e774697a-c582-488a-89bb-a14466bf792b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD95E53C">Nr. eI-1862-815/2017</a> Administracinė byla Nr. I-1962-815/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00594-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas A. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1– 7), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skunde nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. LukiÅ¡kių TI-K prieÅ¡ jį buvo panaudota specialioji priemonė – suriÅ¡imas, nors jo manymu, to nebuvo pagrindo daryti. 2.1. Specialios priemonės taikymo metu, jam skaudėjo rankos, po to negalėjo jų valdyti. 2.2. Teigia, kad buvo muÅ¡amas, kankinamas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų, dėl ko patyrė orumo pažeminimÄ , kentė skausmus. 2.3. IÅ¡dėsto specialiųjų priemonių panaudojimo galimybes ir tvarkÄ , nurodo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias specialiųjų priemonių panaudojimÄ , remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Bouyvid prieÅ¡ BelgijÄ ) 2.4.

Mano, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, jį suriÅ¡dami ir laikydami suriÅ¡tu pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2.5. Pabrėžia, kad specialiosios priemonės gali bÅ«ti naudojamos tik iÅ¡imtiniais, teisės aktų nustatytais atvejais ir jų naudojimas privalo bÅ«ti nutrauktas, kai iÅ¡nyksta jų panaudojimo pagrindai. 2.6. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl nurodytų aplinkybių (specialiosios priemonės panaudojimo) jis patyrė neturtinę žalÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, t. y. kankinosi, patyrė kančias, didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata ir savijauta. 2.7.

Dėl susidariusios situacijos su skundu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių, kuris 2017 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-1248 nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. siekiant užkardinti neprognozuojamus veiksmus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo panaudota specialioji priemonė – suriÅ¡imas, nes pareiÅ¡kėjas pradėjo elgtis neadekvačiai, triukÅ¡mavo, prižiÅ«rėtojui pareikalavus nusiraminti ir įspėjus apie specialiųjų priemonių panaudojimÄ , pareiÅ¡kėjas nereagavo, grasino nusižudyti. 2.8.

Pažymi, kad Seimo kontrolieriui pateiktame Stebėjimo lape užfiksuota, kad pareiškėjas nusiramino 6.34 val., tačiau išbuvo surištas iki 7.30 val., po specialiųjų priemonių naudojimo apžiūrėtas medikų – konstatuoti rankų riešų bei nugaros paraudimai. Apžiūros metu pareiškėjas elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, todėl nuvežtas į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kur jam paskirtas gydymas. 2.9. Pareiškėjas, remdamasis Seimo kontrolieriaus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, akcentuoja, kad buvo laikomas surištas ilgiau nei to reikalauja teisės aktais, t. y. net išnykus specialiosios priemonės panaudojimo pagrindui – pareiškėjui nusiraminus.

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 17–21).

1. Dėl 2017 m. rugpjūčio 8 d. įvykių 1.1. Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus (toliau – APS) budinčios pamainos Nr. 1 korpuso vyresnioji 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 6.56-22/2 „Dėl suriÅ¡imo priemonių panaudojimo“, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 2.20 val. pareiÅ¡kėjas nesilaikė LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės reikalavimų, t. y. nakties metu garsiai Å¡aukė ir triukÅ¡mavo, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, elgėsi įžūliai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino susižaloti.

Korpuso vyresnioji pažymėjo, kad įvykis buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi. 1.2. PareiÅ¡kėjas buvo įspėtas, kad jam nenutraukus neteisėtų veiksmų, prieÅ¡ jį bus panaudotos suriÅ¡imo priemonės, siekiant apsaugoti suimtojo sveikatÄ , gyvybę bei užkardyti jo neprognozuojamus veiksmus. 1.3. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 3.30 val. panaudotos suriÅ¡imo priemonės iki suimtojo (nuteistojo) nusiraminimo, bet ne ilgiau kaip 4 valandoms. Nutraukus suriÅ¡imo priemonių naudojimÄ , pareiÅ¡kėjas apžiÅ«rėtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialisto ir grÄ Å¾intas į kamerÄ .

PareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, bet pastarasis tai padaryti atsisakė. Pažymi, kad APS budinčios pamainos Nr. 1 prižiÅ«rėtojas, kuris apie įvykį pranešė korpuso vyresniajai pateikė analogiÅ¡ko turinio tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 6.56-22/4 dėl minėtos situacijos. AnalogiÅ¡ko pobÅ«džio tarnybiniai praneÅ¡imai Nr. 6.56-22 ir Nr. 6.56-22/1 buvo suraÅ¡yti ir APS budinčiosios pamainos Nr. 1 korpuso vyresniojo ir prižiÅ«rėtojo. TÄ pačiÄ dienÄ APS budinčios pamainos direktoriaus budintysis padėjėjas, korpuso vyresnioji, korpuso vyresnysis bei prižiÅ«rėtojas pasirašė aktÄ Nr. 6.56-22/3 „Dėl suriÅ¡imo priemonių panaudojimo“. 2017 m. rugpjūčio 8 d.

LukiÅ¡kių TI-K užregistruotas Nuteistojo (suimtojo), kuriam taikomos suriÅ¡imo priemonės, stebėjimo lapas Nr. 51-4102, kurį pildė prižiÅ«rėtojas. 1.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad po suriÅ¡imo priemonių panaudojimo, palydėjus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , bendrosios praktikos slaugytoja surašė Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymÄ , kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis yra paraudimai nugaros ir abiejų riešų srityse.

2. APS budinčios pamainos Nr. 1 korpuso vyresnysis ir prižiÅ«rėtojas surašė protokolÄ Nr. 57-340 „Dėl suimtojo atsisakymo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu“, kuriame nurodė, jog suimtasis pažeidė suėmimo vykdymo reikalavimus ir atsisakė pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, tačiau žodžiu nurodė, kad savo veiksmų administracijai paaiÅ¡kinti neprivalo.

3. Surišimo priemonės pareiškėjui nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuo 3.30 val. iki 7.30 val. buvo naudojamos teisėtai, t. y. vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta tai, kad surišimo priemonės naudojamos aplinkybėmis, kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti. Be to, surišimo priemonės naudojimas atitiko Surišimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-324 „Dėl surišimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus.

4. Dėl suimtųjų ir nuteistųjų priežiÅ«ros bei pareigÅ«nų elgesio 4.1. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. 4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikras suimtųjų/ nuteistųjų asmenų privatumas, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

5. Dėl neturtinės žalos 5.1. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo, todėl reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės sÄ skaita. 5.2. Pabrėžia, kad sprendžiant žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . 5.3.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ . atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. III PareiÅ¡kėjas A. U. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės atsiliepimÄ (b. l. 61-67), kuriame, detaliai pateikdamas bylos faktines aplinkybes bei aptardamas teisinį reguliavimÄ , praÅ¡o tenkinti jo skundÄ .

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a : I Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. APS budinčiosios pamainos Nr. 1 korpuso vyresnioji Č. B. 2017 m. rugpjūčio 8 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 6.56-22/2 „Dėl suriÅ¡imo priemonių panaudojimo“ (b. l. 27), kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 2.20 val. priežiÅ«ros poste Nr. 18 budėjęs prižiÅ«rėtojas T. A. pranešė jai, kad kameroje Nr. 318 esantis suimtasis A. U. nesilaikė LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkės (b. l. 52-53), patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d.

įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ (b. l. 51), reikalavimų, t. y. nakties metu garsiai šaukė, triukšmavo. Korpuso vyresnioji taip pat nurodė, kad, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 5 dalimi, minėtas pareigūnas pareikalavo, kad suimtasis nusiramintų, bet pastarasis reikalavimų nevykdė, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susižaloti.

Korpuso vyresnioji pažymėjo, kad įvykis buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi Nr.

3. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad apie įvykį praneÅ¡ta direktoriaus budinčiajam padėjėjui D. V.. Suimtasis A. U. buvo įspėtas, kad prieÅ¡ jį bus panaudotos suriÅ¡imo priemonės, jeigu jis nenutrauks neteisėtų veiksmų. Siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , gyvybę bei užkardyti jo neprognozuojamus veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121 straipsnio 2 dalies 3 punktu (kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti), 2017 m. rugpjūčio 8 d. 3.30 val. buvo panaudotos suriÅ¡imo priemonės, kurių naudojimas buvo nutrauktas tos pačios dienos 7.30 val. remiantis SuriÅ¡imo priemonių naudojimo tvarkos apraÅ¡o 16 punktu (suriÅ¡imo priemonė taikoma suimtojo nusiraminimo, bet ne ilgiau kaip 4 valandas).

Suimtasis buvo apžiÅ«rėtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialisto ir grÄ Å¾intas į kamerÄ Nr. 318. Tarnybiniame praneÅ¡ime korpuso vyresnioji taip pat nurodė, kad specialioji priemonė – suriÅ¡imas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ buvo naudojama priežiÅ«ros poste Nr. 12, kameroje Nr. 213. Suimtajam buvo suteikta teisė pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė. 2. 2017 m. rugpjūčio 8 d. APS budinčiosios pamainos Nr. 1 prižiÅ«rėtojas T. A. (T. A.) pateikė analogiÅ¡ko turinio tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 6.56-22/4 (b.

 l. 28), kuriame nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 2.15 val., budėdamas priežiūros poste Nr. 18, jis pastebėjo, kad kameroje Nr. 318 esantis suimtasis A. U. nesilaiko Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės reikalavimų, t. y. nakties metu garsiai šaukia, triukšmauja. Prižiūrėtojas T. A. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad jis, vadovaudamasis Statuto 25 straipsnio 5 dalimi, pareikalavo, kad suimtasis nusiramintų, bet pastarasis reikalavimų nevykdė, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susižaloti.

Apie įvykį prižiÅ«rėtojas pranešė korpuso vyresniajai. Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad, siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , gyvybę bei užkardyti jo neprognozuojamus veiksmus, direktoriaus budinčiojo padėjėjo nurodymu, vadovaujantis BVK 121 straipsnio 2 dalies 3 punktu (kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti) 2017  m.  rugpjūčio  8  d. apie 3.30 val. buvo panaudotos suriÅ¡imo priemonės. Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat pažymėta, kad kameroje Nr. 318 suimtasis buvo laikomas vienas, suimtajam A.

U. buvo suteikta teisė pasiaiškinti raštu, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė.

3. APS budinčiosios pamainos Nr. 1 direktoriaus budintysis padėjėjas D. V., korpuso vyresnioji Č. B., korpuso vyresnysis D. P. bei prižiÅ«rėtojas T. A. pasirašė 2017 m. rugpjūčio 8 d. aktÄ Nr. 6.56-22/3 „Dėl suriÅ¡imo priemonių panaudojimo“ (b. l. 31), kuriame pateikė analogiÅ¡ko turinio informacijÄ kaip ir aukščiau nurodytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose.

4. Lukiškių TI-K 2017 m. rugpjūčio 8 d. užregistruotas Nuteistojo (suimtojo), kuriam taikomos surišimo priemonės, stebėjimo lapas Nr. 51-4102 (b. l. 32), kurį pildė prižiūrėtojas D. M. (D. M.).

5. APS budinčiosios pamainos Nr. 1 korpuso vyresnysis D. P. pateikė 2017  m. rugpjūčio 8 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 6.56-22 (b. l. 29), kuriame nurodė, jog 2017  m.  rugpjūčio 8 d. apie 3.30 val. prieÅ¡ suimtÄ jį A. U. buvo panaudota specialioji priemonė – suriÅ¡imas, fiksuojant jį prie lovos, specialiai tam įrengtoje patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste Nr.

12. Stebėti pareiÅ¡kėjo elgesį suriÅ¡imo priemonės naudojimo metu buvo paskirtas prižiÅ«rėtojas D. M.. Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, jog apie 7.30  val. suimtajam A. U. atsisakius ketinimo žalotis, suriÅ¡imo priemonių panaudojimas buvo nutrauktas. Po suriÅ¡imo priemonių panaudojimo suimtasis A. U. buvo nuvestas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai, po kurios iÅ¡raÅ¡ytas Medicininis pažymėjimas Nr. 56-166. 6. 2017 m. rugpjūčio 8 d. APS budinčiosios pamainos Nr. 1 prižiÅ«rėtojas D. M. pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 5.56-22/1 (b. l. 30), kuriame nurodė, jog 2017  m.  rugpjūčio 8 d. apie 3.30 val. prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ panaudota specialioji priemonė – suriÅ¡imas, fiksuojant jį prie lovos, specialiai tam įrengtoje patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste Nr.

12. Å ios priemonės panaudojimas nutrauktas tÄ pačiÄ dienÄ apie 7.30 val., kai pareiÅ¡kėjas atsisakė ketinimo žalotis. Po suriÅ¡imo priemonių panaudojimo pareiÅ¡kėjas nuvestas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ medicininei apžiÅ«rai, po kurios iÅ¡raÅ¡ytas Medicininis pažymėjimas Nr.  56-166.

7. Po suriÅ¡imo priemonių panaudojimo pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 7.30 val. palydėtas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , kur bendrosios praktikos slaugytoja I. J. surašė Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymÄ Nr. 95-166 (b. l. 39). Minėtoje pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis yra paraudimai nugaros ir abiejų riešų srityse.

8. APS budinčiosios pamainos Nr. 1 korpuso vyresnysis D. P. ir prižiÅ«rėtojas D. M. 2017 m. rugpjūčio 8 d. surašė protokolÄ â€žDėl suimtojo atsisakymo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu“ Nr. 57-340 (b. l. 33), kuriame nurodė, jog suimtasis A. U., gim. 1963 m, pažeidė suėmimo vykdymo reikalavimus ir atsisakė pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, nurodydamas žodžiu, jog žodžiu ar raÅ¡tu savo veiksmų administracijai paaiÅ¡kinti neprivalo.

9. TÄ pačiÄ dienÄ APS budinčiosios pamainos Nr. l korpuso vyresnioji Č. B. ir prižiÅ«rėtojas T. A. surašė protokolÄ â€žDėl kratos atlikimo“ Nr. 51-4103 (b. l. 34), kuriame pažymėjo, jog 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 3.15 val. suimtajam A. U., gim. 1963 m., buvo atlikta asmens visuminė krata ir daiktų patikrinimas. Kratos metu jokių daiktų iÅ¡imta nebuvo.

10. Vaizdo ir garso fiksavimo, panaudojant vaizdo registratorių, apskaitos žurnale (b.  l. 35–36) nėra užregistruotos 2017 m. rugpjūčio 8 d. vaizdo medžiagos, susijusios su pareiškėju.

11. Apie suriÅ¡imo priemonės panaudojimÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ 2017 m. rugpjūčio 14 d. raÅ¡tu Nr. 9-8903 (b. l. 37, 38) informuotas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroras M. J.. Prokurorui praneÅ¡ta, kad A. U. kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis yra paraudimai nugaros ir abiejų riešų srityse.

12. Atlikus tarnybinio tyrimo metu surinktos dokumentinės medžiagos analizę, o taip pat atsižvelgus į visas tyrimui reikšmingas aplinkybes 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 24-5568 (b. l. 22–26) nustatyta, kad suimtasis A. U., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo priežiūros poste Nr. 18, kameroje Nr. 318, 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 2.20  val. nesilaikė Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės 14 punkto reikalavimų, t. y. miegui skirtu laiku garsiai šaukė, triukšmavo.

Suimtasis tai pat nevykdė reikalavimų nusiraminti, elgėsi įžūliai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino susižaloti. PareiÅ¡kėjas tokiais savo veiksmais taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų elgesio taisyklių 5 ir 6 punktus. 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 24-5568 (b. l. 22–26) nustatyta, kad suriÅ¡imo priemonės prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuo 3.30 val. iki 7.30 val. buvo naudojamos teisėtai, t. y. vadovaujantis BVK 121 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu suriÅ¡imo priemonių panaudojimÄ tokiomis aplinkybėmis, kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti.

Šios surišimo priemonės naudojimas atitiko Surišimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-324, reikalavimus.

13. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-1248 (b. l. 9-12) konstatavo, kad surišimo priemonių naudojimas buvo nutrauktas 7.30 val., t. y. surišimo priemonė pareiškėjui buvo taikyta keturias valandas. Šioje pažymoje nurodoma, kad Seimo kontrolieriui pateiktame Stebėjimo lape užfiksuota, jog pareiškėjas nusiramino 6.34 val., tačiau išbuvo surištas iki 7.30 val. Be to, nurodoma, kad po specialiųjų priemonių naudojimo pareiškėjas buvo apžiūrėtas medikų; konstatuoti rankų riešų bei nugaros paraudimai; apžiūros metu pareiškėjas ir vėl elgėsi neadekvačiai bei agresyviai, todėl buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kur jam buvo paskirtas gydymas.

14. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyrius 2018 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 24-1822 (b. l.

40) informavo LukiÅ¡kių TI-K Personalo skyrių apie ankstesnius pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus (skundus) dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“ 3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 2.20 val. kameroje Nr. 318 esantis suimtasis A.

U. nesilaikė Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės (b. l. 52-53), patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ (b. l. 51), reikalavimų, t. y. nakties metu garsiai šaukė, triukšmavo; kad pareigūnai pareikalavo, jog suimtasis nusiramintų, bet pastarasis reikalavimų nevykdė, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susižaloti; kad suimtasis A.

U. buvo įspėtas, jog prieÅ¡ jį bus panaudotos suriÅ¡imo priemonės, jeigu jis nenutrauks neteisėtų veiksmų; kad siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , gyvybę bei užkardyti jo neprognozuojamus veiksmus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 2 dalies 3 punktu (iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija) (kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti), 2017 m. rugpjūčio 8 d. 3.30 val. buvo panaudotos suriÅ¡imo priemonės, kurių naudojimas buvo nutrauktas tos pačios dienos 7.30 val. remiantis SuriÅ¡imo priemonių naudojimo tvarkos apraÅ¡o 16 punktu (suriÅ¡imo priemonė taikoma suimtojo nusiraminimo, bet ne ilgiau kaip 4 valandas) (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1-6, 8, 12 punktus). Tai, kad suriÅ¡imo priemonės buvo panaudotos esant bÅ«tinybei (pareiÅ¡kėjas bandė žudytis ar susižaloti), kad jų panaudojimo trukmė nevirÅ¡ijo teisės aktuose nustatytų valandų, ginčo nėra. Tačiau pareiÅ¡kėjas mano, kad jos buvo panaudotos neproporcingai, t. y. ilgiau negu reikėjo, nes jis nusiramino 6.34 val., o iÅ¡buvo suriÅ¡tas iki 7.30 val. (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktÄ ), be to, jam buvo padaryta žala sveikatai, t. y. pareiÅ¡kėjo kÅ«no sužalojimų pobÅ«dis buvo paraudimai nugaros ir abiejų riešų srityse (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktÄ ). Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo vertinimu. Tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 4D-2017/1-1248 (b. l. 9-12) pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas nusiramino 6.34 val., o iÅ¡buvo suriÅ¡tas iki 7.30 val. (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktÄ ), nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas jau 6.34 val. turėjo bÅ«ti atriÅ¡tas. Teismas, įvertinęs, kad ir po atriÅ¡imo pareiÅ¡kėjas vėl elgėsi neadekvačiai bei agresyviai, todėl buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, kur jam buvo paskirtas gydymas, daro iÅ¡vadÄ , jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai elgėsi pagal aktų nustatytus reikalavimus, jų taikyta suriÅ¡imo priemonė buvo adekvati, proporcinga pareiÅ¡kėjo elgesiui.

Be to, teismo vertinimu, padaryti sužalojimai pareiškėjui taip pat buvo proporcingi jo elgesiui. Todėl, teismo vertinimu, Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti šioje administracinėje byloje nėra nustatyta nei neteisėtų veiksmų, nei žalos, padarytos pareiškėjui.

4. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo A. U. skundo nėra teisinio pagrindo tenkinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis