2013-06-11 Nr. AB-2336-3-61-3-00093-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444-547/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00093-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 58 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“, UAB „G4S Lietuva“, AB „DNB bankas“ skundus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Eurocash 1“, UAB „First Data Lietuva“) dėl nutarimo dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. UAB „G4S Lietuva“ 2013 m. balandžio 18 d. prašymu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties pakeitimo, prašė:

1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimant mažiau varžančias ir proporcingesnes procesines alternatyvas: bylos nagrinėjimą uždaruose teismo posėdžiuose arba draudimą daryti bylos medžiagos kopijas bet neribojant galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) atlikto tyrimo bylos medžiaga;

2) leisti UAB „G4S Lietuva“ susipažinti su Konkurencijos tarybos į bylą Nr. 1-1980-121/2013 pateikta Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga;

3) įpareigoti Konkurencijos tarybą pateikti į bylą konfidencialia pripažintos Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos turinį ir įrodomąją vertę atitinkančius dokumentus.

2013 m. balandžio 18 d. prašymu UAB „G4S Lietuva“ skundė 2013 m. kovo 29 d. nutartį, todėl prašymas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 1 dalimi, laikytinas atskiruoju skundu, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi priimti atsisakė.

Teismas nurodė, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, o to paties ABTĮ skirsnio 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-207/2008 išaiškino, kad proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ 51 straipsnis, kuriame teismo nutarties neteikti duomenų susipažinti ir kopijuoti apskundimas nėra numatytas. Vadinasi, motyvai dėl tokios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas.

UAB „G4S Lietuva“ 2013 m. balandžio 18 d. atskiruoju skundu skundė teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, kuria Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos dalis bei paaiškinimai pripažinti neviešais, neteiktinais susipažinti ir kopijuoti. Priėmus minėtą nutartį, byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su tokia nutartimi bylos proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą atsisakyta priimti, kaip paduotą dėl teismo nutarties, kuri pagal ABTĮ nuostatas yra neskundžiama. Atsisakius priimti 2013 m. balandžio 18 d. atskirąjį skundą, nėra pagrindo tenkinti 2-ąjį ir 3-ąjį UAB „G4S Lietuva“ prašymus.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (XX t., b. l. 79–84), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti nagrinėti 2013 m. balandžio 18 d. pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ pateiktą prašymą.

Teigia, kad jo prašymą buvo atsisakyta priimti vienu motyvu, t. y. teigiant jog tai ne prašymas, o atskirasis skundas. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, jog „G4S Lietuva“ pateiktas prašymas buvo laikomas atskiruoju skundu dėl 2013 m. kovo 29 d. nutarties panaikinimo, kadangi pareikštas prašymas yra savarankiškas ir pareikštas pagal ABTĮ 53 straipsnio reikalavimus. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės.

Nurodo, jog ignoruojant 2013 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. balandžio 18 d. prašymų argumentus be pagrindo Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas atleidžiami nuo pareigos pagrįsti, jog tam tikra informacija yra komercinė paslaptis, o ne informacija, kurią siekiama nuslėpti. Taip pat pažymi, kad teismas nesprendė klausimo dėl įpareigojimo Konkurencijos tarybą pateikti įrodymus, atitinkančius įstatyme keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą prašo minėto atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

1. Nurodo, kad UAB „G4S Lietuva“ skundžia pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl 2013 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dalis Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos buvo pripažinta nevieša, uždraudžiant pareiškėjams su ja susipažinti ir daryti jos kopijas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą priimti minėtą atskirąjį skundą jau po to, kai administracinė byla I-1980-121/2013 buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme iš esmės.

2. Teigia, jog sutinka su tuo, jog priskirdamas dalį bylos medžiagoje esančių įrodymų konfidencialiai bylos daliai, Konkurencijos taryba (a) nesilaikė imperatyvių procedūrinių reikalavimų reglamentuojančių atitinkamų sprendimų priėmimą, (b) nevertino UAB „Eurocash 1“ ir kitų tyrimo metu apklaustų asmenų prašymų apsaugoti jų tariamas komercines paslaptis pagrįstumo bei dėl šių priežasčių (c) dalį surinktų įrodymų nepagrįstai pripažino saugotina komercine paslaptimi, tuo pačiu apribodama pareiškėjo teisę į gynybą ir kt. Tačiau pareiškėjas AB „Swedbank“ nepalaiko UAB „G4S Lietuva“ atskirojo skundo toje dalyje, kuria yra prašoma panaikinti 2012 m. balandžio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutartį bei priimti ir išnagrinėti ankstesnį prašymą. Bylos medžiagoje esantys procesiniai dokumentai (skundai) suponuoja, jog tiek pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“, tiek ir kiti pareiškėjai šioje byloje, teigia, jog neteisėti ir nepagrįsti Konkurencijos tarybos sprendimai dėl medžiagos įslaptinimo apribojo jų teisę į gynybą. Atitinkamai, ši aplinkybė skunduose yra nurodoma kaip savarankiškas skundžiamo Nutarimo panaikinimo pagrindas, remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

