Legislator Case Law & Legislation
e7808c93-4d50-4ac3-8796-afa45bfcdaca AI generated

e7808c93-4d50-4ac3-8796-afa45bfcdaca · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e7808c93-4d50-4ac3-8796-afa45bfcdaca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VMI – 913,30 Eur žyminio mokesčio skola pagal teismų procesinius sprendimus; BKU „Nacionalinė kredito unija“ – 1 748 544,56 Eur skolos ir 336 616,66 Eur palūkanų, iš viso 2 085 161,22 Eur, pagal teismų sprendimus;

Legislator headnote

AI generated

e7808c93-4d50-4ac3-8796-afa45bfcdaca · Vilniaus apygardos teismas: Suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime prašė atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjai N. B.. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – Unija arba Kreditorius) yra pareiÅ¡kėjos kreditorius, kurio reikalavimo teisė kyla iÅ¡ 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-307-823/2018 ir 2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1545-653/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16117-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.2.7.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjai N. B. iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja N. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti jai fizinio asmens bankroto bylÄ .

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma virÅ¡ija 2881 MMA Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA), kad bendras pareiÅ¡kėjos įsiskolinimas yra virÅ¡ 1 748 544,56 Eur.

3. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-110-794/2017, BKU „Nacionalinė kredito unija“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisė 1 824 580,63 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metines procesines palÅ«kanas; Lietuvos Apeliacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-307-823/2018 pirmosios instancijos sprendimÄ pakeitė, BKU „Nacionalinė kredito unija“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 1 493 678,95 Eur nuostolių atlyginimo, Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2073-852/2016, BKU „Nacionalinė kredito unija“ naudai priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 289 620,02 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metines procesines palÅ«kanas; Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019 pirmos instancijos sprendimÄ pakeitė ir priteisė 254 865,61 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja minėtose bylose ginčijamų BKU „Nacionalinė kredito unija“ kredito komiteto sprendimo priėmimo metu baigė mokytis Mykolo Romerio universiteto Teisės ir valdymo fakultete. Tai buvo pirmasis aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas. BKU „Nacionalinė kredito unija“ paskolų komiteto narės funkcijas atliko savanoriÅ¡kais pagrindais, bÅ«dama 4 kurso (bakalauro) studentė. Nebuvo sudariusi darbo sutarties su BKU „Nacionalinė kredito unija“, už paskolų komiteto veiklÄ negaudavo jokio darbo užmokesčio.

Tuo metu pareiškėjos darbo vieta buvo VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, kur ji ėjo donorų organizatorės pareigas, jokių funkcijų, susijusių su teise ar finansinių dokumentų peržiūra, nevykdė iki 2012 m. rugsėjo 3 dienos (nuo nurodytos datos buvo papildomai prie donoro organizatoriau pareigų įdarbinta 0,25 juristo etato).

4. PareiÅ¡kėjos turtas - automobilis V. L., butas (duomenys neskelbtini), visos esamos ir bÅ«simos piniginės lėšos - buvo areÅ¡tuoti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo nutartimi. Nuo to laiko iki 2019 metų pareiÅ¡kėja neturėjo teisės naudotis savo banko sÄ skaita ir joje esančiomis lėšomis. KiekvienÄ mėnesį darbdavio pervestas darbo užmokestis (kitų pajamų nebuvo) buvo areÅ¡tuojamas ir laikomas bei valdomas antstolio. PareiÅ¡kėja nuo 2014 turėjo teisę kartÄ per mėnesį iÅ¡ banko savo reikmėms naudotis piniginėmis lėšomis, nevirÅ¡ijančiomis vieno MMA.

IÅ¡ pateiktos antstolio D. K. pažymos matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui BKU „Nacionalinė kredito unija“ buvo pervesta 86 012,84 Eur pareiÅ¡kėjos lėšų, sukauptų nuo 2014 metų banko sÄ skaitoje ir priverstinai pardavus jos nuosavybės teise valdytÄ butÄ ir automobilį, papildomai 4 368,04 Eur antstoliui D. K. ir 53,26 Eur pagal prisijungimÄ sumokėta antstoliui S. M., iÅ¡ viso buvo iÅ¡ieÅ¡kota ir paskirstyta 90 434,14 Eur.

5. Nuo 2016 metų iki 2020 m. kovo mėnesio pareiÅ¡kėja dirbo teisininkės darbÄ UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, jos darbo užmokestis, nurodytas darbo sutartyje, sudarė 2 089,00 Eur, sutartis buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva. Dėl dirbamų virÅ¡valandžių ir priedų, darbo užmokestis buvo didesnis, o atskaičius privalomuosius mokesčius, iÅ¡mokamas darbo užmokestis turėjo sudaryti apie 1300,00 - 1600,00 Eur. Kas mėnesį iÅ¡ darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuojama maksimali teisės aktų leidžiama suma ir sudarė apie 700,00 Eur, todėl pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡mokama apie 800,00 - 850,00 Eur.

Nežiūrint to, išieškoma suma nepadengdavo net palūkanų, kadangi vien palūkanos nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-110-794/2017, priteistos 1 493.678,95 Eur sumos, sudaro maždaug 75 000,00 Eur per metus arba daugiau kaip 6 000,00 Eur per mėnesį. Neįskaičiuojant kasmet augančios įsiskolinimo sumos dėl priskaičiuotų palūkanų, šiai dienai bendras pareiškėjos įsiskolinimas yra virš 1 748 544,56 Eur, kas yra daugiau nei 2 881 MMA.

6. PareiÅ¡kėja yra 36 metų amžiaus, jai iki senatvės amžiaus (65 m.) liko 29 metai. Todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja nesugebės grÄ Å¾inti įsiskolinimo, jos algos, net vertinant didžiausius teisininkų atlyginimus Lietuvoje, neužtektų net metinėms palÅ«kanoms padengti. Skolų suma virÅ¡ija 2 881 MMA, skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas) ir pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai (objektyviai) neturi galimybės Å¡ių skolų padengti.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, jog neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimui teismui nustačius, jog yra pakankamai reikalingų įrodymų. Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime prašė atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjai N. B.. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – Unija arba Kreditorius) yra pareiÅ¡kėjos kreditorius, kurio reikalavimo teisė kyla iÅ¡ 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-307-823/2018 ir 2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019.

Pagal Å¡ias nutartis 2020 m. balandžio 17 d. bendras pareiÅ¡kėjos įsiskolinimas kartu su kitais solidariaisiais skolininkais yra 1 748 544,56 Eur. Nors pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime teigė, kad 2020 m. sausio 14 d. Unija pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu buvo informuota, kad N. B. ketina kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , tačiau BKU „Nacionalinė kredito unija“ nemokumo administratorius L. T. dėl nežinomų priežasčių praneÅ¡imo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nėra gavęs ir apie pareiÅ¡kėjos ketinimÄ inicijuoti fizinio asmens bankroto bylÄ sužinojo tik gavęs teismo praneÅ¡imÄ .

Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2016 metų iki 2020 metų kovo mėnesio pareiÅ¡kėja dirbo teisininkės darbÄ , jos darbo užmokestis sudarė 2 089,00 Eur, sutartis buvo nutraukta pačios darbuotojos (pareiÅ¡kėjos) iniciatyva. Kaip teigia pati pareiÅ¡kėja, dėl dirbamų virÅ¡valandžių ir priedų darbo užmokestis buvo didesnis, o atskaičius privalomuosius mokesčius, iÅ¡mokamas darbo užmokestis „į rankas“ faktiÅ¡kai įprastai siekdavo 1600,00 Eur.

Kas mėnesį iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama maksimali teisės aktų leidžiama suma, kuri sudarė apie 700,00 Eur, todėl, pačios pareiškėjos teigimu, jai buvo išmokama (t. y. likdavo pareiškėjos reikmėms) apie 800,00 – 850,00 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, kad kreditoriaus naudai priteistas žalos atlyginimas, kurio pareiškėja teigia nesugebanti dengti, yra priteistas iš pareiškėjos solidariai su kitais atsakovais (Unijos skolininkais), kurie visi kartu privalo dengti teismų priteistas sumas.

Tai, kad įsiskolinimas yra priteistas solidariai iÅ¡ visų skolininkų reiÅ¡kia, kad visų Å¡ių asmenų solidariosios prievolės turėtų bÅ«ti vertinamos bendrai. 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuostolių atlyginimas su palÅ«kanomis yra solidariai priteistas iÅ¡ aÅ¡tuonių atsakovų. Jeigu visi skolininkai sÄ Å¾iningai dengtų skolÄ lygiomis dalimis, kiekvienam iÅ¡ skolininkų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjai, reikėtų atlyginti po 186 709,87 Eur sumÄ . 2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi žalos atlyginimas su palÅ«kanomis yra solidariai priteistas iÅ¡ Å¡eÅ¡ių atsakovų.

Jeigu visi skolininkai sÄ Å¾iningai dengtų skolÄ lygiomis dalimis, kiekvienam iÅ¡ skolininkų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjai, reikėtų atlyginti po 42 477,60 Eur sumÄ . Taigi darant prielaidÄ , kad per ilgesnį laikotarpį visi solidarÅ«s skolininkai prisidės prie bendros skolos dengimo, matematiÅ¡kai skaičiuojant, pareiÅ¡kėja turėtų sumokėti tik apie 229 187,47 Eur iÅ¡ bendros visų skolininkų 1 748 544,56 Eur solidariosios skolos. Nurodo, kad fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjai bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ne tik Unijos, bet ir kitų solidariųjų skolininkų atžvilgiu, kadangi jų atlygintinos dalys žymiai padidėtų ta dalimi, kurios nebesugrÄ Å¾intų pareiÅ¡kėja iÅ¡kėlus jai bankroto bylÄ .

Taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kimas neturėtų bÅ«ti nagrinėjamas, kol nesueis laidavimo terminas už nusikaltimÄ , kurio padarymu yra pripažinusi pareiÅ¡kėja, tai yra ne anksčiau 2021 m. kovo 6 d. PareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00008-20 pagal BK 229 straipsnio 1 dalį dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi įvertino pareiÅ¡kėjai reikÅ¡tus įtarimus ir faktines aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. spalio 29 d.

ėjo Unijos paskolų komiteto narės pareigas ir savo užimamų pareigų pagrindu turėjo Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus nagrinėti kredito unijos narių praÅ¡ymus dėl paskolų ir numatyti paskolos iÅ¡mokėjimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas bei tvarkÄ ir teikti pasiÅ«lymus dėl Å¡ių klausimų kredito unijos valdybai.

9. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė plano, kuriuo ji vadovausis siekdama atkurti savo mokumÄ ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Tai, kad pareiÅ¡kėja nėra pateikusi jokio mokumo atkÅ«rimo plano, sukuria didelę rizikÄ , kad kreditorių, tame tarpe ir Unijos reikalavimai apskritai nebus patenkinti ir net nebus siekiama tokio tikslo, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėja siekia norėdama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, tame tarpe ir Unija, jų reikalavimus nuraÅ¡ant pasibaigus bankroto procesui, kaip reglamentuota FABÄ® 29 straipsnio 7 dalyje. IÅ¡kėlus pareiÅ¡kėjai fizinio asmens bankroto bylÄ , be kita ko, susidarytų bankroto administravimo iÅ¡laidų. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja dar turėtų dengti ir Å¡ias iÅ¡laidas, taip mažindama įsiskolinimų Unijai dengimui skiriamÄ pinigų sumÄ .

10. Nurodo, kad fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra ultima ratio priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo yra atsidÅ«ręs kritinėje bÅ«klėje, o pareiÅ¡kėjos pajamos yra pakankamai geros ir didėjančios, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jos buvimo kritinėje bÅ«klėje. Atkreipė dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, pati nurodo, kad jos pajamos didėja ir turėtų didėti ateityje, todėl, kyla pagrįstų abejonių, ar jos bÅ«klė gali bÅ«ti laikoma kritine ir ar pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimu nėra siekiama tiesiog iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, įskaitant UnijÄ .

Nesutinka ir su pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos nustatyti jai kiekvienÄ mėnesį bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui yra reikalingos sumos (757,90 Eur) dydžiu. Nurodo, kad iÅ¡ dabartinės situacijos ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, Å¡iuo metu gaunamos pajamos tenkina ir netgi virÅ¡ija jos bÅ«tinuosius poreikius. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos mėnesinės iÅ¡laidos nevirÅ¡ija jos gaunamų pajamų, o tuo pačiu pareiÅ¡kėja bent iÅ¡ dalies dengia ir turimÄ Ä¯siskolinimÄ , todėl manytina, kad pareiÅ¡kėjos bÅ«klė nėra kritinė.

PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja yra moki ir pajėgi skirti dalį pajamų įsiskolinimų dengimui. Fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas pažeistų vieÅ¡Ä interesÄ ir iÅ¡ esmės pablogintų unijos kreditorių reikalavimų patenkinimo tikimybę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iÅ¡kėlė N. B. fizinio asmens bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“; patvirtino 200 Eur sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius UAB „Toplit“ turi teisę naudoti bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; nustatė 30 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį N. B. kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos; patvirtino 600,00 Eur sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį N. B. bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projektui pateikti tvirtinti.

12. Teismas nustatė, kad kad pareiškėja turi tokius skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai yra suėję:

1) VMI – 913,30 Eur žyminio mokesčio skola pagal teismų procesinius sprendimus;

2) BKU „Nacionalinė kredito unija“ – 1 748 544,56 Eur skolos ir 336 616,66 Eur palūkanų, iš viso 2 085 161,22 Eur, pagal teismų sprendimus;

3) antstoliams, vykdantiems priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, yra susidarę vykdymo iÅ¡laidų: antstoliui S. M. – 148,16 Eur, antstoliui R. V. – 10 615,58 Eur, antstoliui D. K. – 72 756,06 Eur. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjos skoliniai įsipareigojimai pagal pateiktus duomenis sudaro 2 169 594,32 Eur. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo pateikimo teismui metu yra 607 Eur, atitinkamai pareiÅ¡kėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, sudaranti 2 169 594,32 Eur, virÅ¡ija 25 MMA (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis).

13. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas – buvo priverstinai parduotas, o gauta už jį kaina paskirstyta išieškotojui BKU „Nacionalinė kredito unija“. Pareiškėja savo vardu registruotų transporto priemonių taip pat neturi, jai priklausiusi transporto priemonė – automobilis – taip pat buvo realizuotas priverstine tvarka ir už jį gauta kaina paskirstyta išieškotojui BKU „Nacionalinė kredito unija“.

PareiÅ¡kėja visas gaunamas pajamas gauna į turimÄ sÄ skaitÄ Swedbank, AB, kurioje pinigų likutis 2020 m. gegužės 24 d. buvo 277,67 Eur. Akcijų ar kito turto pareiÅ¡kėja nurodė neturinti. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 20 d. dirba VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ juriste, darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 900 Eur, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, turėtų gauti 40 proc. dydžio priedÄ prie atlyginimo.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos turimas solidarus įsiskolinimas kartu su kitais skolininkais virÅ¡ija 2 milijonus eurų bei nurodė, kad, esant solidariam įsiskolinimui, kreditorius turi teisę reikalauti visos sumos iÅ¡ kiekvieno skolininko, todėl pareiÅ¡kėjos prievolė kreditoriui negalėtų bÅ«ti pripažinta pasibaigusia iki visos teismo priteistos skolos grÄ Å¾inimo. Teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje neturi pagrindo vertinti kitų solidarių skolininkų galimybių prisidėti prie esamos skolos grÄ Å¾inimo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos, net joms ateityje ir padidėjus, leistų įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus per protingÄ laikotarpį.

15. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skolos susidarė ne per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ padavimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti pareiÅ¡kėjos elgesio laikotarpiu, kuris nepatenka į minėtÄ periodÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos skolos susidarė dėl to, kad iÅ¡ jos solidariai su kitais skolininkais buvo priteista labai žymaus dydžio suma už pareiÅ¡kėjos netinkamÄ paskolų komiteto narės funkcijų vykdymÄ . Teismas pažymėjo, kad po teismo sprendimų, kuriais iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistos skolos Unijos naudai, įsiteisėjimo buvo priverstinai realizuotas visas pareiÅ¡kėjos turimas nekilnojamasis turtas, transporto priemonė, už kuriuos gautos lėšos buvo panaudotos skolai Unijai padengti.

PareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00008-20, susijęs su civilinėmis bylomis, kuriose iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir buvo priteistos skolos, pagal BK 229 straipsnio 1 dalį; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimÄ nutraukti šį ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pagal laidavimÄ 1 metams be užstato, perduodant pareiÅ¡kėjÄ laiduotojos J. G. (pareiÅ¡kėjos motinos) atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai įtarimai minėtame ikiteisminiame tyrime buvo pareikÅ¡ti dėl 2012 metais padarytų veikų, t. y. kad ji dėl neatsargumo netinkamai atliko jai pavestas pareigas.

IÅ¡ pateiktų duomenų apie N. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas nustatė, kad ji nepatenka į FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä .

16. Teismas nurodė, kad spendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , negauta duomenų apie konkrečius pareiÅ¡kėjos sandorius, kurių sÄ Å¾iningumas keltų abejonių. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad byloje paskutinių trejų metų iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo laikotarpiu nenustatyta tokių pareiÅ¡kėjos veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti kaip sÄ moningi nesÄ Å¾iningi veiksmai, lėmę nemokumo atsiradimÄ , taip pat nenustatyta sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

17. Teismas, iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, iÅ¡analizavęs bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Taip pat teismas nurodė, kad vadovaujantis fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesÄ Å¾iningumÄ bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, Å¡iuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimÄ (FABÄ® 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

18. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai); nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla.

19. Teismas pažymėjo, kad FABÄ® nuostatos nenumato pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projekto iki iÅ¡keliant fiziniam asmeniui bankroto bylÄ . Plano projektas yra rengiamas jau po fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir teikiamas kreditorių susirinkimui įvertinti (kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti pastabas dėl Å¡io plano, pritarti jam arba nepritarti), todėl suinteresuoto asmens BKU „Nacionalinė kredito unija“ argumentus, kad N. B. negali bÅ«ti keliama bankroto byla dėl to, kad ji nėra parengusi mokumo atkÅ«rimo plano, atmetė kaip nepagrįstus (FABÄ® 7, 8 straipsniai).

20. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjai N. B. fizinio asmens bankroto bylÄ , nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali bÅ«ti keliama.

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjos poreikiams bÅ«tinos sumos dydžio, atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja gyvena su tėvais, iÅ¡laikytinių neturi, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėja turi odos problemų, yra alergiÅ¡ka, dėl ko reikalingos periodinės gydytojų konsultacijos ir papildomos priežiÅ«ros iÅ¡laidos, pareiÅ¡kėja turi palaikyti reprezentatyviÄ iÅ¡vaizdÄ darbe, dėl to reikalinga įsigyti naujų drabužių, kosmetikos, taip pat vykimui į darbÄ naudojasi tėvų automobiliu, turi dengti kuro iÅ¡laidas, kartu įvertino ir tai, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog ji, bÅ«dama draustas asmuo, gali gauti tik mokamas medicinos paslaugas, todėl laikė, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui reikalingÄ 698 Eur sumÄ sumažinti iki 600 Eur sumos.

22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja bankroto administratoriumi skirti UAB „Toplit“, byloje pateiktas UAB „Toplit“ sutikimas administruoti N. B. bankroto procesÄ , pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas; bankroto administratoriaus nurodyta, kad administravimo iÅ¡laidos, reikalingos nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos, bÅ«tų 200 Eur bei nenustatęs FABÄ® 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų pirmiau įvardyto bankroto administratoriaus skirti administruoti N. B. bankroto proceso, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“.

23. Teismas, įvertinęs teismui pateiktÄ bankroto administratoriaus UAB „Toplit“ administravimo iÅ¡laidų pagrindimÄ , sprendė, kad nurodyta 200 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatė 200 Eur lėšų suma, kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedÅ«roms atlikti (FABÄ® 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 24. Atskiruoju skundu apeliantas suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-21519-925/2020 ir priimti naujÄ nutartį – atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ N. B..

25. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 25.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja yra skolinga Unijai kartu su kitais solidariaisiais skolininkais, yra nereikÅ¡minga vertinant jos galimybę dengti įsiskolinimÄ . Nurodo, kad tai, jog įsiskolinimas yra priteistas solidariai iÅ¡ visų skolininkų reiÅ¡kia, kad visų Å¡ių asmenų solidariosios prievolės turėtų bÅ«ti vertinamos bendrai. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų kitų atsakovų nemokumÄ , Å¡iems skolininkams fizinių asmenų bankroto bylos nėra iÅ¡keltos, todėl nors vienos skolininkės atlyginimo galimai ir neužtenka palÅ«kanų dengimui, tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti, kad per ilgesnį laikotarpį visų solidariųjų skolininkų mokėjimų nėra įmanoma visas ar bent dalies skolos Unijai iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Nurodo, kad fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjai pažeistų ne tik Unijos, bet ir kitų solidariųjų skolininkų interesus. Tuo atveju, jei per ilgesnį laikotarpį visi solidarÅ«s bendraskoliai dengtų skolÄ , pareiÅ¡kėjai tektų dengti tik 229 187,47 Eur nuo visos bendros 1 748 544,56 Eur skolos Unijai. 25.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog yra nesuėjęs laidavimo terminas už nusikaltimÄ , kurio padarymÄ yra pareiÅ¡kėja pripažinusi, neturi reikÅ¡mės jos fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja tam, kad bÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pagal BK 40 straipsnio 1 dalies 3-4 punktus ji turėjo užtikrinti ir siekti ateityje atlyginti visÄ Å¾alÄ Unijai. Nurodo, jog vien tai, kad pareiÅ¡kėja yra padariusi nusikaltimÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ UnijÄ ir jos interesus, rodo jos nesÄ Å¾iningumÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja nuo atsakomybės pagal laidavimÄ buvo atleista tik 2020 m. kovo 6 d., todėl FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas trejų metų terminas nėra suėjęs. 25.3.

Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių gairių, kaip tikisi dengti įsiskolinimÄ . Unija yra didžiausias pareiÅ¡kėjos kreditorius ir todėl turi teisę tikėtis, kad jos interesai bus ginami, bus padengtas įsiskolinimas. PareiÅ¡kėja teigia, kad nesugeba mokėti įsiskolinimo, todėl iÅ¡kyla didelė grėsmė, kad Unijos interesai yra nepagrįstai neužtikrinti, galima manyti, kad bankroto procesu siekiama tik pareiÅ¡kėjos mokumo atkÅ«rimo ir net nesvarstomos galimybės užtikrinti Unijos interesus grÄ Å¾inant įsiskolinimÄ ar kuo didesnę jo dalį. 25.4.

PareiÅ¡kėja neįrodė, kad yra atsidÅ«rusi kritinėje bÅ«klėje, dėl kurios yra bÅ«tina taikyti ultima ratio priemonę – bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja yra dirbanti, gaunanti pakankamai gerÄ atlyginimÄ , todėl jos bÅ«klė nelaikytina kritine. 25.5. Teismas nepagrįstai nustatė pareiÅ¡kėjai 600 Eur dydžio sumÄ per mėnesį jos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti. 25.6. Teismas, bankroto administratoriumi skirdamas UAB „Toplit“, neįvertino, kad Å¡io administratoriaus skyrimas yra netinkamas.

26. PareiÅ¡kėja N. B. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-21519-925/2020 palikti nepekeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1. Nurodo, kad ir 229 187,47 Eur suma stipriai virÅ¡ija 25 MMA, jos sumokėti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gaunamo darbo užmokesčio nėra jokios galimybės. Net ir pareiÅ¡kėjai sumokėjus visÄ 229 187,47 Eur skolÄ apeliantei, jos prievolė nebÅ«tų pripažinta pasibaigusia.

Apeliantė nevertina to, kad yra privalu mokėti ir palÅ«kanas, kurių per mėnesį susidaro apie tÅ«kstantis eurų, kad apeliantė nėra vienintelė kreditorė. Apeliantė nėra įgaliota atstovauti kitų solidariųjų skolininkų interesus. 26.2. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja buvo kaltinama pagal BK 229 straipsnį, tačiau apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas ir ji buvo atleista pagal laidavimÄ , todėl Å¡is faktas nedaro jokios įtakos bankroto bylos kėlimui. Be to, veika buvo padaryta 2012 metais.

Nesutinka ir su tuo, kad byla galėtų bÅ«ti keliama tik pasibaigus laidavimo terminui, kadangi įstatymas numato, kad bankroto byla gali bÅ«ti nutraukta nusikalstamos veikos padarymo atveju. 26.3. PareiÅ¡kėja nurodė, kokiÄ dalį savo pajamų skirtų kreditorių reikalavimams dengti, kad jokio turto neturi, vienintelis pajamų Å¡altinis yra darbo užmokestis. Bankroto bylos kėlimo metu pareiÅ¡kėja neturi pareigos pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo plano projekto. 26.4. PareiÅ¡kėjos įsiskolinimai sudaro 2 169 594,32 Eur, per mėnesį mokėtinos palÅ«kanos siekia 6 000,00 Eur, pareiÅ¡kėja jokio turto neturi, todėl apeliantės teiginiai, kad pareiÅ¡kėja gali grÄ Å¾inti skolÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 26.5.

Pareiškėja nurodo nesutinkanti su apelianto argumentais, kad pareiškėjos būtiniesiems poreikiams skirta piniginių lėšų suma yra per didelė, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėja disponavo panašia suma, ir apeliantė dėl to jokių pretenzijų nereiškė. 26.6. Nurodė, kad pareiškėjos niekas nesieja su nei su UAB „Toplit“, nei su R. G., todėl UAB „Toplit“ negali būti netinkama administratoriaus kandidatūra administruoti pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjai N. B. iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutartį iÅ¡ esmės ginčija tuo aspektu, kad teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiÅ¡kėjai iÅ¡kėlimo, netinkamai vertino pareiÅ¡kėjos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, jos sÄ Å¾iningumÄ , pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti reikalingÄ sumÄ bei paskyrė netinkamÄ bankroto administratorių.

29. Fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo vertinama:

1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis);

2) ar asmuo tapo nemokus sÄ Å¾iningai (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis);

3) ar nėra kitų FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos nemokumo ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

30. FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta fizinio asmens nemokumo sÄ voka. Minėtoje normoje nurodyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas asmens nemokumo sÄ vokÄ , yra pažymėjęs, kad pagal FABÄ® 2 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo gali įvykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvÄ atsižvelgdamas į asmens turimÄ turtÄ ir jo gaunamas pajamas, t. y. teismas turi nustatyti ne tik tai, kad skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir tai, ar asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ių skolų padengti nei Å¡iuo metu, nei per protingÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas bei nustatytas faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja negali vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, todėl sprendė, kad pareiÅ¡kėjos finansinė padėtis atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ asmens nemokumo bÅ«senÄ , sudarančiÄ pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

33. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 169 594,32 Eur, t.y. daugiau nei 25 MMA (pareiÅ¡kimo pateikimo metu sudarė 607 Eur): Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 913,30 Eur žyminio mokesčio suma pagal teismų procesinius sprendimus; Unijai – 1 748 544,56 Eur skola ir 336 616,66 Eur palÅ«kanų, iÅ¡ viso 2 085 161,22 Eur pagal teismų sprendimus; antstoliams, vykdantiems priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, susidariusios vykdymo iÅ¡laidos: antstoliui S. M.

– 148,16 Eur, antstoliui R. V. – 10 615,58 Eur, antstoliui D. K. – 72 756,06 Eur. Pareiškėja nuo 2020 m. liepos 27 d. dirba VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 900,00 Eur, kuris, pareiškėjos teigimu, pasibaigus bandomajam laikotarpiui turėtų padidėti 40 procentų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja jokio turto neturi: pareiškėjai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas bei priklausęs automobilis buvo priverstinai parduoti, o gautos už juos lėšos buvo paskirstytos išieškotojui Unijai.

PareiÅ¡kėja visas gaunamas pajamas gauna į turimÄ sÄ skaitÄ Swedbank, AB, kurioje pinigų likutis 2020 m. gegužės 24 d. buvo 277,67 Eur. Akcijų ar kito turto pareiÅ¡kėja nurodė neturinti.

34. Apeliantas atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neturi galimybės per protingÄ terminÄ atsikaityti su kreditoriais.

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjos bendras įsiskolinimas kreditoriams, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs sudaro 2 169 594,32 Eur sumÄ . Taip pat nėra ginčo dėl to, kad 1 748 544,56 Eur dydžio bendra skola Unijai kyla iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-307-823/2018 (iÅ¡ aÅ¡tuonių solidariųjų skolininkų priteista 1 493 678,95 Eur skola ir 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019 (iÅ¡ Å¡eÅ¡ių solidariųjų bendraskolių priteista 254 865,61 Eur skola bei 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos), kuriomis iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kartu su kitais solidariais bendraskoliais yra priteistas žalos atlyginimas apeliantei.

Kaip minėta, pareiškėja jokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais, neturi (visas jos turėtas turtas buvo parduotas vykdymo procese), vienintelės jos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, kuris, pareiškėjos teigimu, šiuo metu sudaro apie 900,00 Eur, o pasibaigus bandomajam laikotarpiui turėtų padidėti 40 procentų.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kai prievolė yra solidari, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Taigi pareiÅ¡kėjos prievolės apeliantei, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalėtų bÅ«ti pripažintos pasibaigusiomis iki visos teismo priteisto skolos grÄ Å¾inimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nėra atsakinga už kitų bendraskolių prievolių vykdymÄ ir neturi pareigos teikti teismui įrodymus dėl kitų bendraskolių galimybių prisidėti prie prievolių vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo sprendžiant dėl bankroto bylos pareiÅ¡kėjai iÅ¡kėlimo vertinti kitų solidariųjų bendraskolių galimybes prisidėti prie prievolių įvykdymo.

37. Taigi pagal bylos duomenis (įsipareigojimų kreditoriams dydį bei pareiÅ¡kėjos gaunamas ir planuojamas gauti pajamas) spręstina, kad pareiÅ¡kėja per protingÄ laikotarpį nesugebės padengti savo skolinių įsipareigojimų. PareiÅ¡kėjos skaičiavimu, pateiktu atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėja jau vien apeliantei skolÄ (tuo atveju, jei visi skolininkai sÄ Å¾iningai skolÄ dengtų lygiomis dalimis ir pareiÅ¡kėjai tektų mokėti tik apeliantės nurodytÄ 229 187,47 Eur pareiÅ¡kėjai tenkančiÄ skolos dalį) mokėtų apie 30 metų, t.y. jau bÅ«dama senatvės pensijoje.

Tuo tarpu FABÄ® numatytas maksimalus mokumo atkÅ«rimo plano laikotarpis yra 3-eji metai (FABĮ 7 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, įstatyme esant nustatytam 3-ejų metų laikotarpiui, po kurio asmuo gali grįžti į aktyviÄ ekonominę veiklÄ , toks laikotarpis vertintinas kaip neproporcingai ilgas. Taip pat pastebėtina, kad protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pareiÅ¡kėjai negalima iÅ¡kelti bankroto bylos tuo pagrindu, kad pagal Å¡iuo metu gaunamas pajamas pareiÅ¡kėja skolas gali grÄ Å¾inti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos bendro įsiskolinimo kreditoriams dydį bei pareiÅ¡kėjos turinę padėtį, gaunamų ir planuojamų gauti pajamų dydį sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja neturi objektyvių galimybių per protingÄ terminÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos nemokumÄ konstatavo pagrįstai. Dėl pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo.

38. Kaip minėta, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti įvertinta ir ar asmuo tapo nemokus sÄ Å¾iningai. Sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡kėlimo vertinat fizinio asmens sÄ Å¾iningumÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aspektu turi bÅ«ti vertinamas jo elgesys už trejus metus iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo, t.y. turi bÅ«ti vertinama, ar jo elgesys turėjo įtakos nemokumui. SÄ Å¾iningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas įvertintinas ir tuo aspektu, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjų elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

Asmenims, kurių nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi veiksmai, nurodyti FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo Å¡ių veiksmų atlikimo neturėtų bÅ«ti užkertamas kelias kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

39. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalį teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ jei yra bent viena iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų sÄ lygų. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ fizinio asmens bankroto byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

40. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. birželio 11 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumas, apima laikotarpį nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 11 d. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs raÅ¡ytinius įrodymus sprendžia, kad pareiÅ¡kėja visiems kreditoriams laiku pateikė duomenis apie ketinimÄ kelti bankroto bylÄ (apeliantė nurodo, kad tokio praneÅ¡imo nėra gavusi, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad praneÅ¡imas apeliantei buvo siunčiamas), teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius jos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl nemokumo aplinkybių, byloje negauta jokių duomenų apie konkrečius pareiÅ¡kėjos sandorius nurodytu laikotarpiu, kurių sÄ Å¾iningumas keltų pagrįstų abejonių, taip pat, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų ėmusi kokių nors veiksmų siekdama mažinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

41. Taip pat pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 4 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jei paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra iÅ¡nykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Å¡iuo pagrindu galima tik esant įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo asmuo yra pripažintas kaltu padaręs veikas, numatytas tik nurodytuose BK straipsniuose bei esant neiÅ¡nykusiam teistumui.

42. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai buvo pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnio 1 dalyje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-6-00008-20 įtariamosios N. B. atžvilgiu už BK 229 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , perduodant J. G. atsakomybėn pagal laidavimÄ 1 metų laidavimo terminui be užstato.

Taigi BK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariama pareiÅ¡kėja, nepatenka į FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä , todėl Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti pareiÅ¡kėjai iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ vadovaujantis FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 4 punktu. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjai įtarimai buvo pareikÅ¡ti dėl veikų, padarytų 2012 metais, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjos veiksmai negali bÅ«ti ir priežastimi atsisakyti jai iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ ir FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad pareiÅ¡kėja yra nesÄ Å¾ininga ir jai negali bÅ«ti keliama fizinio asmens bankroto byla, kad pareiÅ¡kėja tik siekia iÅ¡vengti skolų kreditoriams grÄ Å¾inimo, yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumo vertinimu. Dėl mokumo atkÅ«rimo gairių.

44. FABÄ® 4 straipsnyje yra iÅ¡dėstyti reikalavimai pareiÅ¡kimui dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nurodyta, kokie duomenys turi bÅ«ti pateikti teismui. Minėtame straipsnyje nėra nustatyto reikalavimo pareiÅ¡kime nurodyti mokumo atkÅ«rimo gaires ar mokumo atkÅ«rimo plano projektÄ . Fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo planas yra ruoÅ¡iamas tik iÅ¡kėlus fizinio asmens bankroto bylÄ per teismo nustatytÄ terminÄ (FABÄ® 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 punktas). Taigi įstatymas neįpareigoja pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodyti mokumo atkÅ«rimo plano gairių ir pan., kadangi tai yra vėlesnė fizinio asmens bankroto bylos stadija.

45. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė gairių, kaip ketina dengti įsiskolinimÄ , kadangi pateikti Å¡iuos duomenis pareiÅ¡kėjos neįpareigoja įstatymas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime aiÅ¡kiai nurodė, kad jos vienintelės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis ir kokiÄ sumÄ per mėnesį ketina skirti kreditorių reikalavimams dengti. Dėl pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nustatytinos sumos.

46. Teismo nutartyje iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ be kita ko turi bÅ«ti nurodyta fizinio asmens bÅ«tiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos (FABÄ® 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo iÅ¡laikomų asmenų bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali bÅ«ti mažesnė už lėšų sumÄ , kuri bÅ«tų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant iÅ¡skaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (FABÄ® 7 straipsnio 3 dalis).

CPK 736 straipsnyje yra nustatyti iÅ¡skaitų iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio dydžiai. IÅ¡ skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos MMA, iÅ¡skaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiÅ¡kai padengtos iÅ¡ieÅ¡komos sumos vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdeÅ¡imt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IÅ¡ darbo užmokesčio ir jam prilygintų iÅ¡mokų bei davinių dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA dydį, iÅ¡skaitoma penkiasdeÅ¡imt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Taigi spręsdamas dėl fizinio asmens būtiniems poreikiams reikalingos sumos dydžio nustatymo teismas turi vadovautis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžiais.

47. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo poreikiams tenkinti bÅ«tinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos iÅ¡nagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto bÅ«tinųjų iÅ¡laidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų. Vertinant lėšų, reikalingų pareiÅ¡kėjo bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimÄ , vienas iÅ¡ vertinimo kriterijų galėtų bÅ«ti Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamÄ valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019).

Vadovaujantis FABÄ® 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, mažiausia galima tokių iÅ¡laidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų bÅ«ti 1/2 minimalios mėnesinės algos ( MMA), bet kiekvienoje konkrečioje byloje yra bÅ«tina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iÅ¡ tikrųjų patenkina bÅ«tiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014  m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ CPK 736 straipsnio redakcijÄ yra pasikeitę iÅ¡skaitų dydžiai lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 priėmimo metu galiojusiais dydžiais.

Be to, FABÄ® 7 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali bÅ«ti mažesnė už lėšų sumÄ , kuri bÅ«tų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant iÅ¡skaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (FABÄ® 7 straipsnio 3 dalis).

48. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo patvirtintÄ pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nustatytÄ 600,00 Eur sumÄ nurodo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos.

49. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja nurodė, kad jos darbo užmokestis Å¡iuo metu sudaro apie 900,00 Eur. Kaip minėta, Å¡iuo metu MMA yra 607,00 Eur (atskaičius mokesčius sudaro apie 437 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 669). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti pareiÅ¡kime nurodė reikalingÄ 757,50 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro: maistui ir nealkoholiniams gėrimams – 282,00 Eur, aprangai ir avalynei – 150,00 Eur, bÅ«sto iÅ¡laikymui – 100,00 Eur, sveikatos priežiÅ«rai ir asmens higienai – 100,40 Eur, iÅ¡laidos automobiliui – 88,00 Eur, kvalifikacijos kėlimo kursams – 37,50 Eur. BÅ«tiniems poreikiams pagrįsti pareiÅ¡kėja pateikė teismui iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, patvirtinančius jos turimas sveikatos problemas, duomenis apie mokamus komunalinius mokesčius.

50. Galimybė objektyviai nustatyti ateityje bÅ«tinus poreikius ir jų konkrečiÄ piniginę vertę turi specifikÄ - tokiu atveju neiÅ¡vengiamas tam tikrų prielaidų darymas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos nurodyti poreikiai ir jų tenkinimui skiriamų sumų apskaičiavimas ir pagrindimas teismo vertinimu Å¡iuo konkrečiu atveju nėra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas. Taip pat byloje nustatyta ir apeliantas neginčija, kad pareiÅ¡kėja turi sveikatos problemų (odos problemos, alergija, lėtinis sinusitas), dėl ko patiria papildomų iÅ¡laidų.

Taigi, teismo patvirtinta iÅ¡laidų suma, labiau tikėtina, atitinka bÅ«tinus pareiÅ¡kėjos poreikius ir jų vertę. Be to, byloje nepaneigta, kad vadovaudamasis FABÄ® 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu 600,00 Eur suma bÅ«tų iÅ¡ esmės didesnė nei pareiÅ¡kėjai tenkančios sumos dalis vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio pagal CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitas - apeliantė tokių duomenų nepateikė. Todėl apeliacinis teismas spendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos bei netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniesiems poreikiams nurodytas sumas.

Dėl paskirto bankroto administratoriaus.

51. FABÄ® 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatÅ«rÄ turi teisę pasiÅ«lyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (kreditoriai). Jeigu fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatÅ«ros nepasiÅ«lo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatÅ«rÄ pasiÅ«lo Å¡io įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai fizinio asmens bankroto byla iÅ¡keliama supaprastinta tvarka, fizinis asmuo kartu su pareiÅ¡kimu teismui iÅ¡kelti bankroto bylÄ privalo pasiÅ«lyti bankroto administratoriaus kandidatÅ«rÄ (FABÄ® 11 straipsnio 2 dalis). FABÄ® 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bankroto administratoriumi negali bÅ«tio skiriamas:

1) fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo;

2) fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje; 3) asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.136 straipsnyje;

4) fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis;

5) asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

52. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja pasiÅ«lė teismui praÅ¡ymÄ bankroto administratoriumi skirti UAB „Toplit“, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prieÅ¡taravimų dėl siÅ«lomo bankroto administratoriaus kandidatÅ«ros nereiÅ¡kė, kito bankroto administratoriaus kandidatÅ«ros nesiÅ«lė, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs FABÄ® 7 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardintų pagrindų, praÅ¡ymÄ tenkino bei pareiÅ¡kėjos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“.

53. Apeliantė atskirajame skunde nurodė nesutinkanti su paskirto bankroto administratoriaus kandidatÅ«ra, kadangi Unijos kreditoriai yra iÅ¡reiÅ¡kę nepasitikėjimÄ bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“, kurio vadovas kaip ir UAB „Toplit“ yra R. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi UAB „Toplit“ nėra susijusi su Unijos bankroto byla, byloje nėra jokių duomenų, kad bankroto administratorius UAB „Toplit“ netinkamai vykdytų savo kaip bankroto administratoriaus pareigas.

Be to, pažymėtina, kad jei bankroto administratorius netinkamai vykdytų savo pareigas vykdydamas pareiÅ¡kėjos bankroto procedÅ«ras, apeliantė turėtų teisę kreiptis į teismÄ dėl jo atstatydinimo (FABÄ® 14 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nesant byloje jokių duomenų apie bankroto administratoriaus UAB „Toplit“ netinkamÄ pareigų vykdymÄ bei nesant FABĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų, nėra teisinio pagrindo paskirtÄ bankroto administratorių UAB „Toplit“ pakeisti kitu.

54. Kiti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai esminės reikÅ¡mės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

55. Atsižvelgiant į tai, kas nustatytÄ , spręstina, kad pirmosios instancijos tesimas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos nutartis pakeičiama, sumažinant pareiÅ¡kėjos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos patvirtintÄ 600,00 Eur sumÄ iki 500,00 Eur, likusioje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jelena Å iÅ¡kina