AS-502-831-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-831/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. E. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 2S-2723 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 3265 bei priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat V. E. pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Paaiškino, kad šį terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Šalindamas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. patikslintame skunde detalizavo, jog Marijampolės pataisos namuose veikia vyriausybinė organizacija “Justitia est fundamentum”, kurios nariai jam padeda rengti skundus. Tuo metu V. K. buvo išvykęs, o įstaigos administracija reikiamos pagalbos nesuteikė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė V. E. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir V. E. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde nepaaiškino ginčijamo išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 27 d. rašto Nr. 2S-27-23 gavimo datos, tačiau iš Marijampolės pataisos namų 2012 spalio 1 d. raštu Nr. 9/07-14230 pateiktos informacijos matyti, jog pareiškėjas šį raštą gavo 2012 m. liepos 4 d. Todėl paskutinė minėto rašto apskundimo diena galėjo būti 2012 m. liepos 24 d. Skundas teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 30 d. (išsiųstas paštu). Taigi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2012 m. rugpjūčio 30 d., praleido terminą skundui paduoti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į teismą su tuo pačiu reikalavimu buvo kreipęsis ir 2012 m. liepos 25 d. (skundas išsiųstas paštu). Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nustatė, jog praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, todėl skundą atsisakė priimti. Ši nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjusi. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad termino praleidimo priežastys nuo jo nepriklausė. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė pareiškėjui įvardyti konkrečias aplinkybes. V. E., šalindamas skundo trūkumus, jokių konkrečių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Dėl to praleistas terminas negali būti atnaujintas ir skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Taip pat pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią kildina iš ginčijamu 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos. Šis reikalavimas, teismo įsitikinimu, yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu, todėl atsisakius priimti skundą dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 27 d. raštą Nr. 25-2723 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 3265, atsisakytina priimti ir skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjas V. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą priimti skundą.

Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui nurodė visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šios bylos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Atskiruoju skundu pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad su Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2S-2723 susipažino 2012 m. liepos 4 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, Kauno apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo teisė į teisminę gynybą galėjo būti įgyvendinta iki 2012 m. liepos 24 d. imtinai. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 1317-505/2012 matyti, kad dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 3265 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 2S-2723 panaikinimo jis pirmą kartą skundą teismui padavė 2012 m. liepos 25 d., t. y. pavėlavęs.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teismų praktikoje nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą sprendžiama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi abstrakčius pareiškėjo prašymo argumentus, konstatuoja, kad tikrinamu atveju neįrodyta, jog V. E. aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo, t. y. prašė jam suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei dėjo kitokias protingas pastangas, kad skundas dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 2S-27-23 būtų parengtas ir išsiųstas laiku. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai pripažino, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir skundą šia apimtimi atsisakė priimti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, su kurių priėmimu siejamas žalos atsiradimas, panaikinimo (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011). Atsižvelgiant į tai, 2012 m. spalio 4 d. nutartis dalyje naikinama ir V. E. skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. E. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti V. E. skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė