2019-04-03 Nr. AB-8271-3-64-3-01531-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2296-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01531-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4,72 Eur turtinei žalai atlyginti; bei 3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN 2017 m. balandžio 21–22 d. jam nebuvo sudarytos sąlygos išsimaudyti duše vestuvių dieną, ilgalaikio pasimatymo metu jam neleido išeiti pasivaikščioti, prieš ilgalaikį pasimatymą jam nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti už grynuosius pinigus, todėl teko badauti, pasimatymų kambaryje netvarkingas klozetas ir šviestuvas, nevisiška apdaila, televizorius neturėjo veikiančio pultelio. 2017 m. birželio 8 d. jis buvo vežamas į ligoninę, neteisėtai naudojant spec. priemones – antrankius, automobilyje nebuvo saugos diržų, pareiškėjui nebuvo leista su savimi pasiimti asmeninius daiktus. 2017 m. gegužės 18 d.

– 2017 m. birželio 21 d. buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Nuo 2017 m. gegužės 18 d. nebeturėjo teisės apsipirkti parduotuvėje, pasirenkant prekes vietoje. 2017 m. birželio 3 d. pareigūnas iš kameros išnešė maisto davinį, nes nebuvo jo persidėjęs į savo indus, pareiškėjas nebuvo supažindintas su naudojimosi įstaigos indais tvarka, be to, pareigūnas kalbėjo nemandagiai. Alytaus PN prasta pasivaikščiojimo kiemelių būklė, stogeliai per trumpi, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti ilgiau nei 2 val. per parą pagal gydytojų rekomendacijas, nebuvo išvedamas pasivaikščioti etapo dieną.

Nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. jis neturėjo galimybės džiovinti kameroje rūbų ir avalynės, jam nebuvo išduota džiovykla, o galiausiai išduota džiovykla buvo sulūžusi. Kamerų tipo patalpoje Nr. 30 nebuvo lentynos ar spintelės maistui susidėti. 2017 m. gegužės 12–21 d. jis neturėjo galimybės išsimaudyti duše, 2017 m. birželio 8 d. jo taip pat nenuvedė į dušą, dušo patalpose nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko. Tualeto patalpoje įrengta ventiliacija neveikė. 2016 m. balandžio 12 d. – 2017 m. rugpjūčio 17 d. jam neleido susipažinti su vaizdo medžiaga.

Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareigūnai jo neregistravo priėmimui pas medikus. Alytaus PN neužtikrina tvarkos susipažinti su informacija ir medžiaga, gauta iš teismo kompaktiniuose diskuose. Dušuose nešvarios vonelės, neišduodamos dezinfekcinės priemonės joms valyti, sanitarinės švaryklos dozatoriuose nėra muilo, o išduodamo muilo nepakanka. Būnant kamerų tipo patalpose uždrausta sportuoti, naudoti savadarbį sporto inventorių. Rekreaciniame kambaryje yra stalo teniso stalas, tačiau jame niekada nėra nei rakečių, nei kamuoliukų.

Iki 2017 m. liepos 17 d. į kameras nebuvo išduodami virduliai, o pareigūnai į kameras karšto vandens neatnešdavo. Pareigūnams užregistravus pareiškėjo skundus registracijos žurnale, jam neleisdavo pasirašyti. Netinkamai teikiamos kirpyklos paslaugos. 2017 m. gegužės 22 d. jis negavo pieno. Kamerų tipo patalpose neveikė tualeto ventiliacija, trūko oro, nebuvo tinkamo apšvietimo, kamerose pelėsis, išdaužytos plytelės, netvarkingi gultai, buvo patalpintas į kamerą, kurioje dvokė dažais, negavo tvarkingo valymo inventoriaus, televizoriaus, langai per maži, radijo taškai netvarkingi (negalima reguliuoti garso).

Nesudaryta galimybė pačiam skalbti patalynę, neįrengtos dezinfekavimo kameros. Jam nesuteikiami trumpalaikiai pasimatymai, negali nusipirkti kanceliarinių prekių, pats moka už kopijas ir laiškų siuntimą. Dėl tokių laikymo Alytaus PN sąlygų pareiškėjas tvirtino patyręs neturtinę žalą. Alytaus PN pareiškėjas taip pat patyrė turtinę žalą, nes iš jo sąskaitos buvo išskaičiuota 4,72 Eur už naudojimąsi elektros prietaisais.

3. Pareiškėjas nurodė, kad kaskart atvykęs į Šiaulių TI būdavo patalpinamas į laikino sulaikymo ir paskirstymo kameras, kuriose tekdavo laukti iki 4 val., būdavo laikoma iki 15 asmenų, tualetai atviri, nebuvo kriauklių, paskirstymo kamerose tekdavo valgyti, nors nebuvo nei stalo, nei kėdžių ar suoliukų. Paskirstymo kamerose nebuvo jokių ženklų, draudžiančių rūkyti, pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad šiose kamerose laikomi asmenys nerūkytų, o pareiškėjas, jo teigimu, yra nerūkantysis. Šiaulių TI neteisėtai anksti baigiami pasivaikščiojimai gryname ore, konvojavimo dieną nesudaryta galimybė pasivaikščioti, pasivaikščiojimo kiemelių būklė pasibaisėtina. Nuo Pareiškėjo nuomone, 2015 m. liepos 10 d. jis buvo neteisėtai įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Be to, Šiaulių TI nesuteikė teisės naudotis kompiuteriu iki 8 val. per parą. Šiaulių TI kaip valymo priemonė išduodama valgomoji soda, tačiau ji valymui netinka. Gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus, o dantų pastos su šepetėliu duodavo tik suimtiesiems, tuo jis būdavo išskiriamas iš kitų kalinių. Pareiškėjas tvirtino, jog kalėdamas netinkamomis sąlygomis jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

4. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Šiaulių TI paaiškino, jog suimtieji (nuteistieji), atvykę į Šiaulių TI, kol bus įforminti dokumentai ir atlikta krata, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias laikino sulaikymo patalpas. Rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, iš paskirstymo kamerų į gyvenamąsias suimtieji (nuteistieji) paskirstomi tą pačią dieną. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, į kurias rėžiminiame korpuse esančias kameras buvo paskirtas pareiškėjas ir kiek asmenų buvo patalpinta kartu su juo į paskirstymo kameras. Šiose kamerose yra suoliukai, sanitariniai mazgai atitverti sienele. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu visiškai atmestini, nes ginčo laikotarpiu jis minėtose kamerose nebuvo laikomas. Šiaulių TI nurodė, kad Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.30 val. Dienotvarkė yra viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių, taigi jeigu suimtasis (nuteistasis) dienotvarkėje numatytu pasivaikščiojimo laiku turi būti konvojuojamas, pasivaikščioti jis nevedamas. Priėmimo į Šiaulių TI dieną taip pat nėra numatytas pasivaikščiojimas priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šiaulių TI tvirtino neturintis duomenų, kad pareiškėjui bylą tiriantis pareigūnas arba teismas teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 3 val. (iki 8 val.).

6. Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Alytaus PN pateikė duomenis apie patalpas, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, ir nurodė, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti langai, durys, įrengti nauji tualetai su ištraukiamąja ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi, prausyklos ir tualetai yra geros būklės. Nuteistieji būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Teisė aktai nenumato nuteistiesiems galimybės papildomai nusiprausti po dušu šiltu vandeniu prieš vestuves.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Asmenims, ateinantiems lankyti nuteistuosius, taip pat draudžiama įnešti į pataisos namus grynuosius pinigus. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nė karto nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė patikrinimo aktą, kuriame pažymėta, jog higienos normos pažeidimų Alytaus PN patalpose nenustatyta.

Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, visą parą palaikoma nustatyta temperatūra. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, pasimatymų kambariai tvarkingi, klozetas atitinka higienos normas. Alytaus PN miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir juose nerūkoma. Prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje įrengtos vietos rūkymui, o uždaroje zonoje esančiose kamerose rūkyti draudžiama, rūkymo priemonės sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius.

Aukštai, kuriuose laikomi nuteistieji, rakinami nuo 17.00 iki 7.00 val., ir nuteistieji negali išeiti rūkyti į lauke įrengtus rūkomuosius, todėl bendrabučio tipo patalpose buvo įrengti izoliuoti rūkomieji su nuolatos veikiančia ištraukiamąja ventiliacija, kad tabako dūmai nepatektų į miegamuosius ir koridorius. Rūkomasis lauke ir rūkomasis bendrabučio tipo patalpose yra paženklintas rūkymo vieta, pastebėjus rūkantį neleistinoje vietoje, jam skiriama nuobauda. Alytaus PN nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, yra įrengti 7 pasivaikščiojimo kiemeliai, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių trūkumo ar jų perpildymo atmestini.

Pareiškėjas galėjo sportuoti pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtuose įrenginiuose. Nuteistiesiems, kurie atlieka nuobaudas uždaroje zonoje, sudarytos sąlygos išsiskalbti asmeninius viršutinius drabužius dušinėje naudojimosi dušu metu. Alytaus PN yra įsigiję dubenis drabužių skalbimui ir 15 pastatomų drabužių džiovyklų.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. (periodiškai); nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, o nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. – kamerų tipo patalpose.

10. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad 2017 m. gegužės 12–21 d. jis neturėjo galimybės išsimaudyti duše, etapo dieną 2017 m. birželio 8 d. jo nenuvedė į dušą, dušo patalpose nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko, pažymėdamas, jog pareiškėjas neginčija, kad vieną kartą per savaitę galėjo pasinaudoti dušu, gavęs ilgalaikį pasimatymą turėjo galimybę nusiprausti duše ilgalaikių pasimatymų patalpose, byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė praustis duše 2017 m. gegužės 12–21 d. bei 2017 m. birželio 8 d., o pareigūnų iškvietimo sistema turi būti įrengiama tik gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose.

11. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas, kad Alytaus PN prasta pasivaikščiojimo kiemelių būklė, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti ilgiau nei 2 val. per parą pagal gydytojų rekomendacijas, nebuvo išvedamas pasivaikščioti etapo dieną. Akcentuota, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo teisę nevaržomai dienotvarkėje numatytu laiku vaikščioti po bendrabučio tipo patalpas (jam priskirtame būryje) bei išeiti į lauką pasivaikščioti. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą. Byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų nurodęs, jog pareiškėjas turi teisę į dviejų valandų pasivaikščiojimą. Alytaus PN paaiškino, jog išilgai kiemelių įrengti 120 cm pločio stogeliai, uždarosios pasivaikščiojimo zonos kiemų yra 7, jie 2015 metais suremontuoti, įrengta lietaus nuvedimo sistema, 2017 m. balandžio mėn. buvo nuplautos ir nuvalytos pasivaikščiojimo kiemelių sienos. Pasimatymų biure pasivaikščiojimo kiemelių nėra, ilgalaikio pasimatymo metu nuteistieji gali pasivaikščioti tik koridoriuje, taigi pareiškėjui 2017 m. balandžio 21 d. ilgalaikio pasimatymo metu nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke, tačiau jis į pareigūnus su prašymu išvesti pasivaikščioti gryname ore nesikreipė. Pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai etapo dieną jis nebuvo išvestas pasivaikščioti, ar atvykęs etapu prašė išvesti jį pasivaikščioti.

12. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nesudarytų galimybių jo žmonai apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje, kadangi galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, kad atvykęs į ilgalaikį pasimatymą asmuo už pataisos įstaigos parduotuvėje įsigytas prekes galėtų atsiskaityti grynais pinigais, pareiškėjo žmona turėjo galimybę pasirinkti nemokamą maitinimą ilgalaikio pasimatymo metu arba atsivežti maisto su savimi. Kita vertus, Alytaus PN nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl negalėjimo apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje, pačiam joje pasirenkant prekes, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę apsipirkti.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis pagrįstumo, atkreipė dėmesį į Alytaus PN paaiškinimą, jog uždarojoje zonoje esančiose kamerose rūkyti draudžiama, rūkymo priemonės sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius. Šiuos atsakovo atstovo teiginius patvirtina teismui pateiktas Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 1-56 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždarojoje zonoje“ bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose rūkyti nėra draudžiama, o pareiškėjas nepateikė prašymo jį apgyvendinti su nerūkančiais asmenimis, su kuriais ir būtų vedamas pasivaikščioti. Taigi nebuvo pagrindo laikyti, kad Alytaus PN administracija veikė pažeisdama teisė aktų reikalavimus.

14. Teismo vertinimu, pareiškėją 2017 m. birželio 8 d. konvojuojant į Alytaus rajono ligoninę, jo atžvilgiu teisėtai panaudoti antrankiai, kadangi pareiškėjas yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas), kuris priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų.

15. Teismas pareiškėjo pretenzijas, jog jis negalėjo pats išsiplauti patalynės, asmeninių rūbų, rankšluosčių, o atidavus skalbti patalynė jam buvo grąžinta prirašinėta, nuo 2017 m. gegužės 18 d. neturėjo galimybės kameroje pasidžiauti rūbų ir avalynės, nes nebuvo aprūpintas džiovykla, neturėjo galimybės patalynės išsidezinfekuoti pats, nes kamerų tipo patalpų zonoje nėra įrengtos dezinfekavimo kameros, pripažino nepagrįstomis, iš Alytaus PN vidinių aktų ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento patikrinimo aktų nustatęs, kad Alytaus PN yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius.

16. Teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus, priėjo išvadą, kad atliktų patikrinimų duomenys bei Alytaus PN pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (be kita ko, kamerose, kuriose įrengti langai neatitinka higienos normų reikalavimų), ir kad jo laikymo kameros nebuvo aprūpintos būtinu inventoriumi.

17. Teismas laikė, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sveikatos priežiūros organizavimo yra deklaratyvūs, nekonkretūs ir atmestini. Pareiškėjas nenurodo, kad jis pageidavo užsiregistruoti pas konkretų gydytoją, tačiau nebuvo užregistruotas, arba konkretus gydytojas pas jį neatvyko, kada konkrečiai tai buvo. Iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos priežiūros kortelėje matyti, kad buvimo Alytaus PN metu jis buvo ne kartą apžiūrėtas ir konsultuotas gydytojų, jam buvo atliekami tyrimai, paskirtas gydymas, buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu jį taip pat lankė ir konsultavo medikai. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti ir tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. dėl įvairių negalavimų buvo konsultuojamas medikų.

18. Teismas pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl nesudarytų sąlygų susipažinti su informacija, gauta iš teismų kompaktiniuose diskuose, jo atžvilgiu vykusiais posėdžiais, teisės aktais ir kt., kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Alytaus PN įrengti 6 kompiuteriai su riboto interneto prieiga, iš jų trys kompiuteriai pritaikyti teismo garso įrašų klausymui (Alytaus PN, atsakydama į pareiškėjo prašymą, jo prašė patikslinti, kiek laiko reikės susipažinimui su garso įrašais), nuteistieji turi galimybę naudotis kompiuteriu ir susipažinti su konkrečiais teisės aktais, tačiau pareiškėjas kompiuteriu nesinaudojo). Be to, pareiškėjas nenurodo, kada jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją su konkrečiu prašymu pasinaudoti kompiuteriu, kad Alytaus PN administracija atsisakė jam leisti tai padaryti, kokiu pagrindu atsisakė.

19. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl nesudarytų sąlygų sportuoti Alytaus PN kamerų tipo patalpose, remdamasis Alytaus PN pateiktais duomenimis, jog kamerų tipo patalpose yra įrengta relaksacijos ir mankštos patalpa, stalo teniso stalas, skersinis, sportuoti galima ir pasivaikščiojimo metu.

20. Teismas atmetė ir pareiškėjo nusiskundimus, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. užregistravus jo skundus ir prašymus Nuteistųjų rašytinių prašymų ir skundų apskaitos žurnale, pareigūnai nesudarė jam galimybių šiame žurnale pasirašyti, nustatęs, kad per laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. užregistruoti 49 pareiškėjo skundai ir prašymai, šie skundai ir prašymai užregistruoti ir elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje, kur nuteistojo parašo nėra, tačiau Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ties kiekvienu pareiškėjo skundu yra ir jo parašas. Užregistravus prašymus ir skundus elektroninėje sistemoje, duoti nuteistajam pasirašyti neprivaloma.

21. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnis nenumato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę į pasimatymus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl kamerų tipo patalpose nesuteikiamų trumpalaikių pasimatymų atmestinos.

22. Teismas pažymėjo, jog, nors pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnį nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama naudotis asmeniniais elektros prietaisais, tačiau Alytaus PN administracija leido tai daryti, o nuo 2017 m. liepos 17 d., atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, kamerų tipo patalpas aprūpino įstaigos virduliais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iki 2017 m. liepos 17 d. į kameras neišduotų virdulių nepagrįsti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad kambarių valymui skirtas atskiras valymo inventorius, naudojamos buitinės valymo priemonės, valikliai, o 2017 m. gegužės 19 d.

– 2017 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo aktuose pažeidimų dėl Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpų aprūpinimo valymo inventoriumi nenustatė. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pataisos namų kamerų tipo patalpos neprivalo būti aprūpintos televizoriais. Iš Alytaus PN 2017 m. liepos 24 d. atsakymo į pareiškėjo skundą matyti, kad nuteistiesiems einant į dušą praustis kiekvienam asmeniui išduodama skysto muilo norma vienkartiniuose steriliuose indeliuose, taip pat leidžiama naudotis ir savo asmeninėmis higienos priemonėmis, nes praktika parodė, kad nuteistieji, pirmi nuvesti į dušą praustis, išnaudodavo visą dozatoriuose esantį skystą muilą ir kitiems jo nelikdavo.

Alytaus PN direktorius 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 yra patvirtinęs Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą ir aprūpinimo normas, iš kurių matyti, kad nuteistieji pataisos namuose aprūpinami skalbimo milteliais, tualetiniu muilu, tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliukais, dezodorantu, o iš pareiškėjo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelės matosi, kad pareiškėjui buvo išduodami skalbimo milteliai, tualetinis muilas, tualetinis popierius, dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai, dezodorantas pagal nustatytas normas.

Pareiškėjas ir pats nurodė, kad, eidamas praustis į dušą, gaudavo skysto muilo, be to, turėjo galimybę parduotuvėje įsigyti ir naudotis savo asmeninėmis higienos priemonėmis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo netinkamai aprūpintas muilu ir negalėjo tinkamai nusiprausti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas atliktų patikrinimų aktuose užfiksavo, kad džiovyklomis nuteistuosius aprūpina kamerų tipo patalpas aptarnaujantys pareigūnai; džiovinimo įranga į kameras išduodama pagal poreikį. Alytaus PN direktorius, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad pastatoma drabužių džiovykla į kamerą duota nuolatiniam naudojimui, taigi pareiškėjo pretenzijos dėl džiovyklos nepagrįstos.

23. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius, kad 2017 m. gegužės 22 d. jis negavo pagal valgiaraštį priklausančio pieno (dėl tiekėjų kaltės). Kita vertus, teisės aktai nustato vidutinę fiziologinę energetinę normą per parą, todėl nėra pagrindo laikyti, jog negavus pieno buvo pažeista pareiškėjo gaunamo maisto energetinė norma.

24. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimus, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. jis negalėjo tinkamai pasinaudoti kirpyklos paslaugomis, nes nebuvo išduodami švarūs rankšluosčiai, užtiesalai, nebuvo dezinfekuojama kirpimo mašinėlė, iki 2017 m. liepos 4 d. nebuvo tiekiamas karštas vanduo, paneigė Alytaus PN pateikti dokumentai (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento patikrinimo aktai, Alytaus PN atsakymai į pareiškėjo skundus).

25. Teismas pripažino nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl mokesčio už kopijų darymą ir laiškų siuntimą nepagrįstos, nes tokia tvarka reglamentuota galiojančiais teisės aktais.

26. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti neteisėtais Alytaus PN pareigūno veiksmus 2017 m. birželio 3 d. dienotvarkėje numatytu metu surenkant indus, kuriuose galbūt buvo likęs pareiškėjo maistas, nes pareigūnas veikė vadovaudamasis lokaliniais teisės aktais. Pareiškėjas, gavęs pusryčius 7.49 val., iki 8.25 val. turėjo galimybę pavalgyti, be to, jis Alytaus PN uždaroje zonoje buvo ne pirmą dieną ir turėjo žinoti, kada pagal dienotvarkę numatyti pusryčiai ir kad pasilikti kameroje pataisos namų indus negalima.

27. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų buvusi padaryta jo nurodoma turtinė žala, t. y. nekonstatavo Alytaus PN neteisėtų veiksmų iš jo asmens sąskaitos išskaičiuojant 4,72 Eur sumą už naudojimąsi elektros prietaisais drausmės grupėje, kadangi pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nurodytos sumos išskaičiavimas iš jo asmeninės sąskaitos yra neteisėtas, neteigė, kad jis elektros prietaisais nesinaudojo ar naudojosi tokiais, kuriais naudojantis išlaidos už suvartotą elektros energiją nėra išskaičiuojamos. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo iš Alytaus PN priteisti 5,46 Eur dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti, nes pareiškėjas nenurodė, kaip šios išlaidos susijusios su nagrinėjama byla, nepateikė nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

28. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikinojo sulaikymo ir paskirstymo kamerose aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas kameroje Nr. LSP-4 buvo laikomas pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau atmetė kitus jo nusiskundimus, nustatęs, kad teisės aktai nereglamentuoja laikino sulaikymo patalpų įrengimo, nebuvo užfiksuota, jog 2017 m. vasario 20 d. suimtieji ar nuteistieji būtų pažeidę draudimą rūkyti trumpalaikio laikymo kamerose.

29. Teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl neišvedimo pasivaikščioti konvojavimo dieną, nustatęs, kad pareiškėjas į Šiaulių TI 2016 m. lapkričio 21 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. liepos 4 d. ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. atvyko apie 13.30 val., teisės aktuose reglamentuotos privalomo procedūros (krata, dokumentų sutvarkymas, medicininė apžiūra, sanitarinis švarinimas), kurių trukmė priklauso nuo atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus, gali užtrukti ir iki 2 valandų, todėl buvo galimybė jį išvesti pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu metu – iki 16.30 val. Teisės aktai nereglamentuoja, kad dėl išvedimo pasivaikščioti turi būti atskiras rašytinis ar žodinis suimtojo (nuteistojo) prašymas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas, konvojuotas į Šiaulių TI ankščiau nurodytomis dienomis ar išvežimo iš Šiaulių TI dienomis, buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelius arba tokios galimybės nebuvo dėl objektyvių priežasčių, taip pat nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, todėl atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais.

30. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI direktorius, gavęs pareiškėjo 2017 m. vasario 24 d. prašymą išbraukti jį iš linkusių užpulti asmenų įskaitos, atsižvelgęs į tą aplinkybę, kad pareiškėjas į Šiaulių TI 2017 m. vasario 20 d. buvo perkeltas dėl kitos bylos nagrinėjimo teisme, pagrįstai atsisakė svarstyti pareiškėjo prašymą dėl jo išbraukimo iš linkusių užpulti asmenų įskaitos.

31. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, prašydamas leisti naudotis kompiuteriu iki 8 val. per parą, tačiau tokia teisė jam nebuvo suteikta. Atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI neturi duomenų, jog pareiškėjui buvo perduota susipažinti baudžiamosios bylos medžiagos elektroninė kopija, todėl jam teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nebuvo suteikta.

32. Teismo vertinimu, Šiaulių TI pagrįstai atsisakė leisti pareiškėjui naudotis kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą, nes teisės aktai reglamentuoja naudojimąsi tik asmeniniais kompiuteriais, o ne įstaigoje esančiaisiais, be to, galimybė susipažinti su bylos medžiaga pagal pareiškėjo prašymą buvo sudaryta, jam 2016 m. lapkričio 22 d. leidžiant pasinaudoti kompiuteriu užimtumo kambaryje – skaitykloje.

33. Teismas pripažino nepagrįsta pareiškėjo nuomonę, kad valgomoji soda nėra tinkama paviršių valymui, kadangi teisės aktai nereglamentuoja, kokie konkrečiai valikliai gali būti išduodami laisvės atėmimo vietų patalpoms valyti, o visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nenustatė, kad Šiaulių TI administracija, patalpų valymui į kameras išduodama sodą, būtų pažeidusi higienos normų reikalavimus.

34. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi, muilu, dantų pasta, šepetėliu ir vienkartiniais skustuvais) buvo abstraktūs, be to, juos paneigė byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjo prašomos higienos priemonės jam buvo išduotos, tai jis patvirtino savo parašu.

35. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo iš Šiaulių TI priteisti 1,17 Eur dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti, kadangi pareiškėjas nepaaiškino, kaip šios išlaidos susijusios su nagrinėjama byla, bei nepateikė nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

36. Teismas kitus pareiškėjo argumentus (dėl teisės kreiptis į konkrečias institucijas ribojimo, dėl 2 puodelių neišdavimo ir kt.) laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

37. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus, teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priėjo išvadą, kad pareiškėjas, kalėdamas Alytaus PN, dėl nesudarytos galimybės apsipirkti parduotuvėje patyrė neturtinę žalą, tačiau ji gali būti kompensuojama jo teisių pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjui būnant Šiaulių TI, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. LSP-4 (į šią kamerą pareiškėjas buvo patalpintas keturis kartus), konvojavimo dieną jis nebuvo išvestas pasivaikščioti, šie pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kuriuos teismas įvertino 100 Eur suma.

III. 38. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

39. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas, neišsamus, pasisakyta ne dėl visų jo pretenzijų, be to, teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus. Teismas atsisakė tirti pareigūnų veiksmus, kai iš pareiškėjo buvo išplėštas antenos laidas, taip jį sužalojant. Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra duomenų apie dušines, kuriomis jis naudojosi būdamas 170 ir 91 būriuose, uždarojoje zonoje (kamerų tipo patalpose), prie jų nebuvo jokių tualetų, jose nebuvo ragelių. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Alytaus PN jam nesudarė galimybių tinkamai pasiruošti vestuvėms, t. y. nusimaudyti.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra pažymėta, kad jam būtinas ilgesnis pasivaikščiojimas gryname ore, tačiau ji nebuvo teismo išreikalauta. Pareiškėjas tvirtina, kad nuo jo atvykimo į Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo remontuojami, stogeliai yra per trumpi (tai konstatuota Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-570-428/2017). Pasimatymo patalpose nėra įrengtos patalpos pasivaikščiojimui, todėl nuteistieji nėra vedami pasivaikščioti. Būrio viršininkas pasimatymų patalpose nedirba, todėl pareiškėjas jam negalėjo pateikti prašymo leisti pasivaikščioti.

Be to, sprendime teismas pats sau prieštarauja, nes, spręsdamas dėl panašios situacijos Šiaulių TI, pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja, jog dėl išvedimo pasivaikščioti turi būti teikiamas atskiras rašytinis ar žodinis prašymas. Pareiškėjas paaiškina nenurodęs, kurią konkrečiai (konvojavimo) dieną atvykus į Alytaus PN jam nesuteikta teisė pasivaikščioti, nes Alytaus PN niekada nesuteikiama galimybė pasivaikščioti. Pareiškėjo teigimu, jo žmona Alytaus PN administracijai buvo nurodžiusi, jog pageidauja ne gauti įstaigos maitinimą, o nori maistą įsigyti, tačiau įstaiga jai tokių galimybių nesuteikė.

Jo žmona negalėjo naudotis banko kortele, nes banko sąskaita yra antstolių areštuota. Į pasimatymus atvykusiems asmenims draudžiama įsinešti savo maistą. Pareiškėjas pažymi, jog jam nepatogumus kėlė rūkantys asmenys būtent pasivaikščiojimo kiemelyje, o teismo padarytos išvados, jo nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymui. Pareiškėjas tvirtina, jog antrankiai prieš jį buvo panaudoti pažeidžiant jo teises. Teismas nepasisakė dėl patalpose esančių langų, kurie praleido nepakankamai natūralios šviesos, langų išmatavimai turėjo būti 80x80, priešingu atveju pareiškėjas tokiose patalpose galėjo būti laikomas tik 24 valandas.

Teismas taip pat nepasisakė dėl įrengto radijo, kurio garsumas negalėjo būti reguliuojamas (garsas buvo per didelis). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal vidaus tvarkos taisykles, badaudamas jis privalėjo būti kasdien apžiūrimas mediko, tačiau realiai taip nebuvo. Pareiškėjas teigia į bylą pateikęs daug dokumentų, patvirtinančių, jog jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylų medžiaga, nes nebuvo garso atkūrimo galimybės, kamerų tipo patalpose ilgai išvis nebuvo kompiuterio, o teismas neįvertino realios situacijos.

Bibliotekoje esančiais kompiuteriais galėjo naudotis tik asmenys, neatliekantys nuobaudų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas tvirtina, kad Peticijų ir skundų registravimo žurnale nėra ir negali būti jo parašų, kadangi būrio viršininkas jam nesuteikdavo galimybės pasirašyti. Teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjui nesuteikiant virdulio nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. liepos 17 d. nebuvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas teigia taip pat nebuvęs aprūpintas pakankamu kiekiu muilo, jis neturėjo lėšų papildomoms higienos priemonėms įsigyti, todėl buvo pažeista jo teisė į higieną.

Teismas nemotyvavo, kaip negavus viso maisto davinio 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėjui galėjo būti užtikrinta energetinė norma. Pareiškėjas akcentuoja, kad joks teisės aktas pareigūnams neleidžia iš jo atimti maistą ir jį palikti nevalgiusį. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai jam nepriteisė turtinės žalos atlyginimo, ir paaiškina, kad drausmės grupės nuteistiesiems draudžiama naudotis elektros prietaisais, jis jais ir nesinaudojo, todėl nebuvo už ką nuskaičiuoti pinigus. Be to, pareiškėjui esant nemokiam, Alytaus PN neturėjo teisės iš jo sąskaitos atlikti nuskaičiavimus (mokiu laikytinas asmuo, kuris sąskaitoje turi arba išleidžia 19 Eur sumą).

Pareiškėjas nurodo, kad jis 5,46 Eur išlaidų patyrė darydamas kopijas ir teikdamas skundą teismui, byloje yra tai patvirtinanti medžiaga – vokai ir pašto ženklai, tiek už vokus ir pašto ženklus, tiek už procesinių dokumentų kopijų padarymą reikia mokėti

40. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybę, jog jis Šiaulių TI buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, gali patvirtinti kartu su juo laikyti asmenys bei pareigūnas V., kuriuos jis ir prašė teismo apklausti. Pareiškėjas neturėjo galimybės plauti indus, nes nebuvo praustuvės. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų įskaitą, nes, jo nuomone, jis į šią įskaitą buvo įtrauktas neteisėtai. Teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas Šiaulių TI prašė leisti ilgiau nei 3 valandas naudoti įstaigos kompiuterį, o ne asmeninį. Pareiškėjas tvirtina, jog Šiaulių TI žinojo apie jo gautą bylos medžiagą, bet nepagrįstai atsisakė jam suteikti galimybę naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei 20 minučių. Pareiškėjas nesutinka, kad soda yra pakankama priemonė švarai kameroje palaikyti. Pareiškėjui neaišku, kodėl teismas konstatavo, jog jis buvo aprūpinamas higienos priemonėmis. Pareiškėjas pakartoja, kad jo patirtas pašto išlaidas patvirtina byloje esantys vokai su pašto ženklais.

41. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42. Šiaulių TI vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, todėl priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka ne tik pareiškėjo patirtus nepatogumus, bet ir teismų praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus. Teismas pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su laikymo Šiaulių TI sąlygomis, t. y. dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, teisės pasivaikščioti užtikrinimo ir teisės naudotis kompiuteriu įgyvendinimo, taip pat dėl neva neteisėto pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų sąrašą, valymo ir higienos priemonių išdavimo. Šiaulių TI sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir motyvais. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas. Šiaulių TI teismo prašo sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nebuvo jokio neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją.

43. Alytaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Alytaus PN nuomone, pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, galbūt padarytos pareiškėjui tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Alytaus pataisos namuose neužtikrinimu, atlyginimo priteisimo.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

47. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

48. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismas priėmė šališką sprendimą, neįvertinęs visų aplinkybių, dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

50. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, o tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, šių motyvų nekartoja.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad 2017 m. gegužės 12–21 d. jis neturėjo galimybės išsimaudyti duše, etapo dieną 2017 m. birželio 8 d. jo nenuvedė į dušą, dušo patalpose nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko, nepagrįstos. Taip pat sutinka su padarytomis išvadomis dėl Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemelių būklės, pareiškėjo pasivaikščiojimo galimybės ir trukmės laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., etapo dieną.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą pažeidusiu pareiškėjo teisę apsipirkti Alytaus PN bei atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nesudarytų galimybių jo žmonai apsipirkti pataisos namuose esančioje parduotuvėje, taip pat pagrįstai nenustatė, kad Alytaus PN administracija, apgyvendinusi pareiškėją kartu su rūkančiais asmenimis, su kuriais jis ir buvo vedamas pasivaikščioti, veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, kaip ir pretenzijas dėl antrankių panaudojimo teisėtumo 2017 m. birželio 8 d. konvojuojant pareiškėją į Alytaus rajono ligoninę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad pretenzijos, jog pareiškėjas negalėjo pats išsiplauti patalynės, asmeninių rūbų, rankšluosčių, o atidavus skalbti patalynė jam buvo grąžinta prirašinėta, nuo 2017 m. gegužės 18 d. neturėjo galimybės kameroje pasidžiauti rūbų ir avalynės, nes nebuvo aprūpintas džiovykla, neturėjo galimybės patalynės išsidezinfekuoti pats, nes kamerų tipo patalpų zonoje nėra įrengtos dezinfekavimo kameros, nepagrįstos, taip pat nustatytoms aplinkybėms, kad atliktų patikrinimų duomenys bei Alytaus PN pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (be kita ko, kamerose, kuriose įrengti langai neatitinka higienos normų reikalavimų), ir kad jo laikymo kameros nebuvo aprūpintos būtinu inventoriumi, bei sutinka, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sveikatos priežiūros organizavimo yra deklaratyvūs, nekonkretūs. Pagrįstai atmesti ir pareiškėjo argumentai dėl nesudarytų sąlygų susipažinti su informacija, gauta iš teismų kompaktiniuose diskuose, bei sportuoti Alytaus PN kamerų tipo patalpose.

Pareiškėjo nusiskundimai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. užregistravus jo skundus ir prašymus Nuteistųjų rašytinių prašymų ir skundų apskaitos žurnale, pareigūnai nesudarė jam galimybių šiame žurnale pasirašyti, pareiškėjo pretenzijos dėl kamerų tipo patalpose nesuteikiamų trumpalaikių pasimatymų, dėl iki 2017 m. liepos 17 d. į kameras neišduotų virdulių, dėl kambarių valymui duodamo valymo inventoriaus, namų kamerų tipo patalpų aprūpinimo televizoriais, dėl pareiškėjui išduodamo skysto muilo einant praustis į dušą neatitikimo normai, neaprūpinimo pagal nustatytas normas skalbimo milteliais, tualetiniu muilu, tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliukais, dezodorantu, neišduotos džiovyklos taip pat pagrįstai ir teisėtai atmesti pirmosios instancijos teismo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėjas negavo pagal valgiaraštį priklausančio pieno (dėl tiekėjų kaltės), bei tuo pačiu nenustatė, kad negavus pieno buvo pažeista jo gaunamo maisto energetinė norma. Pareiškėjo nusiskundimus, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. jis negalėjo tinkamai pasinaudoti kirpyklos paslaugomis, nes nebuvo išduodami švarūs rankšluosčiai, užtiesalai, nebuvo dezinfekuojama kirpimo mašinėlė, iki 2017 m. liepos 4 d. nebuvo tiekiamas karštas vanduo, paneigė Alytaus PN pateikti dokumentai, todėl nurodyti pažeidimai pagrįstai nebuvo konstatuoti, kaip ir pareiškėjo pretenzijos dėl mokesčio už kopijų darymą ir laiškų siuntimą.

Taip pat sutiktina su išvada, kuria nekonstatuotas Alytaus PN pareigūno veiksmų neteisėtumas dėl 2017 m. birželio 3 d. dienotvarkėje numatytu metu indų, kuriuose galbūt buvo likęs pareiškėjo maistas, surinkimo, turtinės žalos nenustatymas bei prašymo iš Alytaus PN priteisti 5,46 Eur dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti netenkinimas. Pažymėtina, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikinojo sulaikymo ir paskirstymo kamerose aplinkybės, t. y. dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, teisės pasivaikščioti užtikrinimo ir teisės naudotis kompiuteriu įgyvendinimo, taip pat dėl neva neteisėto pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų sąrašą, valymo ir higienos priemonių išdavimo pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai išanalizuotos ir įvertintos (nutarties 28–36 p.), su padarytomis išvadomis bei motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl plačiau dėl jų nepasisakys.

51. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

52. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

53. Pažymėtina, jog neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Spręsdamas dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI, buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. LSP-4 (į šią kamerą pareiškėjas buvo patalpintas keturis kartus), konvojavimo dieną jis nebuvo išvestas pasivaikščioti.

54. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą – grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu kameroje Nr. LSP-4 (į šią kamerą jis buvo patalpintas keturis kartus) bei neišvedimu pasivaikščioti konvojavimo dieną. Taigi tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės.

56. Pridurtina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2017 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017 ir kt.).

57. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo akcentuotina, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

58. Paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

59. Tai atitinka ir EŽTT praktiką, pagal kurią paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją, t. y. leisti nepripažinti, kad buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (pvz., 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje Fetisov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134-138 p.), kai buvo kalinama maždaug 2 kv. m plote 19 dienų, 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Kurkowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66-67 p.), kai buvo kalinama maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas, taip pat 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje Vladimir Belyayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33-36 p.), kai buvo kalinama 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo).

60. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka, kad dėl nutarties 53 punkte išdėstytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais. Taigi šiuo atveju nustatyti pažeidimai negali būti laikomi nežymiais ar vienkartiniais, dėl ko neturėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

61. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, priteista suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

62. Pasisakydama dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas neįvertino visų aplinkybių), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki. Pareiškėjas nepateikia kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ABTĮ 44 straipsnyje nustatytų teisėjo nušalinimo pagrindų buvimo šiuo atveju. Taigi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

63. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė