e767bb27-b259-469e-85fb-be2d8ec23c75 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2875-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00369-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-9).PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė iÅ¡ dalies ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpose netinkamomis sÄ lygomis.

Teismo posėdžio metu savo skundo dalies dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo drausmės grupėje nepalaikė, kadangi dėl Å¡ių aplinkybių kreipėsi į teismÄ kitu skundu ir užvedė atskirÄ bylÄ . Pažymėjo, kad drausmės grupėje buvo laikomas užrakintas 22 val. per parÄ , pasivaikščioti jam buvo leidžiama tik dvi valandas per parÄ , pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas užimtumas, socialinių programų įgyvendinimas, jo nelankė bibliotekininkas, pareiÅ¡kėjas negalėjo sportuoti aikÅ¡tynuose, užsiimti kÅ«rybine veikla, mokslu, dirbti ir pan.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas skundais kreipėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Minėtos kalinimo sÄ lygos sukėlė fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kančiÄ , įtampÄ , orumo pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 51-60) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į Kybartų pataisos namus buvo atvežtas 2015 m. vasario 5 d.

Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į karantino patalpÄ Nr. 7, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo laikomas bÅ«ryje Nr. 6 (drausmės grupė), nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. – 5 bÅ«rio 520 kambaryje, nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. - bÅ«ryje Nr. 6 (drausmės grupė), nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. - 5 bÅ«rio 520 kambaryje, nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 17 d.

– kamerų tipo patalpose, nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 11 d. - bÅ«ryje Nr. 6 (drausmės grupė). Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sÄ moningai aktyviais veiksmais siekė savo teisinės padėties pabloginimo puikiai suvokdamas, jog už tai bus perkeltas į drausmės grupę, kurioje kalinimo sÄ lygos yra objektyviai blogesnės negu bendrabučio tipo patalpose. Pažymėjo, kad pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ nuteistųjų dienotvarkę, nuo 8.30 val. iki 11.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 17.00 val. yra laisvas laikas, skirtas pasivaikščiojimui gryname ore, socialinės reabilitacijos priemonėms, psichologinei terapijai.

Drausmės grupėje laikomi nuteistieji laisvu laiku gali lankytis stadione, o Å¡altuoju metų laiku - sporto salėje. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, per keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ , gauti ir siųsti laiÅ¡kus, smulkiųjų paketų, du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, kasdien dvi valandas pasivaikščioti. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1/10-106 buvo patvirtintas drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros užimtumui gerinti grafikas.

Å iuo grafiku buvo nustatyta, kurios kameros nuteistieji ir kokiu laiku iÅ¡vedami papildomai žaisti stalo žaidimų ar sportuoti. Drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal patvirtintÄ grafikÄ , jeigu nuteistieji neturi nuobaudų, gali bÅ«ti iÅ¡vedami žaisti stalo žaidimų. Kybartų pataisos namai suteikė pareiÅ¡kėjui pakankamai laiko bÅ«ti gryname ore, užsiimti papildoma sporto, edukacine veikla, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti. Bausmės atlikimo metu pareiÅ¡kėjas su pataisos namų psichologinės grupės specialistais bendravo 12 kartų.

PareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas emocijų valdymo klausimais, priklausomybių tematika, pykčio valdymo klausimais, dėl pervežimo į kitus pataisos namus ir pan. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus dėl pablogėjusios sveikatos ryÅ¡ium su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų, laikant jį netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis drausmės grupėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. S. į Kybartų pataisos namus atvyko 2015 m. vasario 5 d. iÅ¡ Marijampolės pataisos namų (b. l. 61). Remiantis Kybartų pataisos namų 2018 m. kovo 19 d. pažyma apie V. S. laikymo sÄ lygas Kybartų pataisos namuose, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., drausmės grupėje (nuteistųjų bÅ«rys Nr.

6) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡iais laikotarpiais: nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. (84 paros), nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (181 para), nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (348 paros), t. y. iÅ¡ viso 613 parų (b. l. 66-69).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu savo skundo dalies dėl minimalaus gyvenamojo ploto trÅ«kumo drausmės grupėje nepalaikė, todėl Å¡ie argumentai detaliau neanalizuojami ir neaptariami. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog drausmės grupėje jis 22 val. per parÄ buvo laikomas užrakintas, pasivaikščioti buvo leidžiama tik 2 valandas per parÄ , jam nebuvo užtikrintas užimtumas, socialinių programų įgyvendinimas, pareiÅ¡kėjo nelankė bibliotekininkas, jis negalėjo sportuoti, užsiimti kita veikla.Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas nustato Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70, 75, 96 straipsnių nuostatos, pagal kurias drausmės grupėje laikomiems asmenims yra nustatyti tam tikrų teisių apribojimai.

Pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį (akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose buvo užrakinami nakties metu, taigi pareiÅ¡kėjas iki 2016 m. balandžio 1 d. neturėjo prievolės drausmės grupės gyvenamosiose patalpose praleisti 22 val. per parÄ . Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas užrakintas drausmės grupės patalpose 22 val. per parÄ .

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi BVK 75 straipsnio redakcija numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę, be kita ko, ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui. Taigi, lyginant su iki tol galiojusia BVK 75 straipsnio nuostata, matyti, jog drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygos nuo 2016 m. balandžio 1 d. pasunkėjo. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas po dvi valandas per parÄ , todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pasivaikščiojimų trukmės suteikimo ir pareiÅ¡kėjo uždarymo į kamerÄ (užrakinimo) nenustatyta.

Remiantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Nuteistųjų socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kurį sudarant turi dalyvauti nuteistasis (BVK 1371 str.). Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).Nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, pagal Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintÄ grafikÄ , gali lankytis stadione ir sporto salėje, drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemeliai yra aprÅ«pinti sporto inventoriumi, drausmės grupėje laikomus asmenis reguliariai aplanko bibliotekininkas (b. l. 51-60, 84), tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog užimtumas nuteistiesiems, laikomiems Kybartų pataisos namų drausmės grupės kamerose iki 2017 m. gegužės mėnesio, nebuvo užtikrintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl užimtumo trÅ«kumo drausmės grupėje, skundais kreipėsi į Kybartų pataisos namų administracijÄ , Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorių ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (b. l. 12-13, 14-16, 17-18, 21, 24-34, 40, 42, 44, 83, 84, 107-117). IÅ¡Â Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – Seimo kontrolierius) 2017 m. birželio 28 d. pažymos Nr. 4D-2017/1-302 matyti, kad 2017 m. balandžio 27 d. patikrinus Kybartų pataisos namų drausmės grupėje kalinčių asmenų užimtumo gerinimo priemones, kurias Kybartų pataisos namai buvo įsipareigoję įdiegti Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 14 d. patikrinimo metu, buvo nustatyta, kad drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, bet kamuolio nebuvo, sulankstomas futbolo stalo žaidimas buvo nesurinktas ir padėtas Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininko kabinete (neparuoÅ¡tas naudoti), bibliotekininko teikiamos paslaugos nepatenkinamo lygio (nėra duomenų, kada konkrečiai bibliotekininkas lanko drausmės grupėje laikomus asmenis), pareiÅ¡kėjo socialinės reabilitacijos planas sukomplektuotas iÅ¡ skirtingų dokumentų, kurių suraÅ¡ymo laikas ir turinys galėjo skirtis.

Konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimÄ Ä¯ bylÄ taip pat nėra pateikta. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kybartų pataisos namų drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems užimtumo gerinimo priemonės pradėtos įgyvendinti tik nuo 2017 m. gegužės 2 d., patvirtinus Drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų iÅ¡vedimo ir kameros užimtumui gerinti taisykles ir grafikÄ (b. l. 97-99). Minėtais duomenimis nustatyta, kad drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems buvo sudarytos sÄ lygos pagal nustatytÄ grafikÄ Å¾aisti stalo žaidimus ir sportuoti.

Teismas pažymi, kad psichologinės pagalbos nuteistiesiems teikimas yra viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos teikimo priemonių. Seimo kontrolierius 2017 m. birželio 28 d. pažymoje konstatavo, jog V. S. nuo atvykimo į Kybartų pataisos namus iki 2017 m. balandžio 27 d. (Seimo kontrolieriaus atlikto patikrinimo data) socialinės reabilitacijos programose dalyvavo tik tris kartus: pirmÄ kartÄ â€“ 2015 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kėjui atvykus į Kybartų pataisos namus, antrÄ kartÄ â€“ 2015 m. kovo 30 d., trečiÄ â€“ 2017 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjas konsultuotas dėl priklausomybių (2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiÅ¡kėjas konsultacijose nedalyvavo) (b. l. 24-34, 107-117).

Atlikus patikrinimÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ Seimo kontrolierius darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui Kybartų pataisos namų drausmės grupėje nebuvo sudaryta galimybė pakankamai konsultuotis pas psichologÄ (konsultacijos buvo vykdomos rečiau nei kartÄ per 6 mėnesius), o tai, kaip nurodoma iÅ¡vadoje, neužtikrina sėkmingos reintegracijos į visuomenę. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo, reguliarios psichologo konsultacijos priklausomybių tematika pareiÅ¡kėjui buvo pradėtos teikti nuo 2017 m. liepos mėnesio.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl Kybartų pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) - sÄ lygų nesudarymo dalyvauti socialinėse programose, yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas nuodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 11 punktÄ , į mokyklÄ nepriimami įkalinti asmenys (iÅ¡skyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į mokyklÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 10 punkte nustatyta, kad į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis.

Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ teismas sprendžia, kad pagal aukščiau iÅ¡dėstytas teisės normas pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas - perkėlimÄ Ä¯ drausmės grupę - pareiÅ¡kėjas prarado teisę į ugdymÄ ir profesinį mokymÄ , kaip tai numato Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 11 punktas ir Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 10 punktas.Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės užsiimti kÅ«rybine veikla, kadangi pagal BVK 126 straipsnio 1 dalį, sÄ lygos užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla sudaromos nuteistiesiems, iÅ¡skyrus tuos, kurie laikomi drausmės grupės sÄ lygomis.

Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pažymėtina, kad norėdamas dirbti darbÄ savo iniciatyva nuteistasis turi apie tai informuoti pataisos įstaigos administracijÄ , tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens charakteristikos matyti, kad dėl darbo jis nesikreipė (b. l. 77, 78).

Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡reiÅ¡kus pageidavimo dirbti, Kybartų pataisos namų neteisėti veiksmai nesudarant jam sÄ lygų dirbti nekonstatuotini.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Kybartų pataisos namai ginčo laikotarpiu, dėl neužtikrinto pareiÅ¡kėjo pozityvaus užimtumo (galėjimo sportuoti, skaityti knygas, aktyviai leisti laisvalaikį), nesudarytų sÄ lygų dalyvauti socialinėse programose, pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kančiÄ , įtampÄ , orumo pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tapo konfliktuojantis, grubus, užsidaręs ir pan.

Tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ dėl byloje konstatuotų aplinkybių, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr.

EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo ilgÄ trukmę ir mastÄ , darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , atsižvelgus į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinus tai, kad dėl neteisėtų veiksmų nebuvo pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina 200 Eur ir Å¡i suma priteisiama iÅ¡ atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                Audrius Grauželis