e769a0c3-8eba-4168-b7e7-4a2bcc05e11e · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-787-1082/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12792-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, kaltinamajam M.

K., mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovei pagal įstatymÄ R. S. ir įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) elektriku, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018-02-08 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-07-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 epiz.), ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams (bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 21 d.); teistumas neiÅ¡nykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, n u s t a t ė :

M. K. 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.30 val. Panevėžys, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – mažametį savo sÅ«nų L. K., t. y. kilus konfliktui tarp jo ir sugyventinės R. S., o sÅ«nui bandant apginti mamÄ , jis tyčia iÅ¡ nugaros kaire ranka apglėbė L. K. kaklÄ ir spausdamas smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui savo sÅ«nui L. K. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. K. kaltu pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , vakare, bute adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su sugyventine R.

S. ir Å¡eÅ¡iamečiu sÅ«numi L. K., tarp jo ir R. kilo konfliktas, nes jai toks vyras pradėjo raÅ¡inėti žinutes ir skambinėti, jis paprašė, kad ji parodytų telefonÄ ir atėjo L. iÅ¡ nugaros. Jis Å¡iam pasakė: „L., nelįsk“, kad nesiveltų į jų konfliktÄ , ir atbula ranka jį pastÅ«mė. Jis tÄ vakarÄ iki įvykio buvo iÅ¡gėręs 0,3 talpos butelį degtinės, pats jautėsi, kad yra neblaivus. Apsvaigęs jis elgiasi priklausomai nuo aplinkybių. Ä®vykio metu buvo labiau nervingas, gal kiek įkyriau ir aukÅ¡tesniu balsu klausinėjo R. apie jos meilužį, bandė pasižiÅ«rėti jos telefonÄ , bet R. jam nedavė telefono.

Jėgos jis nenaudojo. Buvo žodinis konfliktas, prieÅ¡ R. jokių veiksmų jis nenaudojo, abu buvo pakėlę balsÄ , piktokai ginčijosi. Tuo metu, kai vyko konfliktas, L. kambaryje nebuvo, jis tik vėliau jam iÅ¡ už nugaros atėjo į salonÄ , kur jie buvo su R.. L. atėjo pasižiÅ«rėti kas darosi, priėjęs prašė jų nesipykti. Jis pasakė: „eik, L., neklausyk“ ir pastÅ«mė ranka L. atgal. PastÅ«mimo tikslas – kad Å¡is iÅ¡eitų į kitÄ kambarį ir nematytų konflikto.

SÅ«nus iÅ¡ kambario neišėjo. Daugiau jokių priemonių, kad sÅ«nus iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, nesiėmė. Jei gerai atsimena, tai L. nebandė jo sulaikyti, kad jis neitų prie R.. Mano, kad dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio viskÄ atsimena, tik nesureikÅ¡mino tų įvykių. To vakaro įvykius ne visus atsimena, bet ne dėl iÅ¡gerto alkoholio. Atsimena, kad jis L. tik pastÅ«mė. Kiekvienos minutės įvykių jis neatsimena, bet nebuvo taip, kad jis bÅ«tų smaugęs L.. Savo vaiko smaugti negalėtų.

Gal ir galėjo apkabinti L., bet kad bÅ«tų smaugęs L., neatsimena. PrieÅ¡ sÅ«nų nėra vartojęs smurto, iÅ¡skyrus šį pastÅ«mimÄ . Su L. sutaria gerai. Kai bÅ«na blaivus, smurto nesiima. BÅ«damas blaivus jis nebÅ«tų stÅ«męs L.. Jis blogai vertina ir savo neblaivumÄ , ir tai, kad prieÅ¡ vaikÄ kėlė rankÄ , t. y. kad pastÅ«mė L.. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jis buvo namie. Negirdėjo, kaip jie bendravo su sugyventine. Mano, kad L. buvo nuteiktas prieÅ¡ jį, todėl ir pasakė policijai, kad jis smaugė.

Gal kol policija atvažiavo mama nuteikinėjo L., nežino, neatsimena Å¡ito. Jis su sÅ«numi nori bendrauti ir dabar bendrauja. IÅ¡ teisme BPK 276 straipsnio tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų mažamečio nukentėjusiojo L. K. duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad nepamena tiksliai prieÅ¡ kiek laiko, svetainėje visi susimušė su tėčiu M. K.. Tėtis mušė mamÄ , o po to pradėjo jį smaugti (parodė smaugimo veiksmÄ , kai smaugiama stovint iÅ¡ nugaros, su ranka (ties alkÅ«ne) apglėbiant kaklÄ ).

Jam tai nepatiko. Jis pradėjo verkti. Daugiau tėtis jam nieko nedarė. Tuo metu, kai tėtis jį smaugė, jis nežino, kÄ tėtis su mama tarpusavyje kalbėjo, tačiau supyko ir susimušė. Pamatęs, kad abu tėvai susipyko, jis pasijuto labai blogai. Tėčiui ir mamai pykstantis, jis buvo truputį priėjęs prie mamos, nes labai bijojo tėčio. Pastovėjo truputį prie tėčio ir truputį pabuvo prie mamos. Mama jo nemušė, o tėtis jį pradėjo muÅ¡ti. PrieÅ¡ tėčiui pradedant jį smaugti, jis buvo priėjęs prie mamos su tėčiu, nes nenorėjo, kad tėtis muÅ¡tų mamÄ .

Priėjęs prie tėčio pasakė, kad jie nebesipyktų, tada tėtis pradėjo jį smaugti. Smaugimo metu jis labai blogai jautėsi, jam labai skaudėjo kaklÄ , buvo baisu. Tuo metu, kai tėtis jį smaugė, jis negalėjo kvėpuoti. Jį smaugė trumpai (tikslios smaugimo trukmės nurodyti negali). Kai mama pasakė, kad jį paleistų, tėtis jo dar nepaleido. Tėčiui pasisukus, jis iÅ¡silaisvino ir išėjo į kitÄ kambarį. Pas juos į namus buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (medikai).

Jis su jais kalbėjo, bet neprisimena apie kÄ . Tai ne pirmas kartas, kai tėtis jį skriaudžia, bet kitų kartų jis nepamena. Mama ir tėtis dažnai pykstasi, tačiau dėl ko pykstasi, jis nežino. Pykstantis, tėtis skriaudžia mamÄ , tiesiog su kumščiais muÅ¡damas mamai per petį, dėl ko mama labai verkia. Juo labiau rÅ«pinasi mama, o tėtis su juo nedraugauja. Alkoholis yra kažkoks gėrimas, kai žmonės prisigeria daug alkoholio, tada jie muÅ¡asi. TÄ dienÄ , kai tėtis jį smaugė, tėtis gėrė alkoholį (1 t., b. l. 53-54).

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki 2022-04-14 ji 7 metus gyveno kartu su kaltinamuoju M. K. nuomojamame bute. Kartu turi bendrÄ vaikÄ L. K., kuriam 6 metai. Ji su M. visus 7 metus sutarė konfliktiÅ¡kai. SÅ«naus santykiai su M. K. bÅ«davo įvairÅ«s. Tokio smurto, kaip Å¡iuo atveju, anksčiau nebuvo, kaltinamasis auklėdavo sÅ«nų žodžiu ir ji nėra mačiusi, kad Å¡is bÅ«tų naudojęs prieÅ¡ L. smurtÄ . Jos pačios santykiai su sÅ«numi geri, jis bendraujantis, linkęs jai pasipasakoti, ji nepastebėjo, kad jis meluotų.

Konfliktus su M. K. L. matydavo. 2022-04-14 tarp jos ir M. K. įvyko konfliktas. M. K. buvo neblaivus. TÄ dienÄ ji du kartus kvietė policijÄ , nes M. K. jÄ veikė psichologiÅ¡kai. PirmÄ kartÄ atvažiavo policija ir M. K. iÅ¡vežė pas mamÄ . Apie 20 val. jis grįžo dar labiau prigėręs. L. jau buvo namuose. Ji kalbėjo telefonu ir M. puolė jÄ , norėjo atimti telefonÄ . L. bandė jÄ ginti. M. tada L. kaire ranka paėmė už kaklo ir smaugė jį. Ji buvo tame pačiame kambaryje ir viskÄ matė.

L. tėčiui kumščiu visÄ laikÄ baksnojo, sÅ«nus sakė: „tete, baik“, todėl M. taip ir padarė. L. buvo iÅ¡sigandęs ir verkė, rėkė. Ji pradėjo rėkti ir M. pats paleido sÅ«nų. Kai M. paleido L., L. nubėgo į kitÄ kambarį. Ji paskambino policijai. Kol atvažiavo policija, M. buvo virtuvėje, o ji laukė policijos kambaryje. SÅ«nus irgi buvo prie jos. Kad sÅ«nui skauda, sÅ«nus jai pats pasisakė. Mano, kad sÅ«nui skaudėjo, bet žymių jokių nebuvo. TÄ pačiÄ dienÄ ji Å¡nekėjo su L. apie įvykį.

Jis nenorėjo tėčio matyti, sakė, kad tėtis yra piktas ir jį smaugė. Po įvykio L. kurį laikÄ nenorėjo net matyti tėčio, bet ji kažkaip įkalbino L., kad Å¡is pasimatytųsi. Kai ji su M. pradėjo atskirai gyventi, viskas pasikeitė į gerÄ pusę. Dabar M. bendrauja su L.. L. nori bendrauti su tėčiu, pareina laimingas. Ji nesitikėjo, kad taip noriai M. bendraus su sÅ«numi. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta (1 t., b. l. 13-21). Iš Panevėžio apskrities VPK specialisto G. Š. 2022-04-14 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pranešėja R. S. paaiškino, kad žodinio konflikto metu ji susistumdė su sugyventiniu M. K. (nustatytas 3,09 prom. neblaivumas), tačiau vienas kito atžvilgiu smurto nepatyrė, vienas kitam pretenzijų neturėjo. Bendraujant su tėvais, priėjo mažametis L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris pasakė, kad tėvas M.

K. rankomis suėmęs už kaklo jį smaugė. Tokiais savo veiksmais M. K. sukėlė fizinį skausmÄ L. K. (1 t., b. l. 22-23). IÅ¡ „body“ kameros Nr. B0F1EC5F36DE vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nai G. Å . ir J. P. atvyksta į įvykio vietÄ . Paklausus, kas atsitiko, pareigÅ«nus į butÄ Ä¯leidusi R. S. paaiÅ¡kina: „žinokit man Å¡unia įkando, nes mes susiriejom abudu, susimušėm ir jis man kando, greitoji turi atvažiuot“.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip kambario tarpduryje stovi vaikas (L. K.), kuris pareigÅ«nams pasako: „mane tėtis, mane tėtis, smaugė“. PareigÅ«nai eina į kambarį, kuriame, kaip nurodė R. S., yra įtariamasis. Matosi kambaryje prie pareigÅ«nų stovintis M. K.. Paklausus, kÄ dar padarė, R. S. atsako: „tai susiriejom ir vaikÄ Äia pradėjo smaugt“. R. S. paaiÅ¡kina, kad: „vaikÄ tai su ranka va ta va smaugė (rodo į kairę rankÄ )“. Policijos pareigÅ«nui paklausus, kuriÄ vietÄ smaugė, girdisi kaip vaikas sako:

„čianais“, bet nesimato, kÄ rodo. G. Å . patikrina R. S. neblaivumÄ . Nustatoma 0 prom. M. K. nustatomas 3,09 prom. neblaivumas. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas policijos pareigÅ«no praÅ¡ymas R. S., patikslinti, kÄ M. K. jai darė. R. S. paaiÅ¡kina, kad abu susistumdė. Moters teigimu, susistumdymo metu jai neskaudėjo. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip M. K. sako, jog „kurva principas yra bliat (aiÅ¡kiai nesigirdi) uždaryt, jinai nori dabar atsivest naujÄ senį ir nebežino kaip“.

PareigÅ«nai sulaikytÄ M. K. iÅ¡siveda iÅ¡ buto (1 t., b. l. 94-96). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje esantis 2022-04-14 19:52:14 val. pokalbio garso įraÅ¡as. Skambinusioji moteris, prisistačiusi R. S., pranešė, kad namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), susimušė su sugyventiniu M. K.. Moteris praÅ¡o medicinos pagalbos, kadangi konflikto metu jai į rankÄ Ä¯kando Å¡uo. Moteris patvirtina, kad Å¡iandien jau buvo kviesta policija (1 t., b. l. 90-92).

IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste 2022-04-22 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-04-19 10.06 val. papraÅ¡ius papasakoti L. K., kas atsitiko, berniukas teigė: „mama su tėčiu susipyko ir mamÄ tėtis pradėjo smaugti ir mane smaugė, mes visi mušėmės“. Pasidomėjus, kaip jis galvoja, kodėl taip tėtis darė, mažametis atsakė, kad nežino.

Berniukas nurodė, kad jam skaudėjo, kai tėtis jį smaugė. Pasak mažamečio, seniau tėtis taip pat jį yra skriaudęs, tačiau jis neatsimena, kada taip buvo. R. S. apie situacijÄ raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris nurodė, kad tarp jos ir M. kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė, o sÅ«nus bandė jÄ ginti, dėl ko M. kaire ranka pradėjo smaugti L. (1 t., b. l. 74-85). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. K. kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas.

M. K. veiksmai galėjo sukelti L. K. fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 70). Ä®rodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas Kaltinamajam M. K. inkriminuojama BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba tai padarė kankindamas nukentėjusį asmenį. Kaip matyti, kaltinamasis M. K. pripažįsta kaltinime nurodytÄ dienÄ , nurodytoje vietoje buvęs ir konfliktavęs su sugyventine R.

S., taipogi teisme neneigė konflikto eigoje pastÅ«męs mažametį sÅ«nų L. K., tačiau neigia atlikęs sÅ«naus atžvilgiu atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia iÅ¡ nugaros kaire ranka apglėbęs L. K. kaklÄ ir spausdamas smaugęs, taip sukeldamas savo sÅ«nui L. K. fizinį skausmÄ . Teismas gi sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų prieÅ¡taringumÄ byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas juos vertinti kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus ir pasirinktÄ kaltinamojo gynybos pozicijÄ .

Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji visiškai patvirtina kaltinamojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Iš teisme pagarsintų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų nukentėjusiojo mažamečio L. K. parodymų matyti, kad jis aiškiai nurodė, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko tėtis – kad pastarasis jį smaugė. Tokias pat aplinkybes L. K. nurodė iš kart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, vėliau ir vaiko teisių atstovams, kas matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, jo kūno kamerų apžiūros protokolo bei byloje esančios vaiko situacijos vertinimo anketos.

Apie tokius M. K. sÅ«naus L. K. atžvilgiu atliktus veiksmus parodė ir įvykio vietoje buvusi ir įvykį mačiusi liudytoja R. S.. Visų pastarųjų tarpusavyje sutampančių ir neprieÅ¡taraujančių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo deklaratyvius teiginius neigiant inkriminuojamų veiksmų mažamečio sÅ«naus atžvilgiu atlikimÄ bei paÅ¡alina M. K. teisme keltas abejones dėl galimo R. S. poveikio L. K. apkalbant jį. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis M. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo mažametį sÅ«nų L. K. – kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir jo sugyventinės R. S., o sÅ«nui bandant apginti mamÄ , jis tyčia iÅ¡ nugaros kaire ranka apglėbė L. K. kaklÄ ir spausdamas smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui savo sÅ«nui L.

K. fizinį skausmÄ . Teismo vertinimu, kaltinamasis sÄ moningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingÄ pobÅ«dį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad M. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiÅ¡kę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu mažamečio nukentėjusiojo kÅ«nui – atliekant kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, sukėlė mažamečiui L. K. fizinį skausmÄ .

Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo M. K. prieÅ¡ Å¡eimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas pastebi, kad kaltinime klaidingai nurodytas sugyventinės S. vardas – vietoj R. nurodyta R.. Å i akivaizdi raÅ¡ybos klaida iÅ¡taisytina, byloje esančiuose dokumentuose klaidingai nurodytÄ R. vardÄ pakeičiant į R. vardÄ . Bausmės skyrimas ir kitų klausimų iÅ¡sprendimas Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvÄ ir tikslÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). M. K. padarė vienÄ baigtÄ , tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas ir turi neiÅ¡nykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ (fizinio smurto vartojimÄ artimojo atžvilgiu), jis yra baustas administracine tvarka, dirba, iÅ¡siskyręs, jo teigimu – turi du vaikus, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumÄ , į Å¡velnesnių bausmių neefektyvumÄ jo elgesiui, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ skiriant sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę, jos trukmę nustatant ilgesnę nei galimas vidurkis.

Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis, jÄ pakeitus pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles (nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta 10 laisvės apribojimo dienų). Atsižvelgdamas į M. K. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ankstesni jo teistumai susiję su R.

S., su kuria, taipogi ir su nukentėjusiuoju L. K., jis kartu nebegyvena, iÅ¡klausęs R. S. parodymų apie M. K. pasikeitusį elgesį gyvenant atskirai ir jo pastangas bendraujant su sÅ«numi L. K., taipogi atsižvelgdamas į nukentėjusiojo mažamečio įgalioto atstovo teisme iÅ¡sakytus argumentus dėl areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, be kita ko turint omenyje ir tai, kad kaltinamajam areÅ¡to bausmė skiriama pirmÄ kartÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M.

K. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas deÅ¡imties mėnesių laikotarpiui ir jam skirtina intensyvi priežiÅ«ra, kartu skiriant ir bausmės tikslus pasiekti padėsiančius tam tikrus minėto straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. balandžio 14 d. 20.10 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 15.32 val. (1 para) (1 t., b. l. 126-128, 130-131).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylos duomenimis mažamečiui nukentėjusiajam L. K. antrinę teisinę pagalbÄ suteikė advokatas Vytautas Kupcikevičius. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina pastarojo advokato suteiktas paslaugas bei jų iÅ¡laidų dydį – 116,67 Eur (2 t., b.l. 15-16).

Teismas sprendžia, kad patirtos iÅ¡laidos už mažamečiui nukentėjusiajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo M. K. valstybės naudai. Taipogi vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo M. K. iÅ¡ieÅ¡kotinos 8,96 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, kurios priteistinos valstybei. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo įraÅ¡u, esanti byloje (1 t., b.l. 55), paliktina joje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam areÅ¡tÄ 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021-07-29 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės, jÄ pakeitus pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį, ir M.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – areÅ¡tÄ 83 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trims) paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, paskiriant M. K. intensyviÄ priežiÅ«rÄ (jo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant per visÄ areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti M. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. balandžio 14 d. 20.10 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 15.32 val. (1 parÄ ). IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo M. K. valstybei: - 116,67 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ); - 8,96 Eur (aÅ¡tuonis eurus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) proceso iÅ¡laidų (teismo procesiniams dokumentams įteikti) (įmokos kodas 5662); mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį), Å¡ias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų:

LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Å iaulių bankas); LT747400000008723870 (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas), o dokumentus, patvirtinančius apie proceso iÅ¡laidų sumokėjimÄ , pristatant Panevėžio apylinkės teismo raÅ¡tinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u, esančiÄ byloje, palikti joje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Rita Dirkė