e76d1195-7147-4ca6-bded-e26471d7601d · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Pranešėja Erinija Kazlauskienė                          Civilinė byla Nr. 2A-715-730/2014Teisėjas Petras Mineikis                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00993-2013-8                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1; 29.4; (S)                           121.14; 121.18; 121.21  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A.

U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. U. ieÅ¡kinį atsakovei A. U. dėl įpareigojimo atnaujinti vandens tiekimÄ ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. U., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. U. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę A. U. nedelsiant atnaujinti vandens tiekimÄ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovės A. U. ieÅ¡kovo A.

U. naudai nuostolius – negautas pajamas, kurias sudaro 20 Lt per dienÄ už laikotarpį nuo 2013-05-06 iki kol bus atnaujintas vandens tiekimas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo padalintos patalpos esančios (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovei. Patalpos, kuriose yra giluminis siurblys, kurio pagalba užtikrinamas vandens tiekimas, yra po patalpomis, kurios minėtu teismo sprendimu priteistos atsakovei. 2013 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, iÅ¡nuomotose E. R. ir L.

S., buvo sustabdytas vandens tiekimas. Teigia, kad dėl minėtos priežasties negali vykdyti savo pareigos užtikrinti komunalinius patarnavimus. Dėl minėtos priežasties patalpų nuomininkai ieškovui nemoka 20 procentų nuomos mokesčio, nes tokias papildomas išlaidas patiria vandens apsirūpinimu, ko pasekoje ieškovas patiria netiesioginius nuostolius, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.Atsakovė A. U. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai nuosavybės teise atiteko patalpos, kuriose yra giluminis šulinys.

Pareigos užtikrinti vandens tiekimo ieÅ¡kovui neturi. IeÅ¡kovas turi ir gali jam atitekusioje statinio dalyje įsivesti savo vandens vamzdžius ir sudaryti sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl centralizuoto vandens tiekimo. IeÅ¡kovas nemoka jokių piniginių kompensacijų už vandens tiekimÄ , ji nėra sudariusi su ieÅ¡kovu jokių susitarimų dėl vandens tiekimo, todėl mano, kad ieÅ¡kovas teisės reikalauti atnaujinti vandens tiekimÄ neturi, o jei jis pageidauja naudotis atsakovės nuosavybe, tai turi sudaryti sutartį su atsakove dėl atlygintinio vandens tiekimo, atsakovės nurodytomis sÄ lygomis.Trečiasis asmuo A.

U. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Palaikė atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad gręžinio vanduo nėra geriamasis, o tik techninis vanduo, todėl mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti nuostolius yra nepagristas. Atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovo įsipareigojimus prieÅ¡ jo nuomininkus, ieÅ¡kovui atitinkamai nepasirÅ«pinus vandens tiekimo paslaugomis.Teismo posėdyje dalyvavę ieÅ¡kovo atstovas, atsakovė, jos ir trečiojo asmens atstovas palaikė pirmines pozicijas, jų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.IeÅ¡kovo atstovas posėdyje inter alia pažymėjo, kad už nuotekų Å¡alinimÄ pastate moka ir ieÅ¡kovas, todėl nesÄ Å¾ininga neleisti naudotis tiekiamu vandeniu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad giluminis siurblys elektra yra užmaitintas iÅ¡ skaitliuko, kuris priklauso ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas negali užtikrinti Å¡ildymo į nuomojamas patalpas, nes Å¡ildymo katilas yra rÅ«syje ir Å¡ildo patalpas cirkuliuojančiu vandeniu sistemoje. Žala daroma ne tik ieÅ¡kovui, bet ir jo nuomininkams.Atsakovė teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl vandens įrengimo santuokos nutraukimo byloje, dalinant ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausiusį turtÄ , nepasisakyta. IeÅ¡kovas sÄ moningai neįsivedė vandens tiekimo nuo miesto.

Vandens tiekimÄ nutraukė dėl ieÅ¡kovo kaltės. Giluminis siurblys nėra pajungtas prie ieÅ¡kovo skaitliuko, atsakovė turi savo skaitliukus. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje pareiÅ¡kė, kad pagal ieÅ¡kovo atstovo pateiktÄ sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl Å¡alto vandens tiekimo, AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo teikti Å¡altÄ vandenį adresu (duomenys neskelbtini), į automobilių detalių parduotuvę, kurioje įrengtas įvadinis Å¡alto vandens skaitiklis bei turi užtikrinti vandens tiekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patalpas.

Padalinus pastatÄ po santuokos nutraukimo, Å¡ulinys, kuriame įrengtas giluminis siurblys, atiteko atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė atjungė vandenį, nes A. U. pageidavo atlikti remonto darbus. IeÅ¡kovas turi galimybę prisijungti prie vandens tiekimo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mažiau gauna už nuomÄ . Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, jog atsakovė 2013-05-06 nutraukė vandens tiekimÄ iÅ¡ jai priklausančiose patalpose įrengto giluminio vandens siurblio į ieÅ¡kovui priklausančių patalpų dalį pastate (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ grindžia atsakovės neteisėtais veiksmais, netinkamai valdant ir naudojant jai nuosavybės teise priklausantį objektÄ . Teismas remdamasis atsakovės paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatė, kad patalpų dalis (duomenys neskelbtini), kurioje yra siurblys, tuo metu, kai ieÅ¡kovo teigimu, nuo 2013-05-06 buvo nutrauktas vandens tiekimas, priklausė trečiajam asmeniui – atsakovei dalį patalpų yra padovanojus trečiajam asmeniui A.

U. ir minėtas giluminis siurblys randasi Å¡iam asmeniui priklausančiose patalpose. Todėl teismas sutiko su atsakovės atstovo advokato L. S. teiginiais, kad ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovės užtikrinti vandens tiekimÄ Ä¯ jam priklausančias patalpas. Atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo atstovo argumentÄ , kad vandens gręžinys, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, yra bendroji ieÅ¡kovo ir atsakovės dalinė nuosavybė. Laikė pagrįstais atsakovės atstovo argumentus, jog Å¡alys patalpas pasidalijo nutraukdami santuokÄ , jog įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, buvo iÅ¡spręsti visi turto padalijimo klausimai.Nustatęs, kad vandens gręžinys, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, nėra bendroji ieÅ¡kovo ir atsakovės daline nuosavybe, pripažinęs, jog minėtas gręžinys laikytinas trečiojo asmens nuosavybe, sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nedelsiant atnaujinti vandens tiekimÄ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas tuo pagrindu, kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu teismas siÅ«lė ieÅ¡kovui atsakovę pakeisti tinkamu atsakovu, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko ir teismas bylÄ toliau nagrinėjo iÅ¡ esmės. Nustatęs, kad Å¡alys, nutraukdamos santuokÄ ir spręsdamos klausimÄ dėl turto pasidalijimo, dėl vandens siurblio ir kitos susijusios įrangos pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir dėl vandens siurblio, esančio atsakovei tenkančių patalpų dalyje priklausomybės ir vandens tiekimo užtikrinimo į ieÅ¡kovui tenkančiÄ patalpų dalį, nesusitarė, konstatavo, kad atsakovė ieÅ¡kovo teisių nepažeidė, nes turi teisę savo nuožiÅ«ra naudotis jai priklausančiu daiktu.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra susitaręs dėl Å¡alto vandens iki Å¡alto vandens tiekimo tinklų vietos (duomenys neskelbtini) tiekimo ir tai patvirtina 2013-02-01 ieÅ¡kovo su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytos Å alto vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog tai, kad ieÅ¡kovas nemoka atsakovei jokių piniginių kompensacijų už vandens tiekimÄ , atsakovė nėra sudariusi su ieÅ¡kovu jokių susitarimų dėl vandens tiekimo, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti atnaujinti vandens tiekimÄ , o jei pageidauja naudotis atsakovės nuosavybe, tai turi susitarti ir sudaryti sutartį su atsakove dėl atlygintinio vandens tiekimo.

Sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad vandens tiekimÄ iÅ¡ vandens gręžinio, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, ieÅ¡kovui atsakovė nutraukė neteisėtai, todėl ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo atnaujinti vandens tiekimÄ ir nuostolių atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Remdamasis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatęs, kad atsakovė byloje patyrė 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, vadovavosi CPK 93 str. 1 d. ir Å¡iÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A.

U. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. PraÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vandens gręžinys, kuriame įrengtas giluminis vandens siurblys, nėra bendroji ieÅ¡kovo ir atsakovės dalinė nuosavybė. Remiasi Statybos įstatymo 2 str. 61 p. pateikta statinio inžinerinių sistemų bei Å¡io straipsnio 62 p. pateikta bendrųjų statinio inžinerinių sistemų apibrėžimais ir teigia, kad Å¡iuo atveju giluminis vandens gręžinys priskirtinas prie bendrų statinio inžinerinių sistemų, yra nedalus daiktas ir yra valdomas pastato bendraturčių bendru sutikimu.

CK 4.13 str. 1, 2 d., 4.15 str. nuostatų prasme, giluminis gręžinys yra inžinerinė sistema, skirta statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti ir yra pastato (ne patalpos iš kurios galima patekti į gręžinį) antraeilis daiktas, esminė pagrindinio daikto (pastato) dalis. Teigia, kad šalių santuokos nutraukimo byloje pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nebuvo keičiamos.

Teismas tik padalijo minėtÄ pastatÄ natÅ«ra, o Å¡alys, po santuokos nutraukimo, kaip buvo pastato bendrasavininkai taip jais ir liko. Dėl Å¡ių aplinkybių santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pastato inžinerinių sistemų padalijimo. Kadangi atsakovei nuosavybės teise niekada nepriklausė pastato inžinerinės sistemos, ji negalėjo jų perleisti trečiajam asmeniui, dovanodama jam dalį patalpų. Teigia, kad atsakovė neteisėtai atjungusi vandens tiekimÄ , pažeidė bendrasavininkų teisę – bendrÄ sias inžinerines sistemas valdyti, naudoti ir disponuoti bendraturčių sutikimu, todėl privalo atnaujinti vandens tiekimÄ ir atlyginti patirtus netiesioginius nuostolius.

PraÅ¡o ginčo giluminio gręžinio administratoriumi paskirti ieÅ¡kovÄ , nes jis moka už nuotekų Å¡alinimÄ ir jam valdymo apribojimu daroma turtinė žala.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės atstovas L. S. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ginčo statiniui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra numatytas komunalinis, t. y. centralizuotas vandens tiekimas, todėl atmestinas apelianto teiginys, jog giluminis gręžinys privalo užtikrinti vandens tiekimÄ visas pastatui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad giluminis gręžinys nėra nurodytas kaip statinio inžinerinė komunikacija, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad Å¡is gręžinys yra viso pastato inžinerinė komunikacija. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad po santuokos nutraukimo ginčo pastato patalpų dalis, kuriose yra giluminis gręžinys, nuosavybės teise atiteko atsakovei. Å iuo atveju apeliantas iÅ¡ naujo kelia klausimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nors Å¡alių turto padalijimo klausimas jau yra iÅ¡spręstas.

Taip pat nurodo, kad ginčo statinio bendraturtis yra trečiasis asmuo A. U. ir tai patvirtina vieÅ¡ojo registro duomenys, kuriam nuosavybes teise yra perleista ir ginčo patalpa, kurioje įrengtas giluminis gręžinys. Todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas minėtam asmeniui, o teismo siÅ«lymu ieÅ¡kovui nesutikus pakeisti netinkamo atsakovo į tinkamÄ , ieÅ¡kinys pagrįstai teismo atmestas. IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas jį skirti ginčo gręžinio administratoriumi iÅ¡ esmės praÅ¡o leisti jam Å¡eimininkauti kito asmens nuosavybės teise priklausančiose patalpose, todėl šį praÅ¡ymÄ laiko nepagrįstu.       Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu padalino santuokoje įgytÄ Å¡alių turtÄ : atsakovei A.

U. priteisė 1 045 602,46 Lt vertės 55/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ir 412,38 kv. m patalpų pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui A. U. priteisė 860 391,85 Lt vertės 45/100 dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 339,52 kv. m patalpų pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Å iuo teismo sprendimu buvo nustatyta pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pagal 2011-01-18 VÄ® Registrų centras parengtÄ patalpų padalijimo projektÄ , nustatant, kad A. U. priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos geltona spalva, o A. U. priskiriamos naudotis patalpos pažymėtos raudona spalva, bendro naudojimo patalpos pažymėtos žalia spalva (žr. civilinė byla Nr. 2-566-639/2012, t. 1, b. l. 95–104, t 3, b. l. 12–16). Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-22 nutartimi minėto Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo paliko nepakeistÄ (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 92–96). 2013-01-24 Dovanojimo sutartimi A.

U. padovanojo A. U. 11/40 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 202,06 kv. m. patalpų pastato–parduotuvės su automobilių aptarnavimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 84–91). 2013-06-14 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog šalių ir trečiojo asmens A. U. atitinkamai teismų sprendimų ir dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise turimos nekilnojamojo turto dalys ir nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 22–26).

Iš 2013-01-11 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2013/01 nustatyta, kad A. U. UAB „Padangų bazė“, atstovaujamai direktorei L. S., išnuomojo 166,17 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 5–8). 2013-01-22 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2013/02, A. U. išnuomojo E. R. 70,00 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 9–12).

A. U. 2013-02-01 su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė Å alto vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3.1. p. susitarė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ tieks patalpų savininkui A. U. Å¡altÄ vandenį iki Å¡alto vandens tiekimo tinklų vietos (duomenys neskelbtini) (autodetalių parduotuvė) (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 120–121). 2000-10-09 Projektavimo sÄ lygų sÄ vado 5.1 p. patvirtina, kad projektuojant ginčo pastatÄ â€“parduotuvę su automobilių aptarnavimu, papildomų reikalavimų vandentiekio įrengimui nenustatyta (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 59). 2013-09-17 raÅ¡te AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovę informavo, kad objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekiama tik nuotekų tvarkymo paslauga (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 61).

Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų bylos duomenimis, pastatui nustatytas miesto vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 80). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013-06-14 išrašo duomenimis, ginčo pastato vandentiekis–komunalinis vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 24–26). 1998-05-14 Higieninės ekspertizės akte užfiksuota, jog ginčo pastate kanalizacija prijungta prie centralizuotų miesto tinklų, o vandentiekis iš vietinio giluminio gręžtinio šulinio (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 123).

Iš ginčo giluminio siurblio buvimo vietos fotonuotraukų matyti, kad vieta, kuriame įrengtas gręžinys yra patalpos viduje ir yra įrengtas po grindimis, žemėje (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 49–53).Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėtai nutrauktas vandens tiekimas iš giluminio gręžinio į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas ginčo giluminį gręžinį laiko šio pastato inžinierine sistema ir pastato, kaip pagrindinio daikto, antraeiliu daiktu - esmine pastato dalimi, todėl priklausančiu pastato savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog ginčo giluminis gręžinys yra šio pastato inžinerinė sistema ir / ar pastato antraeilis daiktas - esminė pagrindinio pastato dalis, kuri priklauso pastato bendraturčiams ir turi būti valdoma jų bendru sutarimu.Ieškovas įrodinėjo, kad giluminis vandens gręžinys yra pastato inžinierinė sistema.

IÅ¡ ginčo giluminio gręžinio buvimo vietos fotonuotraukų matyti, kad gręžinys yra įrengtas po pastato grindimis, žemėje, tai yra, žemės sklype, ant kurio stovi pastatas, tik iÅ¡ pastato patalpos, priklausiusios ieÅ¡kovei, Å¡iuo metu priklausančios trečiajam asmeniui, sudarant galimybę prie jo patekti. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 2004-03-31 Nr. D-156 patvirtinto Statybos reglamento 2.02.04:2004 III skyriaus 10.3., 10.4. punktų nuostatas, gręžinys yra gręžimo bÅ«du įrengtas požeminis įrenginys, į kurį vanduo priteka per gręžinio sieneles (filtrÄ ar atvirÄ gręžskylę), o gręžtinis Å¡ulinys – vertikalus gręžimo bÅ«du įrengtas Å¡ulinys požeminiam vandeniui paimti.Statybos įstatymas skiria statinio inžinierines sistemas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61, 62 punktai) ir inžinierinius tinklus (Statybos įstatymo 10 punktas).Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 61, 62 punktÄ , statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios Å¡ių patalpų funkcionavimÄ ir tenkinančios jų naudotojų poreikius: vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, Å¡ildymo ir kitos, tai yra, sistemos esančios statinio viduje.Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 punktÄ , inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (iÅ¡skyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, Å¡ilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryÅ¡ių tinklai su jų maitinimo Å¡altiniais ir įrenginiais.Statybos įstatymas taip pat skiria komunalinius inžinierinius tinklus ir vietinius inžinierinius tinklus.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 65 punktÄ , komunaliniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai, skirti miesto, miestelio, kaimo (ar atskirų jų dalių, zonų) vartotojų poreikiams tenkinti, su bendrais tinklų maitinimo Å¡altiniais, tai yra, vieÅ¡asis vandentiekis (miesto). Pagal statybos įstatymo 66 punktÄ , vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo Å¡altiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti.Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad ginčo giluminis gręžinys, skirtas vandeniui tiekti, ir turėtų bÅ«ti laikytinas vietinių inžinierinių tinklų dalimi, todėl ginčas tarp Å¡alių kilo dėl vandens tiekimo iÅ¡ vietinių inžinierinių tinklų.Byloje nustatytos aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registrų bylos duomenimis, pastatui nustatytas miesto vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 80).

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013-06-14 iÅ¡raÅ¡o duomenimis, ginčo pastato vandentiekis–komunalinis vandentiekis (žr. civilinė byla Nr. 2-8072-793/2013, t. 1, b. l. 24–26), tai yra, pastate naudojamas komunalinis (miesto vandentiekis). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad pastatui teisės aktų nustatyta tvarka buvo suprojektuotas, įrengtas ir įregistruotas vietinis vandentiekis. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.Pagrindiniai daiktai turi savarankiÅ¡kÄ paskirtį ir gali bÅ«ti savarankiÅ¡ki teisinių santykių objektai (CK 4.12 straipsnis).

Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Antraeiliai daiktai savo ruožtu pagal ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu pobÅ«dį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).

Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kaip matyti iš įstatyminės apibrėžties, kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas.

Daikto kvalifikavimas esmine pagrindinio daikto dalimi įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais, todėl ydingu laikytinas argumentas, kad pastato esminėmis dalimis gali būti tik tie daiktai, kurie yra jo viduje. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia, esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste.

Å iuo aspektu nesvarbu ir neturi bÅ«ti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali bÅ«ti panaudotas atskirai jų tarpusavio ryšį ir bendrÄ tikslinę paskirtį iÅ¡ardžius. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryÅ¡ys, tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui.Kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, jog vanduo į visas pastate esančias patalpas turi bÅ«ti tiekiamas iÅ¡ vietinio vandentiekio ir toks vietinis vandentiekis teisės aktų nustatyta tvarka yra suprojektuotas, įrengtas ir įregistruotas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai padaryti, kad visÄ pastatÄ ir ginčo giluminį gręžinį sieja funkcinis ryÅ¡ys, todėl jis yra pastato esminė dalis, priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato savininkams, todėl jog yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo kaip jam nuosavybės teise priklausančių pastato patalpų savininko teisės naudotis jam priklausančiomis patalpomis (CK 4.98 straipsnis).Sutiktina ir su atsakovės argumentais, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkam atsakovui.

Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė padovanojo ginčo patalpÄ , kurioje yra ir giluminis gręžinys trečiajam asmeniui (savo sÅ«nui) A. U.. IeÅ¡kovas su teismo siÅ«lymu pakeisti byloje netinkamÄ atsakovÄ tinkamu nesutiko. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl įpareigojimo atnaujinti vandens tiekimÄ , pareiÅ¡kė netinkamam atsakovui, nes atsakovė nuo 2013-01-24 nebėra ginčo patalpos, taigi ir jame esančio giluminio gręžinio, savininkė ar valdytoja, o vandens tiekimas į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, jo paties teigimu, nutrauktas 2013-05-06, taigi tuo metu patalpų ir giluminio gręžinio jame savininku buvo (yra) atsakovės sÅ«nus A.

U..Apibendrinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡vadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinius duomenis, tinkamai nustatė ir kvalifikavo bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos nuomone, kiti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, Å¡ioje byloje priimdamas procesinį sprendimÄ , nevertina ir neanalizuoja Å¡ių apeliacinio skundo argumentų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             palikti nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                    Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                                      Alona Romanovienė                                                                    Raimonda Andrulienė