydamas, jog arešto tikslas – apriboti galimybes disponuoti žemės sklypu, kadangi ieškinyje, motyvuojant ieškovų teise atkurti nuosavybės teises į šį sklypą, keliamas jo nuomos teisėtumo klausimas (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-534-717/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2009, spręsdamas taip pat ir 1992 metų potvarkio bei 1994 metų Nuomos sutarties teisėtumo, konstatavo, jog Žemės sklypas UAB „Pop centras“ buvo suteiktas ir išnuomotas teisėtai.

17.2. 2010 m. balandžio 12 d. sutartimi UAB „Pop centras“ pardavė UAB „Prostafus“ jai likusią 1/100 pastato (koncertų ir sporto salės), esančios (duomenys neskelbtini), dalį ir UAB „Prostafus“ tapo vienintele pastato savininke. Pasikeitus savininkams, NŽT skyriaus vedėja (pareiškėja šioje byloje) 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ patikslino (pakeitė nuomininką) Žemės sklypo nuomos Sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“. Šis įsakymas buvo priimtas remiantis 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 (iš esmės – nauja nuomos sutarties redakcija) ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (pradinis nuomos terminas nesikeitė). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-1973 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė pagrindinę naudojimo paskirtį – į „kita“, naudojimo būdai – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.).

17.3. 2014 m. rugsėjo 19 d. UAB „Prostafus“ kreipėsi į NŽT skyrių su prašymu, prašydama išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kuri reikalinga perleidžiamoms pastato – koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 15/100 dalims eksploatuoti. NŽT skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-1144 sutiko, kad UAB „Prostafus“ perleistų žemės sklypo dalies (0,2250 ha plotui) išnuomotos pagal sutartį ir susitarimą, ir kuri reikalinga 15/100 dalims pastato – koncertų ir sporto salės eksploatacijai, nuomos teisę.

UAB „Prostafus“ ir NŽT 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimu dar kartą pakeitė 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktą ir išdėstė jo naują redakciją: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc.)“, o 4.1 papunktis pakeistas nurodant, kad: „išnuomojamame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui“.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 28 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-150428-00293 statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą UAB „Prostafus“ – statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų. 2015 m. liepos 20 d. UAB „Akmenis“ ir UAB „Prostafus“ kreipėsi prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2282 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė reikalavimus Nr. SFP-T67-(14.8.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. SFP-240-(14.Š.36) „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ žemės sklypo Projektą suderino.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-3082 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į vienuolika žemės sklypų.

17.4. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 8SK1272-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“, pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis. Todėl vietoje vieno žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos sklypų kadastrinės bylos ir VĮ Registrų centras buvo teisiškai įregistruoti 9 atskiri atidalinti žemės sklypai. Visus sklypuose esančius statinius nuosavybes teise valdė UAB „Prostafus“, o įregistravimo pagrindas – 2015 m. liepos 16 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-20-150716-000545. 2016 m. vasario 9 d. UAB „Prostafus“ ir UAB „Akmenis“ pateikė NŽT skyriui prašymą, kuriuo prašė nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį ir išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro (tikslu įregistruoti atskirus žemės sklypus, sudarant šių sklypų nuomos sutartis). NŽT skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-176-(14.8,2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ nusprendė nuomos sutartį nutraukti prieš terminą. Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš VĮ Registrų centras. Atskiros nuomos sutartys kiekvienam objektui su UAB „Prostafus“ nebuvo sudarytos. 2016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus aukščiau nurodytų žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, 2016 m. vasario 19 d. buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamo turto registro.

17.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, taip pat tos pačios dienos atskirojoje nutartyje, priimtose civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 pagal ieškovės UAB „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl pažeistų teisių gynimo, konstatavo, kad dėl NŽT Kauno miesto skyriaus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų darbuotojų veiksmų, keičiant 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, keičiant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat išduodant statybos leidimus ir organizuojant bei tvirtinant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, buvo sukurtos prielaidos neteisėtai nuomotis Žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. Nacionalinės žemės tarnybos Teisės departamento teisinio atstovavimo skyriaus vyriausioji specialistė 2018 m. balandžio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1PS7-240-(2.29.) pranešė NŽT direktoriui apie priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018. NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. lPSl-403-(2.1.) „Dėl komisijos galimiems Kauno miesto skyriaus darbuotojų tarnybiniams nusižengimams ir netinkamam darbo pareigų vykdymui ištirti sudarymo“ buvo sudaryta Komisija galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti.

17.6. NŽT 2018 m. gegužės 8 d. pranešimu Nr. 1PS17-32-(2.30) „Apie tarnybinį nusižengimą“ pareiškėjai buvo pranešta, jog yra duomenų, kad ji yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą bei nurodyta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei su tuo susijusius dokumentus. 2018 m. gegužės 18 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Komisija 2018 m. gegužės 30 d. parengė išvadą „Dėl N. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. lPS17-58-(2.30), kuria NŽT direktoriui buvo pasiūlyta:

1) pripažinti, kad N. P., eidama Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ir pasirašydama 2011 m. liepos 28 d. susitarimą Nr. 8SŽN-169 „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-07-28 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.4.3, 7.21, 7.22 papunkčiuose nurodytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, numatančiuose, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;

2) neskirti N. P. tarnybinės nuobaudos už šios Išvados 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą, pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. NŽT direktorius, remdamasis paminėta Išvada, priėmė šioje byloje ginčijamą 2018 birželio 7 d. įsakymą „Dėl N. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. 1PS1-520-(2.1), kuriuo pripažino, kad Kauno rajono skyriaus vyriausioji specialistė N. P., eidama Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ir pasirašydama 2011 m. liepos 28 d. susitarimą Nr. 8SZN-69 „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 28 d.

įsakymą Nr. 8Vį-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“, nesivadovavo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir gyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 28 punktu ir netinkamai vykdė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 2P-55, 7.4.3, 7.21, 7.22 papunkčiuose nurodytas funkcijas, todėl tokiais savo veiksmais padarė tarnybini nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose bei neskyrė pareiškėjai tarnybinės nuobaudos už šio įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą, pasibaigus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui.

18. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savarankiškai Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, kurios patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d, nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) (poįstatyminiame teisės akte) įtvirtinusi galimybę nuolat pareigas einančio valstybės tarnautojo atžvilgiu priimti individualų administracinį aktą, kuriuo konstatuojama aplinkybė dėl tarnybinio pažeidimo padarymo, praėjus visiems Valstybės tarnybos įstatyme 30 straipsnio 1 dalyje numatytiems terminams, akivaizdžiai viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes tai nebuvo numatyta 30 straipsnio 7 dalyje. Šią teismo išvadą patvirtina konkreti pareiškėjos, kaip nuolat einančios valstybės tarnautojos pareigas, situacija, nes, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, po 3 metų nuo pažeidimo padarymo dienos nelieka teisinės galimybės administraciniu aktu konstatuoti tarnybinio pažeidimo padarymą, nes akivaizdžiai pasibaigė tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Tačiau poįstatyminiu teisės aktu (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.3 p.) Vyriausybė suteikė teisę institucijos vadovui priimti pareigas einančio valstybės tarnautojo (silpnesniosios darbo santykių šalies) atžvilgiu priimti jo teisinę padėtį pabloginantį individualų administracinį aktą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.3 papunkčio reglamentavimas paminėto individualaus administracinio akto priėmimo termino nuolat pareigas einančio asmens atžvilgiu neriboja laike (ginčo atveju priimtas beveik po 7 metų, kitu atveju, galbūt, po 12 metų – t. y. terminas gali būti netgi ilgesnis negu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas). Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėjos ginčijamo Įsakymo 1 dalis akivaizdžiai prieštarauja išdėstyta teisiniam reglamentavimui, kuris įtvirtintas aukštesnės galios akte (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.). Šis pažeidimas yra esminis ir sudarantis savarankišką pagrindą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

19. Teismas toliau nurodė, jog UAB „Prostafus“ pateikus atsakovui dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę įžemės sklype esančius statinius, pareiškėja neturėjo realaus pagrindo abejoti dėl valstybinės žemės nuomininko pakeitimo ir, tuo pačiu, neturėjo pagrindų išvadai dėl galimumo nutraukti 1994 metų nuomos sutartį (statybos leidimas, turto areštas, registruoti statiniai ir pan.). Pareiškėja taip pat objektyviai negalėjo numatyti būsimų valstybinės žemės nuomininko veiksmų. Teismas nurodė, kad ir pats Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, padarė išvadą, kad tik pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos realios teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas (TIS Liteko duomenys). Taigi, teismo vertinimu, pateikti duomenys patvirtina, kad tai realiai buvo padaryta tik 2014 m. liepos 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1973.

20. Teismas nusprendė, kad jam pateikti duomenys patvirtina, jog visi veiksmai, kuriuos atlikus vietoje koncertų salės žemės sklype atsirado privatūs namai, buvo atlikti ne pareiškėjos ir vėliau: UAB „Prostafus“ ir NŽT 2014 m. gruodžio 2 d. susitarimu dar kartą pakeitė 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punktą ir išdėstė jį nauja redakcija: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (47 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (53 proc.)“, o 4.1 papunktis buvo pakeistas sekančiai: „išnuomojamame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui“; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu pakeitė sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį – į „kita“, naudojimo būdą – į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.); Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 28 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-150428-00293, kuris suteikė teisę UAB „Prostafus“ statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų.

21. Teismas pažymėjo, kad ginčo išsprendimui svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 (iš esmės plačiau aiškindamas 2018 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo motyvus), pabrėžė, jog kasacinis teismas 2018 metais panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą – UAB „Prostafus“ ieškinio reikalavimus atmesti, remdamasis tuo, jog tuo momentu, kai NŽT atsisakė sudaryti naujas žemės nuomos sutartis 2016 metais, sąlygos, dėl kurių anksčiau buvo išnuomota valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis, jau buvo išnykusios ir UAB „Prostafus“ veiksmai – valstybinės žemės sklype statant kitus statinius nei tie, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų: statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti iki NŽT 2016 metų atsisakymo sudaryti naujas nuomos sutartis; teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. spalio 7 d. nutartyje taip pat nurodė, kad civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl ankstesnės valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, o dėl atsisakymo sudaryti naujas atskirų valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis teisėtumo. Akcentavo, kad kasacinio teismo motyvai 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, susiję su retrospektyviniu ankstesnės žemės sklypo nuomos sutarties vykdymo tinkamumo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra esminiai, neturintys lemiamos reikšmės sprendimui.

Pabrėžė, kad esminė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties motyvų dalis apskritai nėra susijusi nei su teismo išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, nei su tuo, ką Kauno apygardos teismas nutartyje dėl proceso atnaujinimo įvardijo „faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme“. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, aplinkybės, sudarančios pagrindą kvestionuoti kasacinio teismo išvadą, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažintinos esminėmis.

Išvada, kad žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, nelaikytina kasacinio teismo nustatyta faktine aplinkybe.

22. Kaip nurodė teismas, paminėti išplėstinės teisėjų kolegijos argumentai duoda pagrindą detaliau įvertinti ir 2018 m. balandžio 9 d. atskirosios nutarties argumentus, liečiančius betarpiškai pareiškėją. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo keičiama du kartus: 2011 metais ir 2014 metais. Pareiškėja 2011 metais, keisdama žemės sklypo nuomos sutartį (keisdama sutarties šalį), neturėjo realaus pagrindo išvadai dėl būtinumo nutraukti 1994 metų nuomos sutartį (teisėta nuoma, statybos leidimas, turto areštas, registruoti statiniai ir pan.). Pareiškėja taip pat objektyviai negalėjo numatyti būsimų valstybinės žemės nuomininko, nuomotojo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, padarė išvadą, kad tik pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos realios teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas (TIS Liteko duomenys), o tai institucijų administraciniais aktais buvo atlikta pagrinde 2014 – 2015 metais.

23. Taigi, teismas apibendrino, kad šios teisiškai reikšmingos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo duomenų išvadai, kad pareiškėja, eidama Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ir pasirašydama 2011 m. liepos 28 d. susitarimą Nr. 8SŽN-169 „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto nuostatas, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.4.3, 7.21, 7.22 papunkčiuose nurodytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Dėl to tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėta neturint tam pakankamo pagrindo ir ginčijamas Įsakymas pareiškėjos atžvilgiu priimtas nepagrįstai, nes atsakovas nesurinko duomenų, kad pareiškėjos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis. Svarbu ir tai, kaip nurodė teismas, kad beveik visos faktinės aplinkybės, galimai patvirtinančios pažeidimo sudėtį, buvo nustatytos ne pačio atsakovo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o perkopijuotos iš 2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų, kurie akivaizdžiai nebuvo pakankami pažeidimo sudėties konstatavimui pareiškėjos atžvilgiu. Tokią administracinio teismo išvadą patvirtina ir 2020 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-969/2020 turinys bei joje išplėstinės kolegijos išdėstytos išvados.

24. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Įsakymo 1 dalį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str., 91 str. 1 d. 1, 3 p.).

III. 25. Atsakovas NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

26. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savarankiškai poįstatyminiame teisės akte įtvirtinusi galimybę nuolat pareigas einančio valstybės tarnautojo atžvilgiu priimti individualų administracinį aktą, kuriuo konstatuojama aplinkybė dėl tarnybinio pažeidimo padarymo, praėjus visiems Valstybės tarnybos įstatyme 30 straipsnio 1 dalyje numatytiems terminams, akivaizdžiai viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes tai nebuvo numatyta 30 straipsnio 7 dalyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos ginčijamo Įsakymo 1 dalis akivaizdžiai prieštarauja teisiniam reglamentavimui, kuris įtvirtintas aukštesnės galios akte (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.). Šis pažeidimas yra esminis ir sudarantis savarankišką pagrindą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). NŽT su tokia teismo išvada nesutinka ir pateikia šiuos argumentus:

26.1. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.

26.2. Konstitucinis Teismas 2006 m. birželio 6 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 10.1 punkte konstatavo, kad Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

26.3. Įstatymų leidėjas nustatė ir Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jis turi išimtinę kompetenciją tirti ir spręsti, ar bet kuris Vyriausybės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, todėl teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams, konstituciniams įstatymams ar Konstitucijai.

26.4. Šiuo atveju, teismas konstatavo, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, kurios patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, 14.3 punktas prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1, 7 dalims, nes Vyriausybė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, tačiau išimtinė kompetencija tirti ir spręsti, ar Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams, yra suteikta tik Konstituciniam Teismui. Teismas, manydamas, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatos galimai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, turėjo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tik gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, tęsti bylos nagrinėjimą.

26.5. Nesant byloje Konstitucinio Teismo nutarimo dėl minėtų Taisyklių nuostatų atitikties (ar neatitikties) įstatymui, minėtos nuostatos yra galiojančios ir taikytinos byloje, todėl Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai jomis vadovavosi ir nėra pagrindo teigti, jog yra savarankiškas pagrindas ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti.

27. Teigia, kad NŽT tyrė visus turimus dokumentus ir savarankiškai padarė išvadas dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas perrašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas aplinkybes.

28. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad teismas nurodė, jog NŽT, atlikdama tarnybinį tyrimą ir priimdama Įsakymą, neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020 išdėstytų argumentų. Atsakovas vertina, kad tokia teismo pozicija prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, nes atsakovas negalėjo numatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo papildomų argumentų, kurie galėjo turėti įtakos tarnybinio nusižengimo tyrimui. Toks teismo vertinimas prieštarauja teisinio apibrėžtumo principui, nes administracinis sprendimas vertinamas jo priėmimo metu disponuojamais duomenimis ir galiojančiais teisės aktais, todėl, teismui manant, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo įvertintos visos aplinkybės, įskaitant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo papildomus argumentus po Įsakymo priėmimo, jis galėjo svarstyti dėl pakartotinio tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo.

29. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Pareiškėja paaiškina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog skundžiamas Įsakymas priimtas po beveik 7 metų nuo tariamo tarnybinio pažeidimo padarymo, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Įsakymo 1 dalis prieštarauja teisiniam reglamentavimui, kuris įtvirtintas aukštesnės galios akte (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.) ir šis pažeidimas yra esminis bei sudarantis savarankišką pagrindą ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat pateikia argumentus, kurie, jos vertinimu, pagrindžia teismo išvadą, jog tarnybinio patikrinimo procedūra jos atžvilgiu buvo pradėta neturint tam pakankamo pagrindo ir Įsakymas priimtas nepagrįstai, nes atsakovas nesurinko duomenų, jog jos veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis, o tai sudaro pagrindą Įsakymui panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

33. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų bei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl atsakovo apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiat jo ribų.

34. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei jos taikymo.

35. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertinami kartu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2148-261/2021).

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė šiai bylai visas reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau jų netinkamas vertinimas nulėmė neteisingą materialiosios teisės normų aiškinimą bei taikymą.

37. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiklos, einant Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas, buvo pradėtas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, kurioje buvo konstatuoti teisės aktų pažeidimai, išnuomojant valstybinės žemės sklypą.

38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atnaujinus procesą minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020 dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, aiškindamas 2018 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo motyvus, pabrėžė, jog kasacinis teismas 2018 metais sprendė ne dėl ankstesnės valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, o dėl atsisakymo sudaryti naujas atskirų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties teisėtumo. Akcentavo, kad kasacinio teismo motyvai 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje, susiję su retrospektyviniu ankstesnės žemės sklypo nuomos sutarties vykdymo tinkamumo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra esminiai, neturintys lemiamos reikšmės sprendimui.

39. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kadangi LAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad pirmiau nurodytus teismų argumentus pripažįsta nepakankamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties Nr. 3K-3-133-219/2018 išvadai, kad 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, paneigti ir priešingai išvadai, kad „žemės sklypas <...> iki jo pertvarkymo ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį“, pagrįsti (žr. nutarties 62 dalį byloje Nr. 3K-7-153-969/2020) ir tai konstatuodamas prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 panaikinimo atmetė. Ten pat konstatavo, kad kasacinio teismo išvada apie tai, jog žemės sklypas nuo jo suteikimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus, yra susijusi ne tik su faktinių aplinkybių nustatymu, bet su ieškovės veiksmų (neveikimo) teisiniu kvalifikavimu (žr. nutarties 48.2 dalį byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).

40. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

41. Teismų sprendimo privalomumas yra nustatytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

42. Atsakovas, gavęs duomenis apie valstybinės žemės sklypo nuomos pažeidimus, turėjo pagrindą atlikti tarnybinį patikrinimą ir tirti faktus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018.

43. Parengta 2018 m. gegužės 30 d. Išvada „Dėl N. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. lPS17-58-(2.30) patvirtina, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja, eidama Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas ir pasirašydama 2011 m. liepos 28 d. susitarimą Nr. 8SŽN-169 „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas) ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ (toliau – ir 2011 m. liepos 28 d. įsakymas) padarė tarnybinį nusižengimą, o būtent Susitarimo 3 punktu sudarė prielaidas keisti žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei nevertino ar nuomojamas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį. Ten pat konstatuota, kad nuobaudos skyrimo trejų metų terminas yra pasibaigęs.

44. Kaip minėta sklypo nenaudojimo faktas yra nustatytas teismo (žr. nutarties 39 dalį), todėl konstatuojama, kad pareiškėja, eidama jai priskirtas tarnybos funkcijas, prieš pasirašydama Susitarimą bei 2011 m. liepos 28 d. įsakymą, privalėjo ir galėjo įsitikinti, ar sklypas naudojamas pagal paskirtį, tai yra pastato – koncertų ir sporto salės, statybai ir eksploatavimui. Ši išvada grindžiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Ši nuostata, įtvirtinta Įstatyme ir turėjo būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kad ankstesnėje nuomos sutartyje toks sutarties nutraukimo pagrindas nebuvo numatytas. Todėl, keičiant sutartį, pareiškėja vykdydama tarnybines pareigas, privalėjo tikrinti sutarties teisėtumą ir, tik nustačius, kad pažeidimų nėra, ją tęsti.

45. Pareiškėja Susitarimo 3 punktu numatė galimybę keisti žemės naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą, nors sutartimi valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas vieninteliam tikslui ir susietas su konkrečios paskirties statiniu – koncertų ir sporto salės eksploatavimu. Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kadangi pagal šią normą sklypai išnuomaujami be aukciono, jeigu užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Išnuomojus žemės sklypą be aukciono, sąlygos keisti ateityje žemės naudojimo paskirtį nebuvo ir toks susitarimas negalėjo būti sudarytas.

46. Atsakovas, nustatęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalies pažeidimą bei pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, kad nuobauda negali būti skiriama jei praėję treji metai nuo nusižengimo padarymo dienos bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.3 punktu (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300, įsigaliojusio nuo 2012 m. lapkričio 1 d. redakcija) turėjo pagrindą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

47. Atsakovas, pripažindamas pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą bei neskirdamas tarnybinės nuobaudos, veikė minėtų teisės aktų ribose ir jų nepažeidė, todėl ginčijamas atsakovo Įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas.

48. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Įsakymo 1 dalį, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tai lėmė neteisingą materialiosios teisės normų aiškinimą bei taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 147 straipsnis).

49. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos N. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius