2023-01-04 Nr. AB-329-3-64-3-01461-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-3-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01461-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. D. skundą dėl aprašo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) patenkinti skundą ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba) pašalinti padarytą pažeidimą: pataisyti 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285, kuriuo patvirtino Žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) dalį – Aprašo tekstą „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2. įsigijus nuosavybės teise <...> garažų paskirties <...>, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas. (metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę)“ ir pataisyti Aprašo nuostatas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles:

„2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymius turinčius garažus)“; arba 2) patenkinti skundą ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 dalyje: Aprašo tekste a) „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2 įgijus nuosavybės teise <...> garažų paskirties <...>, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas. (metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ būtina išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų bendrijos narių, tarp jų – ir pareiškėjo, kaip 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nario, teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažams laikyti ir eksploatuoti;

b) pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymius turinčius garažus);

3) pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skunde dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažų laikymui ir eksploatavimui reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius aktus.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus – patikslinti proceso šalis, suformuluoti reikalavimą, pateikti teismui įrodymus, jog su analogiškais reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į atsakovą ir kad atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Pareiškėjas taip pat įpareigotas aiškiai nurodyti, ar siekia ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ar ginčo nagrinėjimo iš esmės teisme ir priklausomai nuo to suformuluoti aiškų skundo reikalavimą. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad teikti prašymą ištirti norminio akto teisėtumą asmuo gali tik tada, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo teismo prašė: 1) patenkinti skundą ir įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 dalyje: Aprašo tekste a) „8. Prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda: 8.2 įgijus nuosavybės teise <...> garažų paskirties <...>, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas. (metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ būtina išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų bendrijos narių, tarp jų – ir pareiškėjo kaip 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nario teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui; b) pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymius turinčius garažus); 2) pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skunde (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažams laikyti ir eksploatuoti reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi dar kartą įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus – patikslinti atsakovą bei nurodyti, kokioms NŽT Šiaulių skyriaus teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Teismas nustatė, jog pareiškėjas netinkamai suformulavo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą. Pareiškėjui nurodyta, kad patikslintu skundu jis kelia ginčą tik dėl LAGK sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti jo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl negali kelti reikalavimo dėl norminio akto ištyrimo.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą išaiškinti skundo trūkumų nutartį. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu „Dėl prašymo patikslinti nurodytų trūkumų formuluotes“ pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės aiškinti priimtų nutarčių, atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog jis gali kreiptis teisinės pagalbos į advokatą arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo teismo prašė: 1) patenkinti skundą ir panaikinti Aprašo 8 punkto 8.2 papunkčio dalį „įsigijus metalinius garažus 2-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje metalinių garažų eksploatavimo bendrijose, nuomos mokestį privaloma mokėti iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ arba (jei būtų laikoma, kad skundas paduotas pavėluotai – praleidus vieno mėnesio (iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.) terminą) patenkinti skundą ir įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. skundą dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 dalyje: Aprašo 8 punkto 8.2 papunktyje išbraukti žodžius „iki atskiro Savivaldybės administracijos ar NŽT Šiaulių skyriaus sprendimo atlaisvinti žemę“ ar kitaip suformuluoti šį tekstą, kad jis nepažeistų šių bendrijų narių, tarp jų – ir pareiškėjo, kaip 5-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nario, teisės į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažų laikymui ir eksploatavimui; 2) įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles: „2.2. žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus); 3) vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu pradėti tyrimą, ar norminiai administraciniai aktai, jų dalys (nurodyti šio skundo E dalyje) dėl teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimo bei netinkamo metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo garažams laikyti ir eksploatuoti reglamentavimo, atitinka įstatymus, Vyriausybės norminius teisės aktus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo A. P. D. skundą ir patikslintus skundus laikė nepaduotais bei nurodė grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir vertino, kad pareiškėjas neištaisė esminių, teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyse nurodytų, trūkumų, t. y. pareiškėjas nepriėmė aiškaus sprendimo, kokio materialinio rezultato siekia kreipdamasis į teismą (ar dėl LAGK Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, panaikinimo, ar dėl Tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. T-285 teisėtumo ir pagrįstumo), todėl neįmanomas administracinės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymu atlikti veiksmus (pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles) ir jos atsisakymą atlikti prašomus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje išaiškinta, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus pats savaime negali būti administracinės bylos pagrindu ir dalyku.

Teismas pažymėjo, kad prašymas pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo negali būti tenkinamas, kai prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kodėl NŽT Šiaulių skyrius byloje turėtų būti laikomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad iš jo neatimama teisė kreiptis į teismą su nauju, ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu, vadovavosi ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas ir patikslinti skundai laikyti nepaduotais, nurodė pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas A. P. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja skunde ir patikslintuose skunduose nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su metaliniais garažais Šiaulių mieste, savo aktyviais veiksmais, susijusiais su pasiūlymais ministerijoms, savivaldybei, NŽT neignoruoti pareiškėjo keliamų klausimų, išaiškėjusių reglamentavimo trūkumų, inicijuoti būtinus teisės aktų koregavimus tinkamai išspręsti metalinių garažų naudojimo, laikymo valstybinėje žemėje bei eksploatavimo klausimus ir teigia, jog LAGK Šiaulių apygardos skyriui skundė Aprašo 8.2 punktą kaip individualų administracinį aktą, kuris prieštarauja metalinių garažų eksploatavimo bendrijų valstybinės žemės naudojimo teisiniam pagrindui, pažeidžia jų narių, tarp jų ir pareiškėjo, kaip bendrijos nario, teises į valstybės garantuotą neterminuotą valstybinės žemės naudojimą garažams laikyti ir eksploatuoti. Pareiškėjas vertina, jog Aprašo 8.2 punktas pažeidžia aukštesnės galios teisės aktus.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. patikslintame skunde ištaisė teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodytus trūkumus – patikslino skundo reikalavimą, nurodė, kokio materialiojo teisinio rezultato siekia, jog ne kartą kreipėsi į savivaldybę ir NŽT Šiaulių skyrių, o šie atsisakė atlikti prašomus veiksmus, dėl to buvo nagrinėjami ginčai teismuose, nurodė konkrečiai, kokiam įstatymui (jo straipsniui) ar Vyriausybės norminiam aktui, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Aprašas, o NŽT paminėjo, nes šis viešojo administravimo subjektas minimas Aprašo 8.2 punkte.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, atsisakęs patikslinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodytų trūkumų formuluotes, pažeidė ABTĮ 80, 86, 96 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintame skunde taisė teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir pažymėjo, kad ne pareiškėjo, o teismo prerogatyva pasirinkti ir priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų ir nebūtinai dėl pareiškėjo suformuluoto reikalavimo. Pareiškėjas pakartoja patikslintą pagrindinį reikalavimą (arba patenkinti skundą ir panaikinti Aprašo 8.2 p., arba (jeigu skundas paduotas pavėluotai) patenkinti skundą ir įpareigoti LAGK išspręsti ginčą – priimti pareiškėjo skundą), teigia, jog papildė prašymą ištirti norminio akto teisėtumą, nurodė atsakovą (Tarybą), trečiąjį suinteresuotą asmenį (NŽT, nes jis minimas Aprašo 8.2 p.).

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neištaisė esminių skundo trūkumų ir teigia, jog teismas ignoruoja pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintame skunde nurodytus faktus, aplinkybes, argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo A. P. D. skundas ir patikslinti skundai laikyti nepaduotais, nes nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas patikslintais skundais neištaisė skundo trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus). Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-232/2013; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pagal ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose išvardintus administraciniam teismui paduodamo skundo formos bei turinio reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), ir pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; ir kt.); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; ir kt.). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nurodė, kad pareiškėjas turi suformuluoti reikalavimą teismui, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti administracinio teismo sprendimų rūšis, detalizavo, ABTĮ 24 straipsnio nuostatas ir paaiškino pareiškėjui esminiams skundo elementams (skundo dalykui, pagrindui) keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą, nes neaiški pareiškėjo valia (ar siekia ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ar teisme ir priklausomai nuo to suformuluoti aiškų skundo reikalavimą), pateikti įrodymus, jog kreipėsi į atsakovą su analogiškais reikalavimais dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir, kad atsakovas atsisakė atlikti prašomus veiksmus, detalizavo prašymo ištirti norminio akto teisėtumą pateikimo aplinkybes ir jo turiniui keliamus reikalavimus bei nurodė patikslinti proceso šalis. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje pakartotinai įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą, nes pareiškėjui keliant klausimą dėl LAGK sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo ginčas iš esmės, todėl kartu negali būti keliamas reikalavimas dėl norminio akto ištyrimo, nurodė pareiškėjui patikslinti atsakovą bei detalizuoti NŽT teises ar pareigas pareiškėjo inicijuojamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose teismo nutartyse skundo ir patikslinto skundo trūkumai nustatyti pagrįstai, teismo pateikti išaiškinimai, kaip pareiškėjas gali ištaisyti nustatytus trūkumus, pakankamai aiškūs ir išsamūs.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir įvertinusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 15 d. skundą bei jo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintus skundus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas per teismo nustatytus terminus nepašalino nustatytų trūkumų.

Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Aprašo 8.2 punktą arba įpareigoti LAGK Šiaulių apygardos skyrių išspręsti ginčą – priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Aprašo 8.2 punkto yra neaiškus ir nekonkretus. Tokiu būdu pareiškėjas nepriėmė aiškaus sprendimo, kokio materialaus rezultato siekia kreipdamasis į teismą, taigi, nesant aiškiai išreikštos pareiškėjo valios, nėra galimybės iškelti administracinę bylą teisme.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę pataisyti Aprašo nuostatas, susijusias su metalinių garažų eksploatavimo bendrijų žemės nuomos mokesčio mokėjimu, atsižvelgiant į Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio nutarimu Nr. 699 pakeistas Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė būtų dėl šio pareiškėjo reikalavimo priėmęs kokį nors sprendimą, ar atsisakęs jį priimti. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis ne kartą kreipėsi į savivaldybę, o ši atsisakė atlikti prašomus veiksmus, dėl to buvo nagrinėjami ginčai teismuose, nesuteikia pagrindo prieiti prie kitokios nei pirmosios instancijos teismas išvados, nes jie neįrodo, kad į atsakovą buvo kreiptasi būtent dėl šioje konkrečioje byloje pareiškėjo keliamo reikalavimo.

ABTĮ 113 straipsnyje reglamentuota galimybė prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla. Šiuo atveju prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino prašymo pradėti tyrimą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo teisinius aspektus.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad NŽT, kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, nurodė, nes jis minimas Aprašo 8.2 p. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos šio viešojo administravimo subjekto teisėms ar pareigoms.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo ir patikslinto skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytus terminus skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus laikė nepaduotais, nepašalinus trūkumų. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius