2025-12-10 Nr. AB-22382-3-62-3-03552-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-649-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03552-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. S.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kagneta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VDI, atsakovas) Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus K. Š. (toliau – ir Inspektorius) 2023 m. spalio 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. LP (toliau – ir Aktas) ir 2023 m. lapkričio 24 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr. SD-129-27476 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2020 m. vasario 20 d. įvykio nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu susižalojo UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S. (toliau – ir nelaimingas atsitikimas). Bendrovės direktoriaus sudaryta dvišalė komisija (toliau – ir Komisija) ištyrė nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir surašė 2020 m. vasario 28 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą N-1 (toliau – ir 2020 m. vasario 28 d. aktas), kurį patikrino atsakovo atstovas ir nepareiškė jokių prieštaravimų. Kauno skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 8 d. potvarkiu neteisėtai pavedė inspektoriui E. Š. (toliau – ir Tyrėjas) atlikti šio įvykio darbe tyrimą, kurį atlikęs, Tyrėjas surašė neteisėtą 2020 m. spalio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir 2020 m. spalio 30 d. aktas), kuriame aprašė kitokias nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir įvardijo kitas nelaimingo atsitikimo priežastis, nei Komisija. Bendrovė nesutiko su Tyrėjo padarytomis išvadomis ir jas skundė, tačiau Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. SD-129-843 „Dėl UAB „Kagneta“ prašymo panaikinti valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. 2020-10-30 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1“ (toliau – ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimas) nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti.

2.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3797-644/2021 (toliau – ir Teismo sprendimas) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino 2020 m. spalio 3 d. aktą, 2021 m. sausio 19 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-315-552/2023 (toliau – ir LVAT nutartis) Teismo sprendimą paliko galioti. Įsiteisėjus Teismo sprendimui, nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo baigtas, nes teismas negrąžino bylos Inspekcijai, kad ši tyrimą atliktų iš naujo. Tačiau atsakovas neteisėtai ir savavališkai, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, pakartotinai atliko jau ištirto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

2.3. 2023 m. kovo 10 d. raštu Inspekcija informavo atsakovą, kad, vadovaujantis LVAT nutartimi ir 2023 m. kovo 7 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-47„Dėl įvykio darbe, kurio metu 2020 m. vasario 20 d. traumą darbe patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., papildomo tyrimo“ (padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nes minimas įsakymas priimtas 2023 m. kovo 8 d.) (toliau – ir 2023 m. kovo 8 d. įsakymas), paskirtas nelaimingo atsitikimo papildomas tyrimas. Šis įsakymas neteisėtas, nes jo pagrindu negalėjo būti atliekamas retrospektyvinis nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas. 2023 m. kovo 8 d. įsakymas prieštarauja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai) 73 punkto reikalavimams, kadangi Nuostatai nenumato galimybės atlikti papildomo tyrimo po N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto patikrinimo ir užregistravimo Inspekcijoje nustatyta tvarka.

2.4. 2023 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas gavo Kauno skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 22 d. pavedimą Nr. 2500 (toliau – ir Pavedimas) atlikti pareiškėjo neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais. Pareiškėjo atžvilgiu taikytos dvi skirtingos administracinės procedūros vienu tikslu: nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas ir neplaninis patikrinimas, kurių tikslas – nelaimingo atsitikimo darbe neteisėtas papildomas tyrimas.

2.5. Ginčijamu Sprendimu panaikinamas 2020 m. vasario 8 d. aktas, nors jame nėra jokių duomenų, kad šiame akte nurodytos neteisingai ar neteisėtai nustatytos su įvykiu nustatytos aplinkybės. Skundžiamas Aktas yra grindžiamas išgalvotomis aplinkybėmis, kad štampavimo staklės J23-25A (toliau – ir Štampavimo staklės, Įrenginys) neatitinka saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

2.6. Įrenginys atitinka saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus bei, prieš pradedant jį eksploatuoti, jis buvo pažymėtas CE ženklu, bet ženklai ant Įrenginio galėjo nusitrinti dėl jo eksploatacijos. Šis ženklas privalomas išleidžiant gaminį į rinką ir prieš pradedant naudoti. Jokios teisės normos nenumato, kad ženklinimas ant paties Įrenginio turi būti saugomas visą Įrenginio eksploatavimo laikotarpį. Akte neteisėtai perfrazuojami J. S. paaiškinimai, nevertinamas faktas, kad ji apmokyta naudotis Įrenginiu, tačiau nenaudojo jai išduoto įrankio detalei išimti, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Akte įvykio priežastis nustatyta ignoruojant teismo nustatytas faktines aplinkybes.

2.7. Inspekcija nėra nustačiusi 2020 m. vasario 28 d. akto išvadų neteisėtumo ar nepagrįstumo, o Sprendime nenurodomas joks motyvas, kodėl šis aktas panaikinamas, todėl Sprendimas yra nemotyvuotas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimams. Akte melagingai nurodoma, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Inspekcija, nesiekė, kad nelaimingas atsitikimas darbe būtų ištirtas objektyviai ir visapusiškai. Nelaimingas atsitikimas Bendrovės sudarytos Komisijos jau yra objektyviai ir visapusiškai ištirtas. Pareiškėjas vykdė visus teisėtus Inspekcijos nurodymus, o Inspekcija atliko neteisėtus veiksmus: surašė neteisėtą 2020 m. spalio 30 d. aktą, kurį teismas panaikino, priėmė neteisėtą 2023 m. kovo 8 d. įsakymą ir Pavedimą, atliko neteisėtą nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinį patikrinimą.

3. Atsakovas VDI pateiktame atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Kauno skyrius 2020 m. gegužės 14 d. gavo J. S. prašymą 2020 m. gegužės 10 d. prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame nukentėjusioji teigė, kad nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. aktu. Nukentėjusioji nurodė, kad dirbo griežtai laikydamasi instrukcijų, jokių nevalingų judesių neatliko, o Įrenginys suveikė savaime ir (duomenys neskelbtini), todėl ji prašė atlikti nešališką, objektyvų tyrimą.

3.2. Kauno skyriaus vedėjas pavedė Tyrėjui atlikti UAB „Kagneta“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais. Atlikęs papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą, Tyrėjas surašė N-1 formos 2020 m. spalio 30 d. aktą. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2021 m. sausio 19 d. sprendimu nusprendė 2020 m. spalio 30 d. aktą palikti nepakeistą ir administracinę procedūrą baigti.

3.3. Regionų administracinis teismas, Teismo sprendimu panaikinęs 2021 m. sausio 19 d. sprendimą, kartu panaikino sprendimą dėl administracinės procedūros užbaigimo (pradėta administracinė procedūra liko nebaigta), todėl Vyriausiajam valstybiniams darbo inspektoriui kilo absoliuti ir neginčijama pareiga imtis teisinių priemonių administracinei procedūrai užbaigti. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. kovo 8 d. įsakymu buvo skirtas nelaimingo atsitikimo papildomas tyrimas, kurį pavesta atlikti Inspektoriui.

3.4. Inspekcija tiria įvykius darbe, dėl kurių sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, taip pat tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, pateikia skundą.

3.5. Ginčijamame Akte konstatuota, kad Štampavimo staklės neatitiko Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 8, 9.1 ir 19 punktų, 1 priedo 2.8 ir 2.11 papunkčių reikalavimų bei Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (toliau – ir Techninis reglamentas), 5, 11, 11.5, 11.6, 18, 22 punktų reikalavimų. Žymėjimui ženklu CE taikomi bendrieji principai, išdėstyti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2008), 30 straipsnyje.

3.6. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu Tyrėjas nustatė ir 2020 m. spalio 30 d. akte konstatavo, kad, vadovaujantis UAB „Kagneta“ darbuotojų mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarka, patvirtinta įmonės vadovo 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.16-DS20, J. S. turėjo būti mokoma saugos ir sveikatos klausimais. Būtent jai turėjo būti suteiktos bendrosios ir konkrečios žinios bei ugdomi praktiniai gebėjimai vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Po mokymo turėjo būti atliktas žinių ir gebėjimų, numatytų mokymo programose, tikrinimas ir vertinimas. Papildomo tyrimo metu jokių duomenų apie darbuotojos mokymą ir žinių patikrinimą, nebuvo gauta.

3.7. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai įtvirtina pareigą darbdaviui patikrinti ir įsitinkinti, ar darbuotojui suteiktos žinios yra pakankamos. Jei žinių ir / ar profesinių įgūdžių darbuotojui nepakanka jis, prieš pradedant dirbti, privalo būti papildomai mokomas. Darbuotojas yra atsakingas tik už tų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių ir / ar lokalinių teisės aktų nuostatų, su kuriomis jis buvo supažindintas ir apmokytas vykdyti, pažeidimus. Jeigu darbuotojas nesuvokia (nėra informuotas, neišmokytas atpažinti), kad jo veiksmai ar / ir darbo aplinka kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, teisės atsisakyti dirbti jis įgyvendinti negali.

II. 4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. 2020 m. vasario 20 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., dirbdama prie Štampavimo staklių, traumavo (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo tyrimą atliko Komisija, kuri ištyrė įvykį darbe ir surašė 2020 m. vasario 28 d. aktą. kuriame nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – nuimant detalę nenaudota mechanizacijos priemonė – kabliukai, o darbas buvo atliekamas rankomis, skubant; pažeistas saugos ir sveikatos norminio akto – Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. SDi0, reikalavimas.

5.2. 2020 m. gegužės 14 d. Kauno skyrius gavo J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, kuriame nukentėjusioji teigė, kad nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. aktu. Kauno skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. E2VK-106 pavedė Inspektoriui atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą.

5.3. Atlikęs papildomą įvykio darbe tyrimą, Tyrėjas surašė N-1 formos 2020 m. spalio 30 d. aktą, kuriame aprašė nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2021 m. sausio 19 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo prašymo dėl 2020 m. spalio 30 d. akto panaikinimo netenkinti. Apskundus minėtus aktus teismui, Regionų apygardos administracinis teismas Teismo sprendimu panaikino 2020 m. spalio 30 d. aktą, 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SD-2-16972 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 pastabų vertinimo“ ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimą.

5.4. Vyriausiasis darbo inspektorius 2023 m. kovo 7 d. įsakymu skyrė nelaimingo atsitikimo papildomą tyrimą, pareiškėjui Pavedimu ir 2023 m. rugsėjo 25 d. nurodymu Nr. SD-2-22320 (toliau – ir Nurodymas) nurodė pateikti rašytinį paaiškinimą, bei papildomus paaiškinimus dėl Štampavimo staklių.

6. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1, 7 dalių, Nuostatų 30, 31 punktų, Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 14.8, 14.9, 18 punktų nuostatas.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas baigtas įsiteisėjusiu Teismo sprendimu, nes teismas Inspekcijai nepavedė iš naujo ištirti nelaimingo atsitikimo priežastis, todėl atsakovas neteisėtai ir savavališkai, nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos, atliko jau ištirto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kurį maskavo kitomis administracinėmis procedūromis tam, kad imituodama papildomą tyrimą, atliktų neteisėtą ištirto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

8. Teismas nurodė, kad po Teismo sprendimo įsiteisėjimo susiklostė tokia faktinė situacija, kai galiojo Komisijos surašytas N-1 formos 2020 m. vasario 28 d. aktas, kuriame įvardinta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (nuimant detalę nenaudota mechanizacijos priemonė – kabliukai, o darbas buvo atliekamas rankomis, skubant; pažeistas saugos ir sveikatos norminio akto – Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. SDi0 – reikalavimas) ir liko neišnagrinėtas Kauno skyriuje gautas J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymas, kuriame nukentėjusioji teigė, kad nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. aktu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pradėta administracinė procedūra liko nebaigta (Įstatymo 44 str. 3 d., Nuostatų 77 ir 78 p., Metodinių nurodymų 11.2 ir 55.1 p.).

9. Teismas padarė išvadą, kad Inspekcija turėjo pareigą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą, todėl atsakovas 2023 m. kovo 8 d. įsakymu pagrįstai inicijavo papildomą tyrimą.

10. Teismas, remdamasis Nuostatų 80 punktu, konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju, skundą dėl 2020 m. vasario 28 d. akto J. S. turėjo pateikti per du mėnesius nuo šio akto gavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad į bylą nepateikti įrodymai dėl minimo akto gavimo, teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, kad J. S., pateikdama 2020 m. gegužės 10 d. prašymą Kauno skyriui (gautas 2020 m. gegužės 14 d.), praleido nustatytą 2 mėnesių terminą 2020 m. vasario 28 d. aktui apskųsti.

11. Teismas nurodė, kad ginčijamame Akte nustatytos nelaimingo atitikimo aplinkybės iš esmės analogiškos 2020 m. spalio 30 d. akte nustatytoms aplinkybėms; nei Teismo sprendime, nei LVAT nutartyje šios aplinkybės nenuneigtos, nepripažintos neteisingomis.

12. Teismas, apžvelgęs ginčijamo Akto turinį, nurodė, kad jame pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardijamas Štampavimo staklių nesaugumas. Tokia išvada padaryta analizuojant Štampavimo staklių valdymą kojiniu pedalu bei paminos įrengimo ir suveikimo parametrus, atsižvelgta į tai, kad po įvykio darbe Bendrovės vadovas davė nurodymą pakeisti preso įjungimo svirtį (paminą) kita, nes tiriant nelaimingą atsitikimą gavo informaciją, kad presas įsijungia savaime, o 2020 m. spalio 9 d. buvo surašytas reikalavimas sustabdyti darbus Štampavimo staklėmis, kuris buvo įvykdytas. Nelaimingo atsitikimo priežastys buvo nustatytos įvertinus ir tai, kad UAB „Kagneta“ neįvykdė Nurodymo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl Štampavimo staklių, prie kurių dirbant J. S. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. neatsakė į šiuos klausimus: 1) iki kurio laikotarpio Bendrovėje buvo eksploatuojamos Štampavimo staklės; 2) nurodyti Štampavimo staklių pagaminimo datą ir kilmės šalį; 3) nurodyti Štampavimo staklių įgalioto atstovo Lietuvoje ar Europos Sąjungoje teritorijoje duomenis. Teismas pažymėjo, kad Nurodyme paminėti duomenys nepateikti ir į bylą, todėl atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog Aktas yra grindžiamas išgalvotomis aplinkybėmis, kad Įrenginys neatitinka saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

13. Teismas pripažino aplinkybę, kad administracinėje byloje Nr. eI2-3797-644/2021 pateikti duomenys apie tai, jog Inspekcija kreipėsi į darbdavį, prašydama pateikti gamintojo pateikiamus Įrenginio naudojimo dokumentus, ir gamintojo parengti Įrenginio atitikties dokumentai buvo išsiųsti Inspekcijai per kurjerių tarnybą, tačiau pareiškėjas nežino, kodėl Inspekcija išsiųstų dokumentų negavo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, kad kurjerių tarnybai buvo perduoti dokumentų originalai, todėl Nurodyme paminėtų duomenų pateikti į bylą fiziškai neįmanoma, nurodė, kad ginčijamame Akte nurodyta nelaimingo atitikimo priežastis (Štampavimo staklių nesaugumas) nenuneigta kitais leistinais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad tik mašinos, turinčios ženklą CE ir EB atitikties deklaraciją, kurios turinys nurodytas šio Reglamento 2 priedo I skyriaus pirmajame skirsnyje, yra laikomos atitinkančiomis šio Reglamento nuostatas (Techninio reglamento 18 p.).

14. Teismas, remdamasis Metodinių nurodymų 18.2 punktu, pažymėjo, kad priežastinis ryšys tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo bei nelaimingo atsitikimo darbe konstatuojamas, kai nustatoma, kad be šių pažeidimų nebūtų kilę žalingi padariniai, t. y. darbdavio veikos yra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga.

15. Teismas sprendė, kad ginčijamo Akto 10 punkte nurodytas Štampavimo staklių nesaugumas, kurį lėmė darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, pagrįstai pripažintas kaip tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ir ši išvada neprieštarauja LVAT nutarties 71 punkte išdėstytoms nuostatoms.

16. Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. akte užfiksuota aplinkybė, jog presas suveikė nevalingai paspaudus pedalą ir J. S. nesutikimas su šia aplinkybe (ji teigia, kad jokių nevalingų judesių neatliko, presas suveikė savaime ir (duomenys neskelbtini)), patvirtina, jog Inspekcija pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo J. S. veiksmų, gaminius išimant nesinaudojant kabliu su magnetu, kuris visuomet buvo prie įrenginio, vertinti kaip priežastį, tiesiogiai nulėmusią nelaimingą atsitikimą darbe. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo tai, jog J. S., išimdama gaminius, nesinaudojo kabliu su magnetu.

17. Teismas nurodė, kad Inspekcija tinkamai įvykdė Nuostatų 30 ir 31 punktų reikalavimus, tinkamai atliko papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingą atsitikimą lėmė darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Akto.Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu pripažintas netekusiu galios 2020 m. vasario 28 d. aktas, ir toks veiksmas numatytas Nuostatų 74 punkte bei Metodinių nurodymų 41 punkte. Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. akto pripažinimas netekusiu galios nėra motyvuotas, tačiau nelaikė šios aplinkybės turinčia įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Aktą ir Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4 038 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Metodinių nurodymų 40 punkto nuostatų, nes nustatė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu išnagrinėjo J. S. skundą pagal skundų nagrinėjimo tvarką, nors atsakovas tokio skundo nagrinėjimo nėra atlikęs.

20.2. Pareiškėjas byloje kėlė klausimą dėl administracinės procedūros atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą neaiškumo ir atliktų administracinių procedūrų neteisėtumo, nes Inspekcija antrą kartą atliko papildomą tyrimą dėl tos pačios aplinkybės, kurią jau buvo ištyrusi ir dėl kurios turimo rezultatų jau priimtas įsiteisėjęs Teismo sprendimas.

20.3. Pareiškėjas taip pat kėlė klausimą, ar, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl administracinio akto panaikinimo ir negrąžinus medžiagos VDI, ji gali tęsti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą tuo pačiu pagrindu, nes nagrinėjamu atveju VDI du kartus atliko tyrimą dėl tos pačios aplinkybės, kurią ji du kartus laikė naujai paaiškėjusia, ir abiem atvejais papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas skirtas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir vadovaujantis ne skundų nagrinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, o Metodinių nurodymų 40 punktu.

20.4. Aplinkybės dėl darbo priemonės atitikimo reikalavimams jau buvo įvertintos surašant 2020 m. spalio 30 d. aktą, kurį teismas galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu pripažino negaliojančiu, taigi dėl šios aplinkybės tyrimo rezultatų yra priimtas galutinis teismo sprendimas.

20.5. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pagrindu atliktas papildomas tyrimas ir surašytas Aktas, papildomas tyrimas nebuvo tęstinis, o yra naujos administracinės procedūros dalis, kuri pradėta 2023 m. kovo 8 d. įsakymu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija turėjo pareigą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą ir pagrįstai inicijavo papildomą tyrimą.

20.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, nes atsakovas neatliko jokių tęstinių veiksmų pagal 2020 m. birželio 8 d. potvarkį Nr. E2VK-106. Nei viename ginčijamame administraciniame akte nėra nuorodos į minimą potvarkį, t. y. šio potvarkio pagrindu pradėtas papildomas tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nėra jokios administracinės procedūros tęstinumo.

20.7. Papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas dėl naujai paaiškėjusių teisiškai svarbių aplinkybių pradėtas 2023 m. kovo 8 d., tačiau Nuostatų nustatyta tvarka papildomas tyrimas pagal šį įsakymą neatliktas. Faktinės aplinkybės dėl tariamo įrenginio netinkamumo paaiškėjo po J. S. skundo 2020 metų birželio mėnesį, todėl 2023 metais tos pačios aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nes dėl šių aplinkybių tyrimas jau buvo atliktas ir jo rezultatai pripažinti neteisėtais.

20.8. Pirmosios instancijos teismas ignoravo skundo dalį dėl neplaninio patikrinimo atlikimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo patį ginčą ir netinkamai taikė teisės normas. Teismas sprendime nurodė, kad VDI turėjo užbaigti pradėtą administracinę procedūrą, tačiau nenurodė kokią, o sprendimo dalį (dėl tyrėjo skyrimo) grindė Metodinių nurodymų 55.1 punktu, t. y. teisės norma, reglamentuojančia skundų dėl jau surašytų nelaimingų atsitikimų darbe aktų tyrimą, nors atsakovas įrodinėjo, kad jis aktą surašė vadovaudamasis Metodinių nurodymų 40 ir 46 punktais, t. y. teisės norma, reglamentuojančia papildomą tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

20.9. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo rašytiniams įrodymams prieštaraujančius motyvus. Nurodydamas, kad atsakovas administracinį aktą surašė tirdamas J. S. skundą, teismas pateisina atsakovo veiksmus tęsiant skundo tyrimą, jį grįsdamas Metodinių nurodymų 55.1 punktu, tačiau ignoruoja faktą, kad atsakovas teismo nurodomos administracinės procedūros neatliko (skundo netyrė). Teismui konstatavus, kad skundžiami administraciniai aktai surašyti tiriant J. S. skundą (Metodinių nurodymų 48–56 p.), atsakovas neturėjo tesės savarankiškai atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Teismas, spręsdamas, kad buvo tęsiamas skundo tyrimas, privalėjo taikyti Nuostatų 73 punktą ir konstatuoti, kad papildomą tyrimą atliko neturintis teisės tai atlikti subjektas ir skundžiami administraciniai aktai negalioja.

20.10. Komisija 2020 m. vasario 28 d. akte konstatavo, kad J. S. pažeidė darbų saugos reikalavimus ir tai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Akte nurodomi veiksniai nulėmę sužalojimą – veikiantis Įrenginys. Pareiškėjas šioje byloje įrodinėjo, kad J. S., atlikdama darbo funkcijas, neturėjo ir negalėjo susižaloti, o įvykis įvyko dėl to, kad darbuotoja ranką įkišo tarp judančių įrenginio detalių, nes, pažeisdama instrukciją, nenaudojo specialaus įrankio detalei išimti.

20.11. Jeigu 2020 m. spalio 30 d. Akte buvo nurodoma, kad J. S. nebuvo supažindinta su Instrukcija, o šio akto teisėtumą ištyręs teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad J. S. su instrukcijomis supažindinta įstatymo nustatyta tvarka, tai skundžiamame Akte apie J. S. veiksmus net neužsimenama, nors akivaizdu, kad ji tyčia pažeidė darbdavio nurodymus dėl įrenginio naudojimo.

20.12. Atsakovas 2020 m. vasario 28 d. aktą panaikino be jokių motyvų, ir dėl to buvo teikiamas skundas. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2020 m. vasario 28 d. akto pripažinimas netekusiu galios nėra motyvuotas, t. y. pripažino, kad jis neatitinta teisės aktų nuostatų, tačiau nepagrįstai paliko galioti įstatymui prieštaraujantį administracinį aktą.

20.13. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl J. S. netinkamo elgesio su Įrenginiu. Šiuo atveju nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad J. S. valdomas Įrenginys suveikė, o dėl didelio J. S. neatsargumo ir saugumo reikalavimų tyčinio nesilaikymo, todėl VDI, surašydama Aktą ir Sprendimą, negali šio fakto ignoruoti. 2020 m. spalio 30 d. akte faktą dėl tinkamo darbuotojo instruktavimo atsakovas laikė svarbiu, tačiau skundžiamame Akte šis faktas tapo nebesvarbiu. Atsakovas, tirdamas nelaimingo atsitikimo priežastis, ignoravo faktą, kad apmokyta dirbti su įrenginiu ir žinodama, kad detalės išėmimui būtina naudoti įrankį, eliminuojantį galimybę žmogaus kūno dalims patekti tarp judančių detalių, J. S. į įrenginį įkišo ranką ir aktyvavo Įrenginį, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas.

20.14. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skundo dalies dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių ir dėl jų nepasisakė, o Sprendimo dalies, kuria be jokių motyvų panaikinamas 2020 m. vasario 28 d. aktas, tinkamai neįvertino.

20.15. Akte melagingai nurodoma, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su VDI. Atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, pareiškėjas atsakė į visus VDI klausimus, įvykdė nurodymus, pateikė duomenis, kad Štampavimo stakles įsigijo prieš daugiau kaip 10 metų ir staklės nenaudojamos daugiau kaip 2 metus. Kadangi apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 10 metų, nurodyti staklių pagaminimo datos ir kilmės šalies nėra galimybės.

20.16. Inspektorius neatliko jokio nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo dėl Įrenginio atitikimo saugumo reikalavimams ir surašė neteisėtą ir niekuo nepagrįstą Aktą, be jokio pagrindo nurodydamas, kad Įrengimas neatitiko tokiam įrenginiui keliamų reikalavimų tik dėl to, kad ant jo nebuvo žymens CE. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus (gaminamų staklių katalogus), kad visi Jongli gamintojo gaminami įrenginiai yra žymimi CE ženklu, tarp jų – ir Štampavimo staklės. Šių įrodymų ir faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl jų nepasisakė.

21. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

21.1. VDI nelaimingo atsitikimo tyrimą atliko atsižvelgdama į 2020 m. gegužės 14 d. gautą J. S. skundą, kuriame ji nesutiko su Komisijos 2020 m. vasario 28 d. aktu. Pirmiausia Inspektoriui buvo pavesta atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais, t. y. pradėta administracinė procedūra. Atlikus tyrimą, Inspektorius 2020 m. birželio 4 d. pavedimo ataskaitoje Nr. 2VD-352 konstatavo, kad nukentėjusiosios J. S. skundas pasitvirtino (nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34.2 punkto reikalavimus). Kauno skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 8 d. potvarkiu pavedė Inspektoriui atlikti įvykio nelaimingo atsitikimo tyrimą (Metodinių nurodymų 51, 52, 55 bei 34.2 p.). Atlikęs nelaimingo atsitikimo tyrimą, Inspektorius surašė 2020 m. spalio 30 d. aktą.

21.2. Atsakovas, vertindamas J. S. 2020 m. gegužės 10 d. prašymo termino praleidimo motyvus, būtent Įrenginio neatitikties reikalavimams suvokimą, o ne savaiminį preso suveikimą vertino kaip subjektui (J. S.) reikšmingą naujai paaiškėjusią suvoktą aplinkybę, todėl šiuo aspektu skundo padavimo terminai (3 mėnesiai nuo Akto galimo gavimo dienos) nebuvo praleisti.

21.3. Atsakovas 2020 m. gruodžio 22 d. gavo Bendrovės skundą dėl 2020 m. spalio 30 d. akto. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2021 m. sausio 19 d. sprendimu nusprendė minimo pareiškėjo skundo netenkinti ir nusprendė baigti administracinė procedūrą. Bendrovė šį sprendimą ir 2020 m. spalio 30 d. aktą apskundė teismui. Regionų administracinis teismas Teismo sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino skundžiamus sprendimus, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat panaikino sprendimą dėl administracinės procedūros užbaigimo (pradėta administracinė procedūra liko nebaigta), todėl Vyriausiajam valstybiniams darbo inspektoriui kilo absoliuti neginčijama pareiga, įgyvendinant VAĮ nuostatas, imtis teisinių priemonių administracinei procedūrai užbaigti.

21.4. Ankstesnę bylą nagrinėję teismai 2020 m. spalio 30 d. akte nurodytos antrosios nelaimingo atsitikimo priežasties („Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams”) teisėtumo nekvestionavo, tačiau nurodė, kad „negalima teigti, kad atsakovas išsamiai, detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo nelaimingą atsitikimą, jokių nuorodų į konkrečias teisės normas 2020 m. spalio 30 d. akte nėra“. Pareiškėjas taip pat neginčijo aplinkybės, kad Įrenginys neatitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir tai sąlygojo nelaimingą atsitikimą.

21.5. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2023 m. kovo 8 d. įsakymu skyrė įvykio darbe papildomą tyrimą, kadangi liko iki galo neišsiaiškinta dėl Įrenginio atitikimo darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams. Šiuo įsakymu nebuvo kvestionuojami minėti teismų sprendimai, papildomas įvykio darbe tyrimas buvo pradėtas ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet siekiant užbaigti pradėtą administracinę procedūrą.

21.6. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad Inspektorius, iš Bendrovės gavęs 2020 m. vasario 28 d. aktą ir jį patikrinęs vadovaujantis Metodinių nurodymų nuostatomis, surašė N-1 formos akte kodus, akto viršutiniame kairiajame kampe užrašė „Patikrinta“, įrašė tikrinimo datą, pasirašė ir, neturėdamas pagrindo nepasitikėti Komisijos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadomis, nustatyta tvarka užregistravo šį aktą. Tačiau J. S. pateikus skundą ir nurodžius kitokias aplinkybes, nei 2020 m. vasario 28 d. akte, Kauno skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 19 d. pavedimu pavedė Tyrėjui išsiaiškinti situaciją, t. y. atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos a r /ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais.

21.7. VDI, gavusi informaciją, kad Bendrovėje dirbama sąlygomis, kurios galbūt kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, kaip valstybinė kontrolės institucija, atsakinga už nelaimingų atsitikimų prevenciją Lietuvos Respublikoje, negalėjo ignoruoti gauto pranešimo ir nevykdyti jai teisės aktais priskirtų funkcijų. Nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti šio nelaimingo atsitikimo darbe tikrąsias priežastis ir užkirsti kelią panašių įvykių pasikartojimui.

21.8. Tyrėjas, atlikęs Bendrovės patikrinimą, konstatavo naujas teisiškai reikšmingas įvykio darbe aplinkybes ir pateikė išvadą, kad įvykis darbe ištirtas pažeidžiant įvykių darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Metodinių nurodymų 34.2 p.). Taigi, suabejojus 2020 m. vasario 28 d. akto išvadomis, VDI nustatyta tvarka skirtas įvykio darbe tyrimas, kurį atlikti pavesta VDI inspektoriui. VDI inspektorius, atlikęs įvykio darbe tyrimą, konstatavo kitas įvykį sąlygojusiais faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes nei Komisija, todėl, vadovaudamasis Metodinių nurodymų 41 punktu, surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe 2020 m. spalio 30 d. aktą, kuriame įvardijo kitas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nei buvo įvardinta 2020 m. vasario 28 d. akte.

21.9. Teismams panaikinus 2020 m. spalio 30 d. aktą, VDI specialistai, išanalizavę susidariusią faktinę teisinę situaciją, parengė 2023 m. kovo 7 d. išvadą Nr. EVD-39, kurioje konstatavo, kad teismai nepasisakė dėl 2020 m. spalio 30 d. VDI akte įvardintos antrosios nelaimingo atsitikimo darbe priežasties „Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams“, todėl, siekiant atsakyti į nukentėjusiosios 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, buvo tikslinga atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą, kurio metu būtų dar kartą įvertintas darbo priemonės, traumavusios J. S. ranką, atitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

21.10. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2023 m. kovo 8 d. įsakymu skyrė įvykio darbe papildomą tyrimą, kurį atlikus surašytas ginčijamas Aktas, įteisintas ginčijamu Sprendimu. Kadangi skundžiamame Akte buvo nustatytos kitos, nei 2020 m. vasario 28 d. akte nurodytos, nelaimingo atsitikimo priežastys, pastarasis atkas buvo pripažintas netekusiu galios (Metodinių nurodymų 41 p.).

21.11. Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. kovo 8 d. įsakymu papildomas tyrimas buvo skirtas vadovaujantis VAĮ nuostatomis, užbaigiant 2020 m. gegužės 19 d. Kauno skyriaus vedėjo pavedimu pradėtą administracinę procedūrą. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu skyrus papildomą įvykio darbe tyrimą, siekiant nustatyti / patvirtinti / paneigti faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes, o taip pat įteisinti bei formalizuoti VDI inspektoriaus atliekamus būtinus veiksmus, šio įsakymo pagrindu buvo skirtas ir pagal galimybes atliktas neplaninis įmonės patikrinimas.

21.12. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomos Nuostatų 73 punkto normos, nes buvo gautas nukentėjusios darbuotojos skundas, nesutinkant su Komisijos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu (tokiu atveju taikomi Nuostatų 77–84 p., Metodinių nurodymų 55 p.).

21.13. Atsakovas 2020 m. spalio 30 d. akte nurodė dvi nelaimingo atsitikimo priežastis: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokytos ir neatestuotos, neinstruktuotos saugos ir sveikatos darbe klausimais pakuotojos-štampuotojos J. S.; 2) darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Teismo sprendime konstatavus, kad J. S. buvo apmokyta ir instruktuota, VDI, siekdama atsakyti į nukentėjusiosios 2020 m. gegužės 10 d. prašymą ir užbaigti administracinę procedūrą, skyrė papildomą įvykio darbe tyrimą ir surašė skundžiamą Aktą, kuriame nebeliko pirmosios 2020 m. spalio 30 d. akte įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties.

21.14. VDI, kaip valstybinė kontrolės institucija, gavusi J. S. Prašymą ir pradėdama tyrimą, kuris vėliau tapo įvykio darbe tyrimu, veikė savo kompetencijos ribose, siekdama pagrindinio tikslo – nelaimingų atsitikimų prevencijos (Įstatymo 44 str. 1 d.).

21.15. Inspektorius, surašęs skundžiamą Aktą, įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastį – darbo priemonės (Įrenginio J23-25A) neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

21.16. Atlikdamas pirminį tyrimą, Tyrėjas kreipėsi į darbdavį, prašydamas pateikti Štampavimo staklių naudojimo dokumentus, tačiau dokumentai VDI pateikti nebuvo. Inspektoriui atlikus Štampavimo staklių vertinimą dėl atitikimo Techninio reglamento reikalavimams ir nustačius, kad įrenginys neturi CE ženklinimo, neturi būtinų atitiktį patvirtinančių bei naudojimo dokumentų (atitikties deklaracijos, atitikties sertifikato, naudojimo instrukcijų), po apžiūros įrenginio naudojimas buvo sustabdytas, surašant reikalavimą sustabdyti darbus R2 Nr.0907-0007, kurio pareiškėjas neginčijo. Tokiu būdu atsakovas ištaisė LVAT nutartyje nurodytus 2020 m. spalio 30 d. akte įvardintos antrosios nelaimingo atsitikimo priežasties ištyrimo trūkumus.

21.17. Inspektorius 2020 m. spalio 30 d. akte išsamiai pagrindė, kad Štampavimo staklių sauga neatitinka darbdavio saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. SDSiO nustatytų reikalavimų, taip pat Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 8; 9.1 ir 19 punktų; 1 priedo 2.8 ir 2.11 papunkčių reikalavimų, Techninio reglamento 5, 11, 11.5, 11.6, 18, 22 punktų, Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnio reikalavimų.

21.18. Štampavimo staklės nebuvo paženklintos CE ženklu, be to, Bendrovė nepateikė EB atitikties deklaracijos, kurią parengia gamintojas ir kuris, esant įrenginio savininko prašymui, gali išduoti šio dokumento dublikatą ar kopiją. Tai, kad Įrenginys pagamintas nepašalinant traiškymo rizikos, nes išlikusi tikimybė darbuotojo kūno dalims patekti į įrenginio judančių dalių zonas, akivaizdžiai liudija įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe.

21.19. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė, kad Įrenginys buvo saugus ir atitiko darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš pareiškėjo jos naudai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. J. S. sutinka su atsakovo pozicija, kad VDI, priimdama skundžiamus administraciniu aktus, vykdė savo pareigas ir siekė nustatyti akivaizdžiai kaltus Bendrovės veiksmus. J. S. pažymi, kad ji po traumos ilgą laiką gydėsi, turėjo nedarbingumą, neturėjo atstovo, tad jos kreipimasis į VDI buvo savalaikis ir teisingai nagrinėjimas. Atsakovas pagrįstai atliko Bendrovės patikrinimą.

24. J. S. nurodo, kad ji nebuvo supažindinta su Įrenginio gamykline naudojimo instrukcija; jokių pagalbinių priemonių jai niekas nedavė ir neinstruktavo, kaip jas reikia naudoti, su Štampavimo staklėmis ji dirbo neapmokyta, kaip saugiai dirbti; Štampavimo staklės galėjo būti valdomos tiek rankomis, tiek koja, o tai neatitinka saugaus darbo reikalavimų.

25. J. S. pritaria atsakovo pozicijai, kad Įrenginys neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo nesaugus naudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Akto ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Inspekcija tinkamai atliko papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingą atsitikimą lėmė darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Akto. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pripažintas netekusiu galios 2020 m. vasario 28 d. aktas, toks veiksmas atitinka Nuostatų 74 punkto bei Metodinių nurodymų 41 punkto reikalavimus, o tai, kad Sprendimas panaikinti 2020 m. vasario 28 d. aktą nėra motyvuotas, neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, nurodo, kad jie padaryti nevertinant dalies įrodymų ir faktinių aplinkybių, neteisingai vertinant įrodymus bei neteisingai taikant materialines teisės normas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo dar kartą atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir priimti skundžiamus administracinius aktus. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis bei su vertinimu, kad Štampavimo staklės neatitiko tokiam įrenginiui keliamų reikalavimų.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. vasario 20 d. įvykio nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu susižalojo Bendrovės darbuotoja J. S.. Bendrovės direktoriaus sudaryta Komisija ištyrė nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir surašė 2020 m. vasario 28 d. aktą, kuris buvo patikrintas ir užregistruotas VDI atstovo. 2020 m. gegužės 14 d. Kauno skyrius gavo J. S. Prašymą, kuriame nukentėjusioji teigė, kad nesutinka su 2020 m. vasario 28 d. aktu. Atsižvelgiant į gautą skundą bei vykdant nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, Kauno skyriaus vedėjo pavedimu buvo atliktas Bendrovės patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad J. S. skundas pasitvirtino, t. y. įvykis darbe ištirtas pažeidžiant Metodinių nurodymų nuostatų, bei buvo siūloma skirti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą. Atlikus papildomą tyrimą, buvo surašytas 2020 m. spalio 30 d. aktas, kuriame nurodytos kitokios nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastys. Bendrovė šį aktą įskundė Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris 2021 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Apskundus paminėtus administracinius aktus teismui, Regionų apygardos administracinis teismas Teismo sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino 2020 m. spalio 3 d. aktą ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas LVAT nutartimi Teismo sprendimą paliko galioti. 2023 m. kovo 8 d. įsakymu paskirtas nelaimingo atsitikimo papildomas tyrimas, kurį atlikus Inspektorius surašė skundžiamą Aktą. Bendrovė, nesutikdama su Aktu, jo nepasirašė ir pateikė skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu pripažino, kad nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais ir įteisino Aktą bei pripažino netekusiu galios 2020 m. vasario 28 d. aktą.

Dėl papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo atlikimo

32. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais aktais iš esmės grindžia tuo, kad VDI, teismams panaikinus 2020 m. spalio 3 d. aktą ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo atlikti pakartotinį papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą ir priimti skundžiamus aktus.

33. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 44 straipsnio 3 dalis nustato, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Valstybinė darbo inspekcija taip pat tiria įvykį darbe <...> kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

34. Skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimą reglamentuoja Nuostatų X skyrius. Nuostatų 77 punktas nustato, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad pagrindo skirti papildomą tyrimą nėra, apie tai raštu per 3 darbo dienas nuo skundo išnagrinėjimo dienos informuoja pareiškėją (78 p.).

35. Skundų ir pareiškimų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimas reglamentuotas Metodinių nurodymų VII skyriuje. Pagal Metodinių nurodymų 51 punktą, jei nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba jo šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus ištirto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo rezultatais, sprendimais (išvadomis) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir/ar priežasties (-čių), jis/jie pateikia prašymą ar skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Prašymus (skundus) dėl dvišalės komisijos ištirto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo rezultatų ir išvadų dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir/ar priežasties (-čių) nagrinėja atitinkamo VDI teritorinio skyriaus vedėjo paskirtas inspektorius (specialistas) (52 p.). Nustačius, kad įvykis darbe, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas pažeidžiant Nuostatų ar/ir kitų įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tyrė dvišalė komisija – VDI teritorinio skyriaus vedėjas paskiria inspektorių įvykį ištirti papildomai (55.1 p.).

36. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji J. S. atsakovui pateikė 2020 m. gegužės 10 d. prašymą, kuriame nurodė nesutinkanti su Komisijos 2020 m. vasario 28 d. aktu. Kauno skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 19 d. pavedimu Nr. 675 pavedė Kauno skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui E. Š. (Tyrėjui) atlikti UAB „Kagneta“ patikrinimą (Metodinių nurodymų 52 p.). Atlikęs patikrinimą pagal J. S. skundą, Tyrėjas 2020 m. birželio 4 d. pavedimo išvadoje Nr. 2 VD-352 konstatavo, kad skundas pasitvirtino; nustatyta, kad įvykis darbe ištirtas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34.2 punktą – nenustatytos nelaimingo atsitikimo darbe visapusiškos priežastys; siūloma atlikti papildomą tyrimą. Kauno skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. E2VK-106 pavedė Kauno skyriaus vyriausiajam inspektoriui E. Š. atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pažymi, kad papildomas tyrimas buvo atliekamas nagrinėjant nukentėjusiosios J. S. skundą (Nuostatų X skyrius, Metodinių nurodymų VII skyrius). Atlikus papildomą tyrimą, buvo priimti 2020 m. spalio 3 d. aktas ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimas. VDI 2020 m. atlikto papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo aplinkybės buvo vertinamos administracinėje byloje Nr. eI2-3797-644/2021 nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl 2020 m. spalio 3 d. akto ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nei Teismo sprendime, nei LVAT nutartyje nebuvo nurodyta, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą, ar kad jo metu padaryti procedūriniai pažeidimai sąlygojo minimų aktų neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl atsakovo 2020 m. atlikto papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo pakartotinai nenagrinėjami.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas, teismams panaikinus 2020 m. spalio 3 d. aktą ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo atlikti pakartotinį papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą.

39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis nustato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

40. Metodinių nurodymų 41 punkte nurodoma, kad, atlikus papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos aktas, jis gali būti papildytas arba panaikintas ir surašytas naujas atitinkamos formos aktas. Atlikus papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą ir surašius naujus dokumentus ant ankstesnio tyrimo metu atitinkamos formos akto pirmojo puslapio viršutinėje dalyje padaromas įrašas, nurodantis papildomo tyrimo datą, surašyto naujo dokumento pavadinimą ir asmenų, atlikusių papildomą tyrimą, pareigas, vardus bei pavardes. Ankstesnio tyrimo metu surašytas N-1 arba N-2 formos aktas ar laisvos formos aktas pridedamas prie papildomo tyrimo metu surašyto dokumento (N-1 arba N-2 formos akto ar laisvos formos akto) (42 p.).

41. Nagrinėjamu atveju, atsakovui, atsižvelgiant į J. S. Prašymą, 2020 m. atlikus pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, buvo surašytas naujos redakcijos 2020 m. spalio 30 d. aktas. Ant Komisijos surašyto 2020 m. vasario 28 d. akto, vadovaujantis Metodinių nurodymų 42 punkto nuostatomis, buvo nurodyta „Papildomas tyrimas atliktas 2020-10-30 surašytas N-1 aktas Nr. 1“.

42. Teismams panaikinus 2020 m. spalio 3 d. aktą ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimą, pagal ABTĮ 94 straipsnio nuostatas, buvo atkurta iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atsakovui atsirado pareiga iš naujo atlikti J. S. skundo nagrinėjimo procedūrą, atsižvelgiant į Teismo sprendime ir LVAT nutartyje pateiktus išaiškinimus, todėl vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pagrįstai 2023 m. kovo 8 d. įsakymu skyrė įvykio darbe, kurio metu Bendrovės darbuotoja J. S. patyrė traumą, papildomą tyrimą, kurį įpareigojo atlikti Kauno skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių K. Š..

43. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Inspekcija turėjo pareigą užbaigti pradėtą administracinę procedūrą (t. y. J. S. skundo nagrinėjimo procedūrą), todėl pagrįstai 2023 m. kovo 8 d. įsakymu inicijavo papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 (nauja 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. EV-267 redakcija) 21 punktas numato galimybę atlikti neplaninį patikrinimą tiriant įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, ar profesinės ligos priežastis, taip pat pakartotinai nustačius, kad įvykis darbe arba nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas ir (ar) tyrimo rezultatai įforminti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (21.5.2 p.). Kadangi nagrinėjamu atveju buvo vykdomas nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas, atsakovas turėjo teisinį pagrindą atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą bei duoti nurodymus ir pavedimus.

Dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad J. S. valdomas Įrenginys suveikė, o dėl didelio J. S. neatsargumo ir saugumo reikalavimų nesilaikymo. Pareiškėjo teigimu, J. S., apmokyta dirbti su įrenginiu ir žinodama, kad detalės išėmimui būtina naudoti įrankį, eliminuojantį galimybę žmogaus kūno dalims patekti tarp judančių detalių, į Štampavimo stakles įkišo ranką ir aktyvavo įrenginį, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas.

46. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti.

47. Metodiniai nurodymai detalizuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir įforminimo tvarką. Nelaimingą atsitikimo tyrimą atliekantis tyrėjas turi, be kita ko, įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius ir nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą (14.8, 14.9 p.). Pagal Metodinių nurodymų 18 punktą N-1 formos akte: 1) aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios (18.1 p.); 2) įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai (18.2 p.); 3) aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (18.3p.); 4) įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis / punktas (straipsniai / punktai) (18.4 p.); 5) surašomi kiti N-1 formos akte nurodyti duomenys Metodinių nurodymų 1 priede nustatyta tvarka (18.5 p.).

48. Skundžiamame Akte yra nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys: Darbo priemonės (Įrenginio J23-25A) neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, kuris pasireiškė tuo, kad UAB „Kagneta“ buvo eksploatuotas ir naudotas nesaugus įrenginys (štampavimo staklės J23-25A), kuris neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nebuvo paženklintas jo atitiktį saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams patvirtinančiu ženklu „CE“ ir neturėjo „EB“ tipo atitikties deklaracijos. Įrenginys taip pat neturėjo jokių gamintojo originalių techninių dokumentų bei naudojimo instrukcijos. Įrenginio vertikaliai aukštyn-žemyn judanti dalis, kuri darbuotojai buvo pasiekiama iš jos darbo vietos, neturėjo įrengtų jokių saugos įtaisų, automatiškai sustabdančių įrenginio darbą darbuotojui patekus į Įrenginio pavojingą zoną ar pernelyg arti priartėjus prie jo judančios dalies. Ant Įrenginio nebuvo darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti skirtų saugos ir sveikatos ženklų, įspėjimų bei kitos darbuotojams lengvai suvokiamos reikšmingos tekstinės ir/ar grafinės informacijos apie saugų Įrenginio naudojimą, jo valdymą bei galimą pavojų dirbant su juo. Akte nurodyta, kad Bendrovė pažeidė šiuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 8; 9.1 ir 19 punktus; 1 priedo 2.8 ir 2.11 punktus; Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (2016 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. A1-587 redakcija), 5, 11, 11.5, 11.6, 18, 22 punktus.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Akte yra konstatuota, jog Štampavimo staklių „valdymo pedalo paminos aukštis nuo grindų – 80 mm, presas suveikia paspaudus paminą 30 mm. Tuo tarpu darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. SDSiO, patvirtintos įmonės direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.DS02, 53 punkte nurodoma, kad „presų (štampų) atraminis paleidimo paviršius turi būti 80-100 mm aukštyje nuo grindų, pamina turi būti apsaugota tvirtu gaubtu, atviru tik iš aptarnavimo pusės ir neleidžiančiu atsitiktinai paspausti paminą. Preso (štampo) įjungimas į darbinę eigą turi įvykti paminai pasislinkus žemyn 45-75 mm“.

50. Byloje taip pat nustatyta, kad, po įvykio darbe, Bendrovės vadovas 2020 m. kovo 2 d. įsakymu :Dėl preso jungiklio“ davė nurodymą pakeisti preso įjungimo svirtį (paminą) kita, nes J. S. tiriant nelaimingą atsitikimą darbe nurodė, kad presas įsijungia savaime (Atsakovo 2024 m. sausio 2 d. atsiliepimo pirmosios instancijos teismui (DOK-419) 1 priedas). Be to, 2020 m. spalio 9 d. buvo surašytas reikalavimas sustabdyti darbus Štampavimo staklėmis, kuris buvo įvykdytas.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 50 ir 51 punktuose nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog Įrenginys neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, Įrenginio vertikaliai aukštyn-žemyn judanti dalis, kuri darbuotojai buvo pasiekiama iš jos darbo vietos, neturėjo įrengtų jokių saugos įtaisų, automatiškai sustabdančių įrenginio darbą darbuotojui patekus į Įrenginio pavojingą zoną ar pernelyg arti priartėjus prie jo judančios dalies, t. y. nepaneigė, kad Įrenginys galėjo įsijungti savaime. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomi argumentai, kad J. S. buvo apmokyta naudotis Įrenginiu, ar kad ji nenaudojo įrankio, eliminuojančio galimybę žmogaus kūno dalims patekti tarp judančių detalių, nepaneigia atsakovo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties, t. y. Įrenginio neatitikimo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams ir savaiminio Įrenginio įsijungimo, nes, nesant savaiminio Įrenginio įsijungimo galimybės, net ir nesinaudojant reikiamais įrankiais, Įrenginys nebūtų suveikęs.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atlikus pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašius naują N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą, atsirado pagrindas panaikinti 2020 m. vasario 28 d. aktą, nes buvo nustatyta, jog jis buvo priimtas pažeidžiant Metodinių nurodymų 34.2 punktą (nenustatytos nelaimingo atsitikimo darbe visapusiškos priežastys), todėl 2020 m. vasario 28 d. aktas pagrįstai buvo panaikintas skundžiamu Sprendimu.

53. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo dalis dėl 2020 m. vasario 28 d. akto panaikinimo yra nemotyvuota, todėl Sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

54. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne kiekvienas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, net jei toks nustatomas, sudaro pagrindą naikinti nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr., pvz., 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-106-822/2022).

55. Pažymėtina, kad nors pačiame Sprendime nenurodyti 2020 m. vasario 28 d. akto panaikinimo motyvai, tačiau kartu su Sprendimu pareiškėjui buvo pateikta visa papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, 2023 m. lapkričio 22 d. išvada Nr. EVD-123 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2020 m. vasario 20 d., kurio metu traumą patyrė UAB „Kagneta“ darbuotoja J. S., papildomo tyrimo“ ir kt., iš kurių buvo galima suprasti aplinkybes, nulėmusias 2020 m. vasario 28 d. akto panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, aplinkybė, kad pačiame Sprendime nenurodyti 2020 m. vasario 28 d. akto panaikinimo motyvai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip neturinti įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

56. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Inspekcija tinkamai įvykdė Nuostatų 30 bei 31 punktų reikalavimus, tinkamai atliko papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingo įvykį lėmė darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

58. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

59. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. pateikė prašymą dėl 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo parengimą ir bylos vedimą apeliacinės instancijos teisme, bei pridėjo 2024 m. birželio 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr.836873. Pagal pateiktą atstovavimo sutartį J. S. atstovei advokatei pavedama atstovauti J. S. visų instancijų teismuose. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, trečiasis suinteresuotas asmuo yra įgijęs teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d., 139 str. 2 d.).

61. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

62. J. S. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo apeliacinės instancijos teismui parengimą suma yra gerokai mažesnė nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl jai iš pareiškėjo priteistina 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys