e776e37b-79f9-4e88-abe8-939ef616338d · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-648-498/2017Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-02-5-00146-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algirdo Remeikos ir Olego Å ibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. LK-111 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundÄ , n u s t a t ė : D. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta subendrinta (su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 4 d. Komisijos 2017 m. birželio 1 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi komisijos nutarimÄ tvirtinti atsisakė.

Nutartyje konstatuota, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , jog D. S., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis D. S. praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2017 m. birželio 1 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, prieÅ¡inga Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir oficialiai konstitucinei doktrinai, prieÅ¡inga įstatymų leidėjo valiai ir Europos SÄ jungos teisės aktams, teismų praktikai, todėl privalo bÅ«ti panaikinta.

Nuteistasis pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis numato vienintelį vertinamÄ jį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimÄ â€“ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ . Å is vertinimas nuteistojo atžvilgiu yra vidutinis – 74 balai, todėl tai neabejotinai sudaro pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ . Formalus reikalavimas – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals – yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taigi Å¡io reikalavimo aspektu komisijos nutarimas negali bÅ«ti kvestionuojamas.

Be to, Å¡io reikalavimo tenkinimÄ garantuoja faktai, kad bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, bÅ«ryje be sargybos, dirba, yra tris kartus skatintas ir nei karto nebaustas. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę komisijos nutarimų dėl lygtinio paleidimo taikymo asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodikÄ buvo ženkliai didesnis. Taigi akivaizdu, kad skundžiama nutartimi teismas, pasak nuteistojo, jį atvirai diskriminuoja, nors diskriminacijÄ draudžia tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai.Skunde nurodoma, kad komisijos priimto nutarimo tvirtinimo klausimÄ apylinkės teismas sprendžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas privalo priimti motyvuotÄ nutartį patvirtinti nutarimÄ ar jo nepatvirtinti. Byla teisme nagrinėjama laikantis rungimosi principo. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo savo nuomonę turi teisę pareikÅ¡ti prokuroras ir nukentėjusysis. Å iuo atveju nei prokuroras, nei nukentėję asmenys jokių prieÅ¡taravimų dėl lygtinio paleidimo nėra pateikę. Nesant jokių prieÅ¡taravimų, apylinkės teismo funkcija yra ne ginčo tarp Å¡alių nagrinėjimas, o komisijos priimto nutarimo teisėtumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nesuprantamos priežastys, dėl kurių teismas ėmėsi iÅ¡ naujo vertinti komisijos jau įvertintas aplinkybes, t. y. ėmėsi tikrinti komisijos nutarimÄ teisėtumo aspektu ir savo subjektyviÄ nuomonę prieÅ¡pastatė kolegialiai komisijos nuomonei. Tai sudaro pagrindo abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu ir pažeidžia absoliučiÄ asmens teisę į teisingÄ teismÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti komisijos nutarimÄ , nesivadovavo analogiÅ¡koje byloje Nr. 1S-1210-383/2013 suformuotu precedentu.

Jokių komisijos nutarimo procedÅ«rinių pažeidimų apylinkės teismas nutartyje nenurodė, taip pat nenurodė jokių argumentų, kodėl turėtų bÅ«ti nesivadovaujama aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuluotomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Tokia nutartis naikintina dėl nemotyvuotumo ir prieÅ¡ingumo aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotam precedentui. Pasak nuteistojo, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo privaloma vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“.

Pagal šias rekomendacijas kriterijai, kuriuos turi atitikti kalinys, kad būtų paleistas lygtinai, turi būti aiškūs ir tikslūs ir tik atitinkama institucija gali įrodyti, kad kalinys tokių kriterijų neatitinka. Šio atveju kompetentinga institucija – komisija – nenustatė neatitikimo lygtinio paleidimo kriterijams ir nepateikė privalomų įrodymų, kad nuteistasis kriterijų neatitinka. Tokių įrodymų nėra ir skundžiamoje nutartyje. Be to, pasak nuteistojo, analizuojant rekomendacijose įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad Lietuvoje galioja privalomoji lygtinio paleidimo sistema.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir neseniai įvesta „Pusiaukelės namų“ sistema, kurioje asmenys intensyviai ruoÅ¡iami lygtiniam paleidimui ir kur atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ viso nėra numatytas. Net jei darant prielaidÄ , kad Lietuvoje galioja pasirinktinė lygtinio paleidimo sistema, lygtinio paleidimo kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, reikalavimus atitinkantiems kaliniams turi bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, o jei kalinys tokių kriterijų neatitinka, turi bÅ«ti pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Å ių reikalavimų apylinkės teismas nesilaikė.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismo nutartyje yra pateikta detali įvykdytų nusikaltimų fabula iÅ¡ nuosprendžių, kuriais buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta bausmės atlikimo laikotarpiu ir neiÅ¡nyksta net atlikus bausmę. Ä® Å¡ias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bausmę, nustatant jos dydį.

Tačiau Å¡ias aplinkybes vertinti dar kartÄ kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo, kategoriÅ¡kai draudžiama. Tokia skundžiamos nutarties argumentacija yra arba Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimas, arba tuščiažodžiavimas ir abiem atvejais tai yra nepriimtina. Pasak nuteistojo, nepagrįstai teismas nurodė, kad jis po lygtinio paleidimo bus bedarbis, kadangi specialybės įgijimas pataisos namuose ir darbas tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia. Objektyviu argumentu netvirtinti komisijos nutarimo negali bÅ«ti laikomas teismo teiginys, kad socialinio tyrimo iÅ¡vada nėra visiÅ¡kai palanki nuteistajam.

IÅ¡vados palankumo įstatymas nereikalauja. Apylinkės teismo nutarties teiginiai labiau panaÅ¡Å«s į pasiteisinimus, o ne į tinkamÄ baigiamojo akto argumentavimÄ . Visi teismo nutartyje dar kartÄ vertinti duomenys yra įvertinti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir jais remiantis apskaičiuotas nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodikÄ . Nei viena iÅ¡ skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , nes visos Å¡ios aplinkybės, kaip minėta, jau yra įvertintos.

Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, ar teisės aktų reikalavimų komisija laikėsi tinkamai, neiÅ¡reikÅ¡tas pritarimas komisijos iÅ¡vadoms, tačiau nėra ir Å¡ių iÅ¡vadų motyvuoto paneigimo. Nutartis nėra logiÅ¡kai nuoseklus teisės aktas, teismas iÅ¡ esmės ėmėsi dubliuoti komisijos darbÄ , taip paneigdamas komisijos kompetencijÄ . Skunde taip pat pabrėžiama ir tai, kad lygtinis paleidimas negali bÅ«ti tapatinamas su atleidimu nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę su visais taikomais apribojimais ir draudimais.

Be to, atliekant bausmę lygtinio paleidimo sÄ lygomis taikoma itin griežta papildoma garantija – pažeidęs lygtinio paleidimo sÄ lygas nuteistasis grÄ Å¾inamas į pataisos namus atlikti visÄ neatliktos bausmės dalį. Nuteistasis pažymi, kad jis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas, todėl atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimÄ turi bÅ«ti labai aiÅ¡kiai ir racionaliai argumentuotas. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo D. S. skundas atmetamas. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , prieÅ¡ingai, negu tvirtina D.

S., yra pagrįsta, motyvuota, iÅ¡vados paremtos visapusiÅ¡ku aplinkybių, reikÅ¡mingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , vertinimu.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D.

S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau pagal esamÄ teisinį reguliavimÄ lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Nuteistasis D. S. skunde teigia, kad BVK numato vienintelę sÄ lygÄ lygtinio paleidimo taikymui – nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys, tačiau iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo akivaizdu, kad bÅ«tina sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui yra ne tik nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, bet ir nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad D. S. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (74 balai), todėl, įvertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .Apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. sakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Å iuo aspektu vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje D. S., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, yra nustatomi Å¡eÅ¡i kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais nusikaltimais, netinkamu lėšų tvarkymu, nusikalstamo elgesio nesureikÅ¡minimu, pasekmių nesuvokimu, piktnaudžiavimu psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, netinkamų mÄ stymo ir elgesio strategijų pasirinkimu bei emocine gerove.

Dalį nusikalstamo elgesio rizikos – 20 balų – sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis pakeisti negali. Tačiau net 54 balai yra dinaminiai, t. y. nuteistasis D. S. savo dedamomis pastangomis gali juos mažinti iki minimalios nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau Å¡iuo metu aktyvių jo pastangų reintegruotis į visuomenę nenustatyta. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nusikalstamo elgesio rizika nuo 86 balų sumažėjo iki 74 balų, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo mÄ stymÄ , požiÅ«rį į savo nusikalstamus veiksmus ir kitas aplinkybes, toks pokytis, kolegijos vertinimu, nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nelaikytinas pakankamu iÅ¡vadai, kad nuteistojo atžvilgiu jau Å¡iuo metu taikoma probacija bus sėkminga.

Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, nebaustas nei karto, vertinama teigiamai, tačiau besÄ lyginio lygtinio paleidimo taikymo nelemia. Darant iÅ¡vadÄ apie lygtinio paleidimo sėkmingumÄ Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti nevertinama ta aplinkybė, kad nuteistasis D. S. anksčiau teistas septynis kartus ir, nors Å¡ios aplinkybės nuteistasis pakeisti negali, tačiau ji sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Kolegijos vertinimu, nuteistojo nuostatos, mÄ stymas bei požiÅ«ris į nusikaltimus Å¡iuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingÄ probacijÄ .

Nuteistasis D. S. dėl savo problemų kaltina kitus, savo nusikaltimÄ pateisina lygindamas jį su kitų žmonių nusikaltimais, linkęs iÅ¡vengti atsakomybės, nemano, kad turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu ir nesuvokia poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimÄ , nors piktnaudžiavimas psichikÄ veikiančiomis medžiagomis socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra įvertintas kaip kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai. Visos Å¡ios aplinkybės sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio pavojingumo visuomenei nesuvokia, nusikalstamÄ elgesį pateisina, nelinkęs pasimokyti iÅ¡ savo ankstesnio patyrimo ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis nebuvo sėkmingas, kadangi nuteistasis, kaip pažymėta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, lygtinio paleidimo sÄ lygas pažeidė ir toliau elgėsi nusikalstamai. Aplinkybės, kad D. S. bausmės atlikimo metu mokosi, dirba, laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai ir yra įvertintos sudarant sÄ lygas bausmės atlikimo metu iÅ¡vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų.

Tačiau Å¡ios aplinkybės, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, nėra pakankamos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui pagrįsti. Nesutiktina su nuteistojo pozicija, kad apylinkės teismas nepagrįstai dar kartÄ vertino tas aplinkybes, kurias jau įvertino komisija, nesilaikė BPK numatytos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo tvarkos, nutarties tinkamai neargumentavo ir nepagrindė. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti komisijos nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

BÅ«tent tai apylinkės teismas ir padarė. Ä®vertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų (nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ), teismas motyvuota nutartimi komisijos nutarimo nepatvirtino, t. y. apylinkės teismas procedÅ«rinių pažeidimų komisijai svarstant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo nenustatė, tačiau konstatavo, kad komisijos iÅ¡vada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ , neatitinka faktinių aplinkybių.

Taigi, prieÅ¡ingai, negu teigia nuteistasis, apylinkės teismas BPK 360 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tolesnis pataisos procesas laisvėje Å¡iuo metu dar nėra galimas. Vien tai, kad teismo iÅ¡vados netenkina nuteistojo, nedaro nutarties nepagrįsta ar neteisėta. Taip pat nesudaro pagrindo tvirtinti, kad teismas nuteistÄ jį diskriminavo, kadangi, kaip teigia nuteistasis, yra patvirtinęs ne vienÄ komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kuriems nustatyta didesnė nusikalstamo elgesio rizika.

Pabrėžiama, kad dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal BVK įtvirtintÄ reglamentavimÄ nėra vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama darant iÅ¡vadÄ apie lygtinio paleidimo taikymo galimybę.Nuteistojo D. S. minimų rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo pagrįstumas nėra ginčijamas, tačiau pažymima, kad sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiÅ¡kias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

BVK nenumato besÄ lyginio lygtinio paleidimo nustačius tik formalius kriterijus, turi bÅ«ti nustatytas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kuris Å¡iuo atveju nenustatytas. Nepagrįstais laikytini ir nuteistojo samprotavimai dėl to, kad teismas Å¡iuo atveju nesivadovavo aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotu precedentu, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde minima Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1210-383/2013 nelaikytina precedentu Å¡ioje byloje, kadangi joje nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo aplinkybių Å¡ioje byloje (minimoje byloje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo žema – 18 balų, prokuroras pritarė lygtinio paleidimo taikymui, nenustatyta nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančių veiksnių ir kitos aplinkybės sudarė pagrindÄ manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals).

Be to, atkreipiamas nuteistojo D. S. dėmesys, kad su lygtinio paleidimo taikymu susijusios nuostatos yra pakeistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., todėl sprendžiant klausimÄ dėl komisijos priimto nutarimo patvirtinimo vadovaujamasi aktualia teismų praktika, kuriai skundžiama nutartis neprieÅ¡tarauja. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nei prokuroras, nei nukentėjusieji neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimo dėl komisijos priimto nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ , teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi BPK 360 straipsnio 2 dalyje prokuroro ar nukentėjusiųjų atsiliepimo pateikimas ar nepateikimas nėra nurodytas kaip aplinkybė, vertintina sprendžiant klausimÄ dėl komisijos nutarimo patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti.

Skunde minimas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatų (niekas negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ ) pažeidimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi svarstant klausimÄ dėl komisijos nutarimo patvirtinimo asmens kaltės ir jam skirtinos bausmės klausimas dar kartÄ nėra sprendžiamas. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visÄ nuosprendžiu paskirtÄ individualizuotÄ bausmę, o lygtinio paleidimo institutas yra iÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės, taikytina nuteistiesiems, atitinkantiems visas BVK numatytas lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, kad bÅ«tent komisijai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinių atitikimÄ lygtinio paleidimo kriterijams ir tokių neatitikimų Å¡iuo atveju komisija nenustatė, pažymima, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , BVK numatytais atvejais klausimus dėl komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi, galutinį sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priima ne komisija, o teismas, patikrinęs komisijos priimtÄ nutarimÄ teisėtumo (ar nebuvo padaryta procesinių pažeidimų) ir pagrįstumo (ar iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes) aspektu (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumÄ , neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar padarė procesinių pažeidimų, turėjusių esminės įtakos priimtos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Apylinkės teismas klausimÄ dėl komisijos priimto nutarimo patvirtinimo iÅ¡nagrinėjo laikydamasis BPK 360 straipsnio reikalavimų, nutartyje nurodė iÅ¡samius motyvus, kodėl mano, kad lygtinis paleidimas nuteistojo D.

S. atžvilgiu Å¡iuo metu dar negali bÅ«ti taikomas. Todėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. S. skundas atmetamas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. S. (D. S.) skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį.Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                                     Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                     Algirdas Remeika                                                                                                                                     Olegas Å ibkovas