2022-03-31 Nr. AB-7605-4-52-3-00069-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1923-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00069-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. T. K. A.-A., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Godai Palijanskaitei,

vertėjui Yasser Ghaowi,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. T. K. A.-A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. T. K. A.-A. skundą dėl sprendimo pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. T. K. A.-A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61437 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymu priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nustačius, jog Užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėt tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti. Pareiškėjas teigė, kad jis savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, nebuvo padaręs jokių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Sprendimu nustatytas judėjimo ribojimas buvo yra griežta priemonė siekiamiems tikslams.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko seniai, nesupranta kodėl yra laikomas kalėjime, žadėjo neišvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis nurodė, jog teisė laisvai judėti jam reikalinga, kad jis galėtų nuvykti apsipirkti į prekybos centrą. Taip pat pareiškėjas teigė, jog Centre nėra paslaugų, jis prašė odontologo paslaugų, tačiau jų negavo, jo sveikata blogėja.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Užsienietis dar yra prieglobsčio prašytojas, jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio prašė tik kai buvo sulaikytas, nebendradarbiavo su institucijomis, klaidino, gali pasislėpti.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. vasario 28 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Sprendimu Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką bei apgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas pažymėjo, jog Sprendime nurodyta, kad asmuo gali pasislėpti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant Užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, jis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

8. Teismas taip pat nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepakankamai bendradarbiavo, jo pasakojimui trūko tikslumo ir konkretumo, nepateikė pasakojimą patvirtinančių dokumentų, nepagrindė priežasčių, dėl kurių paliko savo šalį.

9. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi giminių, pažįstamų, jo ketinimas likti Lietuvos Respublikoje nepatvirtintas, sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai apgyvendino Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo bei Sprendimo dalis dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti ir nedaro jokių pažeidimų, todėl ja gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius minėtą priemonę būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

12. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovas nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, taip pat pažymi, jog pareiškėjas nėra sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis nėra sulaikytas, tokio aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

14. Atsakovas teigia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atmetė bei sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai apgyvendino Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo, be kita ko, taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21S41383 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog Užsienietis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, jam nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietis šiuo metu dar turi prieglobsčio prašytojo statusą.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia nurodo, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, jog per 6 mėnesius nuo Užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio, t. y. prieglobsčio prašytojo, teisinės padėties (Įstatymo 1408 str. 5 d.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą Tarnyboje (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir Užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti Užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143‑3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575‑6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

24. Nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.

25. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti Užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais šios nutarties 24 punkte nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis pateikė asmens tapatybę įrodantį dokumentą, tačiau pažymėtina, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio nagrinėjimo metu teikė nekonkrečią informaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų Užsieniečio prašomos taikyti priemonės galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skyrus Užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais, be kita ko, teisėjų kolegija šia nutartimi papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. T. K. A.-A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė