e76dffe0-828f-4fed-9336-eafed644589f · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2797-772/2011       Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00794-2011-6    Procesinio sprendimo kategorija: 21.1.; 35.3.6.; 42.1.; 50.1.; 50.11..6.; 116.1. (S)        ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                           S P R E N D I M A S                                                   Lietuvos Respublikos vardu       2011 m. lapkričio 07 d.        Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,dalyvaujant ieškovo UAB Topplastas atstovui adv.

M. P. ir atsakovo UAB Odos gaminiai ir ko atstovui adv. G. Žičkui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB Topplastas ieÅ¡kinį atsakovui UAB Odos gaminiai ir ko dėl skolos už parduotas prekes, delspinigių, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:             IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 265,75 Lt skolos už parduotas prekes, 81,57 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad tarp ginčo Å¡alių ilgÄ laiko tarpÄ yra susiklosčiusi pirkimo - pardavimo santykių praktika, kada atsakovas už ieÅ¡kovo pristatytas prekes atsiskaitydavo pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras. Iki 2007-06-22 atsakovas laiku ir tinkamai vykdė savo prievoles, tačiau pagal PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. TOP 002007593 2 265,75 Lt dydžio įsiskolinimo atsakovas nėra padengęs ir ieÅ¡kinio teikimo teismui dienÄ . Atsakovo atstovas ne kartÄ Å¾odžiu bendraudamas su ieÅ¡kovo įgaliotu asmeniu ginčijo prievolę padengti įsiskolinimÄ teigdamas, jog jokių prekių iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra pirkęs, tačiau kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, tokie jo teiginiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja tikrajai faktinei situacijai.

Atsakovo atstovas, pasiraÅ¡ydamas ant iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kurioje buvo aiÅ¡kiai nurodomos pristatytos prekės bei suma, kuriÄ atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovui, pats patvirtino gavęs prekes. Todėl argumentas, jog jokių prekių ieÅ¡kovas atsakovui nėra pateikęs turi bÅ«ti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.Vadovaujantis įstatymo deklaruojama prievolės pabaiga, kuri siejama su tinkamu jos įvykdymu, atsakovas nebesaistomas prievolinių santykių, kuomet sumoka visÄ skolÄ .

Atsakovas skolos nepadengė ir Å¡iuo atveju laikomas pažeidusiu prievolę, kas sÄ lygoja mÅ«sų kreipimÄ si į teismÄ pagal atsakovo buveinės vietÄ . IeÅ¡kinys paduodamas Å iaulių miesto apylinkės teismui.Vadovaujantis LR CK 6.38 str. bei 2007-07-20 sutartimi ieÅ¡kovas turi teisę kartu su skolÄ reikalauti iÅ¡mokėti ir jam priklausančius delspinigius, kurie sudaro 81,57 Lt. Taip pat pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ieÅ¡kovas teisę ir į 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str. bei LR CPK 111 str. ieÅ¡kovas teismo prašė:             1.

Priteisti iš atsakovo 2 265,75 Lt skolos ir 81,57 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.             2. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu pateikė teismui papildomus paaiškinimus susijusius su šios bylos nagrinėjimu bei atsikirtimais į atsakovo pateiktus argumentus išdėstytus atsiliepime.

Pastarajame procesiniame dokumente ieškovas nurodė šiuos motyvus:1. Iš prekių apyvartos labai aiškiai matosi, atsakovas teigia netiesa nurodydamas, kad už prekes atsiskaitydavo jas pasiimdamas. Atsakovas 2007-03-15 paėmė prekes, už jas sumokėjo 2007-05-17, pasiimdamas kitas prekes ir dalinai t.y. 105,94 Lt atsiskaitė už imamas prekes, nors paėmė prekių už 1 821,80 Lt. 2007-06-12 vėl buvo išduotos prekės patikėjus pažadu, kad bus atsiskaityta vėliau, kas ir buvo padaryta pasiimant prekes 2007-06-22.

Atsakovas daugiau neatvyko ir nesumokėjo už paskutinį kartÄ gautas prekes.2. Atsakovo teiginys, kad mes vairuotojui neįdavėme kasos pajamų orderio vertintinas kritiÅ¡kai, nes mÅ«sų bendrovė visada iÅ¡raÅ¡o kasos pajamų orderius su visais privalomais rekvizitais, nes be Å¡io dokumento pinigai negali bÅ«ti priimti į kasÄ ir apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Kyla klausimas, kokio buhalterinio dokumento pagrindu atsakovas savo buhalterinėje apskaitoje nurašė įsiskolinimÄ mÅ«sų bendrovei.

Atsakovas Å¡iuo atveju elgėsi nesÄ Å¾iningai nuo pat pradžių, nes pareikalavus apmokėti už sÄ skaitas, pradžioje buvo teigiama, kad paskutinės sÄ skaitos faktÅ«ros neturi, vėliau, kad negavo prekių, po ko atsakovui buvo nusiusta sÄ skaitos -faktÅ«ros kopija su jo atstovo paraÅ¡u. Tada atsakovas pradėjo teigti, kad jis kasos pajamų orderį turi, o mes matyt jį pamėtėme, tačiau papraÅ¡ytas atsiusti Å¡io dokumento kopijÄ to nepadarė. Nepateikti jokie dokumentai dėl sumokėjimo ir teismui, todėl visi atsakovo argumentai dėl apmokėjimo yra nepagrįsti.

Atsakovas teigia, kad vairuotojas nebuvo įmonės atstovas, tačiau jie patys tame pačiame atsiliepime raÅ¡o, kad paprašė vairuotojo atvežti prekes, be to mums buvo paskambinta ir praneÅ¡ta, kad vairuotojas pasiims prekes, todėl mes pagrįstai traktavome vairuotoja kaip jų atstovÄ .Atsakovų teiginys, kad PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros neužtenka nustatyti sutartinėms teisėms bei pareigoms, atsiskaitymo už prekes tvarkai bei terminams yra nepagrįstas ir netgi absurdiÅ¡kas. Å is dokumentas įrodo, kad prekės buvo paimtos (ko atsakovas jau nebeginčija), o kasos pajamų orderio nebuvimas įrodo, jog už prekes nebuvo sumokėta.Atsakovo pamastymai dėl jo kasoje esančių pinigų pertekliaus ar trÅ«kumo yra niekaip nesusiję su Å¡ios bylos medžiaga, o yra tik atsakovo buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo klausimas.Teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, tačiau buhalterijÄ per klaidÄ padarė ne apyvartos ataskaitÄ , o įplaukų operacijų ataskaitÄ , kurioje matosi įplaukos ir jomis padengtos sÄ skaitos, tačiau nesimato neapmokėtų sÄ skaitų, todėl papildomai pateikiame pardavimo operacijų ataskaitÄ ir klientų apyvartos ataskaitÄ .Manome, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir mÅ«sų ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkinamas bei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias pateikėme su pareiÅ¡kimu bei papildomai pateikiame.             IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad pagal Å¡alių praktika ieÅ¡kovas pirmiausia, perduodavo prekes atsakovui, o pastarasis tik po to už jas apmokėdavo.

Pripažino, kad atsakovui neapmokėjus už pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , ieÅ¡kovas pretenzijos neteikė. Kadangi skolos suma nedidelė, o ieÅ¡kovo skolininkų daug, dėl to tik vėliau buvo pastebėta, kad atsakovas nėra apmokėjęs 2007-06-22 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Teigė, kad atsakovas kiekvienÄ kartÄ vis kitaip aiÅ¡kino Å¡alių santykius, iÅ¡ pradžių teigė, jog minėtos sÄ skaitos faktÅ«ros jis neturi, po to, kad pajamų orderio neturi ir galiausiai, jog prekės nėra ėmęs ir jÄ gavęs. Tai, jog vairuotojui nebuvo įteiktas važtaraÅ¡tis, nelaiko esmine aplinkybe dėl sutarties egzistavimo, nes Å¡is dokumentas reikalingas tik kelionės metu.

Mano, kad dėl atsakovo pozicijos pasikeitimo augo bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atskirai nurodė, kad atsakovas apie įsigyjamų prekių kiekį praneÅ¡davo telefonų, o po to atvykdavo ir pasiimdavo prekes. Tokiais atvejais užsakymai pardavėjui nebuvo teikiami. Atsakovo atstovui atvykus eilinį kartÄ jis sumokėdavo už anksčiau paimtas prekes ir kai kada iÅ¡ dalies už naujai įsigytas prekes.     Atsakovas savo atsikirtimus ieÅ¡kovui grindė Å¡iais atsiliepime nurodytais motyvais:Su tokiais ieÅ¡kovo faktinių aplinkybių aiÅ¡kinimu bei teisės normų jų pagrindu taikymo iÅ¡ esmės nesutinkame.Teisinis situacijos vertinimas.Kaip teigia ieÅ¡kovas, „tarp ginčo Å¡alių ilgÄ laiko tarpÄ yra susiklosčiusi pirkimo - pardavimo santykių praktika“.

Su tokia pozicija sutikti negalima. Be į bylÄ pateiktos sÄ skaitos, atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko prekes dar 3 kartus laikotarpiu nuo 2007-03-15 iki 2007-06-12. Ä®sigyjamos prekės nėra skirtos atsakovo vykdomai nuolatinei Å«kinei veiklai ir buvo naudojamos tik vienkartiniams tvarkymo darbams. BÅ«tent dėl to visos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos ir prekės įsigytos per trumpÄ kelių mėnesių laikotarpį. Kadangi atsakovas siekė įsigyti tik konkretaus vienkartinio darbo atlikimui reikalingas prekes, neplanuota užmegzti ilgalaikių verslo santykių, jokia sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta.

Ginčo Å¡alių santykiai negali bÅ«ti traktuojami kaip ilgalaikiai, nuolatinio pobÅ«džio ar pan.Kaip nurodyta atsakyme į UAB „Topplastas“ pretenzijÄ , atsiskaitymai už įsigyjamas prekes buvo vykdomi iki prekių pakrovimo. Kitaip tariant, atsakovas, atvykęs į ieÅ¡kovo sandėlį, nurodydavo, kokias prekes nori įsigyti, sumokėdavo už jas ir tik tada pasikraudavo jas į savo transportÄ . Atsakovui prekes pats ieÅ¡kovas pristatė tik vienÄ kartÄ - tai nurodyta ir 2007-03-15 PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje:      Kodas      Pavadinimas             Mato vnt.             Kiekis     Kaina, Lt   Suma, Lt      TRANS   Transportavimo paslaugos    REISAS             1          19.0000      19.00 Visus kitus kartus, įskaitant ir 2007-06-22, prekes pasiimdavo pats atsakovas, iÅ¡kart už jas atsiskaitydamas.

Todėl ieÅ¡kovo teiginiai, jog „atsakovas už ieÅ¡kovo pristatytas prekes atsiskaitydavo“ neatitinka tikrovės.Aplinkybės, susijusios su 2007-06-22 sÄ skaitoje nurodytų prekių įsigijimu, aptartinos plačiau. PritrÅ«kus kai kurių prekių atliekamiems darbams, atsakovui buvo reikalinga jų įsigyti papildomai. Kadangi ieÅ¡kovas yra įsikÅ«ręs Vilniuje, o atsakovas - Å iauliuose, prekių pristatymas reikalavo papildomų sÄ naudų. Siekiant to iÅ¡vengti, su atsakovu susijusios įmonės sunkvežimiui vežant užsakymÄ iÅ¡ Å iaulių į Vilnių, buvo susitarta, jog pristatęs krovinį, susijusios įmonės vairuotojas užsuks į UAB „Topplastas“, atsakovui nupirks reikiamų prekių ir jas parveÅ¡ į Å iaulius.

PrieÅ¡ kelionę vairuotojui E. L. UAB „Odos gaminiai“ ir ko direktorius V. B. davė pinigų už pirkinius sumokėti, mat buvo žinoma, jog pasikrauti prekes bus galima tik už jas atsiskaičius. BÅ«tent taip ir klostėsi įvykiai - pristatęs krovinį Vilniuje, E. L. nuvyko į UAB „Topplastas“, nurodė, kokios prekės yra reikalingos, atsiskaitė už jas, prekės buvo pakrautos į sunkvežimį ir pristatytos UAB ,,Odos gaminiai ir ko, Vairuotojas atsakovui parvežė ir PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kaip UAB „Odos gaminiai“ ir ko sumokėjimÄ už prekes įrodantį dokumentÄ .

Kitų dokumentų UAB „Topplastas“ prekes pirkusiam ir už jas sumokėjusiam vairuotojui nepateikė.Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas klaidingai nurodo esÄ vairuotojas E. L. veikė kaip atsakovo atstovas. Kaip minėta, įvykio metu, Å¡is asmuo nedirbo UAB „Odos gaminiai“ ir ko, ir tik papraÅ¡ytas UAB „Odos gaminiai“ ir ko direktoriaus bei gavęs leidimÄ iÅ¡ savo darbdavio, pristatęs krovinį Vilniuje, grįždamas atgal nupirko ir parvežė atsakovui reikalingų prekių.Kaip vienintelį skolos įrodymÄ ieÅ¡kovas pateikia PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindinė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetÄ mokėtinus mokesčius. Vadovaujantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra, galima patvirtinti patį Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, t.y. negalima nustatyti subjektų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už perduodamas prekes tvarkos bei terminų.

Taigi, vertinant Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį, jų teisių ir pareigų turinį PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra vieninteliai įrodymai, todėl privalo bÅ«ti analizuojami ir kiti Å¡alių sutartinius santykius patvirtinantys faktai, aplinkybės, įrodymai.Nesant kitų raÅ¡ytinių įrodymų be ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, bylos aplinkybės įrodinėtinos kitomis įstatymų numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 str. 2 d.).

Buhalterinių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, jog tÄ konkrečiÄ dienÄ (2007-06-22) atsakovas iÅ¡ savo kasos paėmė tiksliai 2007-06-22 sÄ skaitos sumÄ atitinkančiÄ pinigų sumÄ nėra. Ä®prastai įmonės direktoriui pervedama vienokia ar kitokia suma Å«kio iÅ¡laidoms, kurias jis savo nuožiÅ«ra paskirsto. Visas iÅ¡leistas sumas patvirtinantys dokumentai yra pateikiami įmonės buhalterijai, kur tikrinama, ar iÅ¡duotos pinigų sumos ir iÅ¡laidas patvirtinančiuose dokumentuose įraÅ¡ytos sumos sutampa.

UAB „Odos gaminiai“ ir ko, buhalterija nenustatė nei pinigų trūkumo, nei pertekliaus. Tai vertintina kaip netiesioginis įrodymas, jog pinigai buvo perduoti atsiskaitant už prekes su UAB „Topplastas“.Kita šioje byloje prieinama įrodinėjimo priemonė - liudytojų parodymai. Atsakovo įsitikinimu, visapusiškam bylos aplinkybių įvertinimui būtina apklausti tiesiogiai įvykyje dalyvavusį, pirkusį prekes iš UAB „Topplastas“ E. L. Įstatymas numato, jog liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 str. 1 d.).

Nėra abejonių, kad prekes pirkęs, už jas sumokėjęs, sÄ skaitÄ pasirašęs ir prekes UAB „Odos gaminiai“ ir ko pristatęs asmuo, galėtų detaliai paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis nuvyko nupirkti UAB „Odos gaminiai“ ir ko reikalingų prekių, kas jį aptarnavo UAB „Topplastas“, ar buvo, ir jei taip, kokiu bÅ«du atsiskaityta su UAB „Topplastas“, kam sumokėti pinigai ir kitas tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinas aplinkybes.Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

Be to, įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams.

Sprendžiant, koks ginčo Å¡alių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamÄ situacijÄ apibÅ«dinančias aplinkybes.Atsakovo įsitikinimu, teismas ieÅ¡kovo dėstomas aplinkybes turėtų vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgti į klaidingai ieÅ¡kovo pateikiamas faktines bylos aplinkybes, siekį pateikti ginčo Å¡alių tarpusavio santykius kaip ilgalaikius, nuolatinio pobÅ«džio, taip pat teiginius esÄ pats ieÅ¡kovas atsakovui visais atvejais pristatydavo prekes (kaip galima suprasti iÅ¡ ieÅ¡kinio formuluočių, ieÅ¡kovas teigia ir 2007-06-22 nurodytas prekes pristatęs pats:

„<...> kurioje buvo aiÅ¡kiai nurodoma pristatytos prekės bei suma“). Stingant neginčytinų raÅ¡ytinių įrodymų, teismas turi vadovautis aukščiau įvardintu tikimybių pusiausvyros principu, visapusiÅ¡kai įvertinti bylos Å¡alių ir liudytojo E. L. paaiÅ¡kinimus.Apibendrinant akcentuotina, kad UAB „Odos gaminiai“ ir ko sumokėjo už prekes, nurodytas 2007-06-22 sÄ skaitoje, jų įsigijimo metu, todėl Å¡alių santykiai laikytini pasibaigusiais tinkamu prievolės įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.123 str. 1 d.).

Aplaidus ieškovo buhalterijos tvarkymas ir gaunamų lėšų reikiamuose dokumentuose neužfiksavimas neturėtų tapti pagrindu reikalauti iš tinkamai prievolę įvykdžiusios šalies pakartotinio prievolės vykdymo. Atitinkamai, esant tinkamai įvykdytai prievolei, nepagrįstu pripažintinas ir ieškovo reikalavimas dėl šalutinių prievolių - delspinigių priteisimo.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei CPK 142,190 str. atsakovas teismo prašė:             1.

Atmesti UAB „Topplastas“ (įmonės kodas 110742111) ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .             2. Å aukti liudytoju E. L., a .k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).             3. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Topplastas“ (įmonės kodas 110742111) atsakovo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko (įmonės kodas 145457830) naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinus kuriuose nurodė Å¡iuos motyvus:Siekdami iÅ¡samaus bylos iÅ¡nagrinėjimo, pateikiame papildomus buhalterinius dokumentus, aktualius tinkamam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui ir patvirtinančius, jog sÄ skaita, kurios pagrindu siekiama prisiteisti pinigus, niekada nebuvo pripažinta atsakovo ir nebuvo įtraukta į jo buhalterinę apskaitÄ .

IÅ¡analizavus buhalterinius dokumentus, kartu koreguojama ir tikslinama atsakovo pozicija dėl faktinių aplinkybių byloje.Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų dokumentų UAB „Odos gaminiai“ ir Ko su UAB „Topplastas“ per visÄ savo veiklos laikÄ yra sudaręs tik tris sandorius, kuriems UAB „Topplastas“ iÅ¡rašė tris PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras. Pagal visas jas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, kÄ patvirtina pridedami UAB „Topplastas“ kasos pajamų orderių kvitai.Atkreiptinas teismo dėmesys, jog byloje esančioje 2007-06-22 sÄ skaitoje, kuri pasak ieÅ¡kovo yra neapmokėta ir 2007-06-12 sÄ skaitoje nurodytos prekės yra tapačios, itin nežymiai skiriasi tik prekių kiekiai.

Tokia situacija susiklostė dėl ieÅ¡kovo neapdairumo. 2007-06-12 sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ anksto, dar iki faktinio prekių atsiėmimo. Nuvykus į UAB „Topplastas“, 2007-06-22 sÄ skaita buvo apmokėta, o prekės pasiimtos.             Kelių transporto kodekso 30 str. 1 d. numato, kad krovinio siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasiraÅ¡ytÄ važtaraÅ¡tį. Tai yra krovinio siuntėjo pareiga. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasiraÅ¡o važtaraÅ¡tyje (Kelių transporto kodekso 31 str. 4 d.).

Vadinasi vairuotojui E. L., priėmusiam prekes vežimui, UAB „Topplastas“ darbuotojai turėjo iÅ¡raÅ¡yti važtaraÅ¡tį - dokumentÄ , plačiai naudojamÄ vežimo santykiuose ir atspindintį konkrečių prekių perdavimÄ - priėmimÄ .Tačiau vietoj jo, UAB „Topplastas“ darbuotojai vairuotojui įteikė papildomai iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ už prekes, už kurias jau buvo sumokėta. Tai, kad 2007-06-22 sÄ skaita iÅ¡ tiesų atlieka važtaraščio funkcijÄ patvirtina ir tai, kad ant Å¡ios vienintelės sÄ skaitos yra pasirašęs vairuotojas.

Jis savo paraÅ¡u patvirtino, kad prekes gavo ir priėmė jas vežti. Toks vairuotojo elgesys atitinka įstatyminį reglamentavimÄ ir atspindi tikrÄ jÄ dokumento paskirtį. Kaip minėta ieÅ¡kinyje, sÄ skaitoje pasirašęs darbuotojas nebuvo atsakovo darbuotojas; teikė tik vežimo paslaugÄ , todėl neturėjo jokių įgaliojimų atsakovo vardu pasiraÅ¡yti sÄ skaitų. Papildomos sÄ skaitos už jau apmokėtas prekes iÅ¡raÅ¡ymas vietoj tinkamo prekių perdavimo įforminimo pervežimo dokumentu (važtaraščiu), aiÅ¡kintinas kaip iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo neapdairumas ir nesÄ Å¾iningumas.LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 str. 5 d. reglamentuojama, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų registrus.

Vadovaudamasis įstatymų atsakovas tvarko Å¡iuos duomenis ir teikia VMI. Kaip matyti iÅ¡ duomenų už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2007-06-30, kuomet buvo iÅ¡raÅ¡yta nepagrįsta papildoma sÄ skaita, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko nepripažino ir nefiksavo Å¡ios sÄ skaitos savo buhalteriniuose dokumentuose, nes už prekes pagal 2007-06-22 jau buvo sumokėta apmokant 2007-06-12 sÄ skaitÄ . 2007-06-22 sÄ skaita buvo traktuojama kaip konkrečių prekių perdavimÄ vairuotojui patvirtinantis dokumentas - važtaraÅ¡tis.

UAB „Topplastas“ iÅ¡raÅ¡ytų ir apmokėtų sÄ skaitų sumos sutampa ir UAB „Odos gaminiai“ iki Ko PVM deklaracijoje už tÄ patį laikotarpį.Apibendrinant akcentuotina, kad UAB „Odos gaminiai“ ir Ko sumokėjo už prekes, paimtas 2007-06-22 pagal iÅ¡ anksto už jas iÅ¡raÅ¡ytÄ 2007-06-12 sÄ skaitÄ . Vietoj 2007-06-22 sÄ skaitos apskritai turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytas važtaraÅ¡tis, nes juo įprastai įforminamas prekių perdavimas vairuotojui. Aplaidus ieÅ¡kovo buhalterijos tvarkymas ir nepagrįstų dokumentų iÅ¡raÅ¡ymas neturėtų tapti pagrindu reikalauti iÅ¡ tinkamai prievolę įvykdžiusios Å¡alies pakartotinio prievolės vykdymo.

Å alių santykiai laikytini pasibaigusiais tinkamu prievolės įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 str. 1 d.).Atsakovas savo atsikirtimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais: Liudytojas E. P. L. parodė teismui, kad vyko 2-3 kartus pas ieÅ¡kovÄ paimti prekių. Nurodė, kad jis dirba UAB Kailenos kailiai, tačiau esant reikalui vyksta prekių paimti ir UAB Odos gaminiai ir ko praÅ¡ymu, kadangi Å¡ios įmonės yra valdomos susijusių asmenų. Teigė, kad prekes paima ir veža kartu su važtaraščiu.

Nurodė, jog gauna pinigus iÅ¡ bendrovės vadovo V. B. ir gaudamas prekes už jas sumoka vietoje. Vyksta prekių paimti su automobiliu Citroen, tačiau per vienÄ reisÄ gali vežti nuo 200 iki 300 kg., bet ne daugiau. Kada jam pateikiami dokumentai tai jis jų turinio nevertina. Teigė, kad neprisimena, jog dviejų savaičių laikotarpiu bÅ«tų vykęs į UAB Topplastas paimti prekių. Nurodė, kad prekių iÅ¡ pardavėjo paima tiek, už kiek yra sumokėta. Liudytojas V. B. parodė teismui, kad yra UAB Odos gaminiai ir ko vadovas, teigė, jog turėjo reikalų su UAB Topplastas, kadangi remontavo rezervuarÄ .

Nurodė, kad giminingos įmonės vairuotojui vykstant į ieÅ¡kovo bendrovę jis duodavo pinigų apmokėjimui už perkamas prekes. Teigė, kad 2007-06-22 vairuotojas turėjo parvežti iÅ¡ ieÅ¡kovo likusias prekes, tačiau kartu su prekėmis parvežė ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra, nors prekių tuo metu jų bendrovė jau nepirko. Parodė, kad ieÅ¡kovas po ilgo laiko kreipėsi į juos dėl apmokėjimo už prekes, nors jie nesudarė jokio buhalterinio skolų suderinimo akto. Mano, kad vežant pagal 2007-06-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ prekes, taip pat turėjo bÅ«ti iÅ¡ važtaraÅ¡tis.  Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta, teikdamas, kad nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ ir nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys jo nurodytas aplinkybes.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡rašė bei pateikė atsakovui 2007-06-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėjimui. Nurodė, kad atsakovas pripažino tik tris ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas, kurias yra apmokėjęs. Atsakovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino teismui, kad dėl ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos yra gauta ir VMI iÅ¡vada. Taip pat jam kelia abejonių ir pakeistas ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros numeris. Be to atkreipė teismo dėmesį, kad 2007-06-12 ir 2007-06-22 dienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros yra identiÅ¡kos ir tai laikytina klaida, tai yra viena sÄ skaita yra perteklinė.

Atsakovo atstovo manymu, nesant krovinio važtaraščio negalima teigti, jog prekės jam buvo perduotos. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ analogiÅ¡kuose ginčuose, prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovui patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .              Teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir įpareigojo Å iaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ surinkti prieÅ¡prieÅ¡inę informacijÄ apie Å¡alių ginčo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų įtraukimÄ Ä¯ atsakovo buhalterinės apskaitos registrus.

Mokesčių administratorius 2011-07-18 pateikė teismui atsakymÄ Ä¯ nurodytÄ pavedimÄ , nurodydamas, kad atlikus prieÅ¡prieÅ¡inį operatyvinį patikrinimÄ nustatyta, jog į atsakovo buhalterinės apskaitos registrus yra įtrauktos tik trys ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, o 2007-06-22 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buhalterinėje apskaitoje nėra, kadangi toks sandoris nebuvo vykdytas.  IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovui kildina iÅ¡ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, teigdamas, jog Å¡ie mokestiniai dokumentai yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis pastarojo įsiskolinimÄ kreditoriui.

Dėl to teismas žemiau pasisako ne tik dėl minėto mokestinio dokumento paskirties, bet ir dėl jo įtakos Å¡alių civiliniams teisiniams santykiams, o taip pat atsižvelgia ir į teismų praktikÄ , sprendžiant analogiÅ¡kus ginčus tarp verslo subjektų. Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirties.Pagrindinė PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. IÅ¡ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir Å¡io straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (iÅ¡dėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 punkto ir Å¡iuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus.

Be to, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetÄ mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMÄ®) 2 str. 29 dalyje PVM sÄ skaita faktÅ«ra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMÄ® tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Todėl kalbant apie prekių tiekimÄ ir jo įforminimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra svarbus yra ir visų su Å¡iuo apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymu susijusių aplinkybių vertinimas civiliniu teisiniu požiÅ«riu.SistemiÅ¡kai ir lingvistiÅ¡kai nagrinėjant PVMÄ® 79 str. 1 ir 2 dalis, darytina iÅ¡vada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra paprastai atsiranda jau patiekus prekes.

Taigi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros paskirtis - įforminti įvykusį prekių tiekimÄ .Tuo pat metu teismas turi įvertinti ar prekių tiekimas mokestiniu atžvilgiu atspindi ir jų faktinį perdavimÄ . Tokiu atveju svarbu yra iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip suprantamas prekių tiekimas pagal PVMÄ®. Remiantis PVMÄ® 4 straipsniu prekių tiekimu dviem iÅ¡ ketverių atvejais yra laikoma kuomet:1. Prekės perduodamos kitam asmeniui ir pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo arba trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkė.2.

Prekės perduodamos pagal nuomos sutartį ar kitÄ sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimÄ ir (arba) atlyginimÄ dalimis, jeigu pagal sandorio sÄ lygas asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai Å¡aliai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turto nuosavybe, ir numatytas turto nuosavybės perdavimas.Taigi iÅ¡ aukščiau paminėtų ir PVMÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tokiu atveju prekių tiekimas siejamas su faktiniu jų perdavimu kitam asmeniui.

Kai Å¡alys nėra sudariusios raÅ¡ytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių prekių PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMÄ® leidžia daryti prielaidÄ , kad PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos konkrečios prekės jam buvo perduotos.Deja, tai viso labo tik prielaida. Todėl kilus ginčui ir jį sprendžiant teisme, ji gali bÅ«ti patvirtinta arba paneigta kitomis bylos aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, pvz., prekių perdavimo, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus).

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad prekes atsakovas gavo, o pastarasis tÄ faktÄ neigia, tačiau teismas su tokiais ieÅ¡kovo argumentais nesutinka. Pirmiausia, 2007-06-22 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje pasirašė ne atsakovo įgaliotas asmuo, o tik susijusios įmonės vairuotojas. Nors pastarasis ir neneigia savo paraÅ¡o Å¡iame dokumente, tačiau tai nesukelia pasekmių atsakovui. Pastebėtina, kad pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAÄ®) 13 str. 6p. apskaitos dokumente privalo bÅ«ti nurodyti asmens, turinčio teisę pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, paraÅ¡as, pareigos.

Asmenis, turinčius teisę pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, tvirtina įmonės vadovas (BAÄ® 14 str.1d.). Antra, ieÅ¡kovas ne tik nepareikalavo iÅ¡ atsakovo atstovo jo įgaliojimus patvirtinančio dokumento, bet ir neįpareigojo pastarÄ jį PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti, kad joje nurodytas prekes jis gavo tiesiogiai. Be to liudytojas E. P. L. duodamas parodymus, nepatvirtino ar konkrečiai Å¡iame dokumente nurodytas prekes jis yra gavęs ir parvežęs į įmonę. Trečia, kilus Å¡alių ginčui dėl sutartinių santykių ir dėl prekių kitam asmeniui perdavimo fakto, ieÅ¡kovas nepateikė teismui Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti nei Å¡alių įgaliotų atstovų pasiraÅ¡yto prekių perdavimo - priėmimo akto, nei prekių gabenimo važtaraščio, kaip papildomų dokumentų ir tuo pačiu įrodymų, patvirtinančių, kad prekės buvo perduotos jų gavėjui tiesiogiai, tai yra kitai sutarties Å¡aliai.

Todėl atsižvelgiant į PVMÄ® nuostatas nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal 2007-06-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovui buvo perduotos ieÅ¡kovo nurodytos prekės. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros reikÅ¡mė, vertinant Å¡alių civilinių sutartinių santykių pobÅ«dį ir atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.Pažymėtina, kad civilinėje teisėje prekių perdavimÄ , galima įrodinėti, be kita ko, ir remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuris kaip toks bÅ«dingas ne tik pirkimo - pardavimo sutartiniams santykiams.Prekės tiekiamos ir drauge perduodamos kitam asmeniui esant komiso (įskaitant konsignacijÄ ), komercinio atstovavimo, distribucijos, mainų sutartiniams santykiams, per aukcionÄ ir kt.

Civiliniu teisiniu atžvilgiu kiekvienam Å¡ių atvejų bÅ«dinga tam tikra specifika.Tačiau ginčo atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl prekių perdavimo esant didmeninio pirkimo pardavimo santykiams, todėl teismas Å¡alių įrodymus vertina ir Å¡ių sutartinių santykių aspektu. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas nesudarydamas su atsakovu raÅ¡ytinės sutarties, jau iÅ¡ anksto užprogramavo galimÄ Å¡alių nesutarimÄ . Todėl tarp jų kilus ginčui ir teismui iÅ¡siaiÅ¡kinus, interpretavus tarp Å¡alių susiklosčiusias faktines aplinkybes, susijusias su Å¡alių sutartiniais santykiais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių civilinių teisinių santykių kvalifikavimui ieÅ¡kovas nepateikė patikimų ir tinkamų įrodymų.

Dėl to nesant tarp Å¡alių raÅ¡ytinės sutarties, teismas negali Å¡ių santykių aiÅ¡kinti vien tik remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.193 - 6.195 straipsnių nuostatomis.Pažymėtina, kad tam tikrose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ir anksčiau yra gana iÅ¡samiai aptaręs PVM sÄ skaitų faktÅ«rų reikÅ¡mę vertinant Å¡alių sutartinius civilinius santykius.2005 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v.

A. B. firma ,,Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005. Pastarojoje teismas konstatavo, kad ,,tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pareigos atsiskaityti už patiektas prekes atsiradimo momento, o kartu ir dėl tarp jų susiklosčiusių sutartinių santykių pobÅ«džio. Atsakovas gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo prekes su pastarojo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. Atsakovui prekės buvo tiekiamos nuolat, o atsiskaitoma už jas konkrečiai jų neidentifikuojant.Nagrinėdami bylÄ , žemesnių instancijų teismai neatsižvelgė į ginčo Å¡alių netiksliai suraÅ¡ytÄ konsignacijos sutartį ir sprendė, kad tarp Å¡alių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai.“ Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad vien PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pirkimo - pardavimo santykiams pagrįsti nepakanka ir sprendė, jog PVM sÄ skaitos faktÅ«ros savo esme gali bÅ«ti laikomos ne tik pirkimo - pardavimo, bet ir komiso, distribucijos bei kitus sutartinius santykius, susijusius su prekių perdavimu, patvirtinančiais dokumentais.

Toks PVM sÄ skaitos faktÅ«ros traktavimas visiÅ¡kai atitinka mokesčių teisės aktuose (konkrečiai - PVMÄ®) nustatytÄ Å¡io dokumento paskirtį - įforminti įvykusį prekių tiekimÄ .Pasakytina, kad tokiu atveju, kai yra galiojanti, nors ir netiksliai bei neaiÅ¡kiai suraÅ¡yta raÅ¡ytinė ginčo Å¡alių sutartis, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis ir sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatomos vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, t. y. turi bÅ«ti nustatomos ir vertinamos tam tikros aplinkybės (tikrieji Å¡alių ketinimai, sutartinių santykių tikslas, ankstesnė Å¡alių santykių praktika ir t. t.).

Remiantis civilinio proceso rungimosi principu pagrįsti ir įrodyti teisme Å¡ias aplinkybes jau tampa kiekvienos ginčo Å¡alies, įrodinėjančios jai reikÅ¡mingus faktus, pareiga ir problema.Taigi, remiantis PVM sÄ skaita faktÅ«ra, galima patvirtinti patį Å¡alių sutartinių santykių faktÄ , tačiau negalima nustatyti Å¡ių santykių pobÅ«džio, t. y. ar Å¡alis siejo didmeninio pirkimo ir pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Pažymėtina, kad nenustačius ginčo Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«džio, negalima nustatyti jų sutartinių teisių ir pareigų turinio, mokėjimo ir atsiskaitymo už perduodamas prekes tvarkos bei terminų ir pan.

Tad, norint iÅ¡vengti galimų Å¡alių nesutarimų dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio ir jų skirtingo interpretavimo, pernelyg plataus PVM sÄ skaitos faktÅ«ros civilinio teisinio traktavimo, tokiems Å¡alių sutartinius santykius nustatyti, bÅ«tina raÅ¡ytinė sutartis.Kitoje LAT iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“ (bylos Nr. 3K-3-15/2008, nutartis priimta 2008 m. sausio 28 d.) buvo sprendžiamas ginčas dėl to, ar atsakovas - jis atsiskaitydamas nesilaikė PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų mokėjimo už prekes terminų, be to, ginčo Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės didmeninio pirkimo - pardavimo sutarties - tinkamai vykdė prievoles sumokėti ieÅ¡kovui už gautas prekes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Bylos nutartyje buvo pripažinta, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros laikytinos ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytais dokumentais, mokėjimo terminai jose - taip pat nustatytais vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl negalima traktuoti, kad Å¡alis turi prievolę atsiskaityti už prekes jai iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytais terminais.

Toks Å¡io apskaitos dokumento civilinės teisinės reikÅ¡mės aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.154 str. 1 dalies ir 6.159 straipsnio nuostatas. IÅ¡ jų matyti, kad sutarties esmė - tai Å¡alių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti jų civilinius teisinius santykius, o tai reiÅ¡kia, kad svarbiausia yra Å¡alių valios sutapimas.Pasakytina, kad prie iÅ¡vados, susijusios su PVM sÄ skaitos faktÅ«ros civiliniu teisiniu vertinimu, teismas priėjo tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad nurodytoje byloje PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kaip įrodymai vertintos atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su ilgamete ginčo Å¡alių tarpusavio prekybinių komercinių santykių praktika ir elgesiu (atsakovas atsiskaitydavo nesilaikydamas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų mokėjimo terminų, o ieÅ¡kovas, iki pasibaigiant Å¡alių komerciniams santykiams, nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo ir neskaičiavo palÅ«kanų), ir į kitus raÅ¡ytinius įrodymus.

Tad nu­statyta faktinė situacija leido teismui Å¡ioje byloje padaryti iÅ¡vadÄ , kad susiklosčiusi mokėjimo tvarka atitiko abiejų Å¡alių valiÄ . Dėl to kasacinės instancijos teismas mokėjimo terminus laikė nepraleistais, o piniginę prievolę sumokėti už prekes - įvykdyta tinkamai. Tuo remdamasis teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti palÅ«kanas už vėlavimÄ atsiskaityti už prekes. IÅ¡ paminėto seka, kad jeigu ginčo Å¡alys bÅ«tų sudariusios raÅ¡ytinę prekių tiekimo sutartį, kuri bÅ«tų galiojusi ginčijamų santykių atsiradimo metu ir kurioje bÅ«tų aiÅ¡kiai nustatyti atsiskaitymo terminai, pirmiausia bÅ«tų nagrinė­jama Å¡alių sudaryta sutartis ir jos sÄ lygos dėl terminų, o ankstesnei Å¡alių komercinių santykių praktikai bÅ«tų skiriama gerokai mažiau dėmesio.Kaip jau minėta, vien tai, kad nėra raÅ¡ytinės sutarties, neužkerta kelio kreditoriui prisiteisti skolÄ už prekes, jei yra jų perdavimÄ kitai Å¡aliai pagrindžiančių įrodymų.Tokios praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi remiantis 2004 m. spalio 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje AB „Kazlų RÅ«dos metalas“ v.

UAB „Deltima“, AB Kredyt Bank S. A. (bylos Nr. 3K-3-535/2004), kuomet matyti, kad kartais PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ gali patvirtinti Å¡alies įsipareigojimų pagal sudarytas raÅ¡ytines sutartis, pavyzdžiui, rangos ir jungtinės veiklos, vykdymas.Å ios bylos ieÅ¡kovas, vykdydamas su atsakovu sudarytas dvi rangos sutartis ir jungtinės veiklos sutartį, atvežė į sutarčių vykdymo vietÄ Ä¯renginius kaip jungtinės veiklos įnaÅ¡Ä . Å is prekių tiekimas įformintas ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra.

Å alys jungtinės veiklos sutartyje buvo nustačiusios, kad konkretus kiekvienos jų bendros veiklos įnaÅ¡o (turto) dydis ir forma bus nustatomi pagal vėliau pateiktas sÄ skaitas. Taigi Å¡iuo atveju PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis buvo fiksuojami jungtinės veiklos įnaÅ¡ai ir sutartyse įtvirtinto įsipareigojimo įneÅ¡ti turtÄ bendrai veiklai plėtoti įvykdymas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ , paremtÄ Å¡io teismo argumentais, kad neva komercinėje praktikoje vienkartinis prekių pirkimas -pardavimas gali bÅ«ti įforminamas sÄ skaita faktÅ«ra, tai yra nereikia sudaryti raÅ¡ytinės sutarties, o PVM sÄ skaita faktÅ«ra turi visus pirkimo - pardavimo sutarties požymius.Taigi darytina iÅ¡vada, kad pavieniais atvejais Å¡alims, vykdančioms sutartinius įsipareigojimus, paskirus savo veiksmus galima įforminti sÄ skaitomis, bet protingiau visada Å¡iÄ galimybę aiÅ¡kiai aptarti raÅ¡ytinėje sutartyje.

Tuomet, kilus ginčui, prieÅ¡inga Å¡alis neturėtų galimybės pernelyg plačiai aiÅ¡kinti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros esmės, kai konkretÅ«s PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡raÅ¡iusios Å¡alies veiksmai, esant vienokio pobÅ«džio sutartiniams santykiams, pradedami interpretuoti kaip kitokio pobÅ«džio, pavyzdžiui, kaip prekių pardavimo.Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ kasacinės instancijos teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi pozicijos, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali bÅ«ti savaime prilyginama pirkimo - pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali Å¡alių įpareigoti kaip sutartis, kuri jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.).

Todėl PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali atstoti pirkimo - pardavimo sutarties ar jos pakeisti. Be to, vien remiantis Å¡iuo apskaitos dokumentu nėra pagrindo preziumuoti Å¡alių pirkimo - pardavimo sutartinių santykių, nes PVM sÄ skaita faktÅ«ra geriausiu atveju (jei joje yra papildomų prekių gavėjo įrašų) tegali patvirtinti prekių perdavimÄ . Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu teismui iÅ¡sireikalavus iÅ¡ Å iaulių apskrities VMI papildomus duomenis galima konstatuoti, jog ir atlikus prieprieÅ¡inį patikrinimÄ pas atsakovÄ , jo buhalteriniuose registruose nerasta 2007-06-22 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros.

Be to ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo teismui paaiÅ¡kinti kodėl 2007-06-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra be įprasto numerio turi dar papildomÄ skaičių 1 po pasvyro brÅ«kÅ¡nio. Todėl ieÅ¡kovo motyvas, kad 2007-06-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra patvirtina, jog ginčo Å¡alis siejo pirkimo pardavimo santykiai, atmestinas.  Dėl Å¡alių civilinių santykių vertinimo, nesant raÅ¡ytinės sutarties.Nors ieÅ¡kovo atstovas teigė, kad jo kliento verslo praktika paprastai yra grindžiama PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, o ne raÅ¡ytinėmis sutartimis, tačiau iÅ¡ Å¡ių sutartinių santykių kilus Å¡alių ginčui, pavyzdžiui, dėl skolos už prekes, palÅ«kanų ir kt. priteisimo, yra sudėtinga nustatyti bent esmines Å¡alių sulygtas sandorio sÄ lygas.

IeÅ¡kovas teisme neįrodė ne tik, kad apskritai buvo sutarta perleisti atsakovui prekių nuosavybės teisę pagal 2007-06-22 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , bet ir kada bei kam ji turėjo pereiti (asmeniui, kuriam iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, ar trečiajam asmeniui, pvz. UAB Kailenos kailiai atstovui vairuotojui E. P. L., kuris pasirašė šį dokumentÄ ), nuo kurio momento perėjo prekių atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika, kokia yra Å¡alių atsiskaitymo tvarka bei terminai ir kt. Todėl kilus ginčui Å¡alių santykiai ir sutarties turinys tampa Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡ta.

IeÅ¡kovui neįrodžius tarp Å¡alių faktiÅ¡kai susiklosčiusių sutartinių santykių, teismas irgi negali jų aiÅ¡kinti plečiamai.Be to, CK 4.49 str. 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuo daiktų (turto) perdavimo įgijėjui momento įgyja nuosavybės teisę į juos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tad, jei Å¡alys ir nėra sudariusios raÅ¡ytinės prekių tiekimo sutarties (ar raÅ¡ytinėje sutartyje nenustatytas nuosavybės teisės į prekes perėjimo momentas), remiantis kitam asmeniui pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, liudijančia, kad joje nurodytos prekės yra perduotos, tik tuomet remiantis CK 4.49 str. 1 dalimi, galima bÅ«tų kalbėti apie nuosavybės teisės į Å¡ias prekes perėjimÄ kitam asmeniui.Taigi, atsižvelgiant į aukščiau teismo pateiktus argumentus, pripažintina, kad 2007-06-22 PVM sÄ skaita faktÅ«ra negali atstoti raÅ¡ytinės prekių tiekimo sutarties ir tokia PVM sÄ skaita faktÅ«ra negalima įforminti nei pirkimo-pardavimo, nei kitų su prekių perdavimu susijusių Å¡alių sutartinių santykių.

Be to vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra neįpareigoja kitos Å¡alies, nes remiantis vien ja negalima kalbėti apie abiejų Å¡alių valios sutapimÄ , nes joje nėra nurodyti atsiskaitymo terminai ar kitos sutartinių santykių sÄ lygos, iÅ¡skyrus delspinigių dydį. Todėl remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teismui yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmesti.Dėl Å¡alių įrodinėjimo pareigos.CPK 178 str. numato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ankstinės galios, kadangi teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti patvirtintÄ ar labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ faktui esant, nei jo nesant.

PrieÅ¡ingu atveju, tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems prieÅ¡ingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu. Å ioje byloje ieÅ¡kovo įrodinėtina aplinkybė yra didmeninės pirkimo pardavimo sutarties su atsakovu sudarymas. IeÅ¡kovui nepateikus raÅ¡ytinės sutarties ir nesant kitų tarp įmonių atsiskaitymo už perduotas prekes apskaitos dokumentų, taip pat nenustačius atsakovo veiksmų, liudijančių apie pirkimo pardavimo sutarties sudarymÄ ir jos vykdymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo byloje pateiktos 2007-06-22 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, negalima spręsti apie realaus sandorio buvimÄ , kas prieÅ¡ingai, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ apie Å¡iame dokumente nurodytų prekių perdavimo fiktyvumÄ .

Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui laikytinas neįrodytu ir jis atmestinas. Be to Å iaulių AVMI teismui pateikta 2011-07-18 pažyma Nr. (10.11-35) S-13003 laikytina oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu Å¡ioje byloje, kuri irgi nebuvo paneigta kitais raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Teismui atmetus ieÅ¡kovo pagrindinį reikalavimÄ atsakovui dėl skolos priteisimo, netenka teisinės prasmės ir kiti jo iÅ¡vestiniai reikalavimai (delspinigiai, palÅ«kanos), todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.             Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1d. 6p., 98 str. 1d., iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui ir valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: atsakovui 2 163,00 Lt (be PVM, kadangi atsakovas šį mokestį per PVM atskaitÄ susigrÄ Å¾inÄ iÅ¡ valstybės) atstovavimo iÅ¡laidų, o valstybei 27,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.70 str. 2d, LR CPK 88 str. 1d. 6 p., 98 str. 1d., 265-270 str., n u s p r e n dž i a:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui UAB ,,Odos gaminiai ir ko“, (į/k 145457830, buv. Aerouosto g. 11, Å iauliai), iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Topplastas“ (į/k 11074211, buv. L. Giros g. 84-4, Vilnius), 2 163,00 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimui.Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ UAB ,,Topplastas“ (į/k 110742111, buv.

L. Giros g. 84-4, Vilnius) 27,40 Lt (dvideÅ¡imt septynis litus 40 ct) už procesinių dokumentų įteikimÄ per paÅ¡to kurjerių tarnybÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių m. apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Jonas Stubrys