Legislator Case Law & Legislation
e7764c48-8677-4bf6-9b19-741bbcde7efc AI generated

e7764c48-8677-4bf6-9b19-741bbcde7efc · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number e7764c48-8677-4bf6-9b19-741bbcde7efc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

teismo keliu grÄ Å¾inti socialinės paÅ¡alpos dalį, neiÅ¡mokėtÄ nuo 2014-07-01 iki 2015-01-01; priteisti 400,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (11-12 b. l.). Panevėžio apygardos administracinis teismas, įvertinęs V. G. reikalavimų pobÅ«dį ir jų esmę, 2015 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė, kad pareiÅ¡kėja kėlė reikalavimÄ Â socialinę paramÄ teikiančiai Biržų rajono savivaldybei atlyginti 400,00 Eur neturtinę žalÄ Â ir turtinę žalÄ , kuriÄ vertina kaip nuo 2014-07-01 iki 2015-01-01 (toliau – ir ginčo laikotarpis) negautÄ 421,40 Eur (242,50 Lt x 6) dydžio socialinės paÅ¡alpos dalį (23-24 b. l.).

Legislator headnote

AI generated

e7764c48-8677-4bf6-9b19-741bbcde7efc · Panevėžio apygardos administracinis teismas: socialinę paÅ¡alpÄ , atsižvelgia, į tai, kad vietos savivaldos institucijos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektai, savo veikloje privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Ä®statymo virÅ¡enybės principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-979-283/2015 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00020-2015-7Teisminio sprendimo kategorijos: 15.2.1.1.;15.2.3.1.; 15.2.1.2.; 74.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2015 m. gegužės 18 d.            Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. G. skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Biržų rajono savivaldybei, atstovaujamai Biržų rajono savivaldybės administracijos.Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja V. G. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė:

1) teismo keliu grÄ Å¾inti socialinės paÅ¡alpos dalį, neiÅ¡mokėtÄ nuo 2014-07-01 iki 2015-01-01;

2) priteisti 400,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (11-12 b. l.). Panevėžio apygardos administracinis teismas, įvertinęs V. G. reikalavimų pobÅ«dį ir jų esmę, 2015 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė, kad pareiÅ¡kėja kėlė reikalavimÄ Â socialinę paramÄ teikiančiai Biržų rajono savivaldybei atlyginti 400,00 Eur neturtinę žalÄ Â ir turtinę žalÄ , kuriÄ vertina kaip nuo 2014-07-01 iki 2015-01-01 (toliau – ir ginčo laikotarpis) negautÄ 421,40 Eur (242,50 Lt x 6) dydžio socialinės paÅ¡alpos dalį (23-24 b. l.).

V. G. skunde nurodė, kad Biržų rajono savivaldybė jai skirdavo ir mokėdavo socialines pašalpas. Tačiau Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius) nuo 2014 m. liepos mėnesio socialinės pašalpos dydį sumažino iki 31,13 Eur (107,50 Lt). Pareiškėja nurodė, kad jai išmokama ne visa netekto darbingumo pensija, nes 121,25 Lt būdavo atskaitoma už skolas. Dėl šios priežasties gaunamų pajamų, kurias sudaro 121,25 Lt dydžio netekto darbingumo pensijos dalis ir socialinė pašalpa, neužtenka pragyventi, nes susimokėjus už komunalines paslaugas, pritrūksta lėšų maistui ir vaistams.

PareiÅ¡kėja yra registruota teritorinėje darbo biržoje kaip ieÅ¡kanti darbo, tačiau dėl sveikatos problemų tinkamo darbo neranda. Teigė, kad jos gaunama netekto darbingumo pensija nėra pajamos, nes pareiÅ¡kėja jų neprivalo nustatyta tvarka deklaruoti ( 2-3, 11-12 b. l.). Teismo posėdyje V. G., iÅ¡ esmės remdamasi skunduose nurodytais motyvais, prašė tenkinti jos reikalavimus. PareiÅ¡kėja papildomai paaiÅ¡kino, kad jai nustatytas 50% darbingumas, ji serga bronchine astma, turi alergijÄ , todėl Biržuose susirasti tinkamÄ darbÄ sunku, galimybės persikvalifikuoti teritorinė darbo birža nepasiÅ«lė.

Nurodė, kad kaip neturtinę žalÄ vertina tai, kad gaudama sumažintÄ socialinę paÅ¡alpÄ , pareiÅ¡kėja negalėjo nuvažiuoti pasitikrinti sveikatos. Atsakovei Biržų rajono savivaldybei atstovaujančiai Biržų rajono savivaldybės administracijai apie teismo posėdį praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti be jos atstovo ( 28 b. l.).

Biržų rajono savivaldybei atstovaujanti Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjos V. G. skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad V. G. skiriamos socialinės pašalpos dydis nustatytas teisingai, remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams asmenims įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) ir Biržų rajono savivaldybės teritorijoje galiojančio Socialinės pašalpos ir kitos piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

Pagal Å¡iuos teisės aktus, asmeniui skiriamos socialinės paÅ¡alpos dydis priklauso nuo asmens turimo turto, gaunamų pajamų ir Å¡eimos narių skaičiaus. V. G. socialinė paÅ¡alpa paskirta kaip vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgus į tai, kad ginčo laikotarpiu ji gaudavo 242,50 Lt netekto darbingumo pensijÄ , o valstybės remiamos pajamos buvo 350 Lt. Nurodė, kad apskaičiuojant socialinės paÅ¡alpos dydį, nėra atsižvelgiama į asmens turimus skolinius įsipareigojimus ir jais gaunamos pajamos nėra mažinamos ( 27-29 b. l.).Skundas atmetamas.Bylos raÅ¡ytinių dokumentų duomenys, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad V.

G. 2014-07-23 praÅ¡ymu-paraiÅ¡ka piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti jai socialinę paramÄ nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01. Å iame praÅ¡yme-paraiÅ¡koje V. G. nurodė, kad ji gauna 242,50 Lt dydžio netekto darbingumo pensijÄ , turi 11 165,68 Lt dydžio įsiskolinimÄ už bÅ«sto Å¡ildymÄ (31-35 b. l.). Socialinės paramos skyrius 2014 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)V. G. nuo 2014-07-01 iki 2014-10-01 paskyrė 107,50 Lt dydžio socialinę paÅ¡alpÄ (30 b. l.).

PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ -paraiÅ¡kÄ skirti socialinę paÅ¡alpÄ bei bÅ«sto Å¡ildymo iÅ¡laidų kompensacijÄ nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01 pateikė ir 2014 m. spalio 27 d. Å iame praÅ¡yme-paraiÅ¡koje V. G. nurodė, kad ji gauna 242,50 Lt dydžio netekto darbingumo pensijÄ , turi 11 226,85 Lt dydžio įsiskolinimÄ už bÅ«sto Å¡ildymÄ (39-41 b. l.). Socialinės paramos skyrius 2014 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01 paskyrė 31,14 Eur (107,50 Lt) dydžio socialinę paÅ¡alpÄ (30 b. l.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iÅ¡ vietos savivaldybės subjektų socialinės paramos teisinių santykių srityje priimtų administracinių aktų ir atliktų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus savo darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės vieÅ¡ojo subjekto - savivaldybės - ypatumas lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi vieÅ¡oji civilinė atsakomybė atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249 ir 6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis).

Todėl reikalavimas dėl žalos, kildinamos iÅ¡ vietos savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, tik nustačius aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuoti CK 6.271 straipsnyje nurodyti savivaldybės valdžios institucijų neteisėti aktai, bÅ«tina nustatyti, jog vietos savivaldybės valdžios institucijos ar jų tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Teismas, spręsdamas dėl Socialinės paramos skyriaus veiklos nuo 2014-07-01 iki 2015-01-01 skiriant V.

G. socialinę paÅ¡alpÄ , atsižvelgia, į tai, kad vietos savivaldos institucijos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektai, savo veikloje privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktai). Ä®statymo virÅ¡enybės principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Objektyvumo principas reikalauja, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

Be to, Biržų rajono savivaldybės administracija ir jos Socialinės paramos skyrius savo veikloje privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų vietos savivaldos principų, reikalaujančių, kad savivaldybės veikla ir savivaldybės institucijų priimami sprendimai bÅ«tų teisėti, jų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 straipsnio 6 punktas); savivaldybės institucijos ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla privalo bÅ«ti skaidri, t. y. turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems privalo bÅ«ti sudaromos sÄ lygos gauti paaiÅ¡kinimus, kas ir kodėl daroma (4 straipsnio 10 punktas); savivaldybės institucijos ir valstybės tarnautojai privalo gerbti ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, jų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių ( 4 straipsnio 12 punktas). Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo Å¡altinius, piniginę socialinę paramÄ gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra iÅ¡naudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sÄ lygas nustato Socialinės paramos įstatymas.

Ginčo laikotarpiu socialinės paramos teikimÄ reguliavo nuo 2012-01-01 galiojantis Socialinės paramos įstatymas, kurio nauja redakcija buvo iÅ¡dėstyta 2011-12-01 įstatymu Nr. XI-1772. Biržų rajono savivaldybėje socialinės paramos teikimÄ reguliavo Biržų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-319 patvirtintas Socialinės paÅ¡alpos ir kitos piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraÅ¡as (47-64 b. l.). Å is teisės aktas vieÅ¡ai paskelbtas Biržų rajono savivaldybės tinklalapyje adresu: http://www.birzai.lt/aktai.

Pagal Socialinės paramos įstatymo 6 straipsnį, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę paÅ¡alpÄ , jeigu kreipimosi dėl socialinės paÅ¡alpos metu atitinka visus Å¡iame straipsnyje nurodytus reikalavimus, tarp jų, ir bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Å¡io įstatymo 14 straipsnyje, vertė nevirÅ¡ija turto vertės normatyvo; pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡io įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramÄ .

Pajamų rūšys, į kurias atsižvelgiama skiriant socialinę paramÄ , iÅ¡vardintos Socialinės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-22 punktuose. Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu,  sprendžia, kad Socialinės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas įsakmiai nustato, jog skiriant socialinę paramÄ , privalo bÅ«ti įskaitytos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pensijos ir (ar) pensijų iÅ¡mokos, Å¡alpos iÅ¡mokos (iÅ¡skyrus slaugos ar priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedÄ ).

ApraÅ¡o 16 punkte įtvirtintos nuostatos įpareigoja Socialinės paramos skyrių, apskaičiuojantį bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas socialinei paÅ¡alpai gauti, atsižvelgti į Socialinės paramos įstatymo 17 straipsnyje iÅ¡vardintas pajamų rūšis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja V. G. socialinę paÅ¡alpÄ gauna kaip vienas gyvenantis asmuo. Dėl Å¡ios aplinkybės tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra. Teismo posėdyje V. G. patvirtino, kad jos dukra baigė Biržų technologijų ir verslo mokymo centrÄ , iÅ¡vyko iÅ¡ Biržų ir nuo 2014 m. liepos mėn. pabaigos gyvena atskirai.

V. G. savo parengtuose 2014-07-23 ir 2014-10-27 praÅ¡ymuose-paraiÅ¡kose piniginei socialinei paramai duomenis apie gaunamas pajamas teikė kaip vienas gyvenantis asmuo ir nurodė, kad gauna 242,50 Lt dydžio netekto darbingumo pensijÄ bei turi 11 000 Lt virÅ¡ijantį įsiskolinimÄ už bÅ«sto Å¡ildymÄ (31-35, 39-41 b. l.). Socialinės paramos skyrius, patikrinęs V. G. pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėja teritorinėje darbo biržoje buvo registruota kaip darbo ieÅ¡kantis asmuo (37,43 b. l.), jai buvo paskirta 242,50 Lt dydžio, o iÅ¡mokama 121,25 Lt netekto darbingumo pensija (36, 42 b. l.).

Socialinės paramos skyrius 2014 m. liepos 24 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 28 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad V. G. gaunamas pajamas sudaro jai paskirta netekto darbingumo pensija. Teismas, atsižvelgęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktÄ 2015-01-27 PažymÄ apie asmeniui priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas Nr. (duomenys neskelbtini), neturi pagrindo abejoti Å¡iuose sprendimuose nurodytais duomenimis apie pareiÅ¡kėjos gaunamÄ netekto darbingumo pensijÄ (19-21 b. l.).

Gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų (toliau – turtas) deklaravimÄ , taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimÄ , aukojant politinėms partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti gavimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas (toliau – Turto deklaravimo įstatymas). Asmenų, deklaruojančių turtÄ ir pajamas, sÄ raÅ¡as pateiktas Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1-36 punktuose.

Å iame sÄ raÅ¡e nurodyti ir gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramÄ , bei jų Å¡eimos nariai (2 straipsnio 24 punktas). Pagal Turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramÄ , ir jų Å¡eimos nariai savo turtÄ (įskaitant gautas pajamas) privalo deklaruoti tik savivaldybės administracijai pareikalavus. Tokie asmenys privalo deklaruoti Turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose iÅ¡vardintÄ bei pajamas (5 dalis).

Teismas, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad, nepriklausomai nuo to, jog Biržų rajono savivaldybės administracija, skirdama V. G. socialinę paÅ¡alpÄ , nepareikalavo deklaruoti Turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose iÅ¡vardinto turto ir pajamų, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjai paskirtos netekto darbingumo pensijos nelaikyti pajamomis, nurodytomis Socialinės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl Å¡ios priežasties teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiÅ¡kėjos teiginius, kad skiriant socialinę paramÄ , į jos gautÄ netekto darbingumo pensijÄ neturėjo bÅ«ti atsižvelgta, nes Å¡ių piniginių lėšų ji neprivalėjo nustatyta tvarka deklaruoti.

V. G. 2014-07-23 ir 2014-10-27 praÅ¡ymuose-paraiÅ¡kose piniginei socialinei paramai nurodydavo, kad ji turi 11 000 Lt (3 186 Eur) virÅ¡ijantį įsiskolinimÄ Â už bÅ«sto Å¡ildymÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie Biržų rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtas civilines bylas dėl V. G. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal UAB „LITESKO“ filialo „Biržų Å¡iluma“ pareiÅ¡kimus ir ieÅ¡kinius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, reguliuojančias iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto, iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius raÅ¡tus gali bÅ«ti nukreiptas ir į skolininko gaunamas pensijas, nagrinėjamu atveju - į pareiÅ¡kėjos gaunamÄ netekto darbingumo pensijÄ .

Teismas, remdamasis Socialinės paramos įstatymu, sprendžia, kad Å¡iame teisės akte nėra įtvirtinta teisės normų, nustatančių, jog apskaičiuojant pajamas, į kurias atsižvelgiama skiriant socialinę paramÄ , Å¡ios pajamos bÅ«tų mažinamos gavėjo skolinių įsipareigojimų dydžiu. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad Socialinės paramos skyrius į V. G. pajamas, apskaičiuojamas dėl jos teisės į socialinę paÅ¡alpÄ , įskaitydamas pareiÅ¡kėjai paskirtÄ 70,23 Eur (242,50 Lt) dydžio netekto darbingumo pensijÄ , Socialinės paramos įstatymo nuostatų nepažeidė.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimÄ Nr. 538, ginčo laikotarpiu valstybės remiamų pajamų dydis buvo 350 Lt per mėnesį.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytÄ aplinkybę, daro iÅ¡vadÄ , jog Socialinės paramos skyrius, 2014 m. liepos 24 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 28 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuodamas, kad V. G., kaip vieno gyvenančio asmens, vidutinės mėnesio pajamos yra 242,50 Lt, skirtumas tarp valstybės remiamų ir vidutinių mėnesio pajamų yra 107,50 Lt (31,13 Eur), o skiriama socialinė paÅ¡alpa - 107,50 Lt (31,13 Eur), teisingai nustatė aukščiau nurodytus administracinius aktus pagrindžiančias faktines aplinkybes.

Gero administravimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo institucijos,   kurioms priskiriama ir Biržų rajono savivaldybės administracija bei jos struktūrinis padalinys - Socialinės paramos skyrius, priimdamos administracinius sprendimus, priskirtas funkcijas vykdytų rūpestingai, nešališkai, objektyviai bei veiktų taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasis visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjekto priimamas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, jog ne kiekvienas administracinės procedÅ«ros pažeidimas nulemia priimto administracinio akto neteisėtumÄ . Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog individualus administracinis aktas yra neteisėtas, bÅ«tina nustatyti pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , pažeidimus. Byloje nustatyta, kad Socialinės paramos skyrius sprendimus skirti V. G. 107,50 Lt (31,13 Eur) dydžio socialinę paÅ¡alpÄ grindė Socialinės paramos įstatymu, tačiau konkrečių Å¡io įstatymo teisės normų nenurodė.

Socialinės paramos įstatymo nuostatų, reguliuojančių socialinės paramos skyrimÄ , aiÅ¡kinimÄ Biržų rajono savivaldybės administracija pareiÅ¡kėjai pateikė 2014-09-18 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinės paÅ¡alpos dydžio“. Teismo vertinimu, Å¡iame dokumente Biržų rajono savivaldybės administracija, remdamasi Socialinės paramos įstatymo nuostatomis, aiÅ¡kiai ir suprantamai paaiÅ¡kino, nuo ko priklauso asmeniui teikiamos socialinės paramos dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (44 b. l.).

Teismas sprendžia, kad nurodytas 2014 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) trÅ«kumas leido pareiÅ¡kėjai nustatyti aplinkybes ir suprasti motyvus, kuriais remdamasis, Socialinės paramos skyrius ginčo laikotarpiu skyrė jai 107,50 Lt ( 31,13 Eur) dydžio socialinę paÅ¡alpÄ , bei nesutrukdė kreiptis teisminės gynybos. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte įtvirtinto savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklos skaidrumo principo nepažeidė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnis nustato, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramÄ nedarbo, ligos, naÅ¡lystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis valstybė iÅ¡reiÅ¡kia savo socialinį pobÅ«dį, o socialiniam aprÅ«pinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie iÅ¡laikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirÅ«pinti iÅ¡ darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprÅ«pinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės iÅ¡reiÅ¡kia visuomenės solidarumo idėjÄ ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų.

Be to, Konstitucinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiÅ¡kinimÄ , jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimÄ , todėl valstybėje veikiantis socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi sudaryti prielaidas ir paskatas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirÅ«pinti savo ir savo Å¡eimos gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija ir neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, nesistengti ieÅ¡koti galimybių užtikrinti sau ir savo Å¡eimai žmogaus orumÄ atitinkančias gyvenimo sÄ lygas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).

Teismo posėdyje V. G. pripažino, kad jai be socialinės paÅ¡alpos 2014 m. kovo mėn. buvo suteikta 50 Lt , o 2015 m. balandžio mėn. - 15 Eur piniginė parama vaistų įsigijimui, be to, jai skiriama kompensacija bÅ«sto Å¡ildymui. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Biržų rajono savivaldybės administracija, siekdama suteikti pareiÅ¡kėjai bÅ«tinÄ socialinę pagalbÄ , iÅ¡naudoja visas teisėtas priemones. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylÄ nenustatyta, jog Biržų rajono savivaldybės administracija ir jos struktÅ«rinis padalinys Socialinės paramos skyrius, 2014-07-01 -2015-01-01 laikotarpiu priimdami V.

G. praÅ¡ymus-paraiÅ¡kas skirti socialinę paÅ¡alpÄ , nagrinėdami jas ir priimdami sprendimus dėl socialinės paÅ¡alpos, bÅ«tų pažeidę teisės aktus, reglamentuojančius piniginės socialinės paramos skyrimÄ . Nenustačius CK 6.246 straipsnyje numatytos vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų vietos savivaldybės vieÅ¡ajai atsakomybei kilti, daroma iÅ¡vada, kad V. G. reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos V.

G. skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Biržų rajono savivaldybei atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                        Dalytė Zlatkuvienė                                                                      Â