2022-08-17 Nr. AB-20324-4-09-3-00054-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3653-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00054-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete H. N. M. prisistačiusio asmens apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliete H. N. M. prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 6 d.

2. Teikime nurodyta kad, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. liepos 7 d. sulaikyta asmenų grupė, kuri neteisėtai, iš Baltarusijos Respublikos kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tarp sulaikytų užsieniečių buvo ir Užsienietė, kuri neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 7 d. bei sprendimas išsiųstas Departamentui spręsti klausimą dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį. Departamentas 2021 m. gruodžio 7 d. informavo, kad Užsienietė nėra pateikusi prašymo suteikti prieglobstį. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. balandžio 7 d. VSAT 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Užsienietė apgyvendinta Centre, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. liepos 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Departamentas 2022 m. birželio 20 d. priėmė Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus ir siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

3. Teismo posėdžio metu Užsienietė ir jos atstovas advokatas su teikimu nesutiko ir prašė neapriboti Užsienietei teisės judėti, kadangi Užsienietė yra jauno amžiaus, dėl ko ilgą laiką taikomi suvaržymai neigiamai įtakoja jos sveikatą.

II. 4. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietė 2021 m. liepos 7 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kitų asmenų grupėje, neturėdama asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Departamento 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nuspręsta Užsienietę išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. sausio 7 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimu pratęsta iki 2022 m. balandžio 7 d. Centras 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu Užsienietę apgyvendino Centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. birželio 20 d. Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį priimtas nagrinėti.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2022 m. birželio 20 d. Užsienietės prašymas suteikti prieglobstį buvo priimtas nagrinėti, konstatavo, jog galutinis sprendimas dėl jos prašymo nėra priimtas, todėl šiuo metu Užsienietės teisinis statusas yra pasikeitęs į prieglobsčio prašytojos.

7. Teismas sprendė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, asmenų grupėje, esant dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliai situacijai, pareigūnams nepateikė savo asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančio dokumento ir prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo. Užsienietė Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, šiuo metu turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, būtų pakartotinai pažeidusi Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, tačiau, teismo vertinimu, ji nėra linkusi bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos institucijomis dėl jos asmens tapatybės ir pilietybės nustatymo, jokios su tuo susijusios informacijos neteikia, kategoriškai nesutinka savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, vengdama išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

8. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes (šiuo metu visos Užsienietės teisinei padėčiai reikšmingos aplinkybės dar nėra nustatytos), taip pat tai, jog netaikius Užsienietei judėjimo laisvės apribojimų nebūtų užtikrintos sąlygos, kurioms esant eliminuojama reali galimybė Užsienietei pasislėpti, kiltų riziką nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu, taip pat įvertinęs tai, kad Užsienietė nėra pažeidžiamas asmuo, teismas pripažino, jog yra pagrindas taikyti Centro prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietės judėjimas yra apribotas jau pakankamai ilgą laiką, siekdamas operatyvesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo proceso bei suteikti galimybę peržiūrėti taikomos priemonės pagrindus, alternatyvią sulaikymui priemonę pritaikė trumpesniam nei Centro prašomam terminui, t. y trims mėnesiams.

III. 10. Užsienietė apeliaciniais skundais prašo:

10.1. 2022 m. liepos 27 d. apeliaciniu skundu – panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10.2. 2022 m. rugpjūčio 2 d. gautu apeliaciniu skundu (pačiame apeliaciniame skunde nurodyta data – 2022 m. liepos 29 d.) – pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti Užsienietės apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimo.

11. Užsienietė apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

11.1. Apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus neteisėtam sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises.

11.2. Užsienietės apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta neteisėtam sulaikymui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

11.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsienietės atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada Užsienietės sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.

11.4. Apgyvendinimo termino pratęsimas taikant judėjimo suvaržymus Užsieniečių atveju nėra būtinas, o sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino netaikant judėjimo apribojimų.

11.5. Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir (ar) sulaikymo taikymo pagrindų, kurioje nurodoma, kad formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka kraštutinei, jo laisvę neprotingai ilgai ribojančiai priemonei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimo su institucija faktą. Be to, sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės – Įstatymo nuostatose tarp aplinkybių, reiškiančių užsieniečio nebendradarbiavimą, tokia aplinkybė nėra išskirta. Nagrinėjamu atveju yra pateikti duomenys, jog Užsienietis aktyviai bendradarbiauja su institucijomis.

11.6. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu ar anksčiau. Užsienietei pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai.

11.7. Jokių duomenų apie tai, kad Užsienietė klaidintų institucijas ar pati atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju Užsienietė nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Taigi, byloje nėra nei vieno pagrįsto argumento taikyti Užsienietei priemones, itin ribojančios jo teises. Tai, kad Užsienietis nepateikė originalaus asmens dokumento – paso ir tai, kad jo asmenybė nėra nustatyta, nepagrįstai vertinami kaip tapatūs faktai, nors taip nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra priėmęs begalę nutarčių, kuriose asmenys be originalių asmens pasų gavo leidimus judėti ir už kalėjimo ribų, taigi, asmens originalaus paso turėjimas ar neturėjimas nėra esminė priežastis, neleidžianti jam dėl to suteikti laisvės.

11.8. Užsienietės apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvą momento ne tik faktiškai laikytinas sulaikymu, bet ir formaliai nustatytas kaip toks, todėl aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir visuotinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemone yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei.

11.9. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tokio asmens sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios asmuo netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje.

11.10. Byloje nėra ginčo, jog Užsienietė gali judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje). Taigi, Užsienietė jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo, o priimtas sprendimas yra pažeidžiantis visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose elgesiui su jokios nusikalstamos veikos nepadariusiais asmenimis, kurie nėra nubausti bausme.

11.11. Nors pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad apgyvendinimo sąlygų klausimas nėra aktualus ginčui, nes tas sąlygas turi užtikrinti apgyvendinimo įstaiga, tarptautinė teismų praktika paneigia tokias išvadas ir būtent dėl tos priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs eilę nutarčių, kuriose vertinant taikomos užsieniečio atžvilgiu ribojančios jo teises priemonės adekvatumas ir proporcingumas kaip tik ir vertinamas pagal Centro sudaromas sąlygas. Byloje jokių konkrečių duomenų apie tai nėra, o Užsienietė teigia, jog sąlygos yra nežmoniškos dėl itin mažai vienam asmeniui skirtos vietos, bei dėl to, jog realiai Užsienietės judėjimo laisvė apribota. Azijos gyventojams pritaikyto maisto Užsienietė negauna, praustis ir skalbti drabužius užsieniečiai priversti naudojant tuos pačius sanitarinius įrenginius skirtus daugeliui žmonių, todėl itin sunku išlaikyti higienos normas. Psichologinė įkalintų asmenų būklė yra tragiška, nes labiausiai užsieniečių teises pažeidžia laisvės ribojimas, nes jie gyvena aptverti, todėl apgyvendinimo sąlygos prilygsta nežmoniškoms.

12. VSAT atsiliepimu į apeliacinius skundus jiems neprieštarauja, prašo jį tenkinti, t. y. pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą – taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 7 d.

13. VSAT atsiliepime nurodo, kad Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, buvimo VSAT metu nėra pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių, bendradarbiauja su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais, jau pakankamai ilgą laikotarpį yra apribota jos judėjimo laisvė (nuo 2021 m. liepos 7 d.), todėl proporcinga ir tikslinga Užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas ‒ Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas – Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino iš dalies, konstatavęs, jog netaikius Užsienietei judėjimo laisvės apribojimų nebūtų užtikrintos sąlygos, kurioms esant eliminuojama reali galimybė Užsienietei pasislėpti, kiltų riziką nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus.

16. Užsienietė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydama, kad jai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų. VSAT Užsienietės apeliaciniams skundams neprieštarauja.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus dėl galimybės taikyti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

19. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą (jos prašymas suteikti prieglobstį priimtas nagrinėti 2022 m. birželio 20 d., byloje nėra duomenų, jog būtų priimti kokie nors sprendimai); nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nėra pažeidusi apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių; bendradarbiauja su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu; jos judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos 7 d., t. y. jau pakankamai ilgą laiką; VSAT neprieštarauja švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui. Atsižvelgus į išvardintas faktines aplinkybes, taip pat į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog tolesnis Užsienietės laisvės apribojimas negali būti laikomas proporcingu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsienietei gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas klausimas dėl Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete H. N. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliete H. N. M., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimti galutiniai sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė