2022-08-17 Nr. AB-20550-3-62-3-02192-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2445-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02192-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „M.“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „M.“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M.“ (toliau – ir atsakovas) 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

2. Agentūra prašyme nurodė, jog Atsakovas 2016 m. birželio 4 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2016 m. Paraiška). NMA pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovui išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-345 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

3. Agentūra išdėstė aplinkybes, susijusias su 2016 m. Paraiškoje deklaruotomis žemės ūkio naudmenomis, detalizavo 2016 m. Paraiškos vertinimo metu nustatytus Taisyklių pažeidimus ir nurodė, kad NMA priėmė 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. SP1-2295(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuris atsakovui buvo išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 atsakovas apie Agentūros Sprendimą informuotas pakartotinai.

4. Agentūra pabrėžė, kad Atsakovas NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiais, 14 ir 15.1 papunkčiais, NMA nuo 2017 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo dienos, pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 4 803,59 Eur sumos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė jam iš atsakovo 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo UAB „M.“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą).

III. 7. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas atsakovo UAB „M.“ atsiliepimas į Agentūros prašymą.

8. Atsakovas nurodė, jog Agentūra, kreipdamasi į administracinį teismą, sąmoningai nuslėpė aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose jau buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4813-886/2019 pagal Agentūros ieškinį atsakovui dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas (NMA) nepašalino 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ir savo dabartiniame prašyme, kuris identiškas ieškiniui, nepateikė jokių duomenų, kaip susidarė prašyme nurodytos sumos, kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip apskaičiuota prašoma priteisti iš atsakovo suma.

9. Atsakovas pastebėjo, kad prašyme Agentūra pateikia prieštaringus duomenis dėl neteisingai deklaruoto ploto paramai gauti, savo prašymą grindžia neegzistuojančiu Taisyklių papunkčiu (Taisyklių 74.2.3 p.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose pareiškėjo prašymas buvo gautas 2019 m. spalio 6 d., o civilinėje byloje galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 10 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti net priimtas nagrinėti administracine tvarka.

10. Agentūra pateikė papildomus paaiškinimus, jog nuo 2018 metų atsakovo buveinės adresas yra pasikeitęs. Atsakovo procesinis elgesys nebuvo sąžiningas civilinės bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovas proceso metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei terminais laiku nepateikė prieštaravimų, o tik pradėjus antstolei įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo veiksmus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl prieštaravimų pateikimo. NMA, kaip valstybės institucija, ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovas būtų informuotas apie NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo priėmimą, t. y. kreipėsi į atsakovą 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu, atsakovui negavus procesinio dokumento, buvo kreipiamasi pakartotinai, taip pat susisiekta su atsakovu telefonu, prašant patikslinti įmonės buveinės adresą. NMA nuomone, šiuo konkrečiu atveju buvo imtasi visų priemonių, siekiant įteikti atsakovui informaciją apie skolos susidarymą ir susigrąžinimą.

IV. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Agentūros prašymą tenkino ir priteisė Agentūrai iš UAB „M.“ 4 803,59 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų sumos nuo 2017 m. spalio 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai sugrąžinta.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo UAB „M.“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimo, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija, todėl darė išvadą, jog byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

V. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Agentūros prašymą tenkino ir priteisė Agentūrai iš UAB „M.“ 4 803,59 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų sumos nuo 2017 m. spalio 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai sugrąžinta.

14. Teismas, be kita ko, nustatė, jog atsakovas 2016 m. birželio 4 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); Agentūra pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (iki 2016 m. spalio 28 d. pagal 2016 m. Paraišką atsakovui buvo išmokėta 2 131,60 Eur tiesioginių išmokų suma, 1 651,99 Eur žalinimo išmokos suma, 1 020,00 Eur išmokėta už pirmuosius hektarus), todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skolos sprendimą, kuris atsakovui išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ atsakovas apie Sprendimą buvo informuotas pakartotinai.

15. Teismas vadovavosi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4, 7 ir 11 punktais ir nurodė, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo yra pagrindas šias lėšas susigrąžinti. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria pripažinta, kad neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas, teismas pabrėžė, kad atsakovui Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo dėl skolos neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, Agentūrai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi teisės aktai nenumatė Agentūrai teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) Sprendime nurodytų sumų, teismas pripažino, kad teismui pateiktas Agentūros prašymas priteisti šias lėšas iš atsakovo – vienas iš būdų Agentūra susigrąžinti 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.).

16. Teismas pastebėjo, kad UAB „M.“ 2019 m. vasario 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2435-281/2019 skundą atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 d. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-242-1062/2019 UAB „M.“ atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

17. Teismas konstatavo, kad Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas nėra nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato Agentūrai pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. Teismas pažymėjo, kad Grąžintinų lėšų taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs, atsakovas į pareiškėją nesikreipė dėl lėšų gražinimo dalimis, Agentūrai nėra galimybės lėšas susigrąžinti įskaitymo būdu, todėl teismas darė išvadą, kad Agentūrai atsirado pagrindas kreiptis dėl permokos išieškojimo teismine tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2, 17.3 ir 19 p.).

18. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas atsakovo argumentus, kad Agentūra prašyme nepateikė jokių duomenų, kaip susidarė prašyme nurodytos sumos, kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos (reikalavimo pagrįstumo), atmetė, nes visi šie duomenys ir skolos skaičiavimo metodika bei pagrindimas nurodyti 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendime, kuris teisėtas ir nepanaikintas.

19. Teismas vadovavosi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11; 14 punktų ir 15.1 papunkčio nuostatomis ir nustatė, jog Agentūra 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“, 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie tai, kad jos negrąžinus, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovui nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) nesumokėjus skolos, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 14 d. atsakovui pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.

20. Byloje nebuvo nustatytos Grąžintinų lėšų taisyklių 28 punkte nurodytos aplinkybės, kurioms esant administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros. Taip pat nebuvo nustatyta ir jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

21. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas pripažino pareiškėjo reikalavimą priteisti 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų, teisėtu ir pagrįstu, todėl jį tenkino. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl konstatavo, kad atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

VI. 22. Atsakovas UAB „M.“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Agentūros prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsakovas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas nėra nuginčytas, Agentūrai suteikia teisę į skolos išieškojimą teismine tvarka tik konstatavus, kad atsakovas neteisingai deklaravo žemės ūkio naudmenų plotus, bet ne automatinį skolos dydį. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės institucijai, priėmusiai sprendimą dėl atitinkamos nepriemokos / permokos, iš karto pradėti priverstinį skolos išieškojimą, o nustatė privalomą skolos dydžio priteisimą teismine tvarka.

24. Atsakovo teigimu, teismas bylos duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė, kad Agentūra, kreipdamasi į administracinį teismą, nuslėpė, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose jau buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4813-886/2019 pagal Agentūros ieškinį atsakovui dėl identiško reikalavimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo ieškovą (Agentūrą) pašalinti ieškinio trūkumus, o 2019 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavo, kad Agentūra nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Agentūros prašymas šioje administracinėje byloje yra identiškas jos ieškiniui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-4813-886/2019.

25. Atsakovas nurodo, kad teismas, pripažinęs kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendime vienašališkai nurodytas skolos dydis nėra kvestionuotinas, nesiėmė priemonių pašalinti Agentūros prašyme nurodytų prieštaringų duomenų, susijusių su netinkamo paramai ploto nustatymu vertinant 2016 m. Paraišką. Neaišku, koks yra tikslus atsakovo deklaruotas plotas – 54,64 ha; 0,02 ha ar 0,57 ha – ir kaip šie plotai susiję su Agentūros prašoma priteisti skola.

26. Atsakovas įsitikinęs, kad prašyme Agentūra nepateikė duomenų, kaip susidarė jame nurodytos sumos (2 131,60 Eur, 1 651,99 Eur ir 1 020,00 Eur), kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos, t. y. Agentūra nepateikė duomenų, kaip apskaičiuota prašoma priteisti iš atsakovo suma. Teismas savo sprendime taip pat nepateikė jokių motyvų, kodėl būtent 4 803,59 Eur skolos dydis yra teisingas ir pagrįstas. Tikėtina, kad teismui skolos dydžio buvo neįmanoma pagrįsti, kadangi, kaip minėta, iš teismo pateikiamų išvadų liko neaišku, koks yra tikslus atsakovo neteisingai deklaruotas plotas. Pirmosios instancijos teismui tik formaliai pakartojus Agentūros prašyme išdėstytus teiginius ir nesiėmus priemonių pašalinti akivaizdžių prieštaravimų tarp Agentūros pateiktų duomenų, toks teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

27. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

28. Agentūra nurodo, kad prašyme nurodyta 4 803,59 Eur skolos suma, kuri susidarė pagal atsakovo 2016 m. Paraišką; atsakovui buvo pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos, kurios detalizuotos 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendime. Prašyme yra minimas 0,02 ha paramai netinkamas plotas bei Agentūros patikros vietoje metu nustatytas 0,57 ha pažeidimo plotas – minėti 0,02 ha bei 0,57 ha plotai patenka į bendrą neteisingai deklaruotą 54,64 ha plotą, todėl šiuo atveju atsakovo neteisingai deklaruotas plotas yra 54,64 ha.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Būtent minėtas sprendimas yra pagrindas Agentūrai iš Atsakovo susigrąžinti minėtą skolą. Atsakovas minėtame sprendime nustatytu terminu nurodytų lėšų negrąžino, todėl Agentūrai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, todėl reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo UAB „M.“ 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki visos skolos sugrąžinimo dienos, pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo išmokėtą 4 803,59 Eur paramą, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, sprendė, jog Agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą yra pagrįstas, ir jį tenkino. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendime nurodytų prieštaravimų dėl atsakovo padarytų pažeidimų, o formaliai pripažino, kad vienašališkai nustatytas skolos dydis nėra kvestionuotinas, nepateikė motyvų, kodėl konkretus skolos dydis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pažymi, kad teisme jau buvo nagrinėta civilinė byla dėl identiško Agentūros reikalavimo.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Byloje buvo nustatyta, kad UAB „M.“ 2016 m. birželio 4 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); Agentūra pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (iki 2016 m. spalio 28 d. pagal 2016 m. Paraišką atsakovui buvo išmokėta 2 131,60 Eur tiesioginių išmokų suma, 1 651,99 Eur žalinimo išmokos suma, 1 020,00 Eur išmokėta už pirmuosius hektarus), todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skolos sprendimą, kuris atsakovui išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ atsakovas apie Sprendimą buvo informuotas pakartotinai.

35. Byloje ginčo nėra, kad Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Vertindama atsakovo argumentus, kad Agentūrai teisės aktai nesuteikia teisės vienašališkai apskaičiuotos skolos išieškoti teismine tvarka, kad teismas nepagrįstai nevertino, kodėl susidarė Agentūros siekiama susigrąžinti skola, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šios administracinės bylos dalykas nėra Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kuri nagrinėjamoje byloje turi precedentinę reikšmę, konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), Agentūrai atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 punktas).

36. Kaip jau buvo konstatuota, Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas, kuriuo atsakovui nustatyta 4 803,59 Eur išmokėtos paramos skola, galioja ir privalo būti vykdomas, pakartotinai nevertinant jo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi atsakovo argumentai, susiję su minėto spendimo priėmimu, jame nurodytos skolos apskaičiavimo pagrindu ar metodika, nurodomi prieštaravimai dėl neteisingai deklaruoto ploto paramai gauti, nėra teisiškai reikšmingi, nes šio akto pagrįstumas ir teisėtumas nėra vertinami.

37. Atsižvelgdama į tai, kad minėtas Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtos paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad identiškas ginčas yra išspręstas civilinėje byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4813-886/2019 Agentūros ieškinį priteisti iš atsakovo 4 803,59 Eur skolos už neteisėtai gautą ir negrąžintą paramą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Taisyklėmis, nuo 2017 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki lėšų susigražinimo dienos paliko nenagrinėtą Agentūrai nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Taigi bendrosios kompetencijos teismas ieškinio iš esmės nenagrinėjo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ginčai, susiję su valstybės ar Europos Sąjungos paramos išmokėtų lėšų išieškojimu, yra pripažįstami administraciniais ginčais, kurie nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos teismuose, bet administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-36-2010, 2017 m. liepos 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2017, 2018 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2018; kt.). Vien aplinkybė, kad Agentūra inicijavo ginčą bendrosios kompetencijos teisme, savaime nelemia jos prašymo, paduoto nagrinėjamoje administracinėje byloje, nepagrįstumo, o kartu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Agentūros prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

40. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad jis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „M.“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė