A-662-1790-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1790/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00194-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3.1; 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjams N. D. ir S. G.-D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. D. ir S. G.-D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. D. ir S. G.-D. skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai N. D. ir S. G.-D. skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Anykščių m. kv. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), Anykščių mieste (toliau – ir Žemės sklypas) detalųjį teritorijų planavimo dokumentą su tikslu pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdį – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą.

Paaiškino, jog N. D. ir S. G.-D. Žemės sklypas priklauso lygiomis dalimis, į jį 2005 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjos S. G.-D. močiutei. Nurodė, kad senyvo amžiaus žmogus nesuprato, ką su grąžintu sklypu galėtų daryti, todėl 2008 metais pagal pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypą perleido pareiškėjams. Įsigijimo metu žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis buvo tokie, kaip ir šiuo metu, t. y. paskirtis – kita, būdas – bendro naudojimo teritorijos, pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių.

Norėdami, kad jų nuosavybės teisėmis valdomas žemės sklypas tenkintų jų asmeninius, o ne viešuosius poreikius, Anykščių rajono savivaldybės 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. TS-36 pradėjus Anykščių miesto bendrojo plano rengimo procesą, pareiškėjai 2009 m. kovo 17 d. ir 2009 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į atsakovą, prašydami pakeisti šio sklypo naudojimo būdą į gyvenamųjų teritorijų, o naudojimo pobūdį – į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas. Teigė, kad šiuo metu Žemės sklype nėra jokių augalų ar želdynų, neįrengti jokie takai, jokia infrastruktūra, patys Administracijos atstovai yra nurodę, kad neplanuoja ginčo sklype įrenginėti aikščių, skverų ar kitokių viešųjų erdvių.

Pažymėjo, kad jiems priklausantį Žemės sklypą supa gyvenamųjų namų teritorija, todėl ir minėtam sklypui tikslinga pakeisti naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdį – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovą, prašydami leisti rengti detalųjį planą, nekeičiant bendrojo plano, o leidžiant pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007 ir teigė, kad šioje situacijoje būtų teisinga detaliuoju planu, neatsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius, leisti pareiškėjams pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį būtent gyvenamųjų namų statyboms.

Pareiškėjų manymu, nėra protinga neleisti jiems šios teritorijos planuoti taip, kaip ji aplinkui yra planuojama. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas nedraudžia rengti detaliųjų planų, keičiančių pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, net jei toks keitimas nėra numatytas bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose, tačiau tokiu atveju planavimo organizatoriumi turi būti savivaldybės administracijos direktorius.

Darė išvadą, jog atsakovas neturi teisės pasirinkti, ar pradėti rengti detalųjį planą ar ne, šiuo atveju atsakovui yra sukurta pareiga priimti sprendimą pradėti rengti ginčo sklypo detalųjį planą ir jis turėtų būti įpareigotas atlikti šiuos veiksmus.

Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 26-27) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami leisti rengti jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo detalųjį planą su tikslu pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Teigė, kad toks pareiškėjų prašymas nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose. Nurodė, kad Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniuose pareiškėjų norimoje teritorijoje pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas į gyvenamąsias teritorijas nenumatytas, todėl pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą. Pabrėžė, jog pareiškėjų skunde nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių pavyzdžiai negali būti taikomi šioje byloje, kadangi skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nenurodytos bendrojo naudojimo teritorijos, todėl darė išvadą, jog bendrojo naudojimo teritorijoje negali atsirasti kitas tokios teritorijos naudojimo būdas, nors ta teritorija ir sudarytų mažiau kaip 20 procentų.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1-3 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3, 4 dalis, 22 straipsnio 6 dalį, 12 straipsnio 6 dalį, pažymėjo, kad žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys. Atkreipė dėmesį, kad iš minėto sąrašo kitos paskirties žemei priskiriamos šios žemės sklypų naudojimo būdo teritorijos – gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, naudingųjų iškasenų teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos bei atskirųjų želdynų teritorijos. Pažymėjo, kad bendro naudojimo teritorijos (toks žemės sklypo naudojimo būdas nustatytas ir pareiškėjų Žemės sklype) yra atskira teritorijų naudojimo būdo rūšis, kuri nėra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje. Darė išvadą, kad nekeičiant bendrojo plano, o rengiant detalųjį planą, negalimas bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdo pakeitimas į kitą negu nustatytas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundo jame išdėstytais motyvais tenkinti nėra pagrindo.

III. Pareiškėjai N. D. ir S. G.-D. apeliaciniu skundu (b. l. 52-53) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Administraciją priimti sprendimą pradėti rengti Žemės sklypo detalųjį teritorijų planavimo dokumentą su tikslu pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdį – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą.

Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, teigia, kad nėra ginčo, jog Žemės sklypo bendras plotas (0,1651 ha) yra didesnis nei 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Teigia, kad teismas išvardijo tik vienos žemės naudojimo paskirties būdus, t. y. kitos, tačiau neatkreipė dėmesio, jog Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje neminima kita paskirtis, t. y. aiškiai nurodyta, jog ši teisės norma taikoma gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose.

Mano, kad minėtoje normoje nurodyta sąvoka „visuomeninės paskirties teritorijos“ turėtų apimti ir bendro naudojimo teritorijas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-135/2008 ir daro išvadą, kad teismai, formuodami praktiką aiškinant ir taikant Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, šią teisės normą aiškino plačiau ir numatė, jog ne tik žemės naudojimo būdus galima keisti į kitus naudojimo būdus, bet ir žemės naudojimo paskirtis į kitas paskirtis, jei tai neviršija 20 procentų konkrečios teritorijos numatytos paskirties.

Mano, kad šią teisės normą reikia aiškinti sistemiškai susiejant su Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011, 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Tvirtina, kad sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 6 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, galima teigti, jog įstatymų leidėjas leidžia rengti detaliuosius planus, keičiančius pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdus ir pobūdžius, t. y.

žemės naudojimo tipą, neatitinkantį savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatytąjį, jeigu toks keitimas neviršija 20 procentų bendro konkrečios teritorijos juose pažymėto ploto, bet tokiu atveju detaliojo planavimo organizatoriumi turėtų būti savivaldybės administracijos direktorius. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, kuri, pareiškėjų manymu, yra analogiška nagrinėjamai.

Daro išvadą, kad pareiškėjai susidūrė su situacija, kai teismas taiko dvigubus standartus, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 61-63) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad į Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies taikymo sritį nepatenka bendrojo naudojimo objektų teritorijos, kurios yra išskirtos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 3D-37/D1-40, todėl nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad minėtoje normoje įtvirtinta sąvoka „visuomeninės paskirties teritorijos“ turėtų būti aiškinama plačiau ir apimti bendrojo naudojimo teritorijas. Teigia, kad pareiškėjų minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis netapačiose ir nepanašiose į nagrinėjamą, kadangi cituojamos nutartys priimtos bylose, kuriose ginčai buvo kilę dėl pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo, o nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo. Paaiškina, kad ginčo vietovės naudojimo režimas buvo apspręstas 1998 m. spalio 28 d. Anykščių rajono savivaldybės tarybai patvirtinus Anykščių miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius. Nurodo, kad pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo 2008 m. gegužės 2 d., taigi apie jų nuosavybėn įsigyjamam žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą ir pobūdį žinojo. Teigia, kad, nors Žemės sklype nesiruošiama įrengti aikščių, tai nereiškia, kad tai nebus atliekama ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjektą tam tikrus veiksmus, t. y. įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės administraciją priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Anykščių m. kv. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), Anykščių mieste, detalųjį teritorijų planavimo dokumentą su tikslu pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdį – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei išduoti pareiškėjams planavimo sąlygų sąvadą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija). Ginčo teisinius santykius taip pat reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D–37/D1–40 patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys.

Kaip matyti iš VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Anykščių m. k. v., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių. Ginčo dėl to nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. D1–151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija) (2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1–769 išdėstytas nauja redakcija), skiriamos šios žemės naudojimo paskirtys: žemės ūkio paskirties žemė (1), miškų ūkio paskirties žemė (2), konservacinės paskirties žemė (3), vandens ūkio paskirties žemė (4) ir kitos paskirties žemė (5). Pagrindinę žemės naudojimo paskirtį charakterizuoja (detalizuoja) tokie elementai kaip naudojimo būdas, naudojimo pobūdis ir teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys. Tiek analizuojant Specifikaciją, tiek ir bendru ministrų įsakymu patvirtintą Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį, matyti, kad kitos paskirties žemės naudojimo būdas gali būti: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, naudingųjų iškasenų teritorijos, rekreacinės teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos ir atskirųjų želdinių teritorijos. Šios analizės pagrindu darytina išvada, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties tokios kaip komercinės paskirties teritorija teisės aktai visai nenumato, o komercinės paskirties objektų teritorijos gali būti tik kaip kitos paskirties žemės naudojimo vienas iš būdų.

Pareiškėjai tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį skundą, juridine prasme grindžia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jeigu šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto, taip pat tais atvejais, kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei (šių objektų sąrašą tvirtina savivaldybės taryba). Taigi šioje nuostatoje aiškiai apibrėžtos konkrečios teritorijos (gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijos), kurių atitinkamoje dalyje (ne daugiau kaip 20 procentų) gali būti nustatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai, nekeičiant savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrojo plano.

Bylos duomenimis pareiškėjai nesutinka su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies interpretavimu. Apeliaciniame skunde nurodo, jog tokiu būdu teismas išvardijo tik vienos žemės naudojimo paskirties būdus, t. y. kitos, tačiau neatkreipė dėmesio, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje išvis neminima kita paskirtis, t. y. labai aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, kad ši teisės norma taikoma < ... gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose >. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos (normos) tekstinė (juridinė) ir lingvistinė konstrukcija yra pakankamai aiški ir nekelianti jokių dviprasmybių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatos dalyje < ... gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose > konkrečiai ir išsamiai yra išvardinti kitos paskirties žemės naudojimo būdai. Tarp šių žemės naudojimo būdų bendro naudojimo teritorijos nėra nurodytos. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis kitos žemės paskirties bendro naudojimo teritorijos atžvilgiu netaikoma, t. y. nepatenka į šios normos reguliavimo sritį. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendro naudojimo teritorijos (toks žemės sklypo naudojimo būdas nustatytas ir pareiškėjų žemės sklype) yra atskira teritorijų naudojimo būdo rūšis, kuri nėra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje, todėl daroma išvada, kad nekeičiant bendrojo plano, o rengiant detalųjį planą, negalimas bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdo pakeitimas į kitą, negu nustatytas.

Be to, bendro naudojimo teritorijos kaip žemės naudojimo būdas pasižymi atitinkama specifika – tai yra teritorija, kuri skirta bendram viešam naudojimui. Tokio pobūdžio teritorijos skirtos įrengti botanikos ir zoologijos sodams (žemės sklypai, kuriuose yra arba numatomi įrengti botanikos, zoologijos sodai ar šiai veiklai esami arba numatomi statyti statiniai), kapinėms (žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos įrengti kapinės ir palaikų laikymo statiniai) ir urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms (žemės sklypai, kuriose yra arba numatoma įrengti aikštes). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų žemės sklypas pagal Anykščių miesto bendrąjį planą priskirtinas žaliųjų plotų sistemai, kuri yra Anykščių miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis.

N. D. ir S. G.-D. apeliaciniame skunde nurodo, jų manymu, aktualią nagrinėjamo ginčo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17–773/2007, 2008 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–135–08, 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–1415–11). Susipažinus su minėtomis nutartimis ir jas įvertinus, konstatuotina, jog nagrinėjama byla ir nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys savo faktinėmis aplinkybėmis ne tapačios (skirtingos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys), todėl jomis remtis sprendžiant šį ginčą nėra jokio pagrindo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų N. D. ir S. G.-D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Vaida Urmonaitė-Maculevičienė