Legislator Case Law & Legislation
e77ddf7a-28f8-4819-8714-dee2d7e64b0e AI generated

e77ddf7a-28f8-4819-8714-dee2d7e64b0e · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number e77ddf7a-28f8-4819-8714-dee2d7e64b0e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2634-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-00415-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. T. , atsakovo Kybartų pataisos namų atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

e77ddf7a-28f8-4819-8714-dee2d7e64b0e · Kauno apygardos administracinis teismas: BVK 94 straipsnis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2634-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-00415-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. T. , atsakovo Kybartų pataisos namų atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. T. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) nurodo, kad atliko bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN). 2013-08-07 – 2013-08-08 dienomis buvo paskirtas ilgalaikis pasimatymas. Kybartų PN pareigÅ«nai 2013-08-08 nutraukė jo iÅ¡ anksto suderintÄ ilgalaikį pasimatymÄ su atvykusiais iÅ¡ Anglijos artimaisiais, motyvuodami, kad jis turi bÅ«ti etapuojamas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinę.

PareigÅ«nai nebuvo perspėję apie etapavimÄ Ä¯ Panevėžio apskr. VPK areÅ¡tinę. Nurodė, kad dėl Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmų patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažeminta garbė, orumas, patyrė emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, tapo dirglus ir t.t., bei praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Eur priteisimo.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 15-16) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir paaiÅ¡kino, jog Kybartų pataisos namai suteikdami pasimatymus nuteistiesiems vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsniu bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, XVI skirsniu. PareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose atliko nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. PareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 26 d pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 1-30/824, kuriuo prašė, skirti ilgalaikį pasimatymÄ 2013 m. rugpjūčio 7-8 dienomis. Ä® minėtÄ praÅ¡ymÄ buvo atsižvelgta ir pasimatymas buvo suteiktas, tačiau realiai įvyko tik vienÄ parÄ dėl ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių, kadangi Kybartų pataisos namai 2013 m. rugpjūčio 2 d. gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro raÅ¡tÄ â€žDėl etapavimo" Nr. 1-1/3659, kuriame buvo praÅ¡oma 2013 m. rugpjūčio 14 d. etapuoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinę bei pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, kuria nutarė A.

T. laikinai perkelti į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę. Kadangi konvojus į Panevėžį per LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ iÅ¡ Kybartų pataisos namų bÅ«na tik ketvirtadieniais, iÅ¡skyrus Å¡ventines dienas, todėl pareiÅ¡kėjas buvo etapuojamas 2013 m. rugpjūčio 8 d. (ketvirtadienį). Kybartų pataisos namai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, prieÅ¡ingai elgėsi teisėtai ir pagrįstai.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis 2014 m. birželio 9 d.

Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2013/1-1278 (b. l. 7-12), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl Kybartų pataisos namų (toliau vadinama – Kybartų PN) pareigÅ«nų veiksmų nutraukiant ilgalaikį pasimatymÄ ir etapuojant jį į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ .Nustatyta, kad A. T. 2013 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kybartų PN administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti jam priklausantį ilgalaikį pasimatymÄ . Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino ir 2013 m. rugpjūčio 7-8 dienomis paskyrė ilgalaikį pasimatymÄ (b.l. 22).

Ä® ilgalaikį pasimatymÄ su pareiÅ¡kėju atvyko jo mama ir sÅ«nus, pasimatymas prasidėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d. 12 val. 30 min. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ pasimatymo patalpų buvo iÅ¡vestas 2013 m. rugpjūčio 8 d. 10 val., nes turėjo vykti etapu į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ . PareiÅ¡kėjas apie bÅ«simÄ jo etapavimÄ iÅ¡ anksto nežinojo, nes pataisos namų administracija tik 2013 m. rugpjūčio 7 d. gavo Panevėžio apylinkės teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjÄ iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. reikia pristatyti į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę.

Kybartų PN administracija planinius etapus į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ vykdo tik vienÄ kartÄ per savaitę – ketvirtadieniais, o antradieniais vyksta planiniai etapai į Kauno tardymo izoliatorių (b.l. 10).Seimo kontrolierius, atsižvelgęs į Kybartų PN direktoriaus paaiÅ¡kinimus, nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. T. skundas pripažįstamas pagrįstu (b.l. 11-12).Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas sieja su atsakovo Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų veiksmais – nutraukimu ilgalaikio pasimatymo.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t.y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) 73 straipsnyje numatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . 74 straipsnyje numatyta, jog lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ .

BVK 94 straipsnis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių.

Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no nutarimu gali bÅ«ti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.

Pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta: „7. Su nuteistaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiÅ«riai ir įgÅ«džiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis.

Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sÄ lygos reintegruotis į visuomenę.

50. Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. 102. Pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . LeidimÄ suteikti pasimatymÄ duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas.

PareigÅ«no sprendimas leisti pasimatyti įraÅ¡omas nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymÄ , nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme įraÅ¡omi atsisakymo motyvai. Asmenys, atvykę į pasimatymÄ su nuteistuoju, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ , o asmenys, kurių duomenys nėra tvarkomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre, kartu turi pateikti gimimo liudijimÄ â€“ kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį, santuokos liudijimÄ â€“ kai reikia nustatyti atvykusio asmens Å¡eimos teisinį santykį su nuteistuoju.

Nuteistojo sugyventinis, kuris yra nurodytas Suimtojo (nuteistojo) asmens anketoje, atvykęs į ilgalaikį pasimatymÄ , privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ir įrodymus apie bendrÄ gyvenimÄ su nuteistuoju ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos.Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių (Ministrų Komitetas priėmė 2006 m. sausio 11 d. 952-ame Ministrų pavaduotojų posėdyje): „3. Apribojimai asmenims, iÅ¡ kurių atimta laisvė, turi bÅ«ti minimalÅ«s ir atitikti teisėtam siekiui, dėl kurio tie apribojimai buvo skirti. 24.1.

Kaliniams leidžiama maksimaliai dažnai bendrauti laiškais, telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis su savo šeimomis, kitais asmenimis ir už kalinimo įstaigos ribų esančių organizacijų atstovais, taip pat nurodyti asmenys gali kalinius lankyti. 60.4. Bausmė negali numatyti visiško draudimo palaikyti kontaktus su šeima.

75. Visi personalo nariai turi nuolatos elgtis ir dirbti taip, kad savo pavyzdžiu skatintų gerÄ kalinių elgesį ir įsigytų jų pagarbÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis apie bÅ«simÄ jo etapavimÄ Ä¯ Panevėžio apskr. VPK areÅ¡tinę iÅ¡ anksto nežinojo. Å ios aplinkybės neginčijo ir atsakovas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas apie bÅ«simÄ jo etapavimÄ iÅ¡ anksto nežinojo, nes pataisos namų administracija tik 2013 m. rugpjūčio 7 d. gavo Panevėžio apylinkės teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjÄ iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. reikia pristatyti į Panevėžio apskr.

VPK areÅ¡tinę (b.l. 6). Konvojus į Panevėžio apskr. VPK areÅ¡tinę per LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ iÅ¡ Kybartų PN planinius etapus į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ vykdo tik vienÄ kartÄ per savaitę – ketvirtadieniais (b.l. 17).Atsakovas, vykdydamas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuri įpareigojo perkelti nuteistÄ jį A. T. iÅ¡ pataisos namų į Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinę, per Å iaulių tardymo izoliatorių, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti (į areÅ¡tinę nuteistasis turėjo bÅ«ti pristatytas iki 2013-08-14), priėmė sprendimÄ nutraukti ilgalaikį pasimatymÄ ir planiniu etapu 2013 m. rugpjūčio 8 d. konvojuoti nuteistÄ jį (b.l. 23, 24, 25).Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnyje numatyta, jog Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.

Už teisėjo reikalavimų nevykdymÄ atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nurodymas ir teismo nutartis Kybartų PN buvo gauti 2013 m. rugpjūčio 7 d., tÄ pačiÄ dienÄ buvo prasidėjęs ir pareiÅ¡kėjo ilgalaikis pasimatymas. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintais principais ir įvertinant nuteistųjų ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymo ypatingÄ svarbÄ , teismo nuomone, Kybartų PN administracija galėjo susisiekti su Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nais bei, informavusi apie vykstantį pareiÅ¡kėjo pasimatymÄ , papraÅ¡yti keletui dienų atidėti pareiÅ¡kėjo pristatymo į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę terminÄ arba pareiÅ¡kėjÄ konvojuoti neplaniniu etapu.

Taip pat Kybartų PN pareigÅ«nai galėjo etapavimo iÅ¡vakarėse įspėti pareiÅ¡kėjÄ apie bÅ«simÄ ir neiÅ¡vengiamÄ jo pasimatymo nutraukimÄ . Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir aukščiau nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad Kybartų PN neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t.y. nepagrįstai nutraukė ilgalaikį pasimatymÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažeminta garbė, orumas, patyrė emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, tapo dirglus ir t.t., yra pagrįsti.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kybartų pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). IÅ¡ byloje esančios informacijos matyti, jog pareiÅ¡kėjo artimieji gyvena ne Lietuvoje, todėl jo socialinių ryÅ¡ių palaikymas su Å¡eima tampa dar sudėtingesnis.

PareiÅ¡kėjo pasimatymas buvo suplanuotas daugiau nei prieÅ¡ mėnesį, į pasimatymÄ atvyko nuteistojo sÅ«nus, su kuriuo, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, pasimatė tik po ketverių metų pertraukos, tačiau Kybartų PN administracija, gavusi Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro nurodymÄ pristatyti pareiÅ¡kėjÄ iki 2013-08-14 į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę, nutraukė pareiÅ¡kėjo ilgalaikį pasimatymÄ .

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į pirmiau nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei Kybartų pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų nenutraukę ilgalaikio pasimatymo.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas Å¡iuo atveju vertina ne tik tai, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti su artimaisiais pasimatyme paskirtas 2 paras, ir tokie Kybartų PN pareigÅ«nų veiksmai sukėlė pareiÅ¡kėjui ir jo artimiesiems neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurių buvo galima iÅ¡vengti, bet atsižvelgia ir į tai, jog nebuvo visiÅ¡kai atimta teisė pasimatyti su artimaisiais, nes pasimatyme pareiÅ¡kėjas iÅ¡buvo vienÄ parÄ .Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y.

įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 100 Eur. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Natalja Zelionkienė