e77ddf7a-28f8-4819-8714-dee2d7e64b0e · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-2634-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-00415-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. T. , atsakovo Kybartų pataisos namų atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
Legislator headnote
AI generatede77ddf7a-28f8-4819-8714-dee2d7e64b0e · Kauno apygardos administracinis teismas: BVK 94 straipsnis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai â iki keturių valandų ir ilgalaikiai â iki dviejų parų. Pasimatymų skaiÄių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisÄ kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaiÄiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nÄra susituokÄs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-2634-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-00415-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. T. , atsakovo Kybartų pataisos namų atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. T. kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.PareiÅ¡kÄjas skunde (b.l. 4-5) nurodo, kad atliko bausmÄ Kybartų pataisos namuose (toliau â Kybartų PN). 2013-08-07 â 2013-08-08 dienomis buvo paskirtas ilgalaikis pasimatymas. Kybartų PN pareigÅ«nai 2013-08-08 nutraukÄ jo iÅ¡ anksto suderintÄ ilgalaikį pasimatymÄ su atvykusiais iÅ¡ Anglijos artimaisiais, motyvuodami, kad jis turi bÅ«ti etapuojamas į PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄ.
PareigÅ«nai nebuvo perspÄjÄ apie etapavimÄ Ä¯ PanevÄžio apskr. VPK areÅ¡tinÄ. NurodÄ, kad dÄl Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmų patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažeminta garbÄ, orumas, patyrÄ emocinÄ depresijÄ , pablogÄjo sveikata, tapo dirglus ir t.t., bei praÅ¡o neturtinÄs žalos atlyginimo 10 000 Eur priteisimo.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 15-16) su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir paaiÅ¡kino, jog Kybartų pataisos namai suteikdami pasimatymus nuteistiesiems vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsniu bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194, XVI skirsniu. PareiÅ¡kÄjas laisvÄs atÄmimo bausmÄ Kybartų pataisos namuose atliko nuo 2012 m. lapkriÄio 29 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. PareiÅ¡kÄjas 2013 m. birželio 26 d pateikÄ praÅ¡ymÄ Nr. 1-30/824, kuriuo praÅ¡Ä, skirti ilgalaikį pasimatymÄ 2013 m. rugpjÅ«Äio 7-8 dienomis. Ä® minÄtÄ praÅ¡ymÄ buvo atsižvelgta ir pasimatymas buvo suteiktas, taÄiau realiai įvyko tik vienÄ parÄ dÄl ne nuo atsakovo valios priklausanÄių aplinkybių, kadangi Kybartų pataisos namai 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. gavo PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro raÅ¡tÄ âDÄl etapavimo" Nr. 1-1/3659, kuriame buvo praÅ¡oma 2013 m. rugpjÅ«Äio 14 d. etapuoti į PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄ bei pridÄta PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. nutartis, kuria nutarÄ A.
T. laikinai perkelti į PanevÄžio apskrities VPK areÅ¡tinÄ. Kadangi konvojus į PanevÄžį per LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalÄjimÄ iÅ¡ Kybartų pataisos namų bÅ«na tik ketvirtadieniais, iÅ¡skyrus Å¡ventines dienas, todÄl pareiÅ¡kÄjas buvo etapuojamas 2013 m. rugpjÅ«Äio 8 d. (ketvirtadienį). Kybartų pataisos namai neatliko jokių neteisÄtų veiksmų, prieÅ¡ingai elgÄsi teisÄtai ir pagrįstai.PareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis 2014 m. birželio 9 d.
Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2013/1-1278 (b. l. 7-12), nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į Seimo kontrolierių dÄl Kybartų pataisos namų (toliau vadinama â Kybartų PN) pareigÅ«nų veiksmų nutraukiant ilgalaikį pasimatymÄ ir etapuojant jį į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalÄjimÄ .Nustatyta, kad A. T. 2013 m. birželio 26 d. kreipÄsi į Kybartų PN administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti jam priklausantį ilgalaikį pasimatymÄ . Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ tenkino ir 2013 m. rugpjÅ«Äio 7-8 dienomis paskyrÄ ilgalaikį pasimatymÄ (b.l. 22).
Ä® ilgalaikį pasimatymÄ su pareiÅ¡kÄju atvyko jo mama ir sÅ«nus, pasimatymas prasidÄjo 2013 m. rugpjÅ«Äio 7 d. 12 val. 30 min. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ pasimatymo patalpų buvo iÅ¡vestas 2013 m. rugpjÅ«Äio 8 d. 10 val., nes turÄjo vykti etapu į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalÄjimÄ . PareiÅ¡kÄjas apie bÅ«simÄ jo etapavimÄ iÅ¡ anksto nežinojo, nes pataisos namų administracija tik 2013 m. rugpjÅ«Äio 7 d. gavo PanevÄžio apylinkÄs teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kÄjÄ iki 2013 m. rugpjÅ«Äio 14 d. reikia pristatyti į PanevÄžio apskrities VPK areÅ¡tinÄ.
Kybartų PN administracija planinius etapus į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalÄjimÄ vykdo tik vienÄ kartÄ per savaitÄ â ketvirtadieniais, o antradieniais vyksta planiniai etapai į Kauno tardymo izoliatorių (b.l. 10).Seimo kontrolierius, atsižvelgÄs į Kybartų PN direktoriaus paaiÅ¡kinimus, nustatytas aplinkybes, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad A. T. skundas pripažįstamas pagrįstu (b.l. 11-12).NagrinÄjamoje byloje neturtinÄs žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kÄjas sieja su atsakovo Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų veiksmais â nutraukimu ilgalaikio pasimatymo.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisÄtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltÄs, t.y. valstybÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minÄtų bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama â BVK) 73 straipsnyje numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ per tris mÄnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . 74 straipsnyje numatyta, jog lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ per du mÄnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .
BVK 94 straipsnis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai â iki keturių valandų ir ilgalaikiai â iki dviejų parų. Pasimatymų skaiÄių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisÄ kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaiÄiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nÄra susituokÄs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių.
Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisÄs aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Nuteistiesiems, kurie laisvÄs atÄmimo bausmÄ atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojanÄio pareigÅ«no nutarimu gali bÅ«ti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.
Pasimatymų ir serganÄių nuteistųjų lankymo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse nurodyta: â7. Su nuteistaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmÄs vykdymo trukmÄ, formuojamas atsakomybÄs jausmas bei skatinami tie požiÅ«riai ir įgÅ«džiai, kurie geriausiai padÄtų jiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenÄs saugumÄ gerbianÄiais žmonÄmis.
Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisÄtais bÅ«dais ir priemonÄmis, po bausmÄs atlikimo jiems sudaromos sÄ lygos reintegruotis į visuomenÄ.
50. Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusÄs pagarbos principu. 102. Pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . LeidimÄ suteikti pasimatymÄ duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venÄių dienomis â ir pataisos įstaigos vadovybÄs budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padÄjÄjas.
PareigÅ«no sprendimas leisti pasimatyti įraÅ¡omas nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme dÄl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmÄ. Atsisakius suteikti pasimatymÄ , nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme įraÅ¡omi atsisakymo motyvai. Asmenys, atvykÄ Ä¯ pasimatymÄ su nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybÄ patvirtinantį dokumentÄ , o asmenys, kurių duomenys nÄra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kartu turi pateikti gimimo liudijimÄ â kai reikia nustatyti tÄvystÄs (motinystÄs) ryšį, santuokos liudijimÄ â kai reikia nustatyti atvykusio asmens Å¡eimos teisinį santykį su nuteistuoju.
Nuteistojo sugyventinis, kuris yra nurodytas Suimtojo (nuteistojo) asmens anketoje, atvykÄs į ilgalaikį pasimatymÄ , privalo pateikti asmens tapatybÄ patvirtinantį dokumentÄ ir įrodymus apie bendrÄ gyvenimÄ su nuteistuoju ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos.Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec(2006)2 valstybÄms narÄms dÄl Europos kalinimo taisyklių (Ministrų Komitetas priÄmÄ 2006 m. sausio 11 d. 952-ame Ministrų pavaduotojų posÄdyje): â3. Apribojimai asmenims, iÅ¡ kurių atimta laisvÄ, turi bÅ«ti minimalÅ«s ir atitikti teisÄtam siekiui, dÄl kurio tie apribojimai buvo skirti. 24.1.
Kaliniams leidžiama maksimaliai dažnai bendrauti laiÅ¡kais, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonÄmis su savo Å¡eimomis, kitais asmenimis ir už kalinimo įstaigos ribų esanÄių organizacijų atstovais, taip pat nurodyti asmenys gali kalinius lankyti. 60.4. BausmÄ negali numatyti visiÅ¡ko draudimo palaikyti kontaktus su Å¡eima.
75. Visi personalo nariai turi nuolatos elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerÄ kalinių elgesį ir įsigytų jų pagarbÄ .PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog jis apie bÅ«simÄ jo etapavimÄ Ä¯ PanevÄžio apskr. VPK areÅ¡tinÄ iÅ¡ anksto nežinojo. Å ios aplinkybÄs neginÄijo ir atsakovas. Atsakovas atsiliepime nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas apie bÅ«simÄ jo etapavimÄ iÅ¡ anksto nežinojo, nes pataisos namų administracija tik 2013 m. rugpjÅ«Äio 7 d. gavo PanevÄžio apylinkÄs teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kÄjÄ iki 2013 m. rugpjÅ«Äio 14 d. reikia pristatyti į PanevÄžio apskr.
VPK areÅ¡tinÄ (b.l. 6). Konvojus į PanevÄžio apskr. VPK areÅ¡tinÄ per LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių â kalÄjimÄ iÅ¡ Kybartų PN planinius etapus į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalÄjimÄ vykdo tik vienÄ kartÄ per savaitÄ â ketvirtadieniais (b.l. 17).Atsakovas, vykdydamas 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo nutartį, kuri įpareigojo perkelti nuteistÄ jį A. T. iÅ¡ pataisos namų į PanevÄžio apskrities VPK areÅ¡tinÄ, per Å iaulių tardymo izoliatorių, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti (į areÅ¡tinÄ nuteistasis turÄjo bÅ«ti pristatytas iki 2013-08-14), priÄmÄ sprendimÄ nutraukti ilgalaikį pasimatymÄ ir planiniu etapu 2013 m. rugpjÅ«Äio 8 d. konvojuoti nuteistÄ jį (b.l. 23, 24, 25).Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnyje numatyta, jog TeisÄjo reikalavimai, susijÄ su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybÄs valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonÄms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Už teisÄjo reikalavimų nevykdymÄ atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nurodymas ir teismo nutartis Kybartų PN buvo gauti 2013 m. rugpjÅ«Äio 7 d., tÄ paÄiÄ dienÄ buvo prasidÄjÄs ir pareiÅ¡kÄjo ilgalaikis pasimatymas. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintais principais ir įvertinant nuteistųjų ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymo ypatingÄ svarbÄ , teismo nuomone, Kybartų PN administracija galÄjo susisiekti su PanevÄžio apskrities VPK pareigÅ«nais bei, informavusi apie vykstantį pareiÅ¡kÄjo pasimatymÄ , papraÅ¡yti keletui dienų atidÄti pareiÅ¡kÄjo pristatymo į PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄ terminÄ arba pareiÅ¡kÄjÄ konvojuoti neplaniniu etapu.
Taip pat Kybartų PN pareigÅ«nai galÄjo etapavimo iÅ¡vakarÄse įspÄti pareiÅ¡kÄjÄ apie bÅ«simÄ ir neiÅ¡vengiamÄ jo pasimatymo nutraukimÄ . Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir aukÅ¡Äiau nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad Kybartų PN neveikÄ taip, kaip privalÄjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nepagrįstai nutraukÄ ilgalaikį pasimatymÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai, jog dÄl minÄtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažeminta garbÄ, orumas, patyrÄ emocinÄ depresijÄ , pablogÄjo sveikata, tapo dirglus ir t.t., yra pagrįsti.
Sprendžiant pareiÅ¡kÄjo reikalavimo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kybartų pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) neteisÄtai veikÄ arba neveikÄ, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dÄl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinÄs žalos.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinÄs žalos įrodinÄjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. TodÄl įrodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje A438-336/2012 ir kt.).
Vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turÄtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinÄje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinÄse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). IÅ¡ byloje esanÄios informacijos matyti, jog pareiÅ¡kÄjo artimieji gyvena ne Lietuvoje, todÄl jo socialinių ryÅ¡ių palaikymas su Å¡eima tampa dar sudÄtingesnis.
PareiÅ¡kÄjo pasimatymas buvo suplanuotas daugiau nei prieÅ¡ mÄnesį, į pasimatymÄ atvyko nuteistojo sÅ«nus, su kuriuo, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas, pasimatÄ tik po ketverių metų pertraukos, taÄiau Kybartų PN administracija, gavusi PanevÄžio apylinkÄs teismo nutartį ir PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro nurodymÄ pristatyti pareiÅ¡kÄjÄ iki 2013-08-14 į PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄ, nutraukÄ pareiÅ¡kÄjo ilgalaikį pasimatymÄ .
Atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į pirmiau nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei Kybartų pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų nenutraukÄ ilgalaikio pasimatymo.DÄl pareiÅ¡kÄjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymÄtina, jog asmens teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinÄs valstybÄs principų, inter alia â teisingumo principo.
Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginÄus dÄl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebÄtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).
AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dÄl pareiÅ¡kÄjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas Å¡iuo atveju vertina ne tik tai, jog buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti su artimaisiais pasimatyme paskirtas 2 paras, ir tokie Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmai sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui ir jo artimiesiems neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurių buvo galima iÅ¡vengti, bet atsižvelgia ir į tai, jog nebuvo visiÅ¡kai atimta teisÄ pasimatyti su artimaisiais, nes pasimatyme pareiÅ¡kÄjas iÅ¡buvo vienÄ parÄ .ApskaiÄiuodamas neturtinÄs žalos dydį, t. y.
įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinÄs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinÄs žalos vertinimo kriterijais, teismas mano, kad pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 100 Eur. DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti jam 10 000 Eur neturtinÄs žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85â87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo A. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. T. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . TeisÄja                                                                                                                    Natalja ZelionkienÄ