3. Pažymi, kad UAB „G4S Lietuva“ bandymas kvestionuoti informacijos įslaptinimo klausimus būtent pasiruošimo administracinės bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nepagrįstai iškraipė šioje byloje kilusio teisinio ginčo problematiką. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi tenkindamas Konkurencijos tarybos prašymą konfidencialia (ir pareiškėjams neteikiama) informaciją pripažino tą tyrimo medžiagą, kurią savo atliekamo tyrimo metu buvo užslaptinusi ir pati Konkurencijos taryba. Taigi pareiškėjų šioje byloje, įskaitant ir UAB „G4S Lietuva“, teisės minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo suvaržytos labiau, nei jos buvo suvaržytos nagrinėjant bylą Konkurencijos taryboje. Kitaip tariant, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo teisė į gynybą buvo pažeista nagrinėjant bylą ir priimant skundžiamą Nutarimą Konkurencijos taryboje. Jeigu teismas pripažintų, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai įslaptino dalį informacijos ir tai apribojo Pareiškėjo teisę į gynybą, tai būtų savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Nutarimą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Galimas atitinkamos medžiagos „išslaptinimas” rengiantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje šio pareiškėjo teisių pažeidimo retroaktyviai nepašalintų.

4. Taip pat mano, jog nepaisant to, kad UAB „G4S Lietuva“ teismui pateiktas dokumentas yra pavadintas „prašymu“, savo esme jis išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas UAB „G4S Lietuva“ 2013 m. balandžio 18 d. prašymą pagrįstai kvalifikavo kaip atskirąjį skundą dėl 2013 m. kovo 29 d. nutarties. Kartu pažymi, jog pareiškėjo poziciją nepalaikyti UAB „G4S Lietuva“ atskirojo skundo prašymų įtakoja ir ta aplinkybė, jog ginčas dėl skundžiamo Nutarimo pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisinas inter alia vertino ir tai, kokiomis aplinkybėmis Konkurencijos taryba priėmė sprendimus reikšmingą dalį bylos medžiagos laikyti nevieša. Pareiškėjo supratimu, šio vertinimo rezultatai turėtų atsispindėti ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Atitinkamai, UAB „G4S Lietuva“ inicijuojamas ginčas prarado savo teisinę reikšmę, o atskirojo skundo prašymų tenkinimas prieštarautų procesinio ekonomiškumo principui.

Pareiškėjai AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“ atsiliepimuose į pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą prašo minėto atskirojo skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju spręstina, ar Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą susijusį su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, kuria tam tikra bylos medžiaga buvo pripažinta nevieša.

Pažymėtina, kad teismo nutartis yra priimta vadovaujantis ABTĮ 12 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

ABTĮ 12 straipsnio 2 dalis reglamentuoja teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama. Pažymėtina, jog proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ 51 straipsnis, kuriame numatyta, kad šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti; dėl to teismas priima nutartį (ABTĮ 51 str. 2 d.). Tokia teisės normų aiškinimo pozicija yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-207/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-476/2012).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi sprendė atsakovo prašymą pripažinti pateiktą medžiagą nevieša ir kurios atskleidimas tretiesiems asmenims gali būti žalingas.

Teismas taikė ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti klausimo iš esmės, nes ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatuose nustatytos bylą nagrinėjančio teismo priimamos nutartys yra neskundžiamos, jomis išsprendžiami klausimai priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai (žr. LVAT 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-441/2012), tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis).

Priėmus minėtą nutartį, byla buvo nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su tokia nutartimi bylos proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Būtent tuomet bus vertinamas ir ginčijamos nutarties pagrįstumas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės norma, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė