e76aa956-e2a5-4eab-abbe-7bc2a1a5942c · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V. T., S. T. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Kad nebÅ«tų Å¡alta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebÅ«tų Å¡alta“, trečiajam asmeniui V.

T. dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“ dėl žalos atlyginimo, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T. bei trečiajam asmeniui S. T. dėl turtinės žalos atlyginimo ir pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovams V. T. ir S. T. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“, praÅ¡ydama priteisti 94 324,89 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d., 23 val. 23 min. įvyko gaisras, kurio metu apdegė trijų butų namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Gaisras kilo ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ apdraustame namo bute Nr. 3., priklausančiame V. T.. IeÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ aiÅ¡kinimu, gaisro metu nudegė namo stogo medinė konstrukcija, bute Nr. 3 sudegė visi namų apyvokos daiktai, iÅ¡dužo trečio aukÅ¡to namo langai. ADB „Gjensidige“ pažymėjo, kad nustatyta gaisro priežastis – netvarkingai įrengtas kieto kuro krosnelės dÅ«mtraukis. ADB „Gjensidige“ pabrėžė, kad gaisrÄ sukėlusį dÅ«mtraukį 2009 m. spalio 26 d.

įrengė atsakovė UAB ,,Kad nebÅ«tų Å¡alta“, kuri tÄ padarė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl iÅ¡ jos, kaip atsakingo už žalÄ asmens, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ â€“ ADB „Gjensidige“ draudėjui V. T. iÅ¡mokėtÄ 94 324,89 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

2. Atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ su ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ akcentavo, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ pateikti įrodymus, pagrindžiančius suformuluotus reikalavimus. UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ nuomone, toks abstraktus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys riboja atsakovės teisę į gynybÄ . UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ prašė kritiÅ¡kai vertinti ADB „Gjensidige“ pateiktÄ 2016 m. birželio 28 d. specialisto V.

Kateščenkos iÅ¡vadÄ dėl 2016 m. balandžio 19 d. kilusio gaisro, kadangi Å¡i iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip eksperto iÅ¡vada, o jos turinys nėra nuoseklus. Atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ taip pat pabrėžė, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ gaisro kilimas preziumuoja turto, kuriame kilo gaisras, savininko (valdytojo, naudotojo) nerÅ«pestingumÄ ir nesugebėjimÄ naudotis daiktu, jį tinkamai prižiÅ«rėti. Atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“, be kita ko, ieÅ¡kinio reikalavimui prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

3. Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo pateiktas AB ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys atsakovui V. T. dėl 116 321,11 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. gesinant gaisrÄ buvo užlietas butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-1, kuris AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Å is įvykis pripažintas draudžiamuoju ir ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ savo draudėjai iÅ¡mokėjo 116 321,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Žala kilo gesinant atsakovui V. T. priklausančioje namo dalyje (bute) kilusį gaisrÄ . Atsakovas V. T. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų padaryta žala kitiems asmenimis, todėl ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė iÅ¡ atsakovo V. T. priteisti ieÅ¡kovės draudėjai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio žalos atlyginimÄ .

4. Atsakovas V. T. su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu nesutiko. Atsakovas V. T. nurodė, kad dėl kilusio gaisro yra atsakinga UAB „Kad nebūtų šalta“, kuri krosnelės dūmtraukį įrengė pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Atsakovo V. T. nuomone, ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis nustatytas neteisingai, nesant tam pakankamų įrodymų.

5. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmiau nurodytos civilinės bylos pagal ieÅ¡kovių ADB „Gjensidige“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinius buvo sujungtos į vienÄ bylÄ .

6. IeÅ¡kovas Ergo Insurance SE kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams V. T. ir S. T., praÅ¡ydamas priteisti 80 783,53 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas Ergo Insurance SE nurodė, kad buvo apdraudęs draudėjai priklausantį turtÄ â€“ dalį gyvenamojo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teigimu, dėl 2016 m. balandžio 19 d. kilusio gaisro jis iÅ¡mokėjo draudėjai 80 783,53 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad gaisro atveju už jo kilimÄ yra atsakingas asmuo, kurio patalpose buvo gaisro židinys, o įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tas asmuo elgėsi nerÅ«pestingai.

7. Atsakovas V. T. atsiliepime su ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o atsakove pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ patraukti UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“. Atsakovas V. T. iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad dėl gaisro priežasties yra atsakinga UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“.

8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. sausio 14 d. nutartimi prie civilinės bylos pagal ieškovių ADB „Gjensige“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškinius buvo prijungta civilinė byla pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį.

9. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat pateikė ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“, kuriuo prašė priteisti 113 321,11 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å iame ieÅ¡kinyje AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, ir sugadintas jame buvęs namų turtas. IeÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, įvykio metu butas buvo apdraustas ieÅ¡kovės bÅ«sto draudimu.

Vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažinusi draudžiamuoju, todėl ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo draudėjai 113 321,11 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi gaisras name, kuriame buvo apdraustas turtas, kilo dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta” įrengto dÅ«mtraukio, atsakovė yra atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ .

10. Atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta” prašė ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta” įsitikinimu, gaisras kilo dėl buto savininko V. T. kaltės. Be to, atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ pažeidė įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gaisro metu sugadinto turto vertę. Pasak atsakovės, administruodama žalos bylÄ , ieÅ¡kovė buvo neapdairi, nepareikalavo pateikti įrodymų apie sugadintų daiktų įsigijimo datÄ ir vertę, dėl to neapskaičiavo tikrosios tokių daiktų likutinės vertės, buvusios iki gaisro kilimo, o iÅ¡mokėdama tokio dydžio iÅ¡mokÄ veikė savo rizika, kurios piniginės iÅ¡raiÅ¡kos neturi teisės perkelti kitiems asmenims.

11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. birželio 11 d. nutartimi nutarta civilinę bylÄ pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ prijungti prie pirmiau nurodytos civilinės bylos pagal sujungtus ieÅ¡kovų ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieÅ¡kinius.

12. S. T. teismo posėdžio metu su jos atžvilgiu pareikštais ieškiniais nesutiko. Nurodė, kad įvyko nelaimė ir nėra pagrindo kalbėti apie kažkokius jos ir sutuoktinio V. T. neteisėtus veiksmus. Be to, ji aiškino, kad įvykio metu buvo pliusinė oro temperatūra, todėl šildymo krosnelė, skirtingai nei teigta byloje, nebuvo įkaitinta iki raudonumo, nebuvo jokių pažeidimų naudojant krosnelę. S. T. taip pat teigė, kad gaisras prasidėjo ne jos bute, bet virš buto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu patenkino ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“, patenkino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T., taip pat patenkino ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovams V. T. ir S. T.. Teismas atmetė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB “Kad nebūtų šalta“ bei paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismo sprendime raÅ¡oma, kad 2016 m. balandžio 19 d. namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), dalyje – trečiame bute kilo gaisras, kurio metu apdegė namo stogo konstrukcijos, sudegė bute esantys daiktai, gesinant gaisrÄ vandeniu buvo užpilti kiti du butai.

15. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinio atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė gaisro priežastis įrodinėja Klaipėdos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus (toliau – Klaipėdos APGV) iÅ¡vada, teismo gaisrų eksperto kvalifikacijÄ turinčio V. Kateščenkos pateikta specialisto iÅ¡vada, E. Palubinsko, turinčio teismo gaisrų eksperto kvalifikacijÄ , iÅ¡vada, bylos proceso metu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskirtos ir atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vada (ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui A. ČesÅ«nui).

16. Ä®vertinęs byloje esančias specialistų bei ekspertų iÅ¡vadas, teismas konstatavo, kad iÅ¡ visų keturių pateiktų iÅ¡vadų matyti, kad gaisro židinio zona apima bute Nr. 3 įrengtos kieto kuro krosnelės metalinio dÅ«mtraukio įrengimo vietÄ ir Å¡alia esančias degias stogo konstrukcijas (tarpas tarp stogo konstrukcijų ir buto svetainės lubų).

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad gaisrų eksperto kvalifikacijÄ turinčio V. Kateščenkos iÅ¡vadoje nurodyta svarbi aplinkybė, kurios iÅ¡samiau nenagrinėjo nė vienas kitas specialistas – tai, jog pažeisti „kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST886023 7.02:1998 4.12 ir 4.15 punktų reikalavimai, dėl ko įvyko degių medinių konstrukcijų savaiminis užsidegimas“. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad ...„dÅ«mtraukio dalis nuo krosnelės iki dÅ«mtraukio buvo iÅ¡ metalo be Å¡ilumos izoliacinio sluoksnio“.

Teismo vertinimu, V. Kateščenkos išvados turinys leidžia spręsti, kad neizoliavus dūmtraukio, nebuvo išlaikyti saugūs atstumai tarp kieto kuro krosnelės jungiamojo dūmtraukio ir degių sienos medinių elementų, tarp apšiltinto dvisienio metalinio dūmtraukio ir perdengimo / lubų degių medinių konstrukcijų. Dėl netinkamai izoliuotos konstrukcijos, gaisras kilo dūmtraukio įrengimo vietoje perdangos lygyje virš kambario. Teismo vertinimu, įrengdama dūmtraukį nesaugiu atstumu nuo degių medžiagų, atsakovė nesilaikė būtinų dūmtraukio izoliavimo taisyklių.

18. Teismas taip pat pastebėjo, kad APGV specialistas ir V. Kateščenko apžiÅ«rėjo įvykio (gaisro) vietÄ , o kiti specialistai (A. ČesÅ«nas ir E. Palubinskas) įvykio vietoje nebuvo ir objektyviai negalėjo nustatyti tikslesnės (kategoriÅ¡kos) gaisro kilimo priežasties.

19. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog buto savininkai V. ir S. T. naudojo netinkamÄ kurÄ ir dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų galėjęs kilti gaisras. Byloje nenustatyta, kad buto savininkai netinkamai eksploatavo kietojo kuro krosnelę, į bylÄ buvo pateiktas UAB „Vilpra“ paaiÅ¡kinimas, kad jos gaminami dÅ«mtraukiai yra atsparÅ«s suodžių gaisrui.

20. Teismas atmetė atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ argumentus, kad Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST886023 7.02:1998 nebegalioja ir jomis nereikėtų vadovautis. Teismas nurodė, kad vertinant asmenų veikimo atitiktį norminiams teisės aktams turi bÅ«ti atsižvelgiama į aktualų teisinį reguliavimÄ , konkrečiai – į reguliavimÄ , galiojusį dÅ«mtraukio įrengimo darbų metu.

21. Teismas nusprendė, kad dėl atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ neteisėtų veiksmų – netinkamo dÅ«mtraukio įrengimo kilo gaisras (priežastinis ryÅ¡ys) ir dėl to bÅ«sto draudėjų turtui buvo padaryta turtinė žala. Nustatęs visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas patenkino ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“.

22. Spręsdamas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T., teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovui V. T. priklausančioje namo dalyje kilusio gaisro ir yra grindžiamas atsakovo nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenimis.

23. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, kurioje nurodyta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, jog bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala dėl gaisro padaryta atlikus neteisėtus veiksmus, pripažįstamas ir patalpų, kuriose kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių.

24. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 19 d. gesinant gaisrÄ V. T. priklausančiame namo bute Nr. 3, buvo užlietas butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-1, kuris ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas bÅ«sto draudimu.

25. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog gaisras kilo ir gaisro židinys buvo atsakovui V. T. (kaip namo bendrasavininkiui) priklausančiose patalpose. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismine praktika, atsakingas už gaisro kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose kilo gaisras, todėl ieÅ¡kovei nereikia įrodinėti gaisro priežasties.

26. Teismo vertinimu, atsakingo už gaisrÄ asmens nustatymas yra ir ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinio atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ įrodinėjimo dalykas, bet kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinio, atsakovas V. T. negali remtis faktu, kad gaisro kaltininkas galbÅ«t yra UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“.

27. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad buto savininkas atsakovas V. T. yra atsakingas už žalÄ , padarytÄ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, todėl jam kyla pareiga jÄ atlyginti. Nustatęs visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, teismas patenkino ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V. T..

28. Spręsdamas ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE ieÅ¡kinį atsakovams V. T. ir S. T., teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 19 d. gesinant gaisrÄ V. T. priklausančiame namo (duomenys neskelbtini)-2, Klaipėdoje, bute Nr. 3 buvo užlietas butas, kuris buvo apdraustas ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE bÅ«sto draudimu.

29. Teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas, aktualus nagrinėjant ieškovo Ergo Insurance SE reikalavimus, yra identiškas teisiniam reguliavimui, nurodytam nagrinėjant AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T., tad savo ankstesnių argumentų teismas nebekartojo.

30. Teismas, įvertinęs ieškovo Ergo Insurance SE pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad jie pateikti kompetentingų asmenų, patvirtinti specialistų skaičiavimais, dėl to yra pagrindas žalos dydį pripažinti įrodytu. Aplinkybė, kad atsakovas V. T. nesutinka dėl kai kurių daiktų verte (daiktų kiekio, įsigijimo laiko aspektu), nesudaro pagrindo nepasitikėti atsakingų asmenų skaičiavimais, patvirtinančiais žalos dydį.

31. Teismo vertinimu, svarbi yra aplinkybė, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti jos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti. Dėl Å¡ių priežasčių nepagrįstais laikyti atsakovo argumentai, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neįrodo, jog nukentėjęs asmuo patyrė žalÄ . Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas V. T., nesutikdamas su ieÅ¡kovo Ergo Insurance SE žalos skaičiavimais, nepateikė jokių Å¡iuos skaičiavimus paneigiančių įrodymų.

32. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žala buvo padaryta atsakovų V. T. ir S. T. bendrais veiksmais, jų solidariosios atsakomybės prezumpcija byloje nebuvo paneigta, todėl nustatęs visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, teismas visiÅ¡kai patenkino Ergo Insurance ieÅ¡kinį.

33. Spręsdamas ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ teismas nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo draudėjai 116 321,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ( be to, V. T. civilinės atsakomybės draudikas ADB „Gjensidige“ dėl 2016 m. balandžio 19 d. įvykio, kurio metu buvo padaryta žala ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 3 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ).

34. Teismas atkreipė dėmesį, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ faktinis pagrindas yra ta pati būsto draudimo sutartis, kuri minima bylos dalyje dėl AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovui V. T..

35. Teismas pabrėžė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys atsakovui V. T. buvo patenkintas, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ teisė yra apginta ir dėl to ieÅ¡kovės nesieja jokie teisiniai santykiai su atsakove UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alia“. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ buvo pasiÅ«lyta pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, tačiau atsakovas nebuvo pakeistas. Teismo vertinimu, UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ negali bÅ«ti atsakove pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį, todėl AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinys atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ atmestas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 36. Apeliaciniu skundu atsakovai V. T. ir S. T. (ji yra ir trečiasis asmuo pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieÅ¡kovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieÅ¡kiniai, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieÅ¡kinius atmesti bei priteisti V. T. ir S. T. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

37. V. T. ir S. T. apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 37.1. Teismas nagrinėjo į vienÄ bylÄ sujungtas keturias civilines bylas, tačiau skundžiamame sprendime tas pačias faktines aplinkybes vertino skirtingai. 37.2. Priteisdamas žalÄ iÅ¡ V. T. ir S. T., teismas rėmėsi ne tik bylos medžiagos neatitinkančiais duomenimis, bet ir formaliomis teisės normomis, nesigilindamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas tokias normas taikyti. 37.3. Patalpų, kuriose kilo gaisras, savininkai gali įrodinėti, kad gaisras kilo ne dėl jų kaltės. 37.4.

Byloje ekspertų išvadomis nustatyta aplinkybė, kad gaisras kilo dėl netvarkingai įrengto kieto kuro krosnelės dūmtraukio. 37.5. Nėra pagrindo teigti, kad gaisras kilo V. T. ir S. T. bute, nes jis kilo tarp atsakovų buto lubų ir namo stogo. 37.6. Nesuprantama teismo argumentacija, kodėl jis negali remtis faktu dėl atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ neteisėtų veiksmų, nustatytu toje pačioje civilinėje byloje. 37.7. Taikydamas teisminės praktikos išaiškinimus, teismas neatsižvelgė į šioje praktikoje išskirtus aspektus, be to, nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko V.

T. ir S. T..

38. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinio reikalavimas, priimti naujÄ sprendimÄ ir šį ieÅ¡kinį atmesti, arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

39. Atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 39.1. Kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad gaisro kilimas preziumuoja turto, kuriame kilo gaisras, savininko, valdytojo, naudotojo nerÅ«pestingumÄ ir nesugebėjimÄ naudotis daiktu, jį prižiÅ«rėti. 39.2. Byloje nėra įrodymų, kad gaisro metu buvo tas pats dÅ«mtraukis, kurį dar 2009 metais sumontavo UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“. 39.3. Gaisras kilo 2016 m. balandžio mėnesį, kai buvo jau pliusinė oro temperatÅ«ra, nors iki 2016 m. pavasario buvo daug Å¡altesnių žiemų ir jokių incidentų neiÅ¡kilo. 39.4.

Teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto V. Kateščenkos iÅ¡vada, nepasisakė dėl Å¡ios iÅ¡vados ydingumo ir turinio prieÅ¡taravimų. 39.5. 2014 metais panaikinus Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykles, minimas apskųstame teismo sprendime ir V. Kataščenkos iÅ¡vadoje, nebegalima taikyti neegzistuojančio teisės akto – 2016 metais kilus gaisrui tos taisyklės nebegaliojo. 39.6. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepasisakė dėl ieÅ¡kovės AB „Gjensidige“ pagal ex gratia (liet. nemokamai, veltui, iÅ¡ malonės) principÄ draudėjai iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų ir pačios ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, susijusių su draudimo taisyklių pažeidimu. 39.7.

Egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas, nepagrįstai nurodęs, kad atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ nebepalaikė savo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , neiÅ¡sprendė atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį.

40. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ apeliacinį skundÄ atsakovai V. T. ir S. T. (ji yra ir trečiasis asmuo pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį) su skundu nesutiko, praÅ¡ydami jį atmesti.

41. V. T. ir S. T. atsiliepimas motyvuojamas Å¡iais argumentais: 41.1. Gaisro priežastis nebuvo susijusi su krosnelės naudojimu ar priežiÅ«ra, gaisrÄ lėmė bÅ«tent netinkamas dÅ«mtraukio įrengimas, tai yra reikiamų saugumo atstumų nesilaikymas montuojant dÅ«mtraukį. 41.2. UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ teiginiai, kad teismas nevertino to, jog gaisras kilo po septynių metų nuo dÅ«mtraukio įrengimo, yra nelogiÅ¡ki, nes bet kokio dÅ«mtraukio netvarkingo įrengimo pasekmių atsiradimas yra tik laiko klausimas. 41.3.

Byloje nenustatyta, kad buto savininkai netinkamai eksploatavo kieto kuro krosnelę. 41.4. Vertindamas specialistų ir ekspertų iÅ¡vadas, teismas nagrinėjo ne tik ekspertų buvimÄ ar nebuvimÄ gaisro vietoje, bet ir tai, kad visose keturiose iÅ¡vadose buvo nustatyta, jog gaisro židinio vieta apima bute Nr. 3 įrengtos kietojo kuro krosnelės metalinio dÅ«mtraukio įrengimo vietÄ . 41.5. Nesutikdama su praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu, apeliantė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ šį dydį paneigiančių įrodymų neteikė, neatliko savo skaičiavimų, todėl teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis. 41.6.

Tai, kad apeliantė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ užsiminė apie ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o vėliau Å¡io klausimo nebekėlė ir teismas jo sprendime nenagrinėjo, nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

42. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

43. IeÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 43.1. Gaisras kilo po dÅ«mtraukio įrengimo praėjus vos 7 metams, nors dÅ«mtraukiai įprastai tarnauja žymiai ilgiau ir byloje nėra informacijos, kad gamintojas tokius dÅ«mtraukius rekomenduotų keisti dažniau. 43.2. Kai dÅ«mtraukio valymo darbus atlieka pats savininkas, Å¡ie darbai nėra fiksuojami raÅ¡ytiniais įrodymais, valymo darbus atliekant įmonėms taip pat nepagrįsta reikalauti iÅ¡ fizinio asmens iÅ¡saugoti darbų sÄ skaitas, todėl V.

T. veiksmai atitiko protingo žmogaus elgesio standartÄ . 43.3. Nei UAB „Gaisriniai tyrimai“, nei ekspertas A. ČesÅ«nas nepaneigė specialisto V. Kateščenkos pateiktos iÅ¡vados dėl gaisro priežasties. 43.4. Kartu su ieÅ¡kiniu ADB „Gjensidige“ pateikė įrodymus apie gaisro padarinius, gaisro metu nukentėjusį turtÄ ir visi pateikti duomenys pagrindžia ADB „Gjensidige“ praÅ¡omos priteisti žalos dydį. 43.5. Draudiko iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos negali bÅ«ti vertinamos kaip ex gratia iÅ¡mokos. 43.6.

Atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ reikalavimas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo atmestinas – ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ į teismÄ kreipėsi praėjus dvejiems metams nuo įvykio, tai yra nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino.

44. Atsiliepimu į V. T. ir S. T. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Ergo Insurance SE su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

45. IeÅ¡kovo Ergo Insurance SE atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais: 45.1. Dėl gaisro kaip potencialiai pavojingo veiksnio gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi bÅ«ti itin atidÅ«s ir elgtis taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta jo kilimo. 45.2. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ savininko patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. 45.3. Esant situacijai, kuomet gaisras kilo iÅ¡ savininko patalpų, savininkas turi įrodyti, kad jis nekaltas dėl gaisro kilimo. 45.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

46. Atsiliepimu į atsakovo V. T. ir trečiojo asmens S. T. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

47. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimas motyvuojamas tokiais argumentais: 47.1. Apeliaciniame skunde teikiami skundžiamo sprendimo motyvų vertinimai yra paremti tik subjektyvia apeliantų pozicija, o ne byloje surinkta medžiaga. 47.2. Dūmtraukis buvo skirtas tik V. T. ir S. T. poreikiams, tai yra buto Nr. 3 šildymui, kiti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų savininkai šiuo dūmtraukiu nesinaudojo, todėl yra nereikšminga aplinkybė, susijusi su konkrečia gaisro kilimo vieta (ar bute Nr. 3, ar stogo konstrukcijų vietoje). 47.3.

TeisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga ir aplinkybė, kad V. T. ir S. T. butÄ Nr. 3 su jame esančiu dÅ«mtraukiu įsigijo vėliau, nei dÅ«mtraukis buvo sumontuotas. 47.4. Krosnelės kÅ«renimas laikomas didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimu, todėl gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė be kaltės. 47.5. Atsakovo V. T. civilinės atsakomybės draudikas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, tuo patvirtino, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakingas bÅ«tent V. T.. 47.6. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, ieÅ¡kinį pareikÅ¡dama tik vienam V.

T., jokių materialinės teisės normų nepažeidė. 48. 2021 m. kovo 16 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 50. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad egzistuoja absoliutus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

51. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neiÅ¡spręstų reikalavimų dalyje grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylÄ CPK XVI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

52. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, bÅ«damas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, be to, apeliacinės instancijos teismas turi pats paÅ¡alinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo trÅ«kumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

53. Analizuojamu atveju atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ akcentavo, kad kitaip nei nurodyta apskųstame sprendime, ji neatsisakė savo prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, todėl teismas nepagrįstai šio prašymo nesprendė. Pabrėžtina, kad prašymas byloje taikyti ieškinio senatį nėra materialusis reikalavimas taip, kaip jis suprantamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Tokio prašymo neišsprendimas nesudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl, kaip jau minėta, esant ginčui, apeliacinės instancijos teismas gali nuspręsti tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės taikymo bei aiškinimo klausimų.

54. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Dėl bylos esmės ir įrodymų vertinimo 55. Å ioje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo žalos, atsiradusios 2016 m. balandžio 19 d., 23 val. 23 min. kilus gaisrui name, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl gaisro kilimo fakto ir jo kilimo laiko. Bylos Å¡alys nesutaria dėl gaisro kilimo priežasties, atsakingo už žalÄ asmens bei gaisro padarinių (žalos) dydžio.

56. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ akcentavo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančias specialistų ir teismo ekspertizės iÅ¡vadas, negretino jų su specialisto apklausos metu teiktais paaiÅ¡kinimais, nepagrįstai teikė prioritetÄ vienai specialisto iÅ¡vadai. Atsakovai (apeliantai) V. T. ir S. T. savo apeliaciniame skunde pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas to paties gaisro kilimo priežastis, ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį kažkodėl įvertino skirtingai, nei ieÅ¡kovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius.

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

58. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas sujungtas keturias civilines bylas ir vertindamas to paties gaisro kilimo priežastis, analizavo ir savo išvadas grindė skirtingais įrodymais. Iš apskųsto teismo sprendimo matyti, jog byloje esantys įrodymai nebuvo vertinami kaip visuma – pirmosios instancijos teismas toje pačioje civilinėje byloje dėl tų pačių faktinių aplinkybių (gaisro kilimo priežasties) kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu rėmėsi skirtinga byloje esančių įrodymų dalimi.

59. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vienarÅ«Å¡ių civilinių bylų sujungimo pagrindas yra greitesnis ir teisingas ginčo iÅ¡nagrinėjimas. Teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas nėra galimas, jei teismas savo iÅ¡vadas dėl to paties gaisro kilimo priežasčių tame pačiame sprendime daro vertindamas ne visus byloje esančius duomenis, bet atsirinkdamas vertinamus įrodymus pagal reikalavimus reiÅ¡kiantį asmenį, arba pagal asmenį, kuriam reiÅ¡kiami reikalavimai, arba pagal asmenį, kuris pateikė konkretų įrodymÄ .

60. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo įrodymus, iÅ¡skaidydamas vertinamuosius bylos duomenis pagal kiekvienÄ nagrinėtÄ ieÅ¡kinių reikalavimÄ . Bylai aktualÅ«s įrodymai bus aptarti bei jų vertinimas atliktas toliau Å¡ioje nutartyje analizuojant apeliacinių skundų argumentus. Dėl praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ 61. Atsiliepime į ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ pateikė praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad atsakovė UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ vėlesnio bylos nagrinėjimo metu nebepalaikė praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ , todėl teismas nenagrinėjo ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimo. Kaip minėta, atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ apeliaciniame skunde akcentavo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji neatsisakė praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ ir Å¡is praÅ¡ymas teismo nepagrįstai nebuvo iÅ¡spręstas.

62. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).

63. Analizuojamu atveju ginčas byloje yra kilęs ne iÅ¡ draudimo teisinių santykių, bet dėl žalos atlyginimo regreso tvarka teisinių santykių. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. IÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas reiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ Å¾alÄ padariusiam asmeniui, draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu ir nuo Å¡io momento prasideda trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2006).

64. Ieškovė ADB „Gjensidige“ draudimo išmokas išmokėjo 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 3 d. (el. b. t. 1, l. 129-136). ADB „Gjensidige“ ieškinys Klaipėdos apygardos teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktas 2018 m. liepos 2 d. Vadinasi, ieškovė ADB „Gjensidige“ nebuvo praleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino regresiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

Dėl atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinio skundo 65. Kaip jau nurodyta, atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos atžvilgiu patenkintas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai taikė civilinę atsakomybę.

66. Ieškovė ADB „Gjensidige“ reikalavimus atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ reiškė remdamasi tuo, kad labiausiai tikėtina gaisro Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis – netvarkingai įrengtas kieto kuro krosnelės dūmtraukis, kurį atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ įrengė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

67. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinio reikalavimas grindžiamas dūmtraukio įrengimu nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra dėl netinkamo sutartinės prievolės vykdymo (byloje pateiktas 2009 m. spalio 26 d. dvisienio dūmtraukio montavimo (duomenys neskelbtini)-3, Klaipėdoje, darbų aktas, pasirašytas darbų vykdytojos UAB „Kad nebūtų šalta“ atstovo ir užsakovo H.

D. – el. b. t. 1, l. 9), Å¡iuo atveju taikytina griežtoji civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ADB „Gjensidige“ Å¡ioje byloje privalo įrodyti atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

68. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

69. Iš 2009 m. spalio 26 d. dūmtraukio įrengimo darbų užbaigimo akto matyti, kad UAB „Kad nebūtų šalta“ Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-3, atliko dvisienio dūmtraukio montavimo darbus (el. b. t. 1, l. 9). Byloje esančioje specialisto V. Kateščenkos išvadoje nurodyta, kad įrengiant dūmtraukį buvo pažeisti Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 886023.02:1998 4.12 ir 4.15 punktų reikalavimai (el. b. t. 1, l. 14-17). Byloje kitų duomenų ar argumentų dėl UAB „Kad nebūtų šalta“ neteisėtų veiksmų padarymo nėra.

70. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“ patvirtintos Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 886023.02:1998 (toliau – Krosnių įrengimo taisyklės) su pakeitimais galiojo nuo 1998 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. Kadangi ginčo dÅ«mtraukio įrengimo metu (2009 m. spalio 26 d.) Krosnių įrengimo taisyklės buvo galiojantis teisės aktas, UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ įrengdama dÅ«mtraukį privalėjo laikytis Å¡io teisės akto reikalavimų, todėl ginčo dÅ«mtraukio įrengimo metu atliktų ar neatliktų veiksmų teisėtumo vertinimui minėtos taisyklės yra aktualios. Dėl nurodytos priežasties atmestini atsakovės (apeliantės) UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bylos nagrinėjimo metu nebegaliojusi teisės aktÄ .

71. Ginčui aktualios redakcijos Krosnių įrengimo taisyklių 4.12 punkte buvo nustatyta, kad dÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais; molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelės turi bÅ«ti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerÅ«dijančio rÅ«gščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra; metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnė kaip 9000 C; iÅ¡ iÅ¡orės Å¡iluminė izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos; apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 700 C, tačiau Å¡iluminės izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm; uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis; dÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m; pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ ; dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priėjimas.

Be to, ginčui aktualios redakcijos Krosnių įrengimo taisyklių 4.15 punkte buvo nustatyta, kad degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis; perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal taisyklių 4.23 p. reikalavimus; perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus; atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.

72. Specialisto V. Kateščenkos 2016 m. birželio 28 d. iÅ¡vadoje, atlikus gaisro vietos apžiÅ«rÄ , nurodyta, kad:

1) atstumo nuo dūmtraukio (kamino) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų nustatyti nėra galimybės dėl pilnai išdegusių degių stogo konstrukcijų;

2) dėl neišlaikytų saugių atstumų tarp kieto kuro krosnelės jungiamojo dūmtraukio (dūmtraukio dalis nuo krosnies iki dūmtraukio buvo iš metalo be šilumos izoliacijos sluoksnio) ir degių sienos medinių elementų, tarp metalinio apšiltinto dvisienio dūmtraukio ir perdengimo (lubų) degių medinių konstrukcijų, temperatūra kūrenimo metu galėjo ženkliai viršyti 800 C;

3) nuo 130-1500 C prasideda medienos savaiminis šiluminis įkaitimas, kurio metu gali įvykti medienos užsidegimas;

4) apžiūros ir tyrimo metu nustatyta, kad kieto kuro krosnelė pajungta prie su pažeidimais įrengto dūmtraukio. Specialistas V. Kateščenko atmetė trumpojo jungimo ir pašalinio atviro ugnies šaltinio (padegimo) versijas.

73. Apklaustas teismo posėdžio metu specialistas V Kateščenko teigė, kad iÅ¡vadÄ padarė apžiÅ«rėjęs gaisro vietÄ , gaisro židinio zona jam buvo akivaizdi (prie dÅ«mtraukio), o pamatavęs nustatė, kad nebuvo iÅ¡laikyti teisės aktuose numatyti minimalÅ«s atstumai nuo dÅ«mtraukio konstrukcijų (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 3 val. 20-23 min).

74. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresn. inspektoriaus R. Danilevičiaus 2016 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina kilimo priežastis – dėl netvarkingai įrengto kieto kuro krosnelės dūmtraukio (galimai neišlaikyti saugūs atstumai nuo dūmtraukio ir degių stogo ir lubų konstrukcijų) (el. b. t. 3, l. 44-45).

75. Specialisto E. Palubinsko 2018 m. lapkričio 5 d. išvadoje (el. b. t. 3, l. 90-100) nurodyta, kad atmesti versijos dėl elektros instaliacijos nėra galimybės, tačiau ji mažai tikėtina; duomenų apie židinio zonoje aptiktus papildomus daiktus, medžiagas ar jų liekanas nėra, taip pat nėra duomenų apie motyvus, dėl kurių galėtų būti įvykdyta tyčinė veika. E. Palubinskas savo išvadoje taipogi pažymėjo, kad minimalus saugus atstumas taikytinas ne tik statant dūmtraukį, bet eksploatavimo metu galinčioms arti jo atsirasti degioms medžiagoms, o apdailos darbai atliekami po statybos darbų, todėl yra tikimybė, kad degios medžiagos (apdailos detalės) gali būti įrengiamos po dūmtraukio statybos.

E. Palubinskas atkreipė dėmesį, kad jam nėra pateikta duomenų, kad statant ginčo dÅ«mtraukį bÅ«tų vadovautasi Krosnių įrengimo taisyklėmis, o iÅ¡ jam pateiktų duomenų tikėtina, kad dÅ«mtraukis buvo numatytas dujiniam Å¡ildymui (dÅ«mtraukio įrengimo darbų užbaigimo akte pateikta nuoroda į statybos techninį reglamentÄ STR 2.08.01:2004, skirtÄ dujinių sistemų eksploatavimui). E. Palubinskas savo iÅ¡vadoje taip pat nurodė, kad pagal internete vieÅ¡ai prieinamÄ gamintojo „Vilpra“ pateikiamÄ instrukcijÄ dÅ«mtraukio sistema atspari suodžių gaisrui, tačiau ribotÄ laikÄ .

E. Palubinsko išvadoje nurodyta ir tai, kad gaisrinės saugos požiūriu dūmtraukio gamintojo nustatytų parametrų (leistinos maksimalios darbinės temperatūros) viršijimas turi įtakos dūmtraukio tarnavimo laikui ir galimiems dūmtraukio konstrukcijos defektams.

76. Apklaustas teismo posėdyje specialistas E. Palubinskas plačiau paaiškino, kad suodžių gaisras galėjo būti – buvo liudininkų parodymai dėl įkaitusios krosnelės, suodžių gaisro versijos neatmetė ir pats V. T., o vienoje specialistui pateiktoje nuotraukoje nors neaiškiai, bet matėsi pakaitimo požymiai pačiame dūmtraukyje (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 val. 40-41 min).

77. Eksperto A. ČesÅ«no 2020 m. sausio 19 d. sudarytame teismo ekspertizės akte (el. b. t. 9, l. 1-11) padaryta iÅ¡vada, kad nustatyti tiksliÄ gaisro židinio vietÄ pagal ekspertiniam tyrimui pateiktÄ medžiagÄ nėra galimybės, galima nustatyti tik gaisro židinio zonÄ , kuri apima bute Nr. 3 (teismo pastaba – butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-3) įrengtos kieto kuro krosnelės metalinio dÅ«mtraukio įrengimo vietÄ ir Å¡alia esančias degias stogo konstrukcijas, tarpe tarp stogo konstrukcijų ir svetainės lubų.

Teismo ekspertas A. ČesÅ«nas tyrė tris gaisro kilimo versijas – dėl elektros instaliacijos, dėl paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio poveikio, dėl savaiminio degių stogo konstrukcijų užsiliepsnojimo. A. ČesÅ«nas nurodė, kad versijų dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo rezultatų ir dėl paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio poveikio rezultatų patvirtinti negalima, o versijos dėl savaiminio degių stogo konstrukcijų užsiliepsnojimo atmesti negalima. A. ČesÅ«no teismo ekspertizės akte padaryta galutinė iÅ¡vada, kad gaisras kilo dėl savaiminio degių stogo konstrukcijų užsiliepsnojimo, tačiau nurodyti, dėl kokių tiksliai susidariusių aplinkybių (ar dėl dÅ«mtraukio įrengimo metu neiÅ¡laikyto minimalaus atstumo, ar dėl laiku nevalytų dÅ«mtraukyje susikaupusių suodžių, ar dėl netinkamo kuro naudojimo, ar dėl eksploatavimo metu atsiradusių dÅ«mtraukio ar degių stogo konstrukcijų pažeidimų) degios stogo konstrukcijos pasiekė savaiminio užsiliepsnojimo temperatÅ«rÄ ir savaime užsidegė, remiantis ekspertiniam tyrimui pateikta medžiaga įvardinti negalima.

78. Teismo ekspertas A. Česūnas, apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu buvo laikomasi dūmtraukio valymo reikalavimų, kūrenama tik malkomis, tai suodžių gaisro tikimybė labai sumažėja (2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 4-5 min).

79. Apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 72-78 punktuose, taip pat susipažinus su į bylÄ pateiktomis fotonuotraukomis, konstatuotina, kad gaisro, 2016 m. balandžio 19 d. kilusio name Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), židinys buvo ties įrengtu dÅ«mtraukiu, sujungtu su Å¡io namo 3 bute esančia Å¡ildymo krosnele, eksploatuota naudojant kietÄ jį kurÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktos specialistų bei ekspertų iÅ¡vados pagrindžia labiausiai tikėtinas gaisro kilimo priežastis – netinkamas dÅ«mtraukio įrengimas (galimas Krosnių įrengimo taisyklėse nustatytų atstumų nesilaikymas), netinkama dÅ«mtraukio bei su juo sujungtos krosnelės eksploatacija ar po dÅ«mtraukio įrengimo galbÅ«t atsiradę jo defektai.

80. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo; kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 74 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Priežastinis ryÅ¡ys yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sÄ saja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o sÄ sajumas turi pasireikÅ¡ti tuo, kad konkrečiu atveju galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ neteisėtų veiksmų atsirado žala, kaip tų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020 52 punktas).

81. Analizuojamu atveju UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ galbÅ«t padaryti Krosnių įrengimo taisyklių pažeidimai įrengiant ginčo dÅ«mtraukį yra viena iÅ¡ kelių labiausiai tikėtinų gaisro kilimo priežasčių. Å iuo atveju reikÅ¡minga laikytina aplinkybė, kad UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ dÅ«mtraukį įrengė dar 2009 m. spalio 26 d., o gaisras kilo 2016 m. balandžio 19 d. Taigi, gaisras kilo praėjus daugiau nei 6 metams nuo dÅ«mtraukio įrengimo. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, kad ginčo dÅ«mtraukis nebuvo eksploatuojamas ar eksploatuojamas ne taip intensyviai, jog gaisro kilimo sÄ lygos (krosnelės naudojimo aplinkybė) dėl dÅ«mtraukio netinkamo įrengimo susidarė tik 2016 m. balandžio mėn. viduryje (baigiantis Å¡altajam metų periodui ir Å¡ildymo sezonui).

Å iuo atveju negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad Krosnių įrengimo taisyklėse nustatytų saugos atstumų galimas nesilaikymas įrengiant dÅ«mtraukį buvo conditio sine qua non, tai yra buvo tikroji sÄ lyga, lėmusi gaisro kilimÄ . Ä®vertinus tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes galima manyti tik apie tikėtinÄ atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ padarytÄ Krosnių įrengimo taisyklių pažeidimÄ (bylos medžiagoje nėra nurodytas net galimas tokio pažeidimo mastas), taip pat įvertinus laiko trukmę nuo UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ atliktų veiksmų įrengiant dÅ«mtraukį iki žalÄ sukėlusio įvykio (gaisro), darytina iÅ¡vada, jog nėra pakankamo sÄ sajumo tarp atsakovės veiksmų ir žalingų padarinių – teisine prasme padariniai yra pernelyg nutolę nuo galimų neteisėtų veiksmų, todėl Å¡iuo atveju nėra teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io – ieÅ¡kovės ADB „Gjensidige“ reikalavimas atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Vadovaujantis Å¡ia teisine iÅ¡vada, atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kinys Å¡iai atsakovei, naikinama.

Dėl V. T. ir S. T. apeliacinio skundo 82. Atsakovai (apeliantai) V. T. ir S. T. savo apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškiniai.

83. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad V. T. ir S. T. nuosavybės teise priklausė 27/100 dalys namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis atsakovams V. T. ir S. T. nuosavybės teise priklausanti namo dalis taip pat yra įvardijama kaip butas Nr. 3, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad atsakovams V. T. ir S. T. priklausančioje namo dalyje yra įrengta kieto kuro krosnelė, sujungta su dūmtraukiu, ties kuriuo (kaip nustatyta šios nutarties 79 punkte) buvo 2016 m. balandžio 19 d. kilusio gaisro židinys. Taigi, atsakovams nuosavybės teise priklausė kietojo kuro krosnelė ir su ja sujungtas dūmtraukis (CK 4.13, 4.14 straipsniai).

84. CK 6.270 straipsnyje apibrėžta atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ . Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nurodyta teisės norma, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinė atsakomybė kyla be kaltės, todėl civilinei atsakomybei kilti reikia nustatyti atsakingo asmens neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

85. Nagrinėjamu atveju kieto kuro krosnelė laikytina didesnio pavojaus Å¡altiniu CK 6.270 straipsnio prasme. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). BÅ«dami kieto kuro krosnelės ir su ja sujungto dÅ«mtraukio valdytojais (savininkais) V. T. ir S. T. turėjo pareigÄ užtikrinti, kad krosnelė su dÅ«mtraukiu bÅ«tų eksploatuojami taip, kad nesukeltų žalos.

86. Å ios nutarties 79 punkte suformuluota iÅ¡vada, kad labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežastys galėjo bÅ«ti netinkama dÅ«mtraukio įrengimo konstrukcija (saugių atstumų iki degių medžiagų nesilaikymas) arba netinkama dÅ«mtraukio eksploatacija. Ä® bylÄ pateikta UAB „Vilpros pramonė“ dÅ«mtraukių eksploatavimo instrukcija patvirtina, kad dÅ«mtraukis privalo bÅ«ti eksploatuojamas laikantis reikalavimų – griežtai draudžiama kÅ«renti deginimui netinkamas medžiagas (Å¡iukÅ¡les, plastmasę, gumÄ ir t. t.; ore, naudojamame Å¡ildymo įrenginio degimo procese, neturi bÅ«ti fluoro, chloro, kurių yra pvz. aerozolių, tirpiklių, valymo priemonių, dažų, klijų ar benzino garuose, nes Å¡ios medžiagos gali sukelti dÅ«mtraukio korozijÄ (tokios medžiagos negali bÅ«ti saugomos patalpoje, kurioje sumontuotas Å¡ildymo įrenginys); dÅ«mtraukiai ir įdėklai turi bÅ«ti valomi ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius Å¡ildymo sezono metu ir prieÅ¡ Å¡ildymo sezonÄ ; dÅ«mtraukių ir įdėklų valymui turi bÅ«ti naudojami specialÅ«s įrankiai, pagaminti iÅ¡ nerÅ«dijančio plieno arba polimerinių medžiagų; siekiant įvertinti dÅ«mtraukių ir jį laikančių elementų bÅ«klę eksploatavimo metu, ne rečiau kaip kas pusmetį privaloma vykdyti iÅ¡orines apžiÅ«ras, o apžiÅ«rų metu aptiktus atsipalaidavusius laikančiųjų elementų varžtus bÅ«tina priveržti (el. b. t. 3, l. 158-177).

Nagrinėjamoje byloje buvo keliamos šildymo sistemos netinkamos eksploatacijos versijos – laiku nevalyti dūmtraukyje susikaupę suodžiai, netinkamo kuro naudojimas, nepašalinti eksploatavimo metu galėję atsirasti dūmtraukio konstrukcijos pažeidimai.

87. Teismo posėdžio metu S. T. aiškino, kad krosnelę kūrendavo malkomis, kad buvo samdomi profesionalai, kurie išvalydavo dūmtraukį (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 56-57 min). V. T. teismo posėdžio metu patvirtino S. T. parodymus ir paaiškino neprisimenantis, kokia įmonė atlikdavo dūmtraukio valymo darbus, tačiau pats negalėjo atlikti dūmtraukio valymo darbų, nes jie būdavo atliekami chemiškai (2019 m. spalio 14 d. posėdžio garso įrašo 3 val. 5 min). Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad V. T. ir S. T. teismo posėdyje davė neteisingus parodymus, teigdami, jog krosnelė buvo kūrenama malkomis, jog buvo atliekami dūmtraukio valymo darbai.

88. Kita vertus, byloje esantys duomenys nepaneigia to, kad V. T. ir S. T. vykdyti dÅ«mtraukio valymo darbai galėjo bÅ«ti nepakankami (pavyzdžiui, buvusioje faktinėje situacijoje buvo atliekami per retai), arba to, kad V. T. ir S. T. eksploatavo netinkamos kokybės dÅ«mtraukį. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovų V. T. ir S. T. neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiÅ¡kė tuo, jog jie pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ eksploatuoti jiems priklausančiÄ krosnelę ir dÅ«mtraukį taip, kad nebÅ«tų sukelta žala, bei užtikrinti, kad eksploatuojamas didesnio pavojaus Å¡altinis atitiktų jo saugai keliamus reikalavimus (nebÅ«tų susidėvėjęs, nebÅ«tų per arti degių medžiagų, bÅ«tų tinkamai izoliuotas, jame nebÅ«tų suodžių ir pan.).

89. Apeliaciniame skunde V. T. ir S. T. akcentuoja, kad gaisro židinys buvo ne jiems priklausančiame bute, bet bendro naudojimo patalpose (namo palėpėje). Ši aplinkybė byloje nėra aktuali, kadangi gaisro šaltinis yra susijęs su V. T. ir S. T. priklausančiu dūmtraukiu ir krosnele, juos eksploatuojant sudarančiais didesnio pavojaus šaltinį – teisinės reikšmės neturi, ties kuria konkrečia dūmtraukio vieta kilo gaisras.

90. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, nuotraukos, Å¡alių paaiÅ¡kinimai neabejotinai patvirtina, kad dėl gaisro, kilusio 2016 m. balandžio 19 d., atsirado žala. Padarius iÅ¡vadÄ , kad V. T. ir S. T. nesilaikė pareigos užtikrinti, jog jiems priklausantis didesnio pavojaus Å¡altinis – dÅ«mtraukis – bÅ«tų eksploatuojamas saugiai, konstatuotina, kad teisinis priežastinis ryÅ¡ys sieja nustatytus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir atsiradusiÄ Å¾alÄ . Vadinasi, egzistuoja visos CK nustatytos sÄ lygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys) V. T. ir S. T. civilinei atsakomybei atsirasti. V. T. ir S. T. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡ jų priteisto žalos atlyginimo dydžio. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl žalos atsiradimo fakto, plačiau nepasisako dėl iÅ¡ V. T. ir S. T. priteisto žalos atlyginimo dydžio.

91. V. T. ir S. T. apeliaciniame skunde, be kita ko, yra keliamas klausimas, kodėl dėl to paties įvykio pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį žalos atlyginimas priteistas tik iÅ¡ atsakovo V. T., o pagal Ergo Insurance SE ieÅ¡kinį žalos atlyginimas priteistas ir iÅ¡ atsakovo V. T., ir iÅ¡ atsakovės S. T.. Kaip nustatyta Å¡ioje nutartyje, tiek V. T., tiek S. T., bÅ«dami didesnio pavojaus Å¡altinio savininkais, pažeidė dÅ«mtraukio saugaus eksploatavimo pareigÄ , todėl Å¡iuo atveju V. T. ir S. T. atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Å iame kontekste pastebėtina, kad atsakovÄ pasirenka reikalavimÄ reiÅ¡kiantis asmuo. Ä®statymas nenumato draudimo ieÅ¡kinį reikÅ¡ti tik vienam iÅ¡ solidariai atsakingų asmenų, taip pat nėra nustatyta ir pareiga reikalavimus reikÅ¡ti visiems solidariai atsakingiems asmenims. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi teisę iÅ¡ kiekvieno reikalauti jų iÅ¡mokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei, o kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalÄ turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

Analizuojamu atveju bylÄ inicijavę ieÅ¡kovai savo nuožiÅ«ra pasirinko atsakovus, kas lėmė skirtingas teismo sprendimo dalis dėl atsakingų už žalÄ V. T. ir S. T. prievolės.

92. Kiti V. T. ir S. T. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai irgi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 93. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinis skundas yra tenkinamas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys šiai atsakovei, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ADB „Gjensidige“ ieškinys atmetamas. Atsakovų (apeliantų) V. T. ir S. T. apeliacinis skundas atmetamas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalys, kuriomis buvo patenkinti ieškiniai šių atsakovų atžvilgiu (atitinkamai – vieno jų ir jų abiejų atžvilgiu) paliekamos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 94. Å ioje byloje pakeitus teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

95. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovei UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ palankų sprendimÄ , todėl atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kinį jai pareiÅ¡kusios ADB „Gjensidige“.

96. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 3 064 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (įskaitant 114 Eur kompensacijÄ už trijų žyminių mokesčių po 38 Eurus už atskirÄ jį skundÄ ir praÅ¡ymus teismui mokėjimÄ ), 375,10 Eur už liudytojo Å¡aukimÄ Ä¯ teismo posėdį, 375,10 Eur už pakartotinį liudytojo Å¡aukimÄ Ä¯ teismo posėdį, 847 Eur už specialisto iÅ¡vadÄ .

UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ patirtos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ iÅ¡laidos už liudytojo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdžius, taip pat už specialisto iÅ¡vados parengimÄ priskirtinos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose numatytų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų, todėl atlygintinos atsakovei.

Iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovės (apeliantės) UAB „Kad nebūtų šalta“ naudai priteisiamas 4 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

97. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme – 38 Eur žyminio mokesčio už skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 1 640 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 38 Eur žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ teismui leisti disponuoti lėšomis. Patenkinus atsakovės UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta naudai“ apeliacinį skundÄ , jos naudai iÅ¡ ADB „Gjensidige“ priteisiamas 1 716 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

98. IeÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ vardu pateiktas praÅ¡ymas dėl 35,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo už advokato padėjėjo pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ V. T. ir S. T. apeliacinį skundÄ . Teismui pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ advokatų bendrijos ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, tačiau nepateiktas sÄ skaitos apmokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad su advokatų bendrija buvo atsiskaityta ir bylinėjimosi iÅ¡laidos faktiÅ¡kai patirtos, todėl nėra pakankamo pagrindo tenkinti AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ , panaikinant jo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ ir priteistas ieÅ¡kovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ 1 998,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 4 661,20 Eur (keturių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vieno euro 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ (juridinio asmens kodas 300637384) naudai.

KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ (juridinio asmens kodas 300637384) iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 1 716 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis