2019-03-13 Nr. AB-6359-3-64-3-01582-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-998-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01582-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. E. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Šiaulių AVPK), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-752-914/2017 jis buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnyje, ir už tai jam buvo paskirta 90 Eur piniginė bauda. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-753-914/2017 jis buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nurodytų administracinių nusižengimų nebuvo padaręs, dėl abiejų Šiaulių apylinkės teismo nutarimų administracinių nusižengimų bylose Nr. A18.-752-914/2017 ir Nr. Al 8.-753-914/2017 pateikė apeliacinius skundus Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyrius, atsiliepdamas į pareiškėjo skundus, teismui nurodė, jog su skundais sutinka ir prašo juos tenkinti, kadangi rašant administracinio nusižengimo protokolus įvyko techninė klaida, todėl protokolai buvo surašyti ne tam asmeniui. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl 2017 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimų (Šiaulių apygardos teismo bylos Nr. AN2-31-616/2017 ir Nr. AN2-30-282/2017 ), 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 12 d. priėmė nutarimus, kuriais Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimus panaikino ir administracinio nusižengimo teisenas pareiškėjo atžvilgiu nutraukė.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad priverstinai dalyvaudamas administracinių nusižengimų bylų procese, patyrė turtinę žalą, t. y. išlaidas, susijusias su skundų Šiaulių apygardos teismui parengimu, iš viso 200 Eur. Taip pat, priverstinai įtrauktas į administracinių nusižengimų bylų procesą ir neteisėtai apkaltintas padaręs visą eilę grubių administracinių pažeidimų, pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

5. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių AVPK, kuris, išnagrinėjęs prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjo prašymą tenkinti dalinai, atlyginant 200 Eur turtinę žalą, o prašymo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos netenkinti (Šiaulių AVPK 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštas Nr. 40-S-33883 (toliau – ir Sprendimas)). Sprendimą atsakovas įvykdė, t. y. sumokėjo pareiškėjui 200 Eur turtinės žalos. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos netenkinimo yra neteisinga, todėl turi būti panaikinta, o neturtinė žala, padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais, teismo priteista pareiškėjui.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinių nusižengimų protokolų surašymas „ne tam asmeniui“ negali būti vertinamas, kaip techninė klaida dėl to, kad 2017 m. gegužės 2 d. nustačius administracinius nusižengimus ir sulaikius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pareigūnų V. G. ir A. B. buvo surasta informacija apie asmenį iš nacionalinių registrų, kurioje buvo atspausdinta ir pareiškėjo D. E. fotonuotrauka (faktiškai nėra tikimybės, jog atspausdinta pareiškėjo fotonuotrauka sutapo su realaus pažeidėjo atvaizdu).

7. Pareiškėjas akcentavo, jog protokolus surašiusiam pareigūnui V. G. net nekilo abejonių nei dėl nesutampančio realaus pažeidėjo ir fotonuotraukos atvaizdo, nei dėl to, jog pagal registrų duomenis, pažeidėjo gyvenamoji vieta yra Kalvarijos sav., Kalvarijoje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau, kaip 200 km nuo Šiaulių miesto. Tokie nerūpestingi ir nekvalifikuotini pareigūnų veiksmai, pareiškėjo nuomone, negali būti pateisinami. Savo patirtą neturinę žalą dėl neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas įvertino 2 000 Eur. Neturtinę žalą grindė tuo, jog 2017 m. gegužės 19 d. registruotu paštu gavęs Šiaulių apylinkės teismo nutarimus administracinių nusižengimų bylose, jis patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir stresą, sužinojęs, jog teismo yra apkaltintas tuo, ko niekada nepadarė ir netgi nebuvo pažeidimo padarymo vietose, t. y. nepažeidė jokių įstatymų normų. Nurodytu laikotarpiu vyko aktyvus pasirengimas egzaminams, kadangi 2017 m. liepos 13 d. jis baigė Kalvarijos gimnaziją ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Egzaminai vyko laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 19 d. (geografijos, lietuvių k. ir biologijos). Patyrus didelį sukrėtimą ir išgyvenimą dėl neteisėto apkaltinimo bei gaištant laiką dėl kreipimosi į advokatų kontorą dėl apeliacinių skundų surašymo, jam buvo sunku tinkamai pasiruošti vidurinio mokslo baigimo egzaminams, nes nuolat galvojo apie tai, kodėl buvo padaryta tokia didelė pareigūnų klaida, bei apie tai, ar pavyks aukštesniajam teismui įrodyti savo nekaltumą. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl nuolatinės nervinės įtampos jam nepavyko sėkmingai išlaikyti brandos egzaminų (geografijos, lietuvių kalbos). Akcentavo, jog didelis emocinis sukrėtimas dėl neteisėto ir dvigubo apkaltinimo prieš pat egzaminų laikymą turėjo įtakos pasiruošimui egzaminams bei gautiems rezultatams.

8. Neturinę žala grindė taip pat tuo, kad neteisėtu apkaltinimu dėl grubių administracinių nusižengimų pareiškėjui buvo sumažintas pasitikėjimas valstybe ir jos institucijų pareigūnais, atsirado nerimas ir baimė dėl to, jog panašūs dalykai gali pasikartoti ateityje. Nurodė, jog neturtinę žalą darantys veiksmai nebuvo mažareikšmiai ar smulkmeniški, o buvo pakankamai intensyvūs, besitęsiantys nuo 2017 m. gegužės 19 d. (Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimų gavimo dienos) iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (atsakovo sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo), jog jie sukėlė jam ne trumpalaikį stresą, o keleto mėnesių nuolatinius nemalonius išgyvenimus bei nervinę įtampą.

9. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė nutarimus remdamasis Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno surašytais administracinio nusižengimo protokolais bei kitų pareigūnų pateiktais tarnybiniais pranešimais. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. ir 17 d. pirmos instancijos teismo priimtus sprendimus panaikino juos pripažinus nepagristais. Aptariamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad policijos pareigūnai, pateikdami duomenis apie pažeidimą, jo padarymo aplinkybes ir galimai pažeidimą padariusį asmenį, neįsitikino dėl jo asmenybės, dėl to ne tas asmuo buvo nubaustas administracine nuobauda. Šiaulių AVPK pripažino tai ir pareiškėjui sumokėjo patirtą 200 Eur turtinę žalą, kurią sudarė išlaidos už advokato apeliacinių skundų parengimą Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas jau 2017 m. liepos 5 d. panaikino vieną pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, tai yra praėjus 48 dienoms nuo momento, kai pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d. paštu gavo Šiaulių apylinkės teismo nutarimus, todėl šis laikotarpis, atsakovo nuomone, nelaikytinas intensyviu bei nuolatiniu nemaloniu išgyvenimu.

11. Atsakovas teigė, jog byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjui nepavyko sėkmingai išlaikyti egzaminų, nėra pagrindas pripažinti, jog tai šio įvykio pasekmė, nes pasiruošimas vidurinio mokslo baigimo egzaminams vyksta metų metais, o ne kelių dienų ar mėnesio bėgyje. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto brandos atestato priedo, pareiškėjo mokymosi rezultatų įvertinimas yra adekvatus jo nurodytų egzaminų įvertinimui.

12. Dėl pareiškėjo argumento, jog neteisėtas apkaltinimas dėl grubių administracinių nusižengimų sumažino jo pasitikėjimą valstybe ir jos institucijų pareigūnais, atsirado nerimas ir baimė, jog panašūs dalykai gali pasikartoti ateityje, atsakovas nurodė, kad teismas nepriteisia žalos į ateitį.

13. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti tenkinamas, nes jis nepateikė jokių neturtinės žalos atsiradimo faktą bei jos dydį patvirtinančių įrodymų.

II. 14. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių AVPK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-752-914/2017 jis buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Taip pat pareiškėjas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-753-914/2017 buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

16. Pareiškėjas dėl abiejų Šiaulių apylinkės teismo nutarimų administracinių nusižengimų bylose Nr. A18.-752-914/2017 ir Nr. Al 8.-753-914/2017 pateikė apeliacinius skundus Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyrius, atsiliepdamas į pareiškėjo skundus, teismui nurodė, jog su skundais sutinka ir prašo juos tenkinti, kadangi rašant administracinio nusižengimo protokolus įvyko techninė klaida, todėl protokolai buvo surašyti ne tam asmeniui. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl 2017 m. gegužės 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimų (Šiaulių apygardos teismo bylos Nr. AN2-31-616/2017 ir Nr. AN2-30-282/2017 ), 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 12 d. priėmė nutarimus, kuriais Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarimus panaikino ir administracinio nusižengimo teisenas pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Pažymėjo, jog prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovas tenkino.

17. Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo matyti, kad Šiaulių AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn.

18. Atsižvelgęs į CK 6.271 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl minėto straipsnio taikymo, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK pareigūnas nesilaikė įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19. Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant minėtą straipsnį, sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas pabrėžė, jog nors pareiškėjas nurodė, kad jaučiant nuolatinę nervinę įtampą dėl neteisėto apkaltinimo, jam nepavyko sėkmingai išlaikyti geografijos ir lietuvių kalbos egzamino, tačiau teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog būtent neteisėtas apkaltinimas lėmė nesėkmingą pareiškėjo vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų išlaikymą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pasiruošimas vidurinio mokslo baigimo egzaminams vyksta ne vienerius metus. Vidurinės mokyklos baigiamieji egzaminai parodo per dvylika mokslo metų įgytų žinių lygį. Pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nesėkmingo baigiamųjų egzamino išlaikymo.

20. Teismas taip pat nurodė, jog teisingumas yra atstatytas įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 12 d. nutarimais, pareiškėjui Šiaulių AVPK jau yra atlyginęs patirtą turtinę žalą dėl jo atstovavimo administracinio nusižengimo bylose, nuo pareiškėjo neteisėto nubaudimo nėra praėjęs ilgas laiko tarpas, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos negrįžtamai ir pareiškėjo pažeistos teisės neliko neapgintos.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Šiaulių AVPK pareigūnai nebūtų atlikę neteisėtus veiksmus. Todėl, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei ginamų vertybių pobūdį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotą neturtinę žalą ir dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur.

III. 22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių AVPK, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą nepriteisiant pareiškėjui neturtinę žalą pinigais arba sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį.

23. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį bei 80 straipsnio 1 dalį.

24. Nurodo, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017).

25. Pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Akcentuoja, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Nutarimų panaikinimas suteikė tam tikrą satisfakciją pareiškėjui dėl jo turėtų neigiamų išgyvenimų. Pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta tokia esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigų suma.

26. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių AVPK veiksmų.

28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei ginamų vertybių pobūdį, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotą neturtinę žalą ir dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur.

29. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuri grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, taip pat nurodo, jog teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrindė patirtos neturtinės žalos įrodymais.

30. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina atsakovas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

31. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra ginčo, jog Šiaulių AVPK pareigūnas netinkamai vykdė įstatymą (padarė neteisėtus veiksmus), taip pat yra kitos CK 6.271 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės sąlygos (žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos). Atsakovas ginčija tik neturtinės žalos atlyginimo būdą, t. y. nagrinėjamos bylos kontekste yra nagrinėjamas tik neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėtumas ir pagrįstumas.

33. Taigi, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu, nurodo, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2274-552/2018).

34. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

35. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjui dėl Šiaulių AVPK neteisėtų veiksmų neabejotinai atsirado neigiamų padarinių. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog dėl nepagrįsto apkaltinimo ir teisminio proceso pareiškėjas patyrė stresą, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, jog administracinio nusižengimo teisenos pareiškėjo atžvilgiu nutraukimas yra pakankama satisfakcija, kuri užtikrintų teisingumą.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė