e76adfd2-70ef-42d3-ac3d-85ca542e1bd9 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-56-327/2015Proceso Nr. 4-69-3-06331-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.12.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio pro­ceso tvarka iÅ¡nagrinėjo J. M. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teis­mo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departa­men­to (toliau – Aplinkos ministerijos KRAAD) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu J. M. pagal Lie­tu­vos Respublikos ad­mi­nis­tra­cinių tei­sės pažeidimų ko­dek­so (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. 700 Lt (septynių Å¡imtų litų) bauda už tai, kad jis 2014 m. liepos 9 d., 2.30 val., (duomenys neskelbtini), kartu su A. J. žvejojo iÅ¡ medinės valties draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, kuriais buvo suga­vęs 80 karÅ¡ių, 5 karpius, 2 lynus, 1 salatį, 4 kg karosų, 3 kg eÅ¡erių, 1,5 kg kuojų, taip pažeidė Mė­gė­jiÅ¡kos žūklės taisyklių 10.1. p. reikalavimus, draudžiančius žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius.J.

M. apskundė šį nu­tarimÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teis­mui, kuris 2014 m. lap­kri­Äio 14 d. nutartimi skundÄ atmetė.J. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teis­mo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti jį iÅ¡teisinančiÄ nutartį. Skunde nurodo, kad teismo nutartis pri­imta remiantis tik subjektyviais įrodymais, t. y. Aplinkos ministerijos KRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nų parodymais, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nu­baustojo kaltę.

IÅ¡analizavus visus administracinėje byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad nu­tartis priimta neobjektyviai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Priimant nutartį įrodymai bu­vo vertinami selektyviai parenkant jo kaltę patvirtinančius įrodymus ir neatsižvelgiant į kitus byloje su­rinktus objektyvius ir nuoseklius įrodymus, patvirtinančius, kad ATP padarymo metu ATP pa­da­ry­mo vietoje jo nebuvo ir administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė.IÅ¡ liudytojų S. L. ir G. L. parodymų matyti, kad gamtosaugos pa­rei­gÅ«nai vaikščiojo aplink ATP padarymo vietÄ esančias sodybas, bandydami nustatyti pažeidėjų ta­pa­tybę.

Tai parodo, kad gamtosaugos pareigÅ«nai po ATP padarymo momento nebuvo tiksliai nu­s­ta­tę pažeidėjų tapatybės, nors teigė, kad A. J. atpažino iÅ¡ karto, ir tik vėliau sugalvojo versijÄ , kad pažeidėjų tapatybė buvo aiÅ¡ki nuo ATP pastebėjimo, kai gamtosaugininkai buvo priplaukę prie bra­ko­nierių valties 15 m atstumu. Taip pat iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad gamtosaugos pareigÅ«nai ieÅ¡kojo valties savininko, dėl to teiginiai, kad iÅ¡ karto buvo nustatyta, kad valtis priklauso A.

J., kelia pagrįstas abejones. Dėl to kyla pagrįstos abejonės liudytojų A. M., M. D. ir M. T. duotų parodymų tikrumu. Šių liudytojų parodymai neturėtų būti vertinami kaip bylai reikšmingi įrodymai, kadangi nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Yra užfiksuoti tik šių liudytojų parodymus paneigiantys įrodymai. Apeliantas pažymi, kad sėdinčių asmenų ūgio nustatymas yra abejotinas. ATP tyrimo metu nebuvo atliekamas eksperimentas, kuriuo būtų patvirtinta galimybė nustatyti asmens ūgį jam sėdint valtyje, nakties metu, esant ne arčiau kaip 15 m atstumu.

Dėl to tokie liudytojų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvus, kadangi yra remiamasi tik prielaidomis. Be to, liudytojo M. D. parodymuose nėra užsiminta apie valtyje sėdėjusių asmenų Å«gį. Dėl to kyla abejonės A. M. ir M. T. parodymu tikrumu, kadangi trečiojo gamtosaugos pareigÅ«no parodymai nėra identiÅ¡ki.Pažymėtina, kad tiriant administracinės teisės pažeidimo bylÄ , turi bÅ«ti surinkti visi įma­no­mi byloje reikÅ¡mingi įrodymai, tačiau administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, pažeidėjai nebuvo fotografuojami tuo metu, kai jie buvo valtyje.

Valtis nebuvo nuodugniai iÅ¡tirta. Nebuvo paimti DNR dalelių pavyzdžiai, nebuvo paimti nuo irklų bei valties rankų pėdsakai, tuo bÅ«du nebu­vo surinkti ir kiti objektyvÅ«s įrodymai, leidžiantys tiksliai identifikuoti administracinį teisės pažei­di­mÄ padariusius asmenis. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paruoÅ¡tas gabenti žuvį, buvo remtasi tik subjektyviais gamtos apsaugos parei­gÅ«­nų pasakojimais. Gamtosaugos pareigÅ«nams tariamai atpažįstant pažeidėjus, nebuvo laikomasi tei­sės normų, reglamentuojančių atpažinimÄ administraciniame procese, mutatis mutandis taikant BPK 192 str.

Asmenys buvo atpažinti neteisėtai, nesivadovaujant BPK įtvirtinta asmenų atpažinimo tvarka. Tai, kad apeliantas ATP padarymo metu ATP padarymo vietoje nebuvo, patvirtina liudy­to­jų A. J., A. S., K. M. ir V. V. parodymai. Lietuvos vyriausiasis ad­mi­nis­tra­cinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tai ko jis nepadarė (Ad­ministracinė byla Nr. A822-577/2014). DLietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos depar­ta­men­to atsiliepime į apeliacinį skundÄ su skundo argumentais nesutinkama, praÅ¡oma apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistÄ .

J. M. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡al­ti­nių patikimumas.

Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teis­mo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinky­bėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrÄ Ä¯vykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, spren­dimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.

Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu iÅ¡­tir­tus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. M. padarė ad­mi­nis­tracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 87 str. 3 d.Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ir nuro­do, kad pažeidimo padarymo metu pažeidimo vietoje jo nebuvo, tačiau jo kaltę byloje visiÅ¡kai įrodo reide dalyvavusių aplinkos apsaugos pareigÅ«nų A.

M., M. D. ir M. T. paro­dy­mai ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, o liudytojų A. J., A. S., K. M. ir V. V. parodymai, kad apeliantas ATP padarymo metu buvo kitose vietose, teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiÅ¡kai, kadangi Å¡ie liudytojai yra pažeidėjui artimi asmenys, kurie gali bÅ«ti suin­te­re­suo­ti bylos baigtimi. Pažeidėjas nepagrįstai nurodo, kad teismas vadovavosi tik pareigÅ«nų paro­dy­mais, kurie yra neteisingi ir prieÅ¡taringi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nurodytų liudytojų parei­gÅ«­nų parodymai yra nuoseklÅ«s, esminės detalės sutampa, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje.

Byloje nenus­ta­ty­ta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad liudytojai siektų apkalbėti pareiÅ¡kėjus ar kad bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi. Tokių duo­me­nų savo skunde nepateikia ir pats apeliantas. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek aukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti Å¡ių trijų pa­rei­gÅ«nų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimÄ padariusius asmenis, neÅ¡aliÅ¡kumu ir netikėti jų parodymais, kuriuos jie patvirtino teismo posėdžio metu ir bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už me­la­gingų parodymų davimÄ .

Apeliantas nepagrįstai nurodo ir tai, kad liudytojų L. parodymai patvirtina, jog gamtosaugos pareigÅ«nai po pažeidimo padarymo momento nebuvo tiksliai nustatę pažeidėjų tapa­ty­bės ir dar nežinojo valties savininko. IÅ¡ teisme apklaustų pareigÅ«nų parodymų matyti, kad sulai­ky­mo metu Å¡viečiant prožektoriumi į medinėje valtyje jie pamatė esant du asmenis, aiÅ¡kiai matėsi jų vei­dai. IÅ¡ jų vienas buvo A. J., kurį pareigÅ«nai jau žinojo, nes jis jau buvo baustas už tinklų sta­tymÄ .

O pažeidėjÄ J. M., kaip kartu su A. J. statomais tinklais žvejojusį asmenį, parei­gÅ«­nai atpažino Å¡iam atvykus kaip vienam iÅ¡ įvykio metu prie A. J. namo rastų automobilių sa­vi­ninkui.Taip pat skunde apeliantas nepagrįstai nurodo ir tai, kad liudytojų parodymai negali bÅ«ti ver­tinami kaip objektyvÅ«s dėl to, kad tyrimo metu nebuvo atliekamas eksperimentas, kuriuo bÅ«tų patvirtinta galimybė nustatyti asmens Å«gį jam sėdint valtyje, nakties metu, esant ne arčiau kaip 15 m. atstumu, o M.

D. parodymuose nėra užsiminta apie valtyje sėdėjusių asmenų Å«gį. Vien to, kad Å¡is liudytojas nenurodė matytų asmenų Å«gio, negalima vertinti, kad jo parodymai prieÅ¡­ta­rau­ja kitų liudytojų parodymams ir keliÄ pagrindÄ abejoti jų tikrumu. Apelianto skunde nurodoma, kad apklausiamas liudytojas A. M. teigė, kad „<...> nebuvo fotografuota nes viskas vyko labai grei­tai.“, o liudytojas M. D. nurodė, kad „<...> pažeidėjų iÅ¡ 15 m atstumo nenufotografavo, nes tuo metu nebuvo kaip“, kas, apelianto nuomone, leidžia daryti prielaidÄ , kad gamtosaugos pa­rei­gÅ«nų duodami parodymai dėl visų galimų priemonių nepanaudojimo fiksuojant pažeidimo ir pa­Å¾eidėjų tapatybės nustatymo yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas su tuo ne­su­tinka ir Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės skirtingomis nelaiko. Å ie liudytojai, nurodydami pažeidėjų Å«gį, iÅ¡ esmės pasakė savo nuomonę, o tamsiu paros metu galėjo ir suklysti. Kadangi liudytojai pažei­dė­jus atpažino iÅ¡ veido, aplinkybė apie jų Å«gį nebėra tokia reikÅ¡minga.Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo ir tai, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo nuodugniai iÅ¡tirta valtis, nebuvo paimti DNR dalelių pavyzdžiai, nebuvo paimti rankų pėdsakai nuo irklų bei valties, kad nebuvo fotografuotas ar kitaip užfiksuotas automobilis, paruoÅ¡tas žuvies gabenimui ir buvo rem­tasi tik gamtos apsaugos pareigÅ«nų pasakojimais.

Teisės aktai nenumato pareigos privalomai fik­suoti pažeidimÄ fotoaparatu, naudoti kitus tyrimo metodus, daryti eksperimentus ir reikalavimo, kad asmenys atpažįstami tik vadovaujantis BPK įtvirtinta asmenų atpažinimo tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad iÅ¡tirtų įrodymų pakanka pažeidėjo kaltei patvirtinti.AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismui priimant nutartį įrodymai buvo vertinami selektyviai parenkant jo kaltę patvirtinančius įrodymus ir neatsižvelgiant į kitus byloje surinktus objektyvius ir nuoseklius įrodymus.

Tokie apelianto argumentai vertintini de­kla­ratyvus, niekuo nepagrįsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas apelianto nurodytas aplin­ky­bes iÅ¡analizavo, aiÅ¡kinosi, stengėsi paÅ¡alinti kilusius prieÅ¡taravimus ir tinkamai bei objektyviai įver­tino visų liudytojų parodymus. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad, nors administracinėn atsa­ko­mybėn patrauktas pažeidėjas apeliaciniame skunde ir neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog jis ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo nepadarė.AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytas žvejybos naudojant ne mėgėjų žve­jybos įrankius faktas, kas pažeidžia MėgėjiÅ¡kos žūklės taisyklių 10.1. p. reikalavimus.

Tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kad neabejotinai spręsti, jog pareigÅ«nų pakrantėje rastoje valtyje tinkluose buvusios žuvys buvo pagautos bÅ«tent pažeidėjų A. J. ir J. M. – valtį pa­rei­gÅ«nai surado vėliau, po to kai pažeidėjai buvo pasiÅ¡alinę iÅ¡ pareigÅ«nų akairačio. Todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ įrodytomis pripažintų aplinkybių turi bÅ«ti paÅ¡alinta.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­ci­jos teismas konstatuoja, kad J.

M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 87 str. 3 d. nu­ma­ty­tÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas by­los ap­linkybes (ATPK 284 str. 1 d.), iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir pri­Ä—­mė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl pažeidėjo ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas, nutarimas keičiamas tik dėl aukščiau nurodytos aplinkybės.Vadovaudamasis ATPK 30211 str. ir 30212 str. 1 d. 6 p., teisėjas n u t a r i a :

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teis­mo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį pakeisti:iÅ¡ įrodytomis pripažintų aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybę, kad J. M. statomais tinklais buvo sugavęs 80 karÅ¡ių, 5 karpius, 2 lynus, 1 salatį, 4 kg karosų, 3 kg eÅ¡erių, 1,5 kg kuojų.Kitoje dalyje nutarties nekeisti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as