2021-08-19 Nr. AB-16107-4-52-3-00422-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3809-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00422-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsienietei N. H. A., jos atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjams N. M. A. ir S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. H. A. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę N. H. A. (toliau – ir užsienietė, apeliantė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje Ignalinos r., Rimšės sen. ribose buvo pastebėti 6 tamsaus gymio asmenys. Apie 3.50 val. šie asmenys buvo sulaikyti. Apklausus minėtus asmenis, jie neturėjo asmens dokumentų, bet prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) pilietė N. H. A. 2021 m. birželio 11 d. užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė užsienietės prašymą ir jį nagrinėja skubos tvarka. Be to, Migracijos departamentas apgyvendino užsienietę Užsieniečių registracijos centre, tačiau 2021 m. liepos 9 d. ji išvyko iš Centro. 2021 m. liepos 9 d. 20.45 val. Holny Majera vietovėje (Lenkijos Respublika) Seinų užkardos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, kartu su juo vyko 4 (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp kurių buvo ir N. H. A.. Lenkijos Respublikos pareigūnai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai neteisėtai atvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl jie buvo sulaikyti. 2021 m. liepos 10 d. Lietuvos–Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos bendradarbiavimo centre Budziske, Lietuvos Respublikos pusei buvo perduota N. A. A. ir dar 6 (duomenys neskelbtini) piliečiai. 2021 m. liepos 10 d. 15.30 val. N. H. A. buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val. bei pristatyta į Centrą.

2.2. Užsienietė nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jos atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo supažindinta su savo teisine padėtimi, taip pat jai buvo išaiškinta, kad ji prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau ji pasišalino iš Centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais buvo sulaikyta Lenkijoje. Atsižvelgusį tai, laikytina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra šios prieglobsčio prašytojos tikslas.

2.3. Kadangi užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, ji išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas ją sulaikyti.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietę N. H. A. iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad N. H. A. 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturėdama dokumentų, patvirtinančių jos teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pasiprašė prieglobsčio, tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldama nelegalios migracijos grėsmę. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

5. Teismas pažymėjo, kad N. H. A. neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat, kad N. H. A. atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Nurodytos aplinkybės N. H. A. atžvilgiu, teismo įsitikinimu, neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą – pritaikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas apeliantės atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau šie teismo motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kuomet negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

7.2. Sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jos laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietė suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Ji yra nusipelniusi galimybės, kad ja būtų vėl patikėta skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri būtų artimai sulaikymui, bet vis tik mažiau varžytų jos judėjimo laisvę.

7.3. Užsieniečių registracijos centre yra sudarytos pakankamos sąlygos apsaugoti ir apgyvendinti apeliantę, todėl tai nėra pagrindas neskirti jai alternatyvios sulaikymui priemonės ir griežčiausiu būdu – sulaikant, apriboti jos judėjimo laisvę. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietė būtų aprūpinta gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jos laisvės.

7.4. Apeliantė nebuvo tinkamai išklausyta, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantės tapatybė nėra nustatyta, kadangi ji valstybės sieną kirto neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikyta pareigūnų, į Lietuvą atvyko neturėdama jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, taip sutrukdė valdžios institucijoms tinkamai vykdyti savo užduotis bei stengėsi išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį procedūros. Apklausos metu ji teigė, jog turėjo pilietybės dokumentą, tačiau atvykusi į Lietuvos valstybę, jo nebeturėjo.

9.2. Užsienietei buvo paaiškintos jos teisės ir pareigos. Buvo išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, ji privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Remiantis jos pažadais ir apgailestavimais dėl neteisėtai atliktų veiksmų, negalima prognozuoti jos veiksmų ateityje.

9.3. Užsieniečių registracijos centre sulaikytiems ir apgyvendintiems asmenims yra sudarytos palankios sąlygos, t. y. suteikiamas medicininis gydymas (įskaitant ir psichologo konsultacijas). Visą sulaikymo laikotarpį yra vykdomas periodinis sulaikytųjų fizinės ir psichinės savijautos vertinimas. Be to, sulaikytiesiems prieglobsčio prašytojams yra sudaryta galimybė reguliariai susisiekti su giminaičiais. Vykdant kasdienę rekreacinę veiklą, sudarytos galimybės atlikti fizinę mankštą lauke. Taip pat jiems suteikti būtiniausi daiktai: lovos, klimatą atitinkanti patalynė, prausimosi priemonės, svarbiausi tualeto reikmenys. Jie turi teisę dėvėti savo drabužius, privačiai naudotis dušais ir tualetais.

9.4. Apeliantė teigia, kad nebuvo tinkamai išklausyta, tačiau nepaisant to, kad vieno posėdžio metu buvo nagrinėjami kelių žmonių sulaikymai, pats procesas nebuvo pažeistas, dėl kiekvieno buvo priimtas atskiras sprendimas. Apeliantė turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, parodymus, pasisakyti ir būti išklausytai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusį asmenį N. H. A. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.

11. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 12 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė, jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu būdama apgyvendinta Centre, išvyko iš Lietuvos, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos kartu su Lenkijos Respublika sieną. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad esant tokioms aplinkybėms didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas nurodė, kad užsienietė neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat, kad N. H. A. atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl jos atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

12. Užsienietė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Apeliantė teigia, kad sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jos laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietė suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

15. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Be to, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad užsienietė, Migracijos departamento sprendimu būdama apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre, pažeidė laikino išvykimo iš šio centro tvarką, 2021 m. liepos 9 d. išvyko iš Lietuvos, buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje ir 2021 m. liepos 10 d. buvo perduota VSAT pareigūnams. Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog nebuvo teisinio pagrindo užsienietės sulaikyti.

17. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad užsienietė yra mažamečio vaiko (gim. (duomenys neskelbtini)) motina, todėl šiuo atveju yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis.

19. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

20. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

23. Iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teisme, administracinėje byloje Nr. A-3810-968/2021 yra nagrinėjama byla dėl užsienietės vyro S. J. I. vyro sulaikymo ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo nuspręsta pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą – sulaikyti užsienietį iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu nagrinėjant šią bylą teismo posėdžio metu užsienietė N. H. A. nurodė, kad laukiasi. Įvertinus šią informaciją, manytina, kad ji nebėgs iš Lietuvos Respublikos ir nesieks pasislėpti.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, vėl siektų išvykti iš Lietuvos. Taip pat nenustatyta, kad užsienietė šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jos sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Atsižvelgus į tai, kad užsienietė apeliaciniame skunde prašo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), teisėjų kolegija neturi pagrindo netaikyti nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Teikimo turinio matyti, kad teismo buvo prašoma sulaikyti užsienietę bei jos mažametę dukrą A. S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo Teikimo ribose – t. y. vertino sulaikymo taikymo užsienietei pagrindus, motyvus, tačiau neišsprendė dėl užsienietės mažamečio vaiko sulaikymo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, apribojus užsienietės judėjimo laisvę, turi būti priimtas sprendimas ir dėl jos mažamečio vaiko. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Popov prieš Prancūziją priimtame sprendime pripažino, kad nepilnamečiai vaikai, kurių tėvai sulaikyti ir apgyvendinti sulaikymo centre negali atsidurti teisiniame vakuume, jei nėra priimamas sprendimas dėl jų administracinio sulaikymo, kurio teisėtumas galėtų būti patikrintas teismo. Teismas iš esmės konstatavo, kad kai nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti su sulaikytais tėvais nepriėmus sprendimo dėl nepilnamečių vaikų sulaikymo, jiems nebuvo užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta apsauga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Popov prieš Prancūziją 124 p. (pareiškimo Nr. 39472/07)).

27. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu sulaikymas buvo skirtas tik užsienietei, o ne jos mažamečiui vaikui.

28. Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. IV- 340 (2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1V-376 redakcija) patvirtintame Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centre užsieniečiai apgyvendinami: teismo sprendimu (sulaikyti užsieniečiai, neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esantys Lietuvos Respublikoje; sulaikyti prieglobsčio prašytojai; prieglobsčio prašytojai, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų), Migracijos departamento sprendimu – prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba jiems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, bei Užsieniečių registracijos centro viršininko sprendimu – užsieniečiai, atvykę patys ir pateikę centrui prašymus suteikti prieglobstį, iki bus priimtas teismo arba Migracijos departamento sprendimas dėl jų apgyvendinimo centre (Aprašo 2 p.).

29. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad užsieniečiai, taip pat ir prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Centre Migracijos departamento sprendimu arba teismo sprendimu, jei užsienietis yra sulaikomas ar jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Patikrinusi administracinės bylos bei užsienietės asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl užsienietės mažamečio vaiko apgyvendinimo Centre Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą.

30. Aprašo 4 punkte nustatyta apgyvendinimo Centre tvarka: sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų prieglobsčio prašytojų; prieglobsčio prašytojai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų užsieniečių ir sulaikytų prieglobsčio prašytojų; vyrai apgyvendinami atskirai nuo moterų, užtikrinant atitinkamą privatumą vienos šeimos nariai apgyvendinami kartu atskiroje gyvenamojoje patalpoje arba greta esančiose, viena nuo kitos neizoliuotose gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai vienas iš šeimos narių prieštarauja tokiam apgyvendinimui ir tam yra objektyvios priežastys; užsieniečiai gali būti apgyvendinami suskirstant į grupes (pagal kilmės valstybę, išpažįstamą religiją, pavojingumą savo ir aplinkinių sveikatai ir kitais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, gali būti apgyvendinamas kartu su savo nepilnamečiais vaikais, kuriems nėra taikoma tokia pat alternatyvi sulaikymui priemonė. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, dėl jų turi būti priimtas Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti Centre.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl mažamečio vaiko sulaikymo, o sprendimą dėl užsieniečių apgyvendinimo priima Migracijos departamentas, taip pat įvertinusi tai, kad, vadovaujantis Aprašu, užsienietė, kuriai taikoma šioje byloje skirta alternatyvi sulaikymui priemonė bei jos vaikas, kuriam jokia alternatyvi sulaikymui priemonė nėra skirta, gali gyventi kartu, taip pat siekiant išvengti neaiškumo dėl užsienietės mažamečio vaiko teisinio statuso, sprendžia, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje būtina nurodyti, jog, įgyvendinant užsienietei skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, jai turi būti užtikrinta galimybė gyventi su savo mažamečiu vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus užtikrintos užsienietės mažamečio vaiko teisės.

32. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės (duomenys neskelbtini) piliete N. H. A. prisistačiusius užsienietės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti iš sulaikymo (duomenys neskelbtini) piliete N. H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusią užsienietę.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliete N. H. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusią užsienietę ir mažametį vaiką, kurios asmens duomenys pagal užsienietės žodžius yra A. S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos mažamečio vaiko prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė