e77a4871-e78d-4bcf-b4f7-eba112227407 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-396/2018 Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00006-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjui advokatui Justui Jankauskui, išteisintajam R.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. R. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. birželio 4 d. po 17 val., svečiuodamasis pas M. K. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas, jog M. K. vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, neteisėtai veiktų, t. y. iÅ¡nagrinėjęs V. V. skundÄ dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų neteisėtÄ , V. V. palankų sprendimÄ ir sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminÄ .

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: 2.1. R. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant 500 MGL (25 000 Eur) dydžio badÄ . Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . 2.2.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.3.

Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad M. K. parodymų metu nurodomos įvykio aplinkybės yra prieÅ¡taringos, nenuoseklios ir nelogiÅ¡kos. Tačiau prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė aiÅ¡kius, nuoseklius ir logiÅ¡kus parodymus tiek apie 2017 m. birželio 4 d. vykusį susitikimÄ su R. A., kurio metu jam buvo perduoti pinigai, skirti už V. V. palankų sprendimÄ , nagrinėjamoje administracinio pažeidimo byloje, tiek apie tolimesnias įvykio aplinkybes, t. y. pinigų gražinimo aplinkybes; prokuroro Ž.

G. pakartotinį kyÅ¡io pasiÅ«lymÄ dėl V. V. palankaus sprendimo priėmimo bei kreipimÄ si į STT pareigÅ«nus dėl papirkimo. 2.3.1. Skunde nurodoma, kad M. K. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojų V. V., R. N., G. G., M. N., R. N. (R. N.), M. N. (M. N.) parodymai. 2.4. Pažymima, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. 2.4.1.

Prokuroras nurodo, kad R. A. atlikti veiksmai objektyviai pasireiÅ¡kė tiesioginiu 600 Eur kyÅ¡io perdavimu. Be to, R. A. užmaskuotai (įmautėje su teismų praktikos pavyzdžiais) perduodamas 600 Eur kyšį, paaiÅ¡kino ir savo veiksmų tikslÄ , t. y. prašė M. K., kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, tenkintų V. V. skundÄ ir neatimtų vairuotojo pažymėjimo. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad R. A. pats bÅ«damas profesionaliu teisininku, suvokė, jog M. K. turi realiÄ galimybę patenkinti V.

V. skundÄ , todėl siekdamas Å¡io tikslo, įtikinėjo M. K., priimti V. V. palankų sprendimÄ . 2.4.2. Prokuroras tvirtina, kad R. A. iÅ¡reiÅ¡kęs savo pageidavimÄ ir perdavęs įmautėje esančius 600 Eur, papirko M. K., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo rasti 600 Eur, neÅ¡alina R. A. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. 2.5. Apelianto vertinimu, iÅ¡teisintojo R. A. duoti parodymai, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja M. K. parodymams, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo ir turi bÅ«ti vertintini kaip neteisingi, siekiant tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės. 2.6.

Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nevertino nagrinėjamoje byloje esančių reikÅ¡mingų duomenų, t. y. 2017 m. birželio 23 d. 12 val. 04 min. – 12 val. 05 min., telefoninio pokalbio turinio, kuris vyko tarp R. A. ir M. K.; liudytojo M. N. pateiktų telefono ekrano vaizdo skambučių ir pokalbių turinio bei elektroninių laiÅ¡kų; R. A. mobilaus ryÅ¡io telefono atliktu tyrimu ir pateikta specialisto iÅ¡vada, kurioje buvo nustatyti kontaktiniai duomenys su Ž.

G., M. K., R. N. ir V. V. 2.7. Taip pat, prokuroras skunde tvirtina, kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir vertinant įrodymus, kurie buvo surinkti atliekant procesinius veiksmus, bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, t. y. jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartys dėl leidimo atlikti kratas, negali bÅ«ti nei pakeistos, nei panaikintos, nes Å¡ios nutartys yra galutinės ir neskundžiamos. Todėl prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad Å¡ios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartys yra galiojančios, pagrįstos ir teisėtos. 2.8.

Skunde prokuroras praÅ¡o teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojÄ M. K.

3. Atsiliepime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintojo R. A. gynėjas advokatas Justas Jankauskas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Taip pat, praÅ¡o informuoti prokurorÄ dėl M. K. galimai nusikalstamų veikų, t. y. pateikiant melagingÄ pareiÅ¡kimÄ (BK 236 straipsnis) ir darant poveikį liudytojui G. G. (BK 233 straipsnis), bei įvertinti M.

K., kaip teisėjo veiksmus, nesuderinamus su teisėjų profesinių pareigų atlikimu ir teisėjų etikos standartais. 3.1. Pažymima, kad Generalinės prokuratūros prokuroras skunde nepagrįstai prašo vadovautis liudytojo M. K. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir nelogiški. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad abejones dėl liudytojo M. K. atliktų veiksmų ir parodymų patikimumo kelia teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų G. G. ir M.

N. parodymai. 3.1.1. IÅ¡teisintojo R. A. gynėjo vertinimu, liudytojo M. K. parodymai yra ne tik prieÅ¡taringi ir neįtikinami, bet ir įtakoti STT pareigÅ«nų, kurių nepatvirtina jokie kiti nagrinėjamoje byloje esantys duomenys. 3.2. Atsiliepime nurodoma, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Tuo tarpu, R. A. veiksmuose nenustatytas nei vienas alternatyvus veiksmas, kuriuo objektyviai pasireiškia papirkimas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad R. A. siūlė, pažadėjo ar davė M. K. kyšį. 3.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma įvertinti R. A. mobilaus ryšio telefone užfiksuotus duomenys, nes jie buvo surinkti neteisėtais būdais, t. y. neteisėtai atlikus kratas. Be to, gynėjo vertinimu, šie duomenys yra visiškai neinformatyvūs ir nesusiję su R.

A. pareikÅ¡tu kaltinimu. 3.4. Atsiliepime nurodoma, kad 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas M. K. inicijuotas telefoninis pokalbis vertinamas kaip neteisėtas ir pažeidžiantis leistinumo ribas, nes Å¡io pokalbio metu R. A. buvo tiesiogiai provokuojamas atsakyti į menamus ir neaiÅ¡kius klausimus apie 2018 m. birželio 4 d. įvykį, dėl kurio nebuvo ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos. Gynėjo vertinimu, M. K. atlikdamas veiksmus pagal BPK 159 straipsnį, negalėjo rinkti duomenų apie tariamai praeityje įvykusį įvykį, nes Å¡ie veiksmai nebuvo sankcionuoti. 3.5.

Pažymima, kad prokuroro praÅ¡ymas pakartotinai apklausti liudytojÄ M. K. apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįstas, siekiant savaip interpretuoti prieÅ¡taringus, nenuoseklius ir nelogiÅ¡kus liudytojo parodymus. 3.6. Gynėjo vertinimu, Å¡ioje nagrinėjamoje byloje buvo atliekami ne tik provokaciniai veiksmai, bet ir kiti BPK pažeidimai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nepasisakė. 3.7. Atsiliepime nurodoma, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

4. Apeliacinio proceso metu prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. pripažinus kaltu ir nuteisus R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . IÅ¡teisintasis R. A. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pagrįstai iÅ¡teisino. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡teisindamas R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nurodė netinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ , t. y. neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai). 6.1. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis apeliaciniame skunde nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu dėl R. A. iÅ¡teisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino duomenų visumos, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 6.1.1.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliaciniame skunde nurodytas Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reikalaujančias bylos įrodymus įvertinti iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, o iÅ¡teisinamasis nuosprendis neatitinka tokio nuosprendžio turiniui įstatymo keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjamu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyvÄ . Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lÅ«kesčių, nėra iÅ¡teisinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ir prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino visus proceso dalyvių parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus kaip visumÄ , nė vienam įrodymų Å¡altiniui nesuteikė iÅ¡skirtinės prioritetinės reikÅ¡mės bei tinkamai vadovaudamasis baudžiamosios teisės principais pateikė motyvuotas iÅ¡vadas.

Tuo tarpu, prokuroras apeliaciniame skunde, priešingai, vadovaujasi tik tam tikrais byloje esančiais įrodymais, kuriuos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. 6.2. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2017 m. liepos 19 d. kratos metu R. A. pateikto mobilaus ryšio telefono atliktu tyrimu ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta 2018 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 11-1568 (17), kurioje buvo nustatyti kontaktiniai duomenys su Ž.

G., M. K., R. N. ir V. V. Be to, prokuroro nuomone, šie įrodymai buvo surinkti teisėtai atliekant procesinius veiksmus, t. y. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis, kuriomis buvo leista atlikti kratas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios nutartys negali būti nei pakeistos, nei panaikintos, nes yra galutinės, neskundžiamos ir teisėtos. 6.2.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.

Tuo tarpu, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir, ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka.

Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, bÅ«tina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir, ar dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. 6.2.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad laikinai einantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas Ž. R. 2017 m. birželio 21 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl teisėjo R. A. ir kitų asmenų, galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalies požymius, kurį pavedė organizuoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui (t. 1, b. l. 2).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjui R. A. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, jog pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. 6.2.3. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras T. M. 2017 m. birželio 27 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymus Nr. 8.10-114, Nr. 8.10-113, Nr. 8.10-112, Nr. 8.10-111 leisti atlikti kratas teisėjo R.

A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini); name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone; automobilyje „V“ valst. Nr. XXXX; taip pat asmens kratÄ , kurios metu bÅ«tų galima paimti mobilaus ryÅ¡io priemones, kompiuterius, patalpų ir automobilio raktus, vokÄ su dokumentais ir jų kopijas, susijusius su Å¡iuo ikiteisminiu tyrimu (t. 1, b. l. 51–52, 55–56, 59–60, 63–64). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. birželio 28 d. nutartimis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymų leisti atlikti kratas netenkino, konstatuodama, kad Å¡ioje ikiteisminio tyrimo byloje, nėra gautas kompetentingo subjekto sutikimas patraukti teisėjÄ R.

A. baudžiamojon atsakomybėn (BPK 3² straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnis) (t. 1, b. l. 53–54, 57–58, 61–62, 65–66). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras T. M. 2017 m. liepos 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. birželio 28 d. nutarčių panaikinimo (t. 1, b. l. 68–69). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimis panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. birželio 28 d. nutartis ir priėmė naujus sprendimus, t. y. leido atlikti tiek teisėjo R.

A. asmens kratÄ , tiek kratas name, bute bei automobilyje (t. 1, b. l. 70–75, 100–105, 109–112). 6.2.4. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančio 2017 m. liepos 19 d. kratos protokolo turinio matyti, kad atliekant kratÄ teisėjo R. A. gyvenamojoje vietoje, name, (duomenys neskelbtini) rajone, R. A. savo noru pateikė asmeninį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kuris Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos pareigÅ«nų buvo paimtas apžiÅ«rai (t. 1, b. l. 76–81). Tuo tarpu, kitų daiktų, dokumentų ir pan., kratų metu nebuvo paimta (t. 1, b. l. 106–108, 114–115). 2017 m. liepos 24 d. atlikus Å¡io mobilaus ryÅ¡io telefono apžiÅ«rÄ (t. 1, b. l. 82–87), buvo nuspręsta atlikti informacinių technologijų tyrimÄ , todėl 2017 m. liepos 25 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikta užduotis atlikti Å¡io mobilaus ryÅ¡io telefono tyrimÄ (t. 1, b. l. 88–90). Lietuvos teismo ekspertizės centras specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1568 (17) pateikė 2018 m. sausio 8 d. (t. 3, b. l. 63–64). 6.2.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3² straipsnyje nustatyta, jog nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetÄ nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali bÅ«ti suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , jis negali bÅ«ti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali bÅ«ti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Å i nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamÄ ja tvarka, gali bÅ«ti suimtas arba gali bÅ«ti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamÄ veikÄ (in flagranti).

Be to, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta ir tai, kad draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamÄ sias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiÅ«rÄ , kratÄ ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiÅ«rÄ ar kratÄ , jam priklausiančių daiktų ir dokumentų apžiÅ«rÄ ar poėmį, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. 6.2.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad krata yra procesinė prievartos priemonė, kuriÄ vykdant priverstinai iÅ¡tiriama ir apieÅ¡koma patalpa, vietovė ar asmuo.

Akivaizdu, kad tiek kratos, tiek asmens kratos atlikimas, neabejotinai suvaržo asmens laisvę, kurio atžvilgiu Å¡ie veiksmai atliekami. Todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas įstatymų nuostatas ir aplinkybes, pažymėtina, kad teisėjo R. A. krata tiek gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, tiek asmens krata, galėjo bÅ«ti atliekama tik esant Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, nes teisėjas Å¡iuo atveju nebuvo užtiktas darantis nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad 2017 m. liepos 19 d. atliekant kratÄ teisėjo R.

A. gyvenamojoje vietoje, nei Seimo, nei Respublikos Prezidento sutikimo nebuvo. Å is leidimas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo duotas tik 2017 m. liepos 26 d. (t. 2, b. l. 104). 6.2.7. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pripažinti pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis atliktus procesinius veiksmus (t. y. atliktas kratas teisėjo R. A. atžvilgiu) teisėtais, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl visi duomenys, gauti 2017 m. liepos 19 d. atliktos kratos metu pas teisėjÄ R.

A., laikomi gauti neteisėtu bÅ«du ir nepripažįstami įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta 2018 m. sausio 8 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1568 (17), atlikta pagal 2017 m. liepos 19 d. kratos metu R. A. pateiktÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , taip pat negali bÅ«ti vertinama Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, nes krata, kurios metu buvo paimtas Å¡is mobilaus ryÅ¡io telefonas, buvo atlikta neteisėtai, t. y. nesant Respublikos Prezidento sutikimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjo R.

A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo arba kitokio jo laisvės suvaržymo. Dėl R. A. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išteisino R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokurorui nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo. 7.1.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. 7.2.

Remiantis nagrinėjamoje byloje pateiktu 2017 m. lapkričio 7 d. kaltinamuoju aktu (t. 2, b. l. 181–185) matyti, kad R. A. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl to, jog 2017 m. birželio 4 d. po 17 val., svečiuodamasis pas M. K. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas, jog M. K. vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, neteisėtai veiktų, t. y. išnagrinėjęs V.

V. skundÄ dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų neteisėtÄ , V. V. palankų sprendimÄ ir sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminÄ . Pažymėtina, kad Å¡is kaltinimas R. A. buvo grindžiamas M. K. 2017 m. birželio 21 d. protokolu – pareiÅ¡kimu bei jo parodymais, 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. spalio 10 d. apžiÅ«ros protokolais, 2017 m. birželio 29 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytojų M.

N., R. N., V. V., G. G., M. N., G. G., Ž. G. parodymais. 7.3. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas kruopščiai iÅ¡nagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių Å¡altiniai buvo paties kaltinamojo R. A. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 185–188), 2017 m. birželio 21 d. protokolas – pareiÅ¡kimas (t. 1, b. l. 3–6), 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 19–21), 2017 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 168–173), 2017 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 42–49) apžiÅ«ros protokolai, 2017 m. birželio 29 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 166–167), liudytojo M.

K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 146–148, 150–156) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 101–110), liudytojų R. N. (t. 1, b. l. 157–159; t. 3, b. l. 150–153), M. N. (t. 1, b. l. 162–164, 179–188; t. 3, b. l. 153–154), V. V. (t. 2, b. l. 84–85; t. 3, b. l. 110), G. G. (t. 2, b. l. 88–89; t. 3, b. l. 125–128), M. N. (t. 2, b. l. 91–92; t. 3, b. l. 148–149), R. N. (t. 3, b. l. 124–125) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir / ar pirmosios instancijos teisme, Ž.

G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 135–138), nenustatė R. A. veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių ir jį išteisino. 7.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl R.

A. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai R. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog R. A. tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas, kad M. K. vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, neteisėtai veiktų. 7.5.

Pažymėtina, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta:

1) pasiūlius duoti kyšį;

2) pažadėjus (susitarus) duoti kyšį;

3) davus kyšį. KyÅ¡is laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Neteisėtas veikimas kyÅ¡ininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz.; savo tarnybinės kompetencijos virÅ¡ijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rÅ«Å¡ies vieÅ¡osios teisės pažeidimo padarymas ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviÄ papirkimo veiksmų iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir tiesioginę tyčiÄ papirkti valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį. Todėl sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimÄ , tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti Å¡io asmens realų ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ ar jam prilygintÄ asmenį siekiant, kad Å¡is veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015;

Nr. 2K-536-942/2015; 2K-439-788/2016; Nr. 2K-332-693/2018 ir kt.). 7.6. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokuroras grįsdamas iÅ¡teisintojo R. A. kaltę dėl 600 Eur kyÅ¡io davimo, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi paties iÅ¡teisintojo parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja liudytojo M. K. nuosekliems parodymams, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo ir turi bÅ«ti vertinti kaip neteisingi, siekiant tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės. Taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, jog liudytojo M.

K. parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojų V. V., R. N., G. G., M. N., R. N., M. N. parodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mingų duomenų, t. y. 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto telefoninio pokalbio bei liudytojo M. N. 2017 m. birželio 29 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų. 7.7. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryÅ¡ys.

Be to, įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. 7.8. Remiantis liudytojo M. N. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurie atskleidžia prasidėjusio tyrimo eigÄ matyti, kad 2017 m. birželio mėnesį, TelÅ¡ių apskrities policijos komisraiato pareigÅ«nai gavo žodinę informacijÄ apie tai, jog galimai policijos pareigÅ«nai nori papirkti M. rajono apylinkės teismo teisėjÄ M.

K. Å i informacija buvo perduota liudytojui, kaip Imuniteto skyriaus virÅ¡ininkui. Liudytojas nurodė, kad gavęs Å¡iÄ informacijÄ , paskambino pačiam M. K. ir paprašė patikslinti informacijÄ . Pokalbio metu, M. K. inforamvo, kad jį nori papirkti ne policijos pareigÅ«nai, o advokatas ir teisėjas R. A., kuris jam siÅ«lo 600 Eur už vairuotojo pažymėjimo sugrÄ Å¾inimÄ asmeniui, kuris vairavo neblaivus. Taip pat, M. K. pokalbio metu nurodė, kad siuntė laiÅ¡kÄ Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau jokio laiÅ¡ko negavo, todėl prašė padėti.

Liudytojas pažymėjo, kad po Å¡io pokalbio su M. K., paskambino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nui T. M. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, kuriuos informavo apie šį įvykį ir perdavė M. K. kontaktus. PaaiÅ¡kino ir tai, kad tikslios Å¡io įvykio aplinkybės nėra žinomos, nes Å¡iame tyrime nedalyvavo (t. 2, b. l. 91–92; t. 3, b. l. 148–159). 7.9. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 21 d. M. K. pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybai Å iaulių valdybai pareiÅ¡kimÄ Nr. 5-10-431, kuriame nurodė, jog 2017 m. birželio 4 d. apie 17 val. buvo atvykęs į svečius K. apygardos teismo teisėjas R.

A., kuris davė 600 Eur kyšį už tai, kad jis (M. K.) iÅ¡nagrinėjęs V. V. skundÄ dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų V. V. palankų sprendimÄ , t. y. sumažintų teisės atėmimo terminÄ vairuoti transporto priemonę. Tačiau 2017 m. birželio 9 d. Å¡iuos pinigus, gautus įmautėje su dokumentais, grÄ Å¾ino, t. y. įdėjo į R. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), paÅ¡to dėžutę. PareiÅ¡kime M. K. nurodė ir tai, kad 2017 m. birželio 13 d. ar 14 d., tikslios datos neprisimena, į jo namus buvo atvykęs advokatas G.

G., kuris taip pat domėjosi V. V. skundo nagrinėjimu. AdvokatÄ informavo, kad dėl Å¡io skundo buvo atvykęs R. A., kuris perdavė vokÄ su 600 Eur, tačiau Å¡iuos pinigus jam grÄ Å¾ino. Advokatas informavo, kad už tokius sprendimus (reikalus) mokama apie 2 000 Eur. Pateiktame pareiÅ¡kime, M. K. nurodė ir tai, kad dėl to paties asmens, t. y. V. V., 2017 m. birželio 20 d. siÅ«lė jam 2 000 Eur kyšį ir prokuroras Ž. G. (t. 1, b. l. 3–6). Pagal šį M. K. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Å iaulių valdybos skyriuje 2017 m. birželio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 10–11; t. 3, b. l. 88). 7.10.

Tolesnės įvykio aplinkybės patvirtina, kad pradėjus šį ikiteisminį tyrimÄ , Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras 2017 m. birželio 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ leisti M. K. atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visus papirkime dalyvaujančius asmenis ir užfiksuoti jų nusikalstamÄ veikÄ pagal BPK nustatytÄ tvarkÄ (t. 1, b. l. 13–15), kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi tenkino (t. 1, b. l. 16–18).

IÅ¡ byloje pateikto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdybos 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. K. atliko nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus prieÅ¡ R. A. Protokole užfiksuota, kad 2017 m. birželio 23 d. nuo 12 val. 04 min. iki 12 val. 05 min., M. K. skambina R. A. ir pokalbio metu klausia, ar „..iÅ¡sivalė tas reklamas iÅ¡ paÅ¡to dėžutės?“. R. A. patvirtinus, kad „jo, jo.., pasiėmiau“, M.

K. dar kartÄ pasiteirauja konkrečiai įvardindamas skaičių ar „..pasiėmei tuos Å¡eÅ¡is Å¡imtus?“, R. A. atsako „jo,... jo“. Taip pat, iÅ¡ Å¡io pokalbio turinio matyti, kad M. K. pasakoja, jog „.. ten buvo tas, biÅ¡ki pamotyvavo, tos praktikos privežė ir viskas normaliai atrodo“, tačiau R. A. tik klausiamai atsakė „Ane?“. Be to, M. K. tęsdamas pokalbį pasakoja apie tai, kad buvo atvykęs Ž.: „Buvo žinai Ž.“ ir klausia R. A., ar jis kalbėjosi su Ž.

„Nu. A Å¡nekėjai gal su Ž..?“, tačiau R. A. atsakius, kad „..Mhm.. Ne... nebuvau“, pokalbis iÅ¡ esmės buvo baigtas (t. 1, b. l. 19–21). Pažymėtina, kad Å¡iame nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas telefoninis pokalbis patvirtina tik bendravimo faktÄ tarp M. K. ir R. A., tačiau Å¡io pokalbio iÅ¡sakyti žodžiai (nei užslėpta forma, nei netiesiogiai iÅ¡sakyti), akivaizdžiai, nėra informatyvÅ«s ir nepatvirtina esminių kyÅ¡io davimo aplinkybių, t. y. jog R.

A. 2017 m. birželio 4 d. svečiuodamasis pas M. K., tiesiogiai davė 600 Eur kyšį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ , nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas, t. y. pareigÅ«nų parodymai, protokolai, pareiÅ¡kimai ir kt. dokumentai, neturi iÅ¡skirtinės įrodomosios galios, nes turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti su kitais byloje esančiais įrodymais, vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais. 7.11.

Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad R. A. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, jog 2017 m. birželio 4 d. skambino M. K. ir informavo, jog atvažiuos medaus. Susitikimo metu jie kalbėjosi įvairiomis temomis ir M. K. papasakojo, kad nagrinėja administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje jų bendras pažįstamas V. V. pateikė skundÄ dėl paskirtos administracinės nuobaudos bei teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo. Å io pokalbio metu, M.

K. domėjosi kokia teismų praktika yra formuojama apygardos teismuose, tačiau atsakius, kad kiekvienas atvejis yra labai skirtingas ir individualus, pokalbis šia tema buvo baigtas. Pažymėjo ir tai, kad jis (R. A.) nieko neprašė ir nieko neperdavė M. K., nes tam nebuvo jokio tikslo ar pagrindo. Parodė ir tai, kad M. K. skambino jam 2017 m. birželio 9 d., tačiau į skambutį iš karto neatsiliepė, nes buvo konferencijoje. Perskambinęs M. K., pokalbio metu jis nurodė išsivalyti pašto dėžutę.

PaiÅ¡kino, kad Å¡io pokalbio metu suprato, jog M. K. atsiųntė kažkokiÄ informacijÄ Ä¯ elektorinio paÅ¡to dėžutę, todėl grįžęs į namus jÄ pasitikrino. Neradęs jokio laiÅ¡ko, skambino M. K. pasitikslinti, tačiau į telefoninį skambutį neatsiliepė. Vėliau atsakė į žinutę, kurioje nurodė, kad reikia iÅ¡siimti reklamas. Pažymėjo, kad iÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo turinio taip pat suprato, jog M. K. kalbėjo apie elektroninio paÅ¡to dėžutę, todėl į aplinkybes nebesigilino ir M.

K. daugiau nei skambino, nei rašė. Taip pat, R. A. parodymų metu paaiÅ¡kino, kad 2017 m. birželio 23 d. vykusio telefoninio pokalbio metu, nesuprato pokalbio turinio, t. y. apie kÄ kalba M. K., nes kalba buvo neriÅ¡li, todėl nesigilindamas atsakinėjo neįpareigojančiai ir norėdamas greičiau baigti pokalbį, nes vairavo automobilį. Pažymėjo ir tai, kad jo (R. A.) gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is butas yra nuomojamas. Be to, Å¡iuo adresu yra registruota Nervų raumenų ligų asociacija „S“, todėl ten yra siunčiama visa korespondencija, kuriÄ iÅ¡ paÅ¡to dėžutės iÅ¡ima nuomininkai ir laiko kol atvyksta jis (R.

A.) pasiimti. Nurodė, kad M. K. į paÅ¡to dėžutę jam įdėti nieko negalėjo, nes nieko jam neperdavė. Patvirtino ir tai, kad nei su Ž. G., nei su G. G., nei su pačiu V. V. apie Å¡iÄ administracinę bylÄ nekalbėjo ir nieko neprašė (t. 3, b. l. 185–188). 7.12. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡iais R. A. parodymais tikėti nėra jokio pagrindo ir turi bÅ«ti vertinti kaip neteisingi, siekiant tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iÅ¡teisintojo (įtariamojo, nuteistojo) parodymai, nežiÅ«rint jų specifiÅ¡kumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos bÅ«dÄ ir pan.), pagal BPK 20 straipsnį, taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis.

Todėl norint tokius parodymus patvirtinti ar paneigti bÅ«tina nurodyti, kokie kiti savarankiÅ¡ki ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia iÅ¡teisintojo (nuteistojo) nurodytas aplinkybes. Remiantis apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad apeliantas R. A. parodymų neteisingumÄ ir prieÅ¡taringumÄ grindžia iÅ¡ esmės tik liudytojo M. K. parodymais, kurie prokuroro vertinimu, yra aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s. 7.13. Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo 2017 m. liepos 21 d. papildomos apklausos metu parodė, kad iÅ¡ esmės visas iÅ¡samias aplinkybes iÅ¡dėstė 2017 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kime Nr. 5-10-431, kurį pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Å iaulių valdybai.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2017 m. birželio 4 d. apie 17 val., paskambino R. A. ir pasisiÅ«lė užsukti į svečius medaus. Susitikimo metu kalbėjosi ir R. A. paklausė, ar jis (M. K.) gavo V. V. („prietelio“, „D“) skundÄ . Pokalbio metu, R. A. pasakė, kad turi teismo Å¡aukimÄ ir bylos numerį, kurį gali duoti, tačiau jis (M. K.) atsakė, jog nereikia, nes žino apie kokiÄ bylÄ kalbama. Liudytojas nurodė, kad R. A. pokalbio metu jam pasakė, jog jis pažiÅ«rėtų ir galbÅ«t iÅ¡eitų sumažinti teisių atėmimo terminÄ .

Nors jis atsakė neigiamai, tačiau pasidomėjo R. A. kokia teismų praktika yra susiformavusi K. apygardos teisme. R. A. atsakė, kad apygardos teisme praktika yra labai įvairi, todėl atrinko jam paskaityti tinkamos teismų praktikos, kuriÄ padavė iÅ¡važiuojant. Liudytojas pažymėjo, kad R. A. padavė jam A 4 formato įmautę, kurioje buvo sudėti lapai, o virÅ¡uje matėsi atspausdintas elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ M. rajono apylinkės teismo iÅ¡siųstas Å¡aukimas, adresuotas V. V. atvykti 2017 m. birželio 16 d.

Liudytojas pažymėjo, kad gavęs Å¡iÄ Ä¯mautę iÅ¡ R. A. buvo įsitikinęs, jog joje yra teismų praktika, todėl vakare norėdamas jÄ paskaityti, rado V. V. skundÄ , teismo Å¡aukimÄ ir baltos spalvos vokelį, kuriame buvo 12 vnt. kupiÅ«rų po 50 Eur, t. y. iÅ¡ viso 600 Eur. PaaiÅ¡kino, kad jį iÅ¡tiko Å¡okas dėl to, jog R. A. perdavė jam kyšį už tai, kad sumažintų V. V. teisės vairuoti transporto priemonę terminÄ . Po to svarstė kokiu bÅ«du grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus R.

A., ar kam nors praneÅ¡ti apie perduotus pinigus. Liudytojas paaiÅ¡kino ir tai, kad žinojo apie R. A. turimÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl 2017 m. birželio 9 d. ten nuvyko ir į paÅ¡to dėžutę Nr. X įdėjo perlenktÄ vokÄ , kuriame sudėjo R. A. perduotus dokumentus ir vokelį su 600 Eur. Nurodė ir tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ susisiekė su R. A. ir informavo, jog iÅ¡siimtų reklamas iÅ¡ paÅ¡to dėžutės, t. y. norėdamas pasakyti, kad pasiimtų perduotus pinigus. Po to R.

A. atsiuntė SMS praneÅ¡imÄ per „Viber“ programÄ , tačiau jis (M. K.) neatrašė, o visus praneÅ¡imus bei „Viber“ programÄ iÅ¡ telefono iÅ¡trynė. Å ių parodymų metu, liudytojas nurodė ir tai, kad 2017 m. birželio 13 d. ar 14 d., tikslios datos neprisimena, į jo namus buvo atvykęs advokatas G. G., kuris taip pat domėjosi V. V. skundo nagrinėjimu. AdvokatÄ informavo, kad dėl Å¡io skundo buvo atvykęs R. A., kuris perdavė vokÄ su 600 Eur, tačiau Å¡iuos pinigus jam grÄ Å¾ino, įmesdamas į paÅ¡to dėžutę.

Be to, advokatas pokalbio metu užsiminė, kad už tokius sprendimus (reikalus) mokama apie 2 000 Eur, tačiau jis (G. G.) supranta, jog jam (M. K.) pinigų nereikia, todėl pokalbis buvo baigtas. Liudytojas Å¡ių parodymų metu patvirtino ir tai, kad už V. V. palankų sprendimÄ , 2017 m. birželio 20 d. siÅ«lė jam 2 000 Eur kyšį ir prokuroras Ž. G. (t. 1, b. l. 150–156). 7.13.1. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas paaiÅ¡kino ir tai, kad pasiėmęs paskaityti R. A. perduotÄ teismų praktikÄ , rado tarp A 4 formato lapų vokÄ , kurį pradaręs pamatė banknotus po 50 Eur, nors Å¡ių pinigų neiÅ¡traukė ir neskaičiavo, tačiau peržvelgęs akimis suprato, jog yra 600 Eur. Taip pat nurodė, kad vykusio susitikimo metu su R. A., V. V. skundo nenagrinėjo, o diskusijos forma kalbėjosi apie formuojamÄ teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose. Patvirtino ir tai, kad pokalbio metu su R. A., jam nekilo jokių minčių, jog jį bandoma papirkti.

Taip pat pažymėjo, kad R. A. apie nuobaudos suÅ¡velninimÄ V. V. nekalbėjo, nieko neprašė ir jokių piniginių pasiÅ«lymų nebuvo, tačiau vėliau įmautėje radęs pinigus jis (M. K.) pagalvojo, jog tai yra kyÅ¡is, nes R. A. pokalbio metu užuominomis įvardijo konkrečiÄ bylÄ , į kuriÄ siÅ«lė pažiÅ«rėti kÅ«rybiÅ¡kai. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad iki 2017 m. birželio 9 d., t. y. iki pinigų grÄ Å¾inimo R. A. momento, pinigų niekam nerodė ir apie juos su niekuo nesikalbėjo, nes nenorėjo jokių procesų ir skandalų, tačiau Ž.

G. neteisėti veiksmai įtakojo 2017 m. birželio 21 d. kreiptis į STT pareigÅ«nus. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad nors nuo 600 Eur perdavimo buvo praėję septyniolika dienų ir juos buvo grÄ Å¾inęs R. A., t. y. įdėjęs į paÅ¡to dėžutę, o visus vykusius susiraÅ¡inėjimus su R. A. buvo iÅ¡trynęs, tačiau STT pareigÅ«nai apklausos metu nurodė pasakoti visas aplinkybes susijusias su V. V. byla. Pažymėjo ir tai, kad nors R. A. ir nebuvo poreikio skambinti, tačiau teismui leidus jam (M.

K.) atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, vėl parsisiuntė „Viber“ programÄ ir paskambino R. A. Liudytojo teigimu, skambučio tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar viskas gerai, t. y. ar vokas pasiekė adresatÄ . Parodymų pradžioje tvirtino, kad neprisimena ar paskambinti R. A. buvo pasiÅ«lytÄ STT pareigÅ«nų, ar savo iniciatyva, tačiau patvirtino, jog vykusio pokalbio metu STT pareigÅ«nas buvo Å¡alia. Vėliau patikslino, kad 2017 m. birželio 23 d. telefoninį skambutį per „Viber“ programÄ , inicijavo STT pareigÅ«nai (t. 3, b. l. 101–110). 7.13.2.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes. Remiantis aukščiau aptartais liudytojo M. K. parodymais, matyti, kad Å¡ie nėra nuoseklÅ«s ir vienodi. Be to, iÅ¡ liudytojo parodymų duotų teisiamajame posėdyje nėra aiÅ¡ku, ko konkrečiai siekė R. A. perduodamas įmautę su pinigais, nes vykusio pokalbio metu apie nuobodos suÅ¡velninimÄ V. V. iÅ¡ esmės nekalbėjo, taip pat nieko neprašė ir jokių piniginių pasiÅ«lymų nebuvo.

Pritartina pirrmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad M. K. veiksmai ir parodymai apie tai, jog gavęs įmautę su dokumentais, tarp kurių buvo 600 Eur (kyÅ¡is), norėjo informuoti teisėsaugos pareigÅ«nus (STT), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tokio pareigÅ«no nerado, yra nelogiÅ¡ki. Pažymėtina ir tai, kad M. K. eidamas teisėjo pareigas apie kyÅ¡io gavimÄ niekam nepranešė ir nepasakė, o įmautę su pinigais laikęs kelias dienas, neva grÄ Å¾ino R. A., įmesdamas juos į buto paÅ¡to dėžutę ir telefonu (naudodamasis „Viber“ programa) nurodydamas jam (R.

A.) užuomina „iÅ¡sivalyti reklamas iÅ¡ paÅ¡to dėžutės“. Pažymėtina ir tai, kad M. K. iÅ¡ savo telefono ne tik iÅ¡trynė praneÅ¡imus R. A., bet dėl jo (R. A.) neteisėtų veiksmų STT pareigÅ«nams pareiÅ¡kimÄ parašė praėjus beveik dviem savaitėms. Todėl akivaizdu, kad remiantis vien tik liudytojo M. K. nuomone, taip pat nenuosekliais ir iÅ¡ esmės abejotinais bei spėjamojo pobÅ«džio parodymais, negalima spręsti apie R. A. tyčios kryptingumÄ . Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašė papildomai apklausti liudytojÄ M.

K., tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo tenkinti visų proceso dalyvių praÅ¡ymų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgė į šį prokuroro praÅ¡ymÄ , tačiau protokoline nutartimi atmetė, konstatuodama, jog liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. teisiamojo posėdžio metu, o proceso dalyviai (tarp jų ir prokuroras) turėjo galimybę užduoti klausimus.

Be to, apeliantas pateikdamas šį praÅ¡ymÄ , nenurodė įtikinamų argumentų, kokias naujas svarbias bylos aplinkybes Å¡is liudytojas galėtų patvirtinti arba paneigti (t. 4, b. l. 101–104). 7.14. IÅ¡ liudytojo G. G. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 88–89), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 125–128) matyti, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo užvažiavęs pas M. K. pasiteirauti, ar bÅ«tų galimybė suÅ¡velninti V. V. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ .

M. K. atsakė neigiamai ir sarkastiÅ¡kai pabrėžė, kad dėl to paties buvo atvykęs R. A. ir davė vokÄ su 600 Eur. Liudytojas nurodė, kad iÅ¡ vykusio pokalbio suprato, jog M. K. Å¡i suma yra per maža, todėl norėdamas jį paprovokuoti pasakė, jog toks sprendimas turėtų kainuoti nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur. Be to, liudytojas nurodė, kad iÅ¡ M. K. pasakytų žodžių, t. y. jog V. V. byloje jokių iÅ¡lygų nedarys, suprato, jog pinigų iÅ¡ R. A. jis nepaėmė. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2018 m. kovo 27 d. buvo susitikęs M.

K., kuris prašė teisiamojo posėdžio metu duodant parodymus patvirtinti, jog jis (M. K.) pinigus R. A. grÄ Å¾ino įmesdamas į paÅ¡to dėžutę. Tačiau Å¡ių aplinkybių jis (G. G.) nežinojo, todėl M. K. atsakė, kad Å¡io melagingo praÅ¡ymo netenkins, nes tokių aplinkybių tikrai neprisimena. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant liudytojo G. G. parodymus bÅ«tina atsižvelgti ir į tÄ aplinkybę, jog liudytojas parodė tai, kÄ jam susitikimo metu papasakojo liudytojas M. K. (t. y. kad R.

A. susitikimo metu davė vokÄ su 600 Eur), kurio parodymai dėl Å¡ių aplinkybių yra pripažinti abejotinais. 7.15. Tuo tarpu, vertinant liudytojų R. N. (t. 1, b. l. 157–159; t. 3, b. l. 150–153), M. N. (t. 1, b. l. 162–164, 179–188; t. 3, b. l. 153–154), V. V. (t. 2, b. l. 84–85; t. 3, b. l. 110), R. N. (t. 3, b. l. 124–125), Ž. G. (t. 2, b. l. 135–138) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir / ar pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nei vienam iÅ¡ jų nebuvo žinomos aplinkybės apie galimai neteisėtus R.

A. veiksmus, t. y. realų ketinimÄ papirkti M. K. bei duotÄ 600 Eur kyšį, ar M. K. grÄ Å¾intus pinigus paÅ¡to dežutėje. Pažymėtina ir tai, kad skunde apelianto akcentuoti liudytojo M. N. 2017 m. birželio 29 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenys (t. 1, b. l. 166–167), taip pat nepatvirtina reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su R. A. neteisėtais veiksmais. 7.16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia prokuroro dėmesys į tai, kad tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo bÅ«ti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais.

Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. 7.17. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų, akivaizdžiai, nepakanka pagrįsti R.

A. kaltės padarius kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o apeliacinio skundo argumentai, Å¡iuo atveju yra prielaidos ir spėjimai, kuriais grįsti kaltės negalima. 7.18. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisino pagrįstai, tačiau nurodė netinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ , t. y. neįrodžius, jog R. A. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . 7.18.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendimas iÅ¡teisinti Å¡iuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad jÄ padarant dalyvavo kaltinamasis.

Be to, toks iÅ¡teisinimo pagrindas įpareigoja teismÄ imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų, t. y. perduoti bylÄ prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2009; Nr. 2K-191-648/2017 ir kt.). 7.18.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad Å¡ioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymių, t. y. pačios veikos, jog R.

A. tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas jo neteisėto veikimo vykdant teisėjo įgaliojimus; taip pat subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės. Todėl, akivaizdu, kad nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra iÅ¡teisinamas ne neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ . 7.18.3.

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, konstatuoja, kad R. A. yra iÅ¡teisinamas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Kęstutis Jucys Regina Pocienė