e7764ada-2027-44ea-9e04-c1928620b8f3 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1889-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01208-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 09 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas A. G. nurodė, kad jis nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. liepos 24 d. buvo periodiÅ¡kai kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sÄ lygas.

Buvo kalinamas perpildytose kamerose, po 4-5 asmenis, kur buvo neužtikrintas minimalus gyvenamasis kameros plotas, ypač atėmus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kamerose nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, neįrengta ventiliacija, didelė drėgmė, pelėsis. Sanitariniai mazgai nuo kameros neizoliuoti, sklinda smarvė, ventiliacijos nėra. Visa tai žemino jo orumÄ , sukėlė fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ .

PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, jog tualetas nebuvo iki galo atitvertas kamerose Nr. 100,93, sklisdavo blogas kvapas, kameroje Nr. 93 pelėsis, ji Å¡alta, drėgnos grindys, dėl higienos sÄ lygų kitose kamerose pretenzijų neturi, tačiau visose kamerose teko per mažai ploto. PraÅ¡o priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Kaip matyti iš 2017-08-14 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus pažymos „Dėl A. G.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuotas 2017-03-24 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2017-07-24. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 27,12,89,10, 45,26,100,93, kameroje būdavo 1-5 asmenys.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,66 kv. m iki 17,3 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose buvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. 2017-03-04 atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 27 oro temperatÅ«ra, dirbtinė apÅ¡vieta, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu, kitokios ventiliacijos įrengimas nėra galimas dėl pastato statuso.

Kamerose ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį atliekamas pagrindinis valymas, vykdomas profilaktinis aplinkos kenksmingumo Å¡alinimas. Galimybės padidinti natÅ«ralų apÅ¡vietimÄ nėra, kadangi dėl to reikėtų didinti langų angas, o pastatas yra įtrauktas į Lietuvos nekilnojamų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , tad tokie pakeitimai negalimi. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo A. G. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, neužtikrintos higienos normos gyvenamosiose kamerose.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2017-08-14 pažymos Nr. 60/09-29931 „Dėl A. G.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2017-03-24 iki 2017-*07-24. Pažymoje nurodyta, kokiÄ dienÄ , kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ .

IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 27,12,89,10,5,26,100,93 kalinamas 124 dienas, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,66 kv. m iki 17,3 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 124 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Tačiau, nors, kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , ir darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus, teismas taip pat įvertina tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tad Å¡ioje byloje kameros plotas taip pat vertintinas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas.

Ä®vertinus kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, darytina iÅ¡vada, jog kameroje Nr. 89 (kameros plotas 18,73 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 16,79 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,36 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 45 (kameros plotas 18,47 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 16,93 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,39 kv. m kameros ploto, kameroje Nr. 93 (kameros plotas 18,23 kv. m / kameros plotas be sanitarinio mazgo 17,26 kv. m), esant joje 5 asmenims, kiekvienam jų teko po 3,45 kv. m kameros ploto Kitose kamerose, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tam skaičiui kameroje esančių asmenų teko daugiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

Viso mažesnis nei 3,6 kv. m kameros ploto, atėmus sanitarinį mazgÄ , vienam asmeniui teko 15 dienų.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-08-16 pažymoje Nr. 61/04-1926 nurodyta, kad nuo 2017-03-24 iki 2017-07-24 pareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi su skundu į Å iaulių TI direktorių. 2017-04-12 pateiktas skundas dėl netinkamai suteikto telefoninio pokalbio. Dėl sÄ lygų kameroje skundų nepateikta. Pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-06-01 pažyma Nr. 62/08-168 „San. mazgų zonų kamerose lentelė“, kurioje nurodyta, jog kamerose Nr. 82,83,12,64,7,93,28,105,59 sanitarinių mazgų atitvarai mÅ«riniai ar iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, mažiausias aukÅ¡tis 1 m 84 cm. Pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos dezinfekcijos planas, duomenų, jog jis nebÅ«tų vykdomas, nėra.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. 2017-03-13 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, jog patikrinta kamera Nr. 27, oro temperatÅ«ra, dirbtinė apÅ¡vieta, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra. Susipažinus su pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorija matyti, jog jis, bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, skundėsi dėl bėrimo, rėmens, perÅ¡alimo nugaros skausmo.

Kad susirgimai bÅ«tų susiję su netinkamomis sÄ lygomis kameroje, nenurodė. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kÄ nurodo pareiÅ¡kėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiÅ¡kėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau tai paneigta bylos medžiaga. Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas visas 124 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam buvo užtikrinamas minimalus kameros gyvenamasis plotas, bet teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas 15 dienų buvo laikomas sÄ lygomis, kai jam nebuvo užtikrinamas pakankamas kameros gyvenamasis plotas, kai kameros plotas skaičiuojamas, iÅ¡ jo atimant plotÄ , kurį užima sanitarinis mazgas.

Tačiau pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus, tad teisės aktų reikalavimus atsakovas nepažeidė, pareiÅ¡kėjui visÄ laikÄ teko daugiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, tačiau teismas visi tik laikosi pozicijos, jog 15 dienų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, sanitarinis mazgas ir esantys kameroje baldai (nors jų pertekliaus nenustatyta, pareiÅ¡kėjas dėl to skundo neteikė) ribojo pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvę daugiau, nei yra bÅ«tina.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iÅ¡ dalies paneigtas, nustatyta, jog kameroje Nr. 27 pažeidimų nėra, tačiau pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu ir nenurodė, kad Å¡ioje kameroje bÅ«tų pažeidžiamos higienos normos. Teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamojoje kameroje, nei buvo atliekami patikrinimai kitose kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Ä®vertinus tai, jog dėl pastato statuso kaip saugomos nekilnojamos kultÅ«ros vertybės Å iaulių tardymo izoliatoriuje kapitalinis remontas ar rekonstrukcija yra negalimi, tad langų didinimas yra negalimas, teismas nenustatė teisės aktų pažeidimų, susijusių su nepakankamu natÅ«raliu apÅ¡vietimu. Å is trÅ«kumas yra kompensuojamas tinkamu dirbtiniu apÅ¡vietimu. Taip pat Å iaulių tardymo izoliatoriuje nėra galimybės įrengti mechaninę ventiliacijos sistemÄ , kameros vėdinamos per langÄ .

Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl iÅ¡ sanitarinio mazgo sklindančios smarvės laikytini įrodytais.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų visÄ laikÄ laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose, prastos higienos sÄ lygos kamerose ir kt.) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui kurį, trumpÄ laikÄ , iÅ¡ viso 15 dienų nebuvo užtikrintas pakankamas kameros plotas, tačiau visÄ laikÄ buvo užtikrinamas minimalus kameros plotas (3,6 kv. m kameros ploto, neatmetus sanitarinio mazgo užimamo ploto), kitos sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiama jo teisė į pakankamÄ gyvenamÄ jį plotÄ , buvo trumpas, tik 15 dienų, ir su pertraukomis, bei kad Å¡is pažeidimas nebuvo žymus, pareiÅ¡kėjui teko Å¡ias dienas virÅ¡ 3,36 kv. m kameros ploto, atmetus sanitarinio mazgo plotÄ , pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiÅ¡kėjui priteistinas 30 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 30 (trisdeÅ¡imt) Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius