2020-12-16 Nr. AB-23924-3-61-3-03086-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3234-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03086-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 21R-496 (AG-437/04-2019), atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. BR6-3004441 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo atsakovui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. kovo 3 d. nusipirko 45 000 vnt. juodųjų serbentų sodinukų (veislė Tisel), o nusipirkus tokį didelį jų kiekį, nelogiška būtų jų iš karto nesodinti. Pareiškėjas Agentūrai 2017 m. birželio 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje deklaruotų laukų patikrą vietoje 2017 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais atliko Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje specialistė D. S. (toliau – ir Agentūros specialistė) bei pateikė 2017 metų Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitos skyriuje „Pastabos“ nurodyta, kad laukai (duomenys neskelbtini) nenušienauti, „Deklaruoti pūdymai periodiškai nedirbami. Deklaruotų juodųjų serbentų sodinukų rasti nepavyko. Rasta nušienauta pieva“. 2017 m. rugsėjo 30 d. viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ atliko Paraiškos patikrą bei pateikė 2017 m. spalio 26 d. sprendimą dėl 10 laukų (serbentų) sertifikavimo. Pareiškėjo teigimu, patikrą vietoje atliko nekompetentinga Agentūros specialistė, kuri galbūt nežinojo, kaip yra auginami juodieji serbentai iš sodinukų, ji lauką fotografavo bendru planu, visiškai nekreipdama dėmesio į tai, jog sodinukai yra apie 8–10 cm šakelė, kyšanti iš dirvožemio.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. spalio 4 d. raštu „Į 2017-09-13 raštą Nr. 39890“ (toliau – ir Skundas 1) kreipėsi į Agentūrą, nesutikdamas su Ataskaitos rezultatais. Agentūra 2017 m. spalio 31 d. raštu Nr. BR6-11582 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Raštas 1) atmetė skundą. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 27 d. raštu (toliau – ir Skundas 2) pakartotinai kreipėsi į Agentūrą, kuri 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. BR6-13076 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Raštas 2) atmetė skundą. Pareiškėjas nurodė, kad kai skundžiami patikros rezultatai tais pačiais metais, galima operatyviai patikrinti iš naujo, todėl nesuprantama, kodėl nebuvo atlikta pakartotinė patikra. Pareiškėjas Skunde 1 ir Skunde 2 (toliau abu kartu – ir Skundai) nurodė priežastis, kurios buvo pakankamos, kad būtų atlikta pakartotinė patikra. Pareiškėjas vertino, jog Sprendimas bei Komisijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 21R-496 (AG-437/04-2019) (toliau – ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimas) atmesti pareiškėjo skundą yra neteisėti, todėl naikintini.

4. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimo išvada, kad Agentūra pareiškėjo 2017 metų paraišką administravo ir priėmė sprendimą dėl paramos skyrimo ir sankcijų taikymo, todėl galiojant Sprendimui nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus, kuriuos atsakovas jau yra atlikęs. Pareiškėjas teigė, kad Agentūros Sprendimas buvo apskųstas, jis neįsiteisėjo, o ir termino skundui priimti atnaujinimas rodo, jog Sprendimas neįsiteisėjo.

5. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, kad jo skundas Komisijai nebuvo išskirtas į atskiras bylas, o tik atsisakyta atskiras jo dalis priimti nagrinėti. Įstatymas nenustato teisės Komisijai pasirinktinai spręsti atskirus skundo fragmentus. Komisijos 2019 m. liepos 31 d. sprendime nurodyta, kad šios bylos nagrinėjimo ribas nustato pareikštas reikalavimas – įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą dėl 2017 metų paraiškos paramai gauti. Kiti argumentai, susiję su patikrų atlikimu, jų vertinimu, nenagrinėjami nes jie nėra susiję su ginčo dalyku. Pareiškėjas nurodė, jog jam neaišku, kokį skundo objektą ir pagrindą Komisija nagrinėjo, nes net atsakovas savo atsiliepime į skundą pažymėjo, jog neaišku, kokį sprendimą šioje byloje pareiškėjas skundžia, nors dėstomos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad jis nesutinka su priimtu sprendimu dėl Ataskaitos teiginių prieštaringumo.

6. Pareiškėjas vertino, jog Ataskaitos skyriuose „Pastabos“ bei „Patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai“ pateikta klaidinanti informacija ir vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, susiję su pareiškėjo laukų būkle, plotu, deklaruotų pasėlių (juodųjų serbentų) nebuvimu, deklaruotu juoduoju pūdymu, netinkamai atlikta fiksacija nuotraukose.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad visi serbentai 2017 metų pavasarį buvo sodinti į laukus, kuriose 2016 metais buvo deklaruoti grikiai. Kadangi grikiai yra greitai augantys ir aukšti augalai, tai 2016 metais išsibarsčiusios sėklos 2017 metais sudygo ir praaugo daugiamečius augalus – juoduosius serbentus. Nuotraukose matyti, jog serbentai susodinti eilutėmis ir tarpai tarp serbentų nušienauti, matosi aukštesnės augmenijos eilutės, kur Ataskaitoje pažymėta: „Rasta nušienauta pieva“, nors nuotraukose aiškiai matosi, kad nušienauti tarpai. Patikrą atlikusi Agentūros specialistė darbą atliko atmestinai, nėra nei vienos nuotraukos iš arti, prie pat serbentų augalų, kad matytųsi žemė. Agentūra, nagrinėdama Ataskaitą ir pareiškėjo Skundus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje nurodytą objektyvumo principą, nors galėjo inicijuoti pakartotinę patikrą, pakartotinai patikrinti pareiškėjo laukus ir išnagrinėti Ataskaitą, tačiau to neatliko.

8. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė Paraišką, kurią įvertinus nustatyta, jog pareiškėjui yra apskaičiuota 490,23 Eur parama bei taikoma 20 470,68 Eur ilgalaikė sankcija. Vadovaujantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas ir apima kontrolinių žemės sklypų (toliau – KŽS) bl3 ir bl9 plotą. Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą bl3 ir bl9 plotą, kuriuose KŽS remiamas plotas lygus 0. Bendras pažeidimo plotas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, išmokai jauniesiems ūkininkams, žalinimo išmokai gauti ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – ir MPŪV priemonė) gauti – 5,37 ha, o pažeidimo plotas susietajai paramai už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte gauti – 0,68 ha.

10. Atsakovas teigė, jog 2017 m. liepos 12 d. – 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje. Agentūra 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 39890, prie kurio kartu pridėta ir Ataskaitos kopija bei darytos laukų nuotraukos (portalo duomenimis pranešimas elektroniniu paštu išsiųstas 2017 m. rugsėjo 17 d.) informavo pareiškėją. Darytose nuotraukose yra nurodyta pažeidimų fiksavimo data, fotografavimo kryptys ir koordinatės, taigi užfiksuoti akivaizdžiai matomi pažeidimai. Pareiškėjas nepateikė faktų / dokumentų, patvirtinančių / įrodančių, kad pažeidimai užfiksuoti netinkamai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl administruojant Paraišką buvo vadovaujamasi atliktos patikros vietoje rezultatais. Patikros vietoje metu nustatyti pažeidimai: 1) ploto trūkumas, dėl kurio taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo; 2) deklaruoto pasėlio neatitikimas – sankcija taikoma visiems deklaruotiems juodųjų serbentų uogynų plotams, už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų, paramos pagal MPŪV priemonę ir susietosios paramos už vaisių ir uogų auginimą atvirame grunte, nes patikros vietoje metu nei viename lauke nerasta juodųjų serbentų sodinukų, o rastos ganyklos pievos, grikiai ir paramai netinkamas plotas, už kurį parama neskiriama. Kadangi patikros vietoje metu deklaruotuose juodųjų serbentų uogynų plotuose, už kuriuos pareiškėjas pageidauja gauti susietąją paramą (taip pat ir kitas tiesiogines išmokas ir paramą pagal MPŪV priemonę), juodųjų serbentų sodinukų nerasta, o rasti kiti auginami augalai nei deklaruoti / rastas paramai netinkamas plotas, už kuriuos susietoji parama nėra skiriama, todėl vertinta, kad deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, bei už nustatytą paramai netinkamą plotą parama (tiesioginės išmokos ir parama pagal MPŪV priemonę) neskiriama ir taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo; 3) žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų pažeidimai – dalis rastų pievų nenušienauta ir deklaruoti pūdymai periodiškai nedirbami.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime yra išsamiai, detaliai išdėstytas sankcijų ir ilgalaikių sankcijų apskaičiavimas kiekvienai priemonei atskirai, be kita ko nurodoma, kad pareiškėjas Paraiškoje pirmą kartą paprašė paramos už 35,55 ha juodųjų serbentų plotą, prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ (toliau – TAS veikla) (vaisiai ir uogos). Kadangi 2017 m. liepos 12 d. – 2017 m. rugpjūčio 23 d. atliktos patikros vietoje metu nei viename deklaruotame pagal TAS veiklą plote juodųjų serbentų sodinukų nerasta, o rastos ganyklos pievos (DGP), grikiai (GRI) ir paramai netinkamas plotas, už kurį parama neskiriama (NEP), todėl parama pagal TAS veiklą 2017 metais pareiškėjui nemokama. Paraiškos administravimo metu nustatytas neatitikimas, jog pareiškėjas galbūt padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką jauniesiems ūkininkams). Informacija apie nustatytą neatitikimą (valdos padidinimą, siekiant išmokos jauniesiems ūkininkams) buvo paskelbta atsakovo portale, kuris yra laikomas pagrindiniu informavimo šaltiniu, o pareiškėjas laikomas informuotu apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie jas atsiradimo portale dienos (Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija), (toliau – ir Taisyklės) 72.7, 79 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019). Apie nustatytą neatitikimą pareiškėjas buvo informuotas papildomai, pasirinktu būdu, elektroniniu paštu, atsakovo 2017 m. liepos 13 d. informaciniu pranešimu Nr. 2043920. Informacija pareiškėjo pasirinktu būdu, portalo duomenimis, išsiųsta 2017 m. liepos 14 d.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas ir pasirašydamas Paraišką, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su Taisyklėmis, t. y. siekdamas paramos, privalėjo iki nurodyto termino pateikti reikalingus dokumentus dėl visų deklaruotų / padidintų plotų. Pareiškėjas reikalaujamus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė laiku – 2017 m. rugpjūčio 30 d., tačiau žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus pateikė pavėluotai – 2017 m. lapkričio 3 d., todėl už 1 pavėluotą darbo dieną išmokai jauniesiems ūkininkams taikoma 1 procento vėlavimo sankcija. Tačiau ši sankcija neišskaičiuota, nes išmoka jauniesiems ūkininkams pareiškėjui pagal Paraišką neskirta dėl nustatyto neteisingo deklaravimo.

13. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. spalio 4 d. buvo gautas pareiškėjo Skundas 1, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su Patikros vietoje metu nustatytais neatitikimais ir prašo atlikti pakartotinę patikrą. Į jo prašymą detaliai ir išsamiai atsakyta Raštu 1. 2017 m. gruodžio 8 d. taip pat buvo gautas pareiškėjo Skundas 2, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su gautu Raštu 1. Į Skundą 2 detaliai ir išsamiai buvo atsakyta Raštu 2. Komisija priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma administruoti Paraišką ir išmokėti avansą, likusią skundo dalį nagrinėti atsisakė. Komisijai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, liko neaišku, kokį konkrečiai individualų teisės aktą pareiškėjas skundžia, tačiau pareiškėjui pateikus skundą teismui, jis prašo panaikinti ir Sprendimą, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime buvo aiškiai išdėstyta apskundimo tvarka, Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. BR6-7669 „Dėl sprendimo pateikimo“ (po to, kaip buvo gautas Pareiškėjo 2018 m. birželio 7 d. prašymas pateikti išsamų sprendimą (reg. Nr. BR5.1-6638). Pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta teise apskųsti Sprendimo teisės aktų nustatyta tvarką, o į teismą kreipėsi po daugiau nei metų, praleidęs įstatymo nustatytus terminus bei nenurodydamas jokių pagrįstų argumentų, dėl ko buvo praleistas apskundimo terminas.

14. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo Skundo argumentai yra grindžiami Ataskaitoje pateikiamais duomenimis (Komisija pareiškėjo skundo dalį dėl Ataskaitos panaikinimo nagrinėti atsisakė), tačiau nors pareiškėjas pasinaudojo jos apskundimo teise, t. y. pateikė Skundus, ji nėra panaikinta ir yra galiojanti, kaip nurodoma atsakovo Rašte 1 ir Rašte 2 (toliau abu kartu – ir Raštai). Komisija 2019 m. liepos 31 d. sprendimu patvirtino, jog Agentūra, baigusi administruoti pareiškėjo Paraišką, priėmė Sprendimą, kuris sukelia jam teisines pasekmes. Siekiant, kad Paraiška būtų administruojama iš naujo, pareiškėjas turi nuginčyti Sprendimą, kuriuo yra atlikti Paraiškos administravimo ir atsakovo Sprendimo priėmimo veiksmai. Galiojant Sprendimui nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pareiškėjas, norėdama gauti paramą už visus Paraiškoje deklaruotus plotus, turėjo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo M. L. skundo dalį dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimo atmetė, o skundo dalį dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo nutraukė.

16. Teismas analizavo Komisijos pateiktus duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Agentūros Ataskaitos rezultatų panaikinimo, pareiškėjo skundas Komisijoje gautas 2019 m. liepos 3 d. Pareiškėjas Komisijos prašė: panaikinti Agentūros specialistės Ataskaitos rezultatus; panaikinti Agentūros Raštus dėl pareiškėjo skundų netenkinimo; įpareigoti Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo Skundus; įpareigoti Agentūrą administruoti tiesioginių išmokų paraišką už 2017 metus ir išmokėti avansą. Komisija 2019 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros Ataskaitos, Raštų panaikinimo bei įpareigojimo Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo Skundus atsisakė priimti, kitą pareiškėjo skundo dalį priėmė. Komisija 2019 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Agentūros įpareigojimo administruoti tiesioginių išmokų paraišką už 2017 metus ir išmokėti avansą atmetė.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Komisijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimą, prašo jį panaikinti, o taip pat ir atsakovo Sprendimą, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti jis praleido dėl objektyvių, svarbių priežasčių. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą atsakovo Sprendimui apskųsti.

18. Teismas pažymėjo, kad Komisija 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. 19R-1200(20R-872) nurodė pareiškėjui, jog jeigu jis siekia inicijuoti administracinę bylą dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo, kartu su prašymu atnaujinti terminą Komisijai turi būti paduotas skundas, atitinkantis Įstatymo 7 straipsnyje ir ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie Agentūros Sprendimą sužinojo 2018 m. birželio 22 d., jam Sprendimas buvo išsiųstas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. BR6-7669, gavus pareiškėjo 2018 m. birželio 7 d. prašymą pateikti išsamų sprendimą. Agentūros Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, tiek paštu, tiek portalu. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis informavimo būdas apie klaidas paraiškoje yra paskelbimas atsakovo informaciniame portale. Pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo informaciniame portale dienos. Agentūra, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas ir pritaikytas sankcijas skelbia portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, Agentūra apie jam pritaikytas sankcijas taip pat jį informuoja vienu iš būdų, nustatytų Taisyklių 82.12 punkte.

19. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, darė išvadą, jog pareiškėjas praleido atsakovo Sprendimo apskundimo terminus be jokių pagrįstų priežasčių, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti jam terminą skundui dėl Agentūros Sprendimo paduoti, ir administracinės bylos dalį nutraukė (ABTĮ 103 str. 8 p.). Nutraukęs administracinės bylos dalį, teismas šalių argumentų bei pateiktų įrodymų, susijusių su atsakovo Sprendimu, nevertino ir nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė.

20. Teismas nurodė, kad Komisija priėmė ir nagrinėjo tik pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Agentūrą administruoti 2017 metų paraišką, t. y. priimti sprendimą dėl paramos skyrimo pareiškėjui. Teismas vertino, jog Komisija pagrįstai neanalizavo kitų šalių argumentų, susijusių su patikrų atlikimui, jų vertinimu, konstatavo, kad jie nėra susiję su ginčo dalyku. Agentūra pateikė Komisijai Sprendimą, kuriame nurodyta, jog buvo įvertinta pareiškėjo Paraiška, skirta 490,23 Eur parama ir 20 470,68 Eur ilgalaikė sankcija. Agentūra 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. BR6-7669 pareiškėjui Sprendimą išsiuntė, t. y. Agentūra pareiškėjo Paraišką administravo ir priėmė Sprendimą. Teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog galiojant Sprendimui nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus, kurie jau atlikti. Komisija išaiškino pareiškėjui teisę paduoti skundą dėl Agentūros Sprendimo nuginčijimo, jei, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas nepagrįstas, bei nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti prašymą praleistam vieno mėnesio terminui dėl skundo padavimo atnaujinti, nurodydamas svarbias priežastis ir tai patvirtinančius įrodymus, dėl kurių skundas nebuvo paduotas laiku.

21. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, darė išvadą, jog Komisijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimas yra išsamus, aiškus, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, Komisijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimą, atsakovo Sprendimą ir perduoti šį klausimą nagrinėti atsakovui iš naujo.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Patikros procedūra buvo skundžiama iš karto: Skundas 1 Raštu 1 buvo atmestas, Skundas 2 Raštu 2 buvo atmestas. Atsakovo Sprendime nurodyta, kad Sprendimą pareiškėjas turi teisę skųsti Komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo dienos. Nedelsiant buvo kreiptasi į Komisiją, tačiau būdamas ne teisininkas, pareiškėjas negalėjo suprasti skirtumo dėl kokių reikalavimų reikia kreiptis į ikiteisminę instituciją, o dėl kurių – į teismą. Termino skundui priimti atnaujinimas rodo, jog Sprendimas neįsiteisėjo. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, Komisijos pirmininkas (Komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų Komisijos narys išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir skundas (prašymas) nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje šio įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 9 str. 4 d.). Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus Komisijos pirmininkas (Komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas Komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). Pareiškėjo skundas nebuvo išskirtas į atskiras bylas, o tik atsisakyta priimti atskiras jo dalis nagrinėti, t. y. pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti;

23.2. Kai skundžiami patikros rezultatai tais pačiais metais, galima operatyviai patikrinti iš naujo, todėl nesuprantama, kodėl nebuvo atlikta pakartotinė patikra. Pareiškėjas nurodė priežastis – Ataskaitoje užfiksuotas tas pats laukas, nepadarytos sodinukų detalios nuotraukos ir t. t., šie faktai yra pakankami, jog būtų atlikta pakartotinė patikra. Nors Komisija 2019 m. liepos 31 d. sprendime konstatavo, kad bylos nagrinėjimo ribas nurodo pareikštas reikalavimas – įpareigoti Agentūrą priimti sprendimą dėl 2017 metų paraiškos paramai gauti, o kiti argumentai, susiję su patikrų atlikimu, jų vertinimu nenagrinėjami, nes nėra susiję su ginčo dalyku, lieka neaišku, kokį skundo objektą ir pagrindą Komisija nagrinėjo. Akivaizdu, kad pareiškėjas skundė atsakovo Sprendimą, tik netinkamai suformulavo reikalavimą, prašydamas, kad 2017 metais pateikta paraiška būtų administruojama iš naujo, tačiau prašymo esmė yra panaikinti Agentūros Sprendimą.

24. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą, papildomai nurodant:

25.1. Pareiškėjas, be kita ko, teismo prašė panaikinti Agentūros Sprendimą, kuris jam sukelia teisines pasekmes, tačiau Sprendime buvo aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka. Atsakovo Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. BR6-7669 „Dėl sprendimo pateikimo“ (po to, kai buvo gautas pareiškėjo 2018 m. birželio 7 d. prašymas pateikti išsamų sprendimą (registracijos Nr. BR5.1-6638). Pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta teise apskųsti Agentūros Sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka, o į teismą kreipėsi po daugiau nei metų, praleidęs įstatymo nustatytus terminus, o apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų dėl ko šis terminas buvo praleistas;

25.2. Pagal Taisyklių 79 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo atsakovo informaciniame portale dienos;

25.3. Pareiškėjas pasinaudojo Ataskaitos apskundimo teise, t. y. pateikė Skundus, Ataskaita nėra panaikinta ir yra galiojanti, kaip nurodoma Raštuose. Gavęs Ataskaitą pareiškėjas Skundu 1 kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad nesutinka su patikros vietoje rezultatais, nes deklaruotuose plotuose faktiškai auga juodieji serbentai. Atsakydama į tai, Agentūra Raštu 1 pareiškėjui nurodė, kad prašymas atlikti pakartotinę patikrą negali būti tenkinamas, nes atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo valdoje atliktos patikros vietoje duomenis ir nustatė, jog Agentūros specialistė patikrą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdama įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu 1, kreipėsi į Agentūrą pakartotinai – Skundu 2. Atsakydamas į tai, atsakovas Raštu 2 nurodė, kad nėra kompetentingas nagrinėti savo parengto rašto teisėtumo. Agentūra Rašte 1 buvo nurodžiusi institucijas, kurioms pareiškėjas turi teisę apskųsti atsakovo Raštą 1, ir apskundimo terminą;

25.4. Teismas patvirtino, jog Agentūra, baigusi administruoti pareiškėjo Paraišką, priėmė Sprendimą, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Siekiant, kad pareiškėjo Paraiška būtų administruojama iš naujo, jis turi nuginčyti Sprendimą, kuriuo yra atlikti Paraiškos administravimo ir Sprendimo priėmimo veiksmai. Galiojant Sprendimui nėra teisinio pagrindo įpareigoti Agentūrą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nustatyta, jog Komisija, kuri yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, 2019 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą, išnagrinėjusi pareiškėjo M. L. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Agentūrą suadministruoti tiesioginių išmokų paraišką už 2017 metus ir išmokėti avansą. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai dėl Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 31 d. rašto Nr.BR6-11582, 2017 m. gruodžio 14 d. rašto Nr.BR6-13076 panaikinimo bei įpareigojimo Agentūrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. skundą Komisijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimu nepriimti nagrinėti.

27. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.).

28. Pažymėtina, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

29. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 23 d.) nustatė, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Pažymėtina, kad ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios kaip pareiškėjas buvo nurodęs skunde, pateiktame išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Skundžiant teismui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, atsakovu administracinėje byloje lieka tas pats viešojo administravimo subjektas, kuris buvo nurodytas asmens skunde išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

30. Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjui perkėlus ginčą į teismą, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir vertinti, ar pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimas įpareigoti atsakovą Agentūrą suadministruoti tiesioginių išmokų paraišką už 2017 metus ir išmokėti avansą yra pagrįstas ir tenkintinas.

31. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. pateikta paraiška yra suadminstruota ir priimtas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuris nėra nuginčytas, darytina išvada, jog pagrįstai konstatuota, kad minėtas pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

32. Pareiškėjas šioje byloje pareiškė naują skundo reikalavimą panaikinti atsakovo Agentūros 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą, kuriuo įvertinta pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. pateikta paraiška ir nuspręsta pareiškėjui skirti 490,23 Eur paramą ir 20470,68 Eur ilgalaikę sankciją.

33. Akcentuotina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą Komisijai, nesuformulavo reikalavimo panaikinti Agentūros 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą, todėl Komisija, priimdama sprendimą, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti šį reikalavimą.

34. Pareiškėjas, 2019 m. liepos 1 d. teikdamas skundą Komisijai, žinojo apie priimtą 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą (byloje nustatyta, kad apie Sprendimą pareiškėjas sužinojo 2018 m. birželio 22 d., jam Sprendimas buvo išsiųstas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr.BR6-7669). Be to, Komisija 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr.19R-1200(20R-872) nurodė pareiškėjui, kad tuo atveju, jeigu jis siekia inicijuoti administracinę bylą dėl Agentūros 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo panaikinimo, kartu su prašymu atnaujinti terminą Komisijai turi būti paduotas skundas, atitinkantis Įstatymo 7 straipsnyje ir ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą teikė atsikirtimus apie tai, jog yra priimtas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimas, o pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta teise apskųsti Sprendimą, kad į Komisiją kreipėsi daugiau kaip po metų, t. y. praleidęs nustatytą terminą. Tačiau pareiškėjas bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka Komisijoje visiškai nereagavo nei į Komisijos išaiškinimus dėl Sprendimo apskundimo, nei į atsakovo atsikirtimus į skundą ir reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo nereiškė, todėl visiškai teisiškai nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis prašydamas, jog 2017 metais pateikta paraiška būtų administruojama iš naujo, skundė Sprendimą.

35. Akcentuotina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis apskundė Sprendimą ir Sprendimas neįsiteisėjo, nenurodo, kada konkrečiai ir kam buvo apskųstas Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo jo atliktus veiksmus, kai jis kreipėsi į Agentūrą, iki Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas terminas reikalavimui dėl Sprendimo panaikinimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad kreipdamasis į Komisiją, siekė nuginčyti Sprendimą, pažymėtina, jog pareiškėjas į Komisiją kreipėsi, kai jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas ginčyti Sprendimą.

36. Akcentuotina, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

37. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

38. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

39. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

40. Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

41. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo 2018 m. birželio 22 d., pareiškėjas neginčija šios nustatytos aplinkybės, tačiau nepateikia jokio paaiškinimo, dėl kokių priežasčių per vieną mėnesį jis nesikreipė nei į Komisiją, nei teismą dėl šio Sprendimo nuginčijimo (pažymėtina, kad pareiškėjas ir jo akcentuojamą skundą į Komisiją išsiuntė 2019 m. liepos 1 d., t. y. žymiai praleidęs Sprendimo apskundimo terminą).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

43. Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiškai nenurodo jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių jis, gavęs ir sužinojęs apie Sprendimą, kuriame aiškiai ir suprantamai buvo nurodyta apskundimo tvarka net ir teisinių žinių neturinčiam asmeniui, delsė ir nesikreipė į Komisiją ar teismą per vieną mėnesį.

45. Pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo buvo priimtas nagrinėti praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu.

46. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė