e77dbe24-87c8-42e8-97de-e82b96ff785f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1000-302/2012Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos 99.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

L. ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. T. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (pakeitusi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ) dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė G. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (Å¡iuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) sudaryti su ja 65/100 dalių 8,70 arų ploto valstybinės žemės sklypo, suformuoto Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 179V, pirkimo-pardavimo sutartį.

Nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo J. T. yra bendraturtės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) – G. L. nuosavybės teise priklauso 43/100 dalys, o J. T. – 57/100 namo dalys. Gyvenamasis namas yra valstybei priklausančiame, kadastrinius matavimus atlikus naujai suformuotame 0.0870 ha žemės sklype (unik. Nr.dn ). IeÅ¡kovė nurodė, kad jos sutuoktinis I. L. 1992 m. lapkričio 19 d. su Å¡io namo bendraturte J. T. sudarė notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ , kuriuo buvo sutarta minėtÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡sipirkti dalimis – I.

L. 65 procentai, o J. T. – 35 procentai sklypo. Po minėto susitarimo ieÅ¡kovės sutuoktinis Vilniaus m. senamiesčio seniÅ«nijai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡sipirkti dalį sklypo ir į Vilniaus m. valdybos sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 11883 investiciniais čekiais ir 300 talonais už 5,41 aro. 1994 m. balandžio 8 d. I. L. mirė, o po jo mirties atsiradusį palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė. Jai tapo žinoma, kad dėl žemės pirkimo praÅ¡ymÄ yra padavusi ir jos namo bendraturtė J. T., 2004 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovė taip pat kreipėsi su praÅ¡ymu į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, tačiau atsakymo negavo.

Todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau tekste – VAVA) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieÅ¡kovės G. L. ieÅ¡kinį nurodė, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo, gali iÅ¡sipirkti bendraturtės, plotas padidėjo iki 0.0870 ha. Žemės sklypas gyvenamojo namo bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ namo dalį.

LR Vyriausybės 1999 m. kovo 09 d. nutarimas Nr. 260 taip pat numato atvejį, kai parduodamo sklypo dydis nustatomas pagal namo bendraturčių susitarimus dėl sklypo dalių dydžių, jeigu tokie susitarimai buvo pateikti iki Å¡io nutarimo įsigaliojimo 2004 m. lapkričio 17 d. Kadangi bendraturtės nesutaria dėl perkamo sklypo dalių, VAVA negali priimti sprendimo dėl sklypo pardavimo ir su bendraturtėmis sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.Nacionalinė žemės tarnyba, įstojusi į bylÄ vietoje VAVA, ieÅ¡kovės G.

L. ir trečiojo asmens J. T. susitarimÄ laiko teisėtu ir galiojančiu ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kiek tai susiję su 832 kv.m sklypo pirkimu – pardavimu. Kadangi atlikus kadastrinius matavimus, sklypas 38 kv. m padidėjo, vadinasi Å¡i sklypo dalis turėtų bÅ«ti nustatoma pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 09 d. nutarimu Nr. 260, patvirtinta Tvarka, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančio gyvenamojo namo dalį. Todėl trečiojo asmens J. T. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Trečiasis asmuo J.

T. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovės minimas susitarimas nėra teisinis dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes, jis nebuvo realizuotas. Ji nesutinka, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų leista iÅ¡sipirkti 65/100 dalis padidėjusio žemės sklypo.Trečiasis asmuo J. T., pateikė teismui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį tam pačiam atsakovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ja 57/100 dalių, Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 179V, suformuluoto 8,70 arų ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Ji nurodė, kad 2005-02-15 kreipėsi į VAVA su praÅ¡ymu parduoti jai sklypo dalį esančiÄ ViÅ¡inskio g. 21, Vilniuje, nes pagal LR Vyriausybės Nutarimo Nr. 260 7 p. 2 d. ji turinti teisę su bendraturte G. L. pirkti 57/100 bendrai naudojamo ir minėtu savivaldybės valdybos sprendimu suformuotÄ sklypÄ . Ji nesutinka su ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybe, kad jai priklauso 65/100 dalys pirktino sklypo, nes tuo atveju ji negalės įsigyti 57/100 kaip praÅ¡anti ieÅ¡kiniu.IeÅ¡kovė savo atsiliepimu į namo bendraturtės J.

T. ieÅ¡kinį nurodo, kad gyvenamojo namo bendrÄ plotÄ padidinusi ne tik J. T., bet ir ji (ieÅ¡kovė), tačiau ji nepraÅ¡anti didesnės žemės sklypo dalies, nei nurodyta minėtame 1992 m. lapkričio 19 d. susitarime. Taip pat nurodo, kad ji yra apmokėjusi už 541 kv.m žemės sklypo plotÄ , o J. T. – apmokėjusi už 291 kv. m sklypo plotÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad pasiraÅ¡ant minėtÄ susitarimÄ , su J. T. buvo susitarta ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o trečiojo asmens J.

T. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Ä®pareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su ieÅ¡kove G. L. dėl 65/100 dalių, o su trečiuoju asmeniu J. T. dėl 35/100 dalių valstybinės žemės 870 kv. m ploto sklypo (unik.Nr.1094-0260-2019), esančio (duomenys neskelbtini) . Trečiojo asmens J. T. reikalavimÄ dėl likusių žemės sklypo dalių pardavimo valstybinės žemės sklypo, atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovės sutuoktinio ir atsakovės susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas ir notariÅ¡kai patvirtintas 1992 m. lapkričio 19 d.

Trečiasis asmuo J. T. ne tik neginčija tokio susitarimo buvimÄ , bet ir jį vykdė – ji 1992 m. sumokėjo investiciniais čekiais už sklypo 2,91 aro plotÄ . Å alių susitarime kartu iÅ¡sipirkti visÄ Å¾emės sklypÄ sutartomis dalimis, sklypo dydis nėra nurodytas, tačiau atlikus tikslius kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad bendrÄ sklypo plotÄ sudaro ne 832 kv.m, o 870 kv.m. Papildomas plotas atsirado ne dėl ribų pakeitimo, padidinant sklypÄ , o dėl buvusio netikslaus matavimo (leidžiama iki 5 proc. paklaida) sklypo ploto.LR Vyriausybės 1999 m. kovo 09 d. nutarimu Nr. 260, patvirtinta Tvarka, taip pat leidžia gyvenamojo namo bendraturčiams jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ pirkti jų sutartomis dalimis.

Taigi toks Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja ir dabar galiojančiai LR Vyriausybės nustatytai Tvarkai. Todėl teismas sprendė, kad bendraturtės žemės sklypÄ turi teisę iÅ¡sipirkti tomis dalimis, kuriomis buvo sutarta 1992 m. lapkričio 19 d. susitarime, atsakovÄ Ä¯pareigojo sudaryti su bendraturtėmis valstybinės žemės 870 kv. m ploto sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pagal susitarime numatytas dalis.Paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas nurodė, kad faktiÅ¡kai ginčas dėl iÅ¡perkamos žemės sklypo dalies vyko ne su buvusia apskrities virÅ¡ininko administracija ir Nacionaline žemės tarnyba, o tarp gyvenamojo namo bendraturčių – ieÅ¡kovės G.

L. ir trečiojo asmens J. T., todėl teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobÅ«dį, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas įskaitė tarpusavyje. Vadovaudamasis LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato (padėjėjo) teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, vertindamas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas laikė tikslingu jas įskaityti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ viena kitos Å¡alių nepriteisti. IeÅ¡kovė G.

L. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu: 100 Lt. žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, 1 300 Lt. advokato pagalbai apmokėti, 236 Lt už 2005 m. žemės sklypo plano parengimÄ , 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovei jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, toks sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus motyvus, paaiÅ¡kinimus, neįvertinus byloje pateiktų įrodymų, netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant CPK ir kitas procesines teisės normas.

Apeliantė nurodo, kad jos kreipimÄ si į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo sÄ lygojo tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, t.y. nesudarė su ieÅ¡kove 65 procentų valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo sutarties. Ginčas byloje tarp Å¡alių vyko atsakovui ir trečiajam asmeniui nepripažinus namo bendraturčių 1992-11-19 susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proceso Å¡alims taisyklė, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Dėl atsakovo veiksmų ji buvo priversta patirti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios patenkinus ieÅ¡kinį privalo bÅ«ti kompensuojamos, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pateisintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.Paduodama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį ir 1 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (pirmosios instancijos teisme nuo 2004 m. atstovavo byloje, rengė procesinius dokumentus ir dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose).

Nagrinėjant bylÄ sumokėjo 236 Lt už žemės sklypo plano papildomÄ parengimÄ (b. 1. 242), kuris įrodė, jog 2004-08-30 atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus sklypo plotas padidėjo iki 870 kv.m, bet faktiÅ¡kai valdomų sklypo dalių proporcija iÅ¡liko. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismo sprendimo motyvai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo atsakovui yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ginčo Å¡alims. Å ioje byloje ginčas vyko tarp gyvenamojo namo bendraturčių — ieÅ¡kovės G. L. ir trečiojo asmens J. T., todėl teismas sprendime teisingai priėjo iÅ¡vados, jog atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti įskaitomos tarpusavyje.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (ieÅ¡kovės turėtų žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir atstovavimo iÅ¡laidų, kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų) atlyginimo iÅ¡ atsakovo, o ne iÅ¡ trečiojo asmens pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus.

IeÅ¡kovė G. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (Å¡iuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) sudaryti su ja 65/100 dalių 8,70 arų ploto valstybinės žemės sklypo, suformuoto Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 179V, pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo J. T. taip pat kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ sudaryti su ja 57/100 dalių, Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 179V, suformuluoto 8,70 arų ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi Å¡iuos reikalavimus sujungė ir nagrinėjo vienoje byloje, laikydamas J. T. trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Teismas patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir iÅ¡ dalies trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais J. T. ieÅ¡kinį - įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su ieÅ¡kove G. L. dėl 65/100 dalių, o su trečiuoju asmeniu J. T. dėl 35/100 dalių valstybinės žemės 870 kv. m ploto sklypo (unik.Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) .

Taip pat teismas nurodė, kad faktiškai ginčas dėl išperkamos žemės sklypo dalies vyko ne su atsakovu byloje Nacionaline žemės tarnyba, o tarp gyvenamojo namo bendraturčių – ieškovės G. L. ir trečiojo asmens J. T., todėl teismas sprendė, kad šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl šių šalių veiksmų ir abiejų išlaidas įskaitė tarpusavyje.Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaidų paskirstymo ir nurodo, kad jos patirtas išlaidas turi atlyginti atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba.

Su tokiu skundo argumentu kolegija nesutinka.Kolegija pažymi, kad įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis.

Be to, trečiųjų asmenų, pareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kus reikalavimus, nepripažinimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sÄ lygas nurodytiems asmenims savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiÅ¡kai. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta.

Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį.Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad faktiÅ¡kai ginčas vyko tarp namo bendraturčių ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, nes jos abi paduodamos praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo, esančio prie bendraturčių namo iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės, faktiÅ¡kai nesutarė dėl perkamo sklypo dalių.

Tai matyti ir iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens ieÅ¡kinio reikalavimų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad VAVA (vėliau Nacionalinės žemės tarnybos) sprendimas dėl sklypų pardavimo nebuvo priimtas dėl tos priežasties, jog bendraturtės nesutarė dėl perkamų žemės sklypo dalių. Nors teismas priėmė sprendimÄ ir įpareigojo bÅ«tent Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su ieÅ¡kove G. L. ir trečiuoju asmeniu J.

T., tačiau negalima pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų bÅ«tų pripažinta atsakovui. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ sudaryti sutartį nėra kolegijos revizuojama, nes Å¡i sprendimo dalis Å¡alių neapskųsta, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo kolegija nepasisako, antraip bÅ«tų iÅ¡eita už skundo ribų, kÄ apeliacinės instancijos teismui draudžia įstatymas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tretieji asmenys, pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , turi lygias su Å¡alimis procesines teises ir pareigas, taip pat į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad dėl Å¡ioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų yra atsakinga ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo J. T., todėl joms tenka pareiga atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 100 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (b.l. 1), 1300 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 17-18), 236 Lt žemės sklypo plano parengimas (b.l.242).

Trečiasis asmuo J. T. turėjo tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 100 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (b.l. 100), 4086 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.46,47, 243-245). Nors ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai, o trečiojo asmens dalinai, tačiau ieÅ¡kovė turėjo mažesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas negu trečiasis asmuo, todėl teismas galėjo jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas palikti asmeniÅ¡kai Å¡alims, nepriteisiant jų vienai iÅ¡ kitos.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje konkrečioje nagrinėjamoje teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ už Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimÄ atsakingo trečiojo asmens, tinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeApeliantė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t.y. 50 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundÄ . Å is praÅ¡ymas netenkintinas. Tai pat kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė apeliaciniu skundu skundė tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl toks jos apeliacinis skundas neturėjo bÅ«ti apmokėtas žyminiu mokesčiu, nes juo buvo skundžiama ta teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡spręsti procesinio pobÅ«džio klausimai.

Apeliacinio skundo padavimo metu galiojusi CPK redakcija nenumatė, kad paduodant ieÅ¡kinį (skundÄ ) bÅ«tų buvę apmokestinami ne tik materialinio, bet ir procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymai. Todėl paduodant apeliacinį skundÄ dėl sprendimo, kuriuo iÅ¡spręstas tik procesinio pobÅ«džio klausimas, žyminis mokestis neturėjo bÅ«ti mokamas. CPK 87 str. 1 d. 1 p. nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grÄ Å¾inamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, taigi, ir tuo atveju, kai žyminis mokestis yra sumokėtas, nors jo mokėti nereikėjo, teismas jį grÄ Å¾ina.

Todėl apeliantei grÄ Å¾intinas jos sumokėtas už apeliacinį skundÄ Å¾yminis mokestis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei G. L. 50 Lt žyminio mokesčio be pagrindo sumokėto už apeliacinį skundÄ , mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjai                                                    Romualda Janovičienė                                                                  Dalia Kačinskienė                                                                  Dainius Rinkevičius