e77c4b8d-72f2-4751-9b2e-cd0b4827a2e5 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3174-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00072-2019-5 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai dėl reorganizavimo pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d.), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas R. B. (toliau – ir R. B., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo; toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis buvusiuose Kybartų pataisos namuose (toliau – Pataisos namai), atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – Teisingumo ministras) 2018 m. spalio 19 d. priėmė įsakymÄ Nr. R1-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Ä®sakymas). PareiÅ¡kėjo teigimu, Ä®sakymu kuriuo buvo sudaryta situacija, pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises, numatytas tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir įstatymuose.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, buvo padaryta neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad asmens teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu ir laikantis konstitucinio proporcingo principo. Tvirtino, jog Ä®sakyme nustatytos daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje numatytÄ teisę į nuosavybės neliečiamumÄ . Teigė, jog Pataisos namuose, vadovaujantis Ä®sakymu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti.

Nurodė, kad Pataisos namų administracija, žinodama apie pareiÅ¡kėjo ketinimÄ kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismÄ dėl teisių pažeidimų konstatavimo, sustabdė Ä®sakymo 2 punkto vykdymÄ , tačiau bet kada gali pradėti jį vykdyti ir atiminėti bei naikinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė.

PaaiÅ¡kino, kad lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, todėl neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies, iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Teigė, kad galima situacija, kai asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminančia bausme, kadangi nuteistajam patalpintam į kameros tipo patalpas yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti.

Pažymėjo, kad, net gydytojui rekomendavus, perkeltam į kamerų tipo patalpas nuteistajam, nėra sudaroma galimybė dienos metu turėti patalynę, t. y. bent minkÅ¡tÄ patalynės dalį (čiužinį, pagalvę). Tvirtino, kad tokiu bÅ«du suvaržoma nuteistojo galimybė ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkÅ¡to pavirÅ¡iaus. Teigė, jog kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

PareiÅ¡kėjo nuomone, vienoje patalpoje laikoma skirtingų nuteistųjų patalynė gali papildomai pažeisti pareiÅ¡kėjo teisę į minimalias higienos normas. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose pasitaiko atvejų, kai kratos metu patalpose suradus psichotropinių medžiagų, vykdomas tyrimas, siekiant nustatyti, kam tos psichotropinės medžiagos priklauso, nuo patalynės yra imami mėginiai žmogaus DNR nustatyti. PareiÅ¡kėjo teigimu, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla reali grėsmė, kad psichotropinių medžiagų likučiai bus perneÅ¡ti ant kito asmens patalynės, todėl visiÅ¡kai nekaltas asmuo gali bÅ«ti apkaltintas psichotropinių medžiagų vartojimu, jis neteks galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumÄ .

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad turi sveikatos sutrikimų, jam yra diagnozuota stuburo iÅ¡varža, todėl turi naudoti vitaminus ir papildus, tačiau juos draudžiama turėti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad jo fiziniai mitybos poreikiai yra iÅ¡skirtiniai, todėl į juos bÅ«tina atsižvelgti, vertinant, ar Ä®sakymu buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai bei pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo mÄ stÄ . Pažymėjo, kad nuteistieji iki 2018 m. lapkričio 26 d. turėjo galimybę apsipirkti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o nuo 2018 m. lapkričio 26 d. - du kartus per savaitę, vaisiai ir daržovės yra perkamų maisto produktų pagrindas, Å¡ie produktai yra vitaminų, mineralų ir kitų žmogui bÅ«tiniausių elementų Å¡altinis.

Teigė, kad vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rÅ«pintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo teises, kadangi vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus. Vertino, kad toks apribojimas nėra bÅ«tinas, jis nėra susijęs su bausmių vykdymo tikslais ir vienareikÅ¡miÅ¡kai yra kalinimo sÄ lygų bloginimas, siekiant aiÅ¡kiai nesuformuluotų ir neiÅ¡reikÅ¡tų tikslų, taip pažeidžiant konstitucinėje doktrinoje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimus.

Pažymėjo, kad apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, yra susidariusi situacija, kad pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, nes Pataisos namuose veikianti parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir netiekė maisto produktų mažesnėse pakuotėse. Teigė, kad nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, kadangi buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar/ir ne stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų.

Dėl tokio draudimo yra nepagrįstai apribojama pareiÅ¡kėjo teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant į kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykęs iÅ¡ Pataisos namų. Pabrėžė, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rÅ«Å¡ių maisto papildus ir vitaminus, todėl, jam, kaip vegetarui ir sportuojančiam asmeniui, siekiant užtikrinti pilnavertę ir jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ , yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus.

Akcentavo, kad Pataisos namuose siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2 423 kcal per dienÄ , Å¡io kiekio pakanka tik organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Teigė, kad maisto davinį gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra jokios tikimybės, kad maistas yra kokybiÅ¡kas ir jame iÅ¡lieka naudingosios medžiagos, kurios yra bÅ«tinos sportuojantiems nuteistiesiems. Nurodė, kad neturi jokios galimybės įsigyti pomidorų ir sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė buvo nepasiruoÅ¡usi Å¡ių pakeitimų įsigaliojimui ir neužtikrino, kad Å¡ie produktai bÅ«tų tiekiami mažesnėse pakuotėse.

Dėl Å¡ios priežasties yra nepagrįstai apribota pareiÅ¡kėjo teisę į maisto pasirinkimÄ , kadangi jis priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negali jo pagardinti mėgstamais padažais. Teigė, kad Å¡altuoju metų laiku netenka galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, todėl nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių, pareiÅ¡kėjas gali pakenkti savo sveikatai ir nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus. PareiÅ¡kėjo teigimu, taip yra pažeidžiama teisė į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ (b. l. 2-14).

Papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje numatyta teise negalėdamas pasinaudoti iÅ¡ eilės tris savaites, skundu kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ , tačiau raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo negavo, žodžiu buvo praneÅ¡ta, kad jo skundas bus ignoruojamas. Teigė, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. ribojama teisė apsipirkti, nes parduotuvėje nėra pieno, aliejaus, iÅ¡pilstytų į Ä®sakymu leidžiamos talpos pakuotes, ne stiklinėje ir ne metalinėje taroje sufasuotų konservų ir pomidorų padažo, neparduodamos razinos, datulės, medus ir uogienė.

Be to, Pataisos namuose buvo paimti metaliniai stalo įrankiai (Å¡aukÅ¡tai ir Å¡aukÅ¡teliai) ir keraminiai indai ( puodeliai) ( b. l. 33-36). Lietuvos valstybei atstovavę tuometiniai Kybartų pataisos namai, kurių teisių ir pareigų perėmėjas yra Marijampolės PN, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai.

Pažymėjo, jog iÅ¡ nuteistųjų paimamai tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Pažymėjo, jog iÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

Teigė, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kiekvienam asmeniui yra suteikiama taburetė arba du stalo ilgio suoliukai.

Atsakovės atstovas vertino, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nėra galimybės atsisėsti, yra nepagrįsti. Nurodė, kad esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Pabrėžė, jog nuteistieji patys nuneÅ¡a savo patalynę ir padeda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima; patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos; paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama bei užtikrinami visi higienos normų reikalavimai.

Tvirtino, kad nuteistųjų apsipirkimÄ Pataisos namuose reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XII skyrius. Akcentavo, jog, vadovaujantis Ä®sakymu, buvo pakeistas minėtų Taisyklių 18-tas Priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as” (toliau – SÄ raÅ¡as), nustatyti nauji reikalavimai daugelio produktų įpakavimui ir jų kiekiams.

Akcentavo, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo operatyviai iÅ¡spręstas aliejaus ir kitų prekių iÅ¡fasavimo talpų pakeitimo klausimas ir Å¡iuo metu parduotuvėje galima nusipirkti prekių mažose pakuotėse (0,5 l pieno, 0,45 l aliejaus). Tvirtino, kad Pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių ir ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto. Akcentavo, kad nuteistieji, gavę raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus.

Pažymėjo, kad Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mitybÄ , tai įrodo tiekiamo maisto valgiaraščiai. Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinė vertė nustatoma, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centre atlikus maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimÄ . Atsakovės atstovas tvirtino, kad Pataisos namuose pareiÅ¡kėjui yra suteikiama tinkama ir subalansuota mityba; Pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir deÅ¡imt nuteistųjų, kurie vieni, be virėjos, maisto negamina; visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl Å¡ie nuteistieji gali dirbti su maisto gamyba bei tiekimu susijusį darbÄ (b. l. 51-56).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Teisingumo ministerija) atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisingumo ministerija akcentavo, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės institucijos turi teisę ir pareigÄ priimti teisės aktus, nustatančius įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ . Pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , bendrÄ masę nustato Taisyklės, todėl Teisingumo ministras turi visus įgaliojimus spręsti dėl jų nustatymo ir pakeitimo.

Taisyklių 18 priede nustatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog visiems nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu.

Teigė, kad į Taisyklių 18 priede nurodytÄ SÄ raÅ¡Ä sÄ moningai nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai, o draudimas prekiauti metalinėje ir stiklinėje taroje sufasuotais maisto produktais padidina nuteistųjų saugumÄ , kadangi sumažėja galimybės pasigaminti pareigÅ«nų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius. Teisingumo ministerija vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat jis neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl pagrindo tenkinti skundÄ nėra (b. l. 38-43).

Teismas konstatuoja: vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1R-253 1.1 punktu bei Å¡iuo įsakymu patvirtintų Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 9 punktu, Kybartų pataisos namai nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuoti jungimo bÅ«du, juos prijungiant prie Marijampolės pataisos namų, kuriems pereina visos Kybartų pataisos namų teisės ir pareigos; po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga yra Marijampolės pataisos namai (Kybartų pataisos namų reorganizavimo sÄ lygų apraÅ¡o 8 punktas).

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė, atlikdamas bausmę reorganizuotuose Kybartų pataisos namuose, atlyginimo. Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013); suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013 ir kt.).

Be to, sprendžiant dėl žalos, kurios atsiradimas kildinamas iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, atsižvelgiama į tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgus į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė; valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96; 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgiama į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigos veiksmų Vertinant pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi bendrÄ ja įrodinėjimo taisykle, pagal kuriÄ , kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad, vadovaujantis Ä®sakymu, iÅ¡ jo turėjo bÅ«ti paimti daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamų daiktų svorį, ir maisto produktai ir daiktai, kuriuos iki Ä®sakymo priėmimo buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Tačiau pareiÅ¡kėjas skunde patvirtino, jog Ä®sakymo 2 punktas nebuvo pradėtas vykdyti (originale – sustabdytas vykdymas). Be to, pareiÅ¡kėjas mano, kad Pataisos namai gali bet kuriuo momentu pradėti jam priklausančių vertingų daiktų paėmimÄ ir naikinimÄ (skundo 13 punktas).

Teisės aktų registro duomenimis, Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. priimtas Įsakymas Nr. 1R-213 įsigaliojo 2018 m. spalio 20 d. Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytų Taisyklių 18 priede nenurodyti maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kuriuos iki šio įsakymo įsigaliojimo nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, iš nuteistųjų paimami iki 2018 m. lapkričio 15 d.; paimti maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai sunaikinami, saugomi arba perduodami Įsakymo 1 punkte nurodytų Taisyklių 57 punkte nustatyta tvarka.

Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs aukščiau nurodytus pareiÅ¡kėjo teiginius, daro iÅ¡vadÄ , kad jie nepatvirtina, jog nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2019 m. sausio 2 d., t. y. kai pareiÅ¡kėjas parengė skundÄ , Pataisos namų administracija, vykdydama Ä®sakymo 2 punktÄ , bÅ«tų atlikusi tam tikrus veiksmus. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstė argumentus, kuriais siekė įrodyti, jog pataisos įstaiga ateityje gali pradėti vykdyti Ä®sakymo 2 punktÄ . PareiÅ¡kėjas, papildomų paaiÅ¡kinimų 4 punkte nurodęs, kad iÅ¡ jo paėmė (originale – atiminėja) metalinius stato įrankius ir keramikinius indus, galimÄ pažeidimÄ apibÅ«dino itin abstrakčiai, konkrečių įvykių neaprašė, patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė (b. l. 35).

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jis yra iÅ¡sigandęs, jog už menkiausiÄ bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ jis gali bÅ«ti patalpintas į kamerų tipo patalpas, todėl jo atžvilgiu Marijampolės PN ims taikyti Ä®sakymo 1.5 punkte nauja redakcija iÅ¡dėstytų Taisyklių 220 punkto nuostatas. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokie ateityje galimi Pataisos namų žiaurÅ«s ir nežmoniÅ¡ki veiksmai pažemins jo orumÄ (skundo 31 punktas). Teismas, iÅ¡analizavęs skundo dalį „Dėl teisės nebÅ«ti kankinam ar kad su žmogumi bÅ«tų žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminant jo orumÄ elgiamasi ar baudžiamas pažeidimo“, sprendžia, kad jame iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kėjo teiginiai yra susiję su ateityje galinčiais įvykti pataisos įstaigos veiksmais.

Pažymėtina ir tai, kad Ä®sakymo 1.5 punkte nauja redakcija iÅ¡dėstytų Taisyklių 220 punkto taikymas yra susijęs ir su paties pareiÅ¡kėjo elgesiu, t. y. Å¡io punkto nuostatos bus taikomos tik tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjas pažeis nustatytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir už šį pažeidimÄ bus paskirta nuobauda - jis bus perkeliamas į kamerų tipo patalpas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2019 m. sausio 2 d. jam buvo taikyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda ir nauja redakcija iÅ¡dėstytų Taisyklių 220 punkto nuostatos.

Teismas konstatuoja, kad, pagal CK 6.271 straipsnio prasmę, suinteresuotam asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kad valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėti aktai (neteisėti veiksmai ir (ar) neteisėtas neveikimas) yra faktiÅ¡kai įvykdyti ir sukėlė žalingų padarinių. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, nustatančios, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti tik tie vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, t. y. pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teismo vertinimu, administracinių bylų teisenoje netaikomas CK 6.255 straipsnis, numatantis galimybę pareikÅ¡ti prevencinį ieÅ¡kinį, siekiant uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad aukščiau nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai yra hipotetinio pobÅ«džio, t y. spėjimai. Taigi, pareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs tokio pobÅ«džio skundo teiginius, neįvykdė savo procesinės pareigos ir įrodė, kad Pataisos įstaiga atliko neteisėtus veiksmus, pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį vertintinus kaip aktai.

PareiÅ¡kėjas skundo dalyje „Dėl teisės rÅ«pintis savo sveikata ir sveikai maitintis pažeidimo“ iÅ¡dėstė argumentus dėl Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje pažeidimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. galimybę apsipirkti turėjo du kartus per savaitę. Teigė, kad apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, nėra galimybės įsigyti visų bÅ«tinų maisto gaminių, galima įsigyti tik Å¡aldytų mėsos ar žuvies produktų, tačiau nėra galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų.

PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, Pataisos namų parduotuvė nebuvo pasiruoÅ¡usi naujų reikalavimų įsigaliojimui ir neužtikrino nustatytų prekių tiekimo (skundo 44, 45, 46, 49 punktai). IÅ¡analizavus nurodytuose punktuose iÅ¡dėstytus teiginius, daroma iÅ¡vada, kad jie yra hipotetinio pobÅ«džio, juose pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė spėjimus, kad Pataisos namuose veikianti parduotuvė nepasiruošė tiekti maisto produktus ne didesnėse nei 500ml/g ir ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne stiklinėse ir ne metalinėse pakuotėse, tiekti termiÅ¡kai apdorotÄ , rÅ«kytÄ , sÅ«dytÄ Å¾uvį ir pan.

Teismas vertina, kad nors valstybės atstovas atsiliepime pripažino aplinkybę, jog pasikeitus Taisyklėms, apie mėnesį parduotuvėje nebuvo galima nusipirkti aliejaus ir kitų prekių mažesnėmis pakuotėmis, tačiau vien tai nėra pagrindas konstatuoti buvus pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimÄ . Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas skunde neaprašė nė vieno konkretaus atvejo, įvykusio nuo 2018 m. spalio 20 d., kai jis norėjo įsigyti tam tikrų Taisyklių 18 priedo 1.1-1.14 eilutėse nurodytų maisto produktų, tačiau nenusipirko, kadangi tuo metu jų nebuvo pataisos įstaigos parduotuvėje.

IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo papildomų paaiÅ¡kinimų 2 punkte nurodytas aplinkybes (b. l. 34), sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų įrodymų, kad jis, nenusipirkęs pageidaujamų prekių, nustatyta tvarka ir nedelsdamas kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ praÅ¡ymu imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrinta, jog prekybos veiklÄ vykdantis Å«kio subjektas tiektų į parduotuvę maisto produktus, nurodytus Taisyklių 18 priedo 1.1-1.14 eilutėse, kad jie bÅ«tų tiekiami nustatytos talpos ir rÅ«Å¡ies pakuotėse.

Be to, atsakovės atstovo pateikto UAB „Lobby Baltic” 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraščio duomenys patvirtina, kad Pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje galima įsigyti rūkytų, sūdytų, keptų ir vytintų mėsos gaminių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, keptos/sūdytos žuvies, mėsos konservų, maisto papildų, šaldytų produktų, prieskonių, grūdėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos, keptų šašlykų, keptos sprandinės ir kt. (b. l. 92-98).

Tai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius apie negalėjimÄ Ä¯sigyti termiÅ¡kai apdoroto maisto, konservuotų maisto produktų. Skundo 46 punkte iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis, iÅ¡vykdamas iÅ¡ pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojamas į kitas vietas, negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jie yra hipotetinio pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nenurodė nė vieno konkretaus atvejo, kad jis po 2018 m. spalio 20 d. buvo perkeltas į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar kitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigÄ .

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai apie galimybės įsigyti tam tikrus maisto produktus nebuvimÄ yra deklaratyvÅ«s, jų nepatvirtina byloje nustatyti įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad davinį pramoniniu bÅ«du gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra tikimybės, jog maistas yra kokybiÅ¡kas ir jame iÅ¡lieka naudingosios medžiagos, kurios yra bÅ«tinos sportuojantiems nuteistiesiems. Nurodė, jog yra visiÅ¡kai apribota galimybė vartoti visų rÅ«Å¡ių maisto papildus ir vitaminus, todėl jis, bÅ«damas vegetaru ir užsiimantis sportu, siekia užsitikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ ir tuo tikslu vartoti maisto papildus ir vitaminus (skundo 48 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nuteistieji, gavę raÅ¡ytinį Pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Teigė, kad Pataisos namų valgykloje dirba dvi virėjos ir deÅ¡imt nuteistųjų; vieni nuteistieji, be virėjos, maisto negamina; visi Pataisos namų valgykloje dirbantys nuteistieji yra privalomai patikrinti, jiems iÅ¡duotos privalomo sveikatos patikrinimo medicinos pažymos, todėl Å¡ie nuteistieji gali dirbti darbÄ , susijusį su maisto gamyba bei tiekimu.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog nurodytų teisės aktų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr., pvz., 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.).

Nagrinėjant bylÄ , nenustatyta, jog Pataisos namuose maisto tvarkymo procesai neatitiko galiojančio teisinio reglamentavimo. Valstybės atstovas nurodė, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinė vertė nustatoma moksliniais tyrimais, kuriuos atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras, ir Å¡iems teiginiams patvirtinti pateikė atliktų tyrimų protokolus (b. l. 71-76). IÅ¡analizavus protokolų duomenis, daroma iÅ¡vada, kad nustatyta dienos patiekalų nedirbantiems vyrams energetinė vertė ir cheminė sudėtis atitinka Valgiaraščio nedirbantiems vyrams priedo Nedirbančių vyrų 31 dienos maisto davinio cheminės sudėties rodiklius.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, jog pataisos įstaigoje tiekiamo maisto kokybė ir energetinė vertė kelia abejonių, pripažįstami nepagrįstais ir atmetami. Nagrinėjant bylÄ , nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjui diagnozuota stuburo iÅ¡varža ir kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba dėl diagnozuotų pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimų, jo užsiėmimo sportu ar kitų individualių savybių bÅ«tų rekomendavusi specialų maitinimÄ , vartoti vitaminus ir papildus.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, pasirinkęs maitintis vegetariÅ¡kai ir atvykęs į Pataisos namus, nustatyta tvarka bÅ«tų apie tai pranešęs ir prašęs skirti jam vegetarinį maitinimÄ , nenustatyta. Teismo vertinimu, tinkamais įrodymais, kad dėl pareiÅ¡kėjo individualių mitybos ir gyvensenos poreikių bÅ«tina vartoti vitaminus ir papildus, gali bÅ«ti laikomi tik medicinos įstaigų iÅ¡duoti dokumentai su medicinos specialistų iÅ¡vadomis ir rekomendacijomis. Skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie bÅ«tinybę vartoti vitaminus ir papildus tėra pagrįsti pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone.

Taisyklių 18 priede yra numatyta nuteistojo teisė, gavus raÅ¡ytinį pataisos įstaigos vadovo leidimÄ , įsigyti ir turėti gydytojo rekomenduotas medicinos priemones. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis nuo 2018 m. spalio 20 d. kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ ir jam nebuvo leista įsigyti ir turėti tam tikrÄ kiekį gydytojo rekomenduotų vitaminų ir papildų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįsti atmetami pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog neturtinę žalÄ sukėlė tai, kad dėl pataisos įstaigoje tiekiamo maisto mažos energetinės vertės, apribotų galimybių vartoti maisto papildus ir vitaminus, kurie jam yra bÅ«tini, nėra užtikrintas pilnavertis ir jo asmenines savybes atitinkantis maitinimas.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad aukščiau aptarti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir atmetami. Minėta, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis); nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Nenustačius buvusių Kybartų PN, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų ar neveikimo, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas. Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ PareiÅ¡kėjas skunde suformulavo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d.

įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5 1,12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas praÅ¡ymÄ , rėmėsi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais vieÅ¡ojo administravimo principais ir pažymėjo, kad centrinių vieÅ¡ojo administravimo subjektų, Å¡iuo atveju - Teisingumo ministro, priimami norminiai administraciniai aktai privalo atitikti Å¡ių principų turinį, o neatitinkantys turi bÅ«ti pripažinti neteisėtais. Teigė, kad teisė į nuosavybę gali bÅ«ti ribojama tik įstatymu, o Å¡iuo atveju tai atliekama poįstatyminiu teisės aktu – Teisingumo ministro priimtu Ä®sakymu.

PareiÅ¡kėjas darė prielaidÄ , kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje yra numatyta galimybė, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, iÅ¡ nuteistųjų paimti ir sunaikinti daiktus, kurie nenumatyti leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡e, tačiau priėmus Ä®sakymÄ , susidarė iÅ¡skirtinė situacija, kai iki Å¡io Ä®sakymo įsigaliojimo dienos leisti turėti daiktai po 2018 m. lapkričio 15 d. buvo pripažinti draudžiamais ir turi bÅ«ti paimamai ir perduodami laisvėje esantiems asmenims arba sunaikinami.

PareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimu, nuteistajam neturint artimųjų, draugų ar giminaičių, kurie galėtų perimti daiktus, kuriuos nuo 2018 m. lapkričio 15 d. yra draudžiama turėti pataisos įstaigoje, yra neproporcingai ir nepagrįstai suvaržoma nuteistojo teisė į nuosavybę. Tai kelia pagrįstų abejonių Ä®sakymo 1.1 punkto teisėtumu. Teigė, kad kyla pagrįstos abejonės ir dėl Ä®sakymo 1.5 punkto, nustatančio patalynės paėmimÄ , teisėtumo, kadangi Å¡is punktas neatitinka vieÅ¡ojo administravimo principų reikalavimų, bei Ä®sakymo 1.12 punkto, neproporcingai apribojančio pareiÅ¡kėjo teisę rÅ«pintis savo sveikata, sportuoti ir pasirinkti sau tinkamÄ maisto racionÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, visi trys nurodyti Ä®sakymo punktai neatitinka tarptautinių sutarčių, Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog tam, kad bÅ«tų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi bÅ«ti nustatyta, kad Å¡is norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu bÅ«du nulėmė realų ar tariamÄ asmens teisių pažeidimÄ . Taigi, asmens teisių pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu taikymu, o ne vien su teisės akto egzistavimu.

Taigi, tai, kad ateityje gali kilti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas dėl ginčijamo akto taikymo nėra pagrindas konstatuoti, jog norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su realiai laike įvykusiais asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimais. Pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį, turi egzistuoti ne ginčas dėl norminio akto, o individualus ginčas, kurio iÅ¡sprendimui ir yra reikalinga iÅ¡tirti byloje taikomo norminio administracinio akto teisėtumÄ . Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal ABTÄ® 113 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas iÅ¡imtiniais atvejais, kai teisingas bylos iÅ¡sprendimas bei galimai pažeistos teisės gynimas įmanomas tik iÅ¡tyrus norminio administracinio akto teisėtumÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-822/2018). Nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ individualiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas iÅ¡reiÅ¡kia bÅ«tent savo, o ne to paties asmens, iÅ¡samiais, aiÅ¡kiais, logiÅ¡kais ir nuosekliais teisiniais argumentai pagrįstÄ abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-520/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-758-822/2018).

Teismas sprendžia, kad Ä®sakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktų teisėtumas bei pagrįstumas nekelia pagrįstų abejonių. Minėta, kad pareiÅ¡kėjo teigė, jog nurodytos teisės normos neteisėtos, be kita ko, ir dėl to, kad teisinis reguliavimas nustatytas ne įstatymu, o Teisingumo ministro įsakymu, todėl toks teisės aktas pagal formÄ yra prieÅ¡taraujantis Konstitucijai bei įstatymams. Teismas nurodytus pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kritiÅ¡kai ir atmeta kaip nepagrįstus. Iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sÄ raÅ¡as“.

Ä®statymų leidėjui 2015 m. birželio 23 d. priėmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymÄ Nr. XII-1818, minėtas sÄ raÅ¡as nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios (93 straipsnis). Bausmių vykdymo kodekse, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (64 straipsnis). Taisyklių 2 punktas nustato, kad jos reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Ä®statymų leidėjas Bausmių vykdymo kodekse įtvirtino nuostatas, nustatančias, kad bÅ«tent Taisyklės nustato maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä (92 straipsnio 4 dalis); sÄ raÅ¡Ä maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos leidžiama su savimi turėti nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Bausmių vykdymo kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus (112 straipsnio 4 dalis); nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę (112 straipsnio 6 dalis).

Teismas sprendžia, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymo galiÄ turinčiu norminiu teisės aktu (Bausmių vykdymo kodeksu) įstatymų leidėjas delegavo Teisingumo ministerijai tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ masę. Taigi, Teisingumo ministras, priimdamas 2018 m. spalio 19 d. įsakymÄ Nr. 1R-213, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir jos nevirÅ¡ijo.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyto norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡sprendimas neturės reikÅ¡mės Å¡ios individualios bylos baigčiai. PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Teisingumo ministro Ä®sakymu nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai. Ä®vertinus nagrinėjamoje byloje taikomas teisės aktų nuostatas, nustatytas ginčo aplinkybe, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų bÅ«ti iÅ¡tirtas anksčiau minėto norminio akto teisėtumas, konstatuojama, kad pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė