e77c8768-fee7-40ea-b768-ed0df69e81ef · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Administracinė byla Nr. II-70-218/2015Teismo proceso Nr. 4-08-3-01701-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.;2.5.11.5.;2.5.16. PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. lapkričio 24 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismaspirmininkaujant teisėjai Silvijai JakÅ¡tienei,sekretoriaujant Daliai BardiÅ¡auskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukiamiems asmenims G. R. ir G. M.jų atstovei advokatei Daivai Gadliauskieneiinstitucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Vidmantui Daunoravičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo G.

R. ir G. M. skundÄ dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – VKTI PRD) nutarimų skirti minėtiems asmenims baudas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 145 str. 3 d., 4 d. numatytus pažeidimus, o pastarajam pareiÅ¡kėjui papildomai ir už LR ATPK 145 str. 6 d. numatytÄ pažeidimÄ , n u s t a t ė: VKTI PRD Teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 2015-06-01 priėmė nutarimÄ , kuriuo G.

R. pripažino kaltu, padarius LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė atitinkamai 220 Eur ir 600 Eur dydžio baudas, todėl galutinė jam skirta subendrinta bausmė – 600 Eur bauda. Å iame nutarime konstatuota, kad 2015-03-24 9.35 val. kelio Nr. A9 atkarpoje, esančioje Gustonių k., Panevėžio r. sav. VKTI PRD sustabdė keliu Nr. A9 važiuojančiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" transporto priemonę „Volvo FH12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ marÅ¡rutu Molėtų r.- RadviliÅ¡kis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas G. R.. Kontrolės metu transporto priemonės buvo pasvertos ir nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė buvo 45,35 t, todėl 5,35 t virÅ¡ijo maksimaliÄ leidžiamÄ transporto priemonių junginio susidedančio iÅ¡ dviaÅ¡io automobilio sukabinto su triaÅ¡e puspriekabe apkrovÄ , kurios maksimali 40 t leistina apkrova nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.5 papunktyje. G. R. važiuodamas sunkiasvore transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkto reikalavimai. Be to buvo nustatyta, kad minėtos transporto priemonės varančiosios aÅ¡ies, apkrova buvo 13,45 t, o tai 1,95 t. virÅ¡ijo maksimaliÄ leidžiamÄ apkrovÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skyriaus 20 punkte.

G. R., važiuodamas sunkiasvore transporto priemone, neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikÅ¡mės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkto reikalavimai.VKTI PRD Teisės skyriaus vyr. specialistas Vidmantas Daunoravičius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 2015-06-01 priėmė nutarimÄ , kuriuo G.

M. pripažino kaltu, padarius LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė vidutinio dydžio baudas – atitinkamai 434 Eur, 868 Eur ir 434 Eur, todėl galutinė jam skirta subendrinta bausmė – 868 Eur bauda. Å iame nutarime be minėtų prieÅ¡ tai aplinkybių, nurodytų 2015 m. birželio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369, papildomai konstatuota, kad G. M. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu ir atsakingu už įmones krovinių vežimo veiklos organizavimÄ , tuo pačiu pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas bÅ«damas atsakingas už krovinio iÅ¡dėstymo kontrolės organizavimÄ taip, kad bÅ«tu laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio iÅ¡dėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sÄ lygas, organizuodamas krovinio vežimÄ neužtikrino ir nesukontroliavo, kad G. R. nepažeistų teisės aktų reikalavimų, esant 2015 m. birželio 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 nustatytoms aplinkybėms.

Be to, G. M. 2015-03-24 bÅ«damas krovinio siuntėjo įgaliotu asmeniu ir minėtų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių 5 ir 8 punkto pagrindu atsakingu už transporto priemonės parinkimÄ ir pakrovimo darbų į transporto priemonę „VOLVO FH12". valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)organizavimÄ , taip kad vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į aÅ¡is nevirÅ¡ytų nustatytų normų, tačiau organizuodamas darbus nesukontroliavo, nenustatė organizacinių techninių priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad transporto priemonių junginys, kuris buvo pakrautas vežti, virÅ¡ijant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skirsnio 20 ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skirsnio 16.5 papunktyje nustatytas maksimalias leidžiamas apkrovas, turi leidimÄ vežti tokį krovinį, tuo nesilaikė minėtų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių. 5 ir 8 punkto nuostatų.G.

R. skundu praÅ¡o panaikinti VKTI PRD pareigÅ«no 2015 m. birželio 1 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 ir jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisenÄ nutraukti, nesant Å¡ių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o tuo atveju, jeigu teismas prieitų iÅ¡vados, kad jo kaitė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 145 str. 3 d. ir 145 str. 4 d., įrodyta, tai skundžiamÄ nutarimÄ praÅ¡o pakeisti ir jam paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ arba neskirti administracinės nuobaudos.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia tuo, jog jam yra žinoma, kad virÅ¡ijant leistinÄ 40 t bendrÄ jÄ transporto priemonės masę, reikalinga turėti leidimÄ , kurio Å¡iuo atveju neturėjo, todėl siekė, kad krovinio kartu su transporto priemone bendras svoris pagal jo ir bendroves direktoriaus G. M. paskaičiavimus neturėjo virÅ¡yti maksimalių reikalavimų, numatytų teisės aktuose. Todėl VKTI PRD pareigÅ«nų atlikto svėrimo rezultatai jį Å¡okiravo, nes jie neatitiko jų skaičiavimo rezultatų.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo pakrauta 26,49 m3 medienos, kuri pagal jo ir pakrovėjo skaičiavimus galėjo sverti 22 860,87 kg (26,49 m3 x 863 kg (šviežiai nukirstos pušies l m3 masė), o automobilio „Volvo FH12, valst. Nr (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, esant 7 925 kg, o puspriekabes „Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 6800 kg, tai transporto priemonės su kroviniu bendroji masė galėjo būti 37 591 kg (22 860,87g + 7925 kg + 6800 kg). Tai rodo, kad pakraunant transporto priemonę, ji ne tik kad nebuvo perkrauta, bet dar paliktas daugiau kaip 2 tonų rezervas, kad nebūtų viršijamas teistinas maksimalus transporto priemonės svoris, numatytas teisės aktuose.

Pažymėjo, kad šie skaičiavimai buvo grindžiami Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirkintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m gruodžio 10 d. patvirtintame įsakymu Nr. 631 (Lietuvos Respublikos aplinkos  ministro  2010 m.  rugsėjo  10  d.  įsakymo  Nr.  Dl-747  redakcija) (toliau – Taisyklės). Nors jų pagrindu apskaičiuotas medienos svoris nėra absoliučiai tikslus, tačiau svorio paklaida negali būti didelė, tačiau VKTI PRD pareigūnų naudotų svarstyklių rodmenys iš esmės prieštaravo dokumentuose nurodytam bendram krovinio svoriui.

Vis dėl to, pareigÅ«nas priėmę skundžiamÄ nutarimÄ , Å¡ių prieÅ¡taravimų nesprendė, vienareikÅ¡miÅ¡kai vadovavosi tik svėrimo akto duomenimis, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, t.y. administraciniame procese taikomÄ Â Ä¯rodymų pakankamumo taisyklę. Byloje nėra neabejotinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. VKTI PRD pareigÅ«nas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , visiÅ¡kai neanalizuodamas pareiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, ar apskritai baudos paskyrimas yra tikslingas ir reikalingas tam, kad bÅ«tų pasiekti nuobaudai keliami tikslai.

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad bÅ«tina įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tačiau Å¡iuo atveju jo veiksmuose nėra jokios kaltės formos, nes medienos svorio nustatymas, krovinio vežimas buvo organizuojamas bei vyko įprastinėmis sÄ lygomis ir jis negalėjo numatyti, kad transporto priemonės kartu su gabenamu kroviniu virÅ¡ija keistinÄ svorį, nes buvo vadovautasi minėta patvirtinta metodika, krovinio buvo pakrauta mažiau nei buvo galima, todėl nėra pažeidimo sudėties.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas neįvertino ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių ir paskyrė jam labai griežtÄ administracinę nuobaudÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas, pripažindamas jį kaltu padarius LR ATPK 145 str. 3 d. ir 145 str. 4 d. numatytus pažeidimus ir skirdamas Å¡ios įstatymo sankcijose numatytas administracines nuobaudas - baudas, dydžiu didesnes nei sankcijose nustatytas Å¡ios nuobaudos vidurkis, visiÅ¡kai neatsižvelgė į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, LR ATPK 301 str. 1 d. nuostatas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neproporcingÄ nuobaudÄ .PareiÅ¡kėjas G.

R. teismo posėdyje palaikė savo skundÄ ir papildomai parodė, kad jis galėjau imtis priemonių, kad iÅ¡vergtų VKTI PRD pareigÅ«nų patikrinimo, tačiau važiavo, žinodamas, kad jo valdoma transporto priemonė su kroviniu reikiamo svorio nevirÅ¡ys, apkrova aÅ¡ims bus tinkama. G. M. skundu praÅ¡o panaikinti VKTI PRD pareigÅ«no 2015 m. birželio 1 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 ir jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisenÄ nutraukti, nesant Å¡ių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o tuo atveju, jeigu teismas prieitų iÅ¡vados, kad jo kaitė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d., ir 6 d.

įrodyta, tai skundžiamÄ nutarimÄ praÅ¡o pakeisti ir jam paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ arba neskirti administracinės nuobaudos. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai argumentais, kaip ir prieÅ¡ tai minėtame G. R. skunde iÅ¡dėstyti motyvai. Papildomai pažymėjo, kad kaip bendroves direktorius, jis visÄ laikÄ kontroliuoja vairuotojus, vežančius krovinius ir ne kartÄ juos yra įspėjęs, kad atidžiai apskaičiuotų pakraunamos medienos svorį, vadovaudamiesi Taisyklėmis ir dar paliktų rezervÄ , kÄ daro ir jis pats.

Dėl argumentų, kad siekiant iÅ¡vengti rizikos, vežėjas gali imtis papildomų atsargumo priemonių: įrengti transporto priemonėse specialius manometrus, kurie fiksuotų apkrovimÄ ant aÅ¡ių, ar tiesiog pasikrauti ir vežti mažesnį krovinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į, kad monometrai nėra sertifikuota priemonė, jų rodmenimis vienareikÅ¡miÅ¡kai remtis negalima. PareiÅ¡kėjas G. M. teismo posėdyje palaikė savo skundÄ ir papildomai parodė, kad jis naudojasi Taisyklėse esančiais duomenimis, t.y. skaičiuoja medienos kubus, daugina iÅ¡ svorio, prideda technikos svorį ir siekia, kad bendras svoris nevirÅ¡ytų teisės aktų reikalavimų.

Krovinio krovimo proceso metu, yra matuojamas aukÅ¡tis, plotis, panaudoja Å¡iuos duomenis pagal esančias formules ir gauna reikiama krovinio svorį. Pažymėjo, kad iki Å¡io laiko irgi buvo bandyta sverti įmonės krovinius - VKTI Kauno regiono departamento, viskas atitiko, buvo virÅ¡ytas tik aÅ¡ies apkrova, kÄ reiÅ¡kia, kad krovinys buvo netolygiai iÅ¡dėstytas. Todėl jam yra nesuprantama, kodėl Å¡iuo atveju buvo toks paskaičiuoto ir pareigÅ«nų nustatyto svorio skirtumas. Jis pats pakrauna, iÅ¡raÅ¡o važtaraÅ¡tį ir iÅ¡leidžia krovinį.

Pažymėjo, kad jiems buvo žinoma, apie VKTI PRD pareigÅ«nų patikrinimÄ , todėl galėjo imtis priemonių jų iÅ¡vengti, apvažiuojant ar apskritai nevažiuojant, tačiau pagrįstai manė, kad krovinys yra tvarkingai gabenamas, kadangi buvo paliktas net rezervinis mažesnis svoris, apie 3 tonas dėl objektyvių aplinkybių, kurios gali padidinti medienos svorį (visų pirmÄ , drėgmė, kurios gali prisigerti mediena) arba transporto priemonės svorį – pilnas degalų bakas gali įtakoti iki 1 tonos paklaidÄ .

Pakrauta buvo miÅ¡ke. Nurodo, kad nėra kitų priemonių apskaičiuoti vežamo krovinio svorį, remiamasi tik taisyklėmis. Pažymėjo, kad jis nepastenėjo, kad minėtoje situacijoje transporto priemonės svoris su kroviniu galėtų virÅ¡yti aÅ¡ies apkrovÄ , kadangi automobilis buvo pakrautas tolygiai 4 sekcijas. Papildomai nurodė, kad nėra įmonės, kuri sertifikuotų VKTI PRD siÅ«lomus įsigyti manometrų, todėl tokios priemonės yra nesertifikuotas įrenginys. Å ia priemone, kaip ir specialiomis svarstyklėmis, naudotis reikia idealiai horizontalaus pagrindo, kad bÅ«tų nustatyti tinkami dydžiai, o miÅ¡ke tokių sÄ lygų nėra.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuėmus dalį krovinio, svoriai atitiko, sveriant trečia kartÄ byloje minimÄ transporto priemonę. VKTI PRD atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjų skundus praÅ¡o jų netenkinti bei palikti galioti skundžiamus institucijos 2015 m. birželio 1 d. nutarimus. Tokį savo praÅ¡ymÄ institucija grindžia tuo, kad faktinius pažeidimo duomenis, t.y., kad transporto priemonių junginys virÅ¡ija maksimalias leidžiamas apkrovas, VKTI pareigÅ«nai nustatė, naudodami svarstykles, turinčias galiojantį metrologinės patikros sertifikatÄ , patvirtinantį, kad matavimo priemonė atitinka jai keliamus reikalavimus.

Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargia kaltės forma, kadangi Taisyklių pagrindu atlikti skaičiavimai nėra pakankama priemonė, pagal kuriÄ bÅ«tų galima žinoti, koks yra faktinis apkrovimas ant konkrečios aÅ¡ies (aÅ¡ių), kadangi nevienodÄ pasiskirstymÄ ant aÅ¡ies (aÅ¡ių) gali lemti nevienodas rÄ stų paskirstymas (į transporto priemonės priekį sukraunami masyvesni rastų galai, ir atvirkščiai, transporto priemonės konstrukcijos ypatumai ir t.t.) ir Å¡ias aplinkybes vairuotojas privalo numatyti, todėl siuntėjas, ar pakrovėjas, ar vežėjas, siekdamas iÅ¡vengti rizikos, turi imtis papildomų atsargumo priemonių:

įrengti transporto priemonėse specialius manometrus, kurie fiksuotų apkrovas ant transporto priemonės ašių, ar tiesiog pasikrauti ir vežti mažesnį krovinį. VKTI PRD atstovas Vidmantas Daunoravičius teismo posėdyje parodė, kad byloje minima transporto priemonė buvo sveriama du kartus. Pirmas svėrimas atliktas 9.45 val., užfiksuota 45 550 kg, po 15 minučių buvo atliktas kitas svėrimas pagal kurį surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolai pareiškėjams, užfiksuota 200 kg mažesnis svoris, t.y. 45 350 kg.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad svėrimo prietaiso paklaida vienai aÅ¡iai gali svyruoti 200 kg.. Nors mes neatmetame paklaidos, kad ir kiekviena aÅ¡is gali po 200 kg skirtis. Tokia paklaida yra nustatoma svarstyklėmis. Svarstyklės yra mobilios, padedamos ant kelio, transporto priemonė aÅ¡imi po vienÄ ašį užvažiuoja ant svarstyklių, taip visos aÅ¡ys pasveriamos. Å ios bylos atveju buvo penkios transporto priemonės sÄ stato aÅ¡ys. Susumavus visų atskirų transporto priemonės sÄ stato aÅ¡ių apkrovas gauti minėti duomenis apie bendrÄ tokios transporto priemonės su kroviniu svorį.

Pažymėjo, kad visi VKTI departamentai naudojamos vienodas svarstykles, tik VKTI Klaipėdos regiono departamente yra tikslesnė svėrimo priemonė, 3-os tikslumo klasės, stacionarinės, jų paklaida - 10 kg. Plačiau paaiÅ¡kino, kad svėrimo svarstyklės susideda iÅ¡ svėrimo pado ir apdorojimo įrenginio. Apdorojimo įrenginys - kompiuteris, kuris savo atmintyje saugo apie tokiu prietaisu atliktus svėrimus. Pagal atitinkamÄ kvito numerį galima iÅ¡ atminties atrasti Å¡io svėrimo rezultatus priskiriamus konkrečiai transporto priemonei.Duomenų, kad bÅ«tent tos svarstyklės buvo naudojamos, sverti byloje minimai transporto priemonei neturi, tačiau rėmėsi bylos dokumentais, svėrimo kvitu, kur identifikuotas tokio patikinimo identifikacinis numeris.

Visi bÅ«tini svėrimo įrenginio sertifikatai yra galiojantys. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose pareiÅ¡kėjų atžvilgiu nebuvo nurodyta byloje minimos transporto priemonės sÄ stato su kroviniu svėrimo paklaida, todėl penkiaaÅ¡iai transporto priemonės sÄ stato paklaida Å iuo atveju paklaidÄ reikia įvertinti 1 tonÄ . Å iuo atveju 44 350 kg. Jei vertinant, kad kiekviena aÅ¡is turėjo po 200 kg paklaidÄ . 1 tona. Todėl vertinant pažeidimÄ reiktų sumažinti nustatytÄ byloje nurodytos transporto priemonės sÄ stato su kroviniu svėrimo rezultatus 1 tona.

Pripažįsta, kad 1 tonÄ sumažinus dėl paklaidos lieka labai minimalus skirtumas tarp teisės aktų reikalaujamo transporto priemonės sÄ stato su kroviniu svorio ir faktiÅ¡kai nustatyto jo svorio. Tačiau pažymi, kad trečiÄ kartÄ sveriant gali bÅ«ti vėl kiti duomenys, netgi ir didesni dėl paklaidos, bet svėrimo paklaidų ribose priemonės yra patikimos. Pažymėjo, kad nedera nurodinėti privačiam juridiniam asmeniui, kaip tinkamai vykdyti savo veiklÄ , tačiau priemonių yra pakankamai, kurių imantis galėtų bÅ«ti nepažeidžiami įstatymai, tame tarpe ir įsigyti specialias svėrimo priemones, kuriomis disponuoja ir VKTI, ko pasėkoje bÅ«tų gauti tinkami duomenys, tačiau papildomų iÅ¡laidų klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas įmonėms kooperuojantis tarpusavyje.

Taip pat parodė, kad Taisyklėse nurodyta, kad jos taikomos medienos pirkėjui, siuntėjui, kad būtent tie subjektai gali jomis vadovautis, o VTKI neturi nei kompetencijos, nei teisės tuos matavimus atlikinėti, nes tada tikrai būtų ypatingai didelės paklaidos, jeigu pradėtų nekompetentingi asmenys tai daryti. Daugiau komerciniam naudojimui skirtos šis teisės aktas, VTKI privalo vadovautis metrologiškai patikrintomis svarstyklėmis. Pažymėjo, kad šiuo metu yra įmonių, kurios transporto priemonėse turi reikiamus manometrus, kas padeda orientuotis teisės aktų nustatytų maksimalių apkrovų transporto priemonės ašims ribose, tačiau tai nėra privaloma priemonė.Liudytojas Žilvinas Jaškūnas parodė, kad jis dirba VKTI PRD vyriausiuoju inspektoriumi.

Pagalvadovybės užduotį dirba mobiliajame kontrolės poste, kelyje, aikÅ¡telėje, priklausomai nuo užduoties. Dirba du inspektoriai. Jei tinkama vieta, įrengia svėrimo aikÅ¡telę, pakloja svarstykles. Tikrinami dokumentai, darbo ir poilsio laiko dokumentai, pasveriama sustabdyta transporto priemonė, jei kyla įtarimų dėl jos neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Dėl Å¡ioje byloje minimos transporto priemonės vizualiai ir iÅ¡ krovinio vežimo dokumentų kilo įtarimas, kadangi buvo matoma, kad transporto priemonė buvo pakrauta stipriai, vežė medienos rÄ stus, pakankamai nemažai.

Buvo atliktas svėrimas. Pasvėrus paaiÅ¡kėjo, kad virÅ¡yta bendroji masė ir virÅ¡yta apkrova varančiajai aÅ¡iai. Apkrovos virÅ¡ytos aiÅ¡kiai. Transporto priemonė buvo sverta svėrimo įrenginiais. AktÄ formuoja kontrolės programa į kuriÄ suvedami duomenys ir ji iÅ¡spausdina reikiamus dokumentus. BÅ«tent šį kontrolės aktÄ spausdino iÅ¡ programos. Kvitas spausdinamas iÅ¡ svarstyklių įrenginio. Byloje minima transporto priemonė buvo sverta du kartus. Taip nurodyta institucijos vadovų.

Å iuo metu tai nevykdoma, tokio nurodymo nebėra. Tyrimo medžiagÄ perduota kitam pareigÅ«nui. Pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjų apilgiu, neįvertinus įrenginio paklaidų. Pažymėjo, kad yra ne vienas bÅ«das nustatyti konkrečiÄ svėrimo priemonę, kuri buvo naudota, nustatant byloje minimos transporto priemonės sÄ stato svorį ir jo varančiosioms aÅ¡ims tenkančiÄ apkrovas, o pagrindinis bÅ«das – pagal svėrimo kvito numerį identifikuoti svėrimÄ galima, pasitelkiant svėrimo prietaiso apdorojimo įrenginio atmintyje esančiÄ informacijÄ .

Skundai tenkinti iÅ¡ dalies Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (LR ATPK 297 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.LR ATPK deÅ¡imtajame skirsnyje nustatyta atsakomybė už pažeidimus transporte, kelių Å«kio bei ryÅ¡ių srityje.

LR ATPK numatytomis priemonėmis siekiama apsaugoti visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių Å«kio bei ryÅ¡ių srityje. Kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis Å¡iais objektais, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų. Atskirais atvejais įstatymų bei žemesnės galios teisės aktų kÅ«rėjas transporto bei ryÅ¡ių priemonių subjektams suteikė iÅ¡imtines teises, tačiau jų įgyvendinimui nustatė specialias pareigas bei tvarkÄ .

PareiÅ¡kėjams inkriminuota LR ATPK 145 str. 3 d., kurioje numatyta atsakomybė už važiavimÄ be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo virÅ¡ija leidžiamus, o to paties straipsnio 4 d. numato dar griežtesnę atsakomybę už važiavimÄ be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) virÅ¡ijant leidžiamÄ aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovÄ daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ jÄ masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t.

PareiÅ¡kėjui G. M. papildomai inkriminuotas LR ATPK 145 str. 6 d., kuri numato atsakomybę už krovinių pateikimÄ ar pakrovimÄ vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai virÅ¡ijama leidžiama aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba virÅ¡ijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.PareiÅ¡kėjai skunduose nurodo, kad VKTI PRD pareigÅ«nas, priėmęs skundžiamus nutarimus, nesprendė prieÅ¡taravimų tarp duomenų, gautų pareiÅ¡kėjams paskaičiavimus krovinio svorį pagal Taisykles ir faktiÅ¡kai nustatytų institucijos pareigÅ«nų naudotomis specialiomis svėrimo svarstyklėmis, o vienareikÅ¡miÅ¡kai vadovavosi tik svėrimo akto duomenimis.

Toks pareiÅ¡kėjų argumentas yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Administracinių teisės pažeidimų padarymas abejose administracinėse bylose įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolais, svėrimo aktais ir svėrimo kvitais, VKTI PRD pareigÅ«no liudytojo Žilvino JaÅ¡kÅ«no ir institucijos atstovo paaiÅ¡kinimais byloje, kurie sutinkamai su LR ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymÄ ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltę.

Šiais įrodymais ir jose esančių duomenų, užfiksuotų VKTI PRD pareigūnų, teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas vertina tai, kad byloje nurodyta transporto priemone su kroviniu VKTI PRD pareigūnų buvo sveriama du kartus, duomenys buvo vertinami tik tiek, kurie buvo gauti antrojo svėrimo metu, kadangi jie buvo 200 kg mažesni. Taip pat VKTI PRD atstovas patvirtino, kad viena transporto priemonės ašies apkrovos matavimo paklaida gali svyruoti 200 kg, kuri nors ir nebuvo įvertinta, surašant administracinius teisės pažeidimo protokolus pareiškėjų atžvilgiu, tačiau gautiems rezultatams ir pareiškėjų padarytų pažeidimų kvalifikacijai įtakos neturėjo.

Be to, patys pareiÅ¡kėjai neginčija byloje nurodytos transporto priemonės svėrimo procedÅ«ros, nenurodo galimų procedÅ«rinių trÅ«kumų, o iÅ¡ esmės kvestionuoja nepagrįstÄ VKTI PRD pareigÅ«nų neveikimÄ , nevertinant rezultatų, gautų Taisyklų pagrindu atliktus skaičiavimus, ir faktiÅ¡kai nustatytÄ transporto priemonės svorį, siekiant iÅ¡spręsti prieÅ¡taravimus tarp jų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 1.2 p, numatyta, kad jos yra privalomos visiems miÅ¡kų savininkams, valdytojams, pardavėjams ir pirkėjams atsiskaitant Lietuvoje už pirktÄ arba parduotÄ medienÄ , vykdant mainus, medienos gamintojams atsiskaitant už medienos ruoÅ¡os darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas.

Taigi, Å¡ių taisyklių taikymo paskirtis ir tikslas yra visiÅ¡kai kitokia nei nustatyti realiÄ gabenamo krovinio masę, todėl apskritai jomis vadovautis teismas neturi pagrindo, kadangi Å¡iuo atveju yra sprendžiamas klausimas ne dėl valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimo, priklausomai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio. Be to, Taisyklės numato ne vienÄ apvaliosios medienos matavimo metodus, kurių pagrindu gali bÅ«ti apskaičiuota krovinio svoris, nustatyti konkretÅ«s matavimo tikslumo reikalavimai, todėl byloje neesant duomenų apie atliktus konkrečius Å¡iuos matavimus, teismas negali vertinti ar apskritai buvo tinkamai laikytasi Taisyklių apskaičiuojant Å¡ioje byloje nurodytÄ krovinio svorį. Todėl teismas neanalizuoja ir nevertina pareiÅ¡kėjų nurodytų skaičiavimų, grindžiamų Taisyklėmis, kurių pagrindu jie apskaičiavimo gerokai mažesnę transporto priemonės su krovinių bendrÄ svorį nei numatyta faktiÅ¡kai, tinkamumÄ ir pagrįstumÄ .

Patys pareiÅ¡kėjai pripažįsta, kad Å¡ių Taisyklių pagrindu gauti duomenys nėra tikslus ir galima tam tikra jų paklaida. Tačiau vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjų nurodyti jų skaičiavimo pagrindu gauti duomenų skirtumas sudaro 6 759 kg, rodo tokių jų skaičiavimo nepagrįstumÄ , Taisyklių taikymo netinkamumÄ ar jų netinkamÄ taikymÄ , skaičiuojant krovinio svorį, todėl pareiÅ¡kėjai apskritai neturėjo pagrindo remtis tokiais skaičiavimais. Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad net daugiau nei 6 tonomis mažesnis pareiÅ¡kėjų nurodyta jų paskaičiuotas transporto priemonės su kroviniu bendras svoris nei nustatyta VKTI PRD pareigÅ«nų svarstyklėmis, yra linkęs vertinti pareiÅ¡kėjų argumentÄ dėl paskaičiuoto krovinio svorio pagal Taisykles, kaip pasiriktÄ jų gnybę taktikÄ , siekiančiÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, todėl jis vertintinas kritiÅ¡kas.

Taip pat pareiÅ¡kėjų argumentai apie kylančius sunkumus užtikrinti teisės aktų, susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, taip pat negali bÅ«ti pagrindu nei netaikyti administracinės atsakomybės, nei Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno siekiantis juridinis asmuo, užsiimantis Å«kinę komercine veikla, siekdami parduoti medienÄ užsakovams, todėl įmonės atsakingi asmenys privalo iÅ¡manyti atitinkamÄ veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ ir t.y. kaip nurodo VKTI PRD atstovas teismo posėdyje ir institucijos atsiliepime, transporto priemonėse galėtų bÅ«ti įrengti specialÅ«s manometrai, kurie fiksuotų apkrovimÄ ant aÅ¡ių, įsigyjamos specialios tokioms transporto priemonėms svarti skirtos svarstyklės arba tiesiog pateikti ir pakrauti mažesnį krovinį.

Å ios priemonės įgyvendinant teisės aktų kontrolę, pelnÄ gaunančiam subjektui nėra ir neturi bÅ«ti sudėtingos įgyvendinti, tačiau įmonės ir atsakingų asmenų taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebÅ«tų padarytas administracinis teisės pažeidimas. Taigi, nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės tiksliai pasverti aÅ¡ių apkrovų (krovinio svorio), nei tai, kad medienos gabenimo važtaraÅ¡tyje nurodytas medienos tÅ«ris ir jo svorio apskaičiavimo tvarka pagal Taisykles gali bÅ«ti netiksli, neatleidžia pareiÅ¡kėjų, kaip atsakingų už krovinio gabenimÄ asmenų, nuo numatytos teisinės pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sÄ lygų, bei neÅ¡alina jų atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymÄ .Dėl kaltės pareiÅ¡kėjų veiksmuose teismas pažymi, kad pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalį, krovinys priimamas pagal važtaraÅ¡tyje nurodytÄ jo svorį ar kiekį.

Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Iš byloje esančio važtaraščio matyti, kad vairuotojas šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, taigi jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, todėl spręstina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta.

ReikÅ¡minga aplinkybė, kad pasverti automobilio su kroviniu iÅ¡vykstant į paskirties punktÄ , nesant svarstyklių, vairuotojas neturėjo galimybės dėl įmonės direktoriaus neveikimo, imantis priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas teisės aktų laikymasis. Tokia aplinkybė taip pat konkretizuoja pareiÅ¡kėjo G. R. neveikimo turinį, apibÅ«dina kaltę – netiesioginę jo tyčiÄ . Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jo vadovaujamos įmonės veikloje nebÅ«tų daromi teisės aktų pažeidimai.

Be to, pats pareiÅ¡kėjas G. M. nurodo, kad jis taip pat prisidėjo prie to, kad byloje minimas transporto priemonė su kroviniu bÅ«tų pakrauta pažeidžiant teisės aktus, Å iuo atveju vadovo kaltė pasireiÅ¡kė taip pat neatsargia forma (LR ATPK 11 straipsnis). Teismas pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjai nurodo, kad jie pagrįstai tikėjosi, kad jų gabentas krovinys kartų su transporto priemone bendras svoris ir jos aÅ¡ių apkrova atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau kartu patys apreiÅ¡kėjais sutinka, kad pagal Taisykles apskaičiuotas byloje nurodytos transporto priemonės sÄ stato su kroviniu svoris netikslus, o faktiÅ¡kai gauta paklaida sudaro daugiau nei 6 tonos bendro sÄ stato su krovinio svorio, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyt, vadovaudamiesi nepagrįstais skaičiavimais.

Dėl paskirtų bausmių pagrįstumo - pareiÅ¡kėjai kelia klausimÄ dėl bausmės pagrįstumo dydžio ir LR ATPK 301 str. taikymo. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad LR ATPK 301 straipsnis taikytinas kaip iÅ¡imtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibÅ«dinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumÄ ir pan., teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog LR ATPK 301 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudÄ ir jos nepaskyrus.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, LR ATPK 301 straipsnio taikymas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo ar pernelyg Å¡velnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sunkinančių aplinkybių konstatavimas paprastai užkerta keliÄ taikyti LR ATPK 301 straipsnį ir Å¡velninti atsakomybę. Taip pat kartu su pareiÅ¡kėjų skundais pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje nėra duomenų, charakterizuojančiÄ pažeidėjų asmenybes, kurie padėtų individualizuoti jiems skiriamas bausmes – baudos dydį, o vienas svarbiausias jų – pažeidėjo baustumo administracine tvarka istorija.

Remiantis teismų praktika, teisinga ir protinga gali bÅ«ti laikytina tik tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant įvairias aplinkybes tame tarpe ir pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, tiek įstatymų leidėjas, tiek ir teismų praktikoje, skiriant administracines nuobaudas ir jas individualizuojant, kaip vienas iÅ¡ svarbiausių kriterijų yra nurodomas – pažeidėjo asmenybė, o pareiÅ¡kėjų skundžiamose VKTI PRD 2015 m. birželio 1 d. nutarime nėra vertinama pakankamai pareiÅ¡kėjų asmenybės, formaliai konstatuojant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktÄ , kas yra tik dalis viso skirtinos administracinės nuobaudos privalomo individualizavimo proceso.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas G. M. administracine tvarka nebaustas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, kas charakterizuoja pareiÅ¡kėjo asmenybę teigiamai ir rodo, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui G. R. administracinė nuobauda skirta įvertinus vienÄ sunkinančiÄ jo atsakomybę - pareiÅ¡kėjui 2014-11-12 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20231 pagal LR ATPK 145 str. 3 d. ir jis buvo nubaustas už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ , kaip ir Å¡ioje byloje jam inkriminuotas teisės pažeidimas, todėl pažeidimo padarymo metu jo atsakomybę sunkino aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis neteistas, tačiau baustumas jį charakterizuoja neigiamai, ir rodo, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. BÅ«tent dėl Å¡ios nustatytos sunkinančios aplinkybės nėra pagrindo taikyti LR ATPK 301 straipsnį ir skirti mažesnė nuobaudÄ nei atitinkamose LR ATPK sankcijose nustatytas.Taip pat pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje įtvirtina nuostata, tiek teismų praktika nurodo imperatyvÄ teismams, skiriant nuobaudÄ už administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tinybę įvertinti ne tik pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį.

O šioje byloje nustatyta, kad bent jau administracinis teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 145 str. 4 d., padarymas, nebuvo toks pavojingas, kadangi pareiškėjai neužtikrino, kad be leidimo būtų važiuojama įmonės transporto priemonėmis (jų junginiais), neviršijant tokios transporto priemonės didžiausios leidžiamos 40 tonų masės, tačiau byloje nustatyta, kad byloje minėtos transporto priemonėmis junginio su gabenamu kroviniu masė viršijo tik 4,35 t., o tai vos tik 0,3 t. daugiau nei minimali riba, nuo kurios jos padarytas pažeidimas butų kvalifikuotinas pagal švelnesnę bausmę numatantį LR ATPK 145 str. 3 d.

Teismo manymu, Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti vertintina, kaip pagrindas sprendžiant klausimÄ dėl minimalios pareiÅ¡kėjams baudos skirimo pagal jiems inkriminuojamÄ LR ATPK 145 str. 4 d. sankcijoje nurodytas skirtinos baudos dydžio ribas. Tuo tarpu byloje minėtos transporto priemonėmis junginio su gabenamu kroviniu nustatyta aÅ¡ies (aÅ¡ių) apkrova gerokai – 1,75 t. virÅ¡ijo leidžiamÄ teisės aktų numatytÄ apkrovÄ , įvertinus įrenginio svėrimo 0,2 t paklaidÄ , o tai artima maksimaliai ribai, nuo kurios jų padarytas pažeidimas butų kvalifikuotinas pagal griežtesnę bausmę numatantį LR ATPK 145 str. 4 d.

Ä®vertinusi byloje esančius dokumentus, teisminio nagrinėjimo metu Å¡alių parodymus, kaip įrodymus, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, aptartÄ anksčiau, pažeidimo padarymo motyvus – nesiekė pažeisti teisės aktų, nesitikėjo, kad bus pažeisti teisės aktai, nustatytÄ jo neatsargiÄ kaltės formÄ ir aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, tačiau administracine tvarka baustas už analogiÅ¡kÄ teisės pažeidimÄ , į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir vienÄ jÄ sunkinančiÄ aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pažeidėjui G.

R. paskirtos nuobaudos – didesnės nei vidutinio dydžio baudos už LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. pažeidimus, nėra teisingos ar proporcingos. Manytina, kad pritaikius bÅ«tent minimalaus dydžio baudas už Å¡iuos administracinius teisės pažeidimus, laikytina, kad buvo imtasi pakankamų priemonių pasiekti LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus – auklėti administracinį pažeidimÄ padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Ä®vertinusi byloje esančius dokumentus, teisminio nagrinėjimo metu Å¡alių parodymus, kaip įrodymus, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, aptartÄ anksčiau, pažeidimo padarymo motyvus – tiesiogiai nesiekė pažeisti teisės aktų, tačiau elgėsi rizikingai, vykdydami komercinę-Å«kinę veiklÄ , nustatytÄ jo neatsargiÄ kaltės formÄ ir į kitas bylos aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, tačiau administracine tvarka baustas už analogiÅ¡kÄ teisės pažeidimÄ , į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir vienÄ jÄ sunkinančiÄ aplinkybę, į tai, kad reali žala pažeidimu nepadaryta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pažeidėjui G.

R. paskirtos nuobaudos – didesnės nei vidutinio dydžio baudos už LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. pažeidimus, nėra teisingos ar proporcingos. Manytina, kad pritaikius bÅ«tent minimalaus dydžio baudas už Å¡iuos administracinius teisės pažeidimus, laikytina, kad buvo imtasi pakankamų priemonių pasiekti LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus – auklėti administracinį pažeidimÄ padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Skirdamas administracinę nuobaudÄ pažeidėjui G.

M., teismas atsižvelgia į atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, aptartÄ anksčiau, pažeidimo padarymo motyvus – tiesiogiai nesiekė pažeisti teisės aktų, tačiau elgėsi rizikingai, vykdydami komercinę-Å«kinę veiklÄ , nustatytÄ jo neatsargiÄ kaltės formÄ ir į kitas bylos aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinė sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir jÄ sunkinančių aplinkybių, į tai, kad reali žala pažeidimu nepadaryta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pažeidėjui paskirtos vidutinio dydžio įstatymo sankcijose nustatytas baudas už LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. pažeidimus, nėra teisingos ar proporcingos.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju taikytinas LR ATPK 301 str. ir minėtam asmeniui skirtina Å¡velnesnės nuobaudos nei Å¡ios įstatymo sankcijose numatytos – baudos dydžiu mažesnės nei sankcijoje nustatyta minimali. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali bÅ«ti pasiekti, skiriant mažesnę nuobaudÄ nei numatyta įstatymo sankcijose.Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjų skundai tenkintini, o minėtas VKTI PRD nutarimas keistinas LR ATPK 302 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 3022 str., nutaria: Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 dalyje dėl administracinių nuobaudų – baudų, skirtinų už LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. pažeidimus, skirimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ : G. R., a.k. (duomenys neskelbtini)už LR ATPK 145 str. 3 d. pažeidimÄ skirti 144 Eur (Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių eurų) baudÄ ;už LR ATPK 145 str. 4 d. pažeidimÄ skirti 289 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų) baudÄ ;Vadovaujantis LR ATPK 33 str., G.

R. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d., galutinai paskirti 289 Eur (dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų) baudÄ .Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369 kitoje dalyje palikti nepakeistÄ .Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 dalyje dėl administracinių nuobaudų – baudų, skirtinų už LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. pažeidimus, skirimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ :

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini)už LR ATPK 145 str. 3 d. pažeidimÄ skirti 72 Eur (septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų) baudÄ ;už LR ATPK 145 str. 4 d. pažeidimÄ skirti 145 Eur (Å¡imto keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) baudÄ ;už LR ATPK 145 str. 6 d. pažeidimÄ skirti 145 Eur (Å¡imto keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) baudÄ ;Vadovaujantis LR ATPK 33 str., G. M. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 145 str. 3 d., 4 d. ir 6 d. galutinai paskirti 145 Eur (Å¡imto keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) baudÄ .Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. birželio 1 d nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 222369-2 kitoje dalyje palikti nepakeistÄ .Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ per nutartį priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                     Silvija Jakštienė