2025-02-05 Nr. AB-2123-4-16-3-00013-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1492-822/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00013-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. K. A.-K., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui Y. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini)piliečio H. M. K. A.-K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. A.-K. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2021 m. liepos 26 d. apie 6.49 val. pareigūnai sulaikė 4 asmenis, kurie, pažeisdami 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) pilietis H. M. K. A.-K. (toliau – ir Užsienietis), kuris su savimi neturėjo kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 21 d.

Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21S31595 Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje bei, įsigaliojus sprendimui, - išsiųsti jį iš Lietuvos į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo. 2022 m. vasario 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S4053, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvą, kadangi per 6 mėn. nuo asmens užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti Užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėn. nuo sprendimo priėmimo dienos. 2022 m. balandžio 1 d.

Užsienietis buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo. 2022 m. birželio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 28 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo. 2022 m. liepos 6 d.

Užsienietis išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. 2024 m. gruodžio 16 d. Užsienietis pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Dublinas III reglamentas), buvo grąžintas iš Frankfurto. 2024 m. gruodžio 17 d. Centro sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Apgyvendintas Centre Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 31 d. nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai atsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, kad asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus.

3. Centras pažymėjo, kad šiuo metu pasikeitė Užsieniečio statusas, nes jis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą. Taip pat, Centro teigimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Užsieniečio asmens tapatybė bei pilietybė yra nustatyta, kompetentingoms institucijoms jis yra pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso) kopiją.

4. Įvertinus visas aplinkybes (Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, bei lėšų pragyventi Lietuvoje, pateikė prieglobsčio prašymą tik grąžintas iš Vokietijos, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos), Centro vertinimu, egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. sausio 17 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino - pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta, taip pat prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, darė išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

7. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 26 d., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas 11 mėnesių. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, praėjus vos 7 dienoms nuo paleidimo iš sulaikymo, 2022 m. liepos 6 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos. Europos sąjungos valstybėse jis gyveno neteisėtai daugiau nei 2,5 metų, kol 2024 m. gruodžio 16 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog atlikus pirminę jo apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nebeliko jokio realaus pagrindo jį sulaikyti. Migracijos departamentas jau atliko išsamią Užsieniečio apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, o Įstatyme numatytas 10 dienų terminas sprendimui dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo Užsienietį sulaikyti. Sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Tai apima esminių faktų sužinojimą iš prieglobsčio prašytojų apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių, numatytų Įstatymo 115 straipsnyje. Sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė jo teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu. Nėra duomenų apie konkretų Užsieniečio keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Užsieniečio atžvilgiu taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 28 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kurios sąlygų Užsienietis nesilaikė, kadangi netrukus, t. y. 2022 m. liepos 6 d., turėdamas laisvo judėjimo teisę, išvyko iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo. Taigi jo atžvilgiu taikoma priemonė nebuvo veiksminga. Todėl šiuo metu taikoma priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, yra proporcinga Įstatyme siekiamiems tikslams – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

13. Centras atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Be to, nėra pagrindo teigti, jog Migracijos departamentui nebereikės atlikti dar vienos apklausos prieglobsčio byloje, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kiek apklausų turi atlikti institucija, priimanti sprendimą prieglobsčio byloje.

14. Centro vertinimu, siekiami tikslai (sprendimo paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje priėmimas, ir, esant neigiamam sprendimui – Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dar iki galutinio sprendimo paskesnio prieglobsčio byloje priėmimo) gali būti pasiekti tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, todėl jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju proporcinga. Atsižvelgiant į Užsieniečio ankstesnį elgesį, tikėtina, kad jis, netaikant jam laisvės judėjimo ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių teisės aktus, sutrukdys priimti pirminį sprendimą jo paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje, bei vengs (jeigu minėtas sprendimas bus neigiamas) jo išsiuntimo vykdymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 17 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro Teikimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Užsienietis, nesutikdamas su paskirta alternatyvia sulaikymui priemone, apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju jam turi būti skirta kita alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi Migracijos departamentas jau atliko išsamią Užsieniečio apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, o Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jo teises varžančiomis priemonėmis.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

18. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų nurodyti šie pagrindai: siekimas išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų šiam atvejui aktualios: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

21. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 26 d. ir buvo sulaikytas 11 mėnesių. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 2022 m. liepos 6 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos. 2024 m. gruodžio 16 d. pagal Dublino III reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Užsienietis nurodė, kad, gavus Vokietijoje nustatytą pažeidžiamumą patvirtinančius dokumentus, buvo kreiptasi į Migracijos departamentą ir VSAT su prašymu įvertinti Užsieniečio būklę. Teismo posėdžio metu buvo pateikta Priėmimo ir integracijos agentūros Priėmimo koordinavimo ir teisinės pagalbos organizavimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. psichologinės vertinimo būklės pažyma apie Užsieniečio pažeidžiamumą.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1403-520/2025, nagrinėdamas Užsieniečio apeliacinį skundą dėl jam pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sušvelninimo, nurodė, kad pagrindas taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimus yra tai, kad Užsienietis, priėmus jam nepalankų sprendimą prieglobsčio byloje ir įsiteisėjus sprendimui dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, pažeisdamas jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, ir išvyko į užsienį, iš kur buvo grąžintas; būtinumas užkirsti kelią galimam pakartotiniam Užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei sudaryti prielaidas galutiniam sprendimui prieglobsčio byloje priimti ir įvykdyti.

25. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, aplinkybę, Užsieniečio tapatybė yra nustatyta; Migracijos departamentas priėmė sprendimą iš esmės nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, tačiau byloje nėra duomenų, kad paskesnis prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas; Užsienietis priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles; nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais) ir pateiktus įrodymus, siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. A.-K. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. K. A.-K. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė