2015-12-23 Nr. AB-24993-4-45-3-01300-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr. A-4615-822/2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01300-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Z. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo dėl užsieniečio sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Z. A. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Užsieniečių registracijos centras) iki 2015 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu.

Užsieniečių registracijos centro atstovas su 2015 m. lapkričio 17 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2016 m. vasario 28 d.

Teikime nurodė, kad užsienietis prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A., gim. (duomenys neskelbtini) (asmenybė nenustatyta) buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2014 m. gruodžio 17 d. Užsienietis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu jam buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Turėdamas galimybę laisvai judėti užsienietis 2014 m. gruodžio 31 d. pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro. Migracijos departamento 2015 m. sausio 7 d. sprendimu jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, o 2015 m. vasario 13 d. nutrauktas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. užsienietis, pakeitęs savo anketinius duomenis, t. y. gimimo datą (į (duomenys neskelbtini)), iš Londono pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Užsienietis antrą kartą kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu suteikė jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 28 d. Užsieniečio tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis – nelaukdamas galutinio sprendimo dėl prieglobsčio jis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, taip piktnaudžiaudamas prieglobsčio procedūra. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, yra didelė tikimybė, kad jis klaidina jo prieglobsčio prašymą nagrinėjančias institucijas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, netaikant sulaikymo, yra didelė tikimybė, kad užsienietis pasinaudojęs laisvu judėjimu Šengeno erdvėje vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti sprendimą dėl prieglobsčio.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 lapkričio 27 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir pratęsė Z. A. sulaikymą Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2016 m. vasario 28 d.

Teismas nustatė, kad asmuo, pasivadinęs Z. A., buvo sulaikytas 2014 m. gruodžio 17 d. Švenčionių r. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Užsienietis kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (15/6-13 )15PR-374 jam buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis, turėdamas galimybė laisvai judėti, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento 2015 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (15/6-10)-16PR-7 buvo sustabdytas Z. A. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas, o 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (15/6-13)-14PR-37 užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas nutrauktas. Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo grąžintas iš Londono į Lietuvos Respubliką, kur vėl kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamento 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (15/6-8)15PR-142 jam buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu Z. A. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 28 d.

Teismas pažymėjo, kad Z. A. prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nėra išnagrinėtas, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas. Atkreipė dėmesį į tai, kad po teismo sprendimo, kuriuo užsienietis buvo sulaikytas, jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė. Užsienietis sprendimo dėl jo sulaikymo neskundė. Jo prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo nepatenkintas. Teismas rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, o tai vertintina kaip pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti. Tai, kad užsienietis, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo išvykęs iš Užsieniečių registracijos centro bei iš Lietuvos Respublikos, vertintina kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Todėl sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N575-1291/2012). Esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

III. Užsienietis Z. A. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 22–25) prašydamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir paleisti jį iš sulaikymo arba taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendini pareiškėją Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje jis yra teisėtai, po sulaikymo elgėsi nepriekaištingai, laikėsi Užsieniečių registracijos centro nustatytų elgesio taisyklių, yra pasirengęs ir toliau taip elgtis, kad netrukdytų priimti sprendimą dėl prieglobsčio, neketina pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro ir tuo atveju, jei jam būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre dėl judėjimo laisvės apribojimų.

Pažymi, kad nebuvo tiesiogiai išklausytas Švenčionių rajono apylinkės teisme, pageidauja asmeniškai paaiškinti savo ankstesnio pasišalinimo priežastis, nori, kad jo prieglobsčio prašymas būtų galutinai ir tinkamai išnagrinėtas Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu teismas galėtų įsitikinti, kad jis neketina piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra ar slėptis nuo teismo sprendimo vykdymo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo jo pasišalinimo iš Užsieniečių registracijos centro praėjo jau beveik vieneri metai, šis pareiškėjo poelgis buvo atsitiktinis, jis suprato savo elgesio klaidą ir neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo išvados paremtos senais, aktualumą praradusiais duomenimis, neatitinka esamos situacijos. Teismas turėjo vadovautis Įstatymo nuostatomis, kad prieglobsčio prašytojo sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir jei būtina priimti ar vykdyti atitinkamus sprendimus. Teismo argumentas, kad sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra nepagrįstas ir atmestinas, nes pareiškėjo prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti Migracijos departamente, o toks teismo vertinimas sudarė išankstinę nuomonę dėl šio prašymo nepagrįstumo.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsiliepime palaiko savo teikime dėl sulaikymo pratęsimo išdėstytą poziciją, mano, kad yra didelė tikimybė, jog pasinaudojęs judėjimo laisvę užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pažymi, kad sulaikymas Z. A. taikomas ne dėl to, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, bet todėl, kad jis gali trukdyti sprendimo dėl prieglobsčio jo atžvilgiu priėmimui.

Atsakovas taip pat pažymi, kad Z. A. buvo tinkamai informuotas apie Švenčionių rajono apylinkės teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas sulaikymo pratęsimo klausimas, tačiau prašymo dėl dalyvavimo posėdyje nepateikė, teisme buvo atstovaujamas įgalioto atstovo. Pabrėžė, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai buvo išnagrinėti 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje jam dalyvaujant bei vertėjo pagalba teikiant paaiškinimus teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad užsienietis prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A., gim. (duomenys neskelbtini) Švenčionių miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai yra joje) iki 2015 m. lapkričio 28 d. Užsieniečių registracijos centro 2015 m. lapkričio 17 d. teikimu Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 7 punktu, pratęsė pareiškėjo sulaikymo terminą iki 2016 m. vasario 28 d. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo sulaikymas buvo pagrįstai pratęstas vadovaujantis minėtais pagrindais.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (galiojanti 2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396, galiojanti nuo 2015 m. kovo 1 d.) numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojančią nuo 2015 m. kovo 1 d. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.

Kalbant apie asmenų sulaikymą taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras savo teikimą ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip trukdydamas sprendimo dėl prieglobsčio jo atžvilgiu priėmimui.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietis prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (15/6-13) 15PR-374 nusprendė jo prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iš esmės, suteikė laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre iš jo išvyko 2014 m. gruodžio 31 d., jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. užsienietis grąžintas į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės pagal Dublino III reglamentą pakartotinai pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, savo nurodomą gimimo datą pakeitęs į (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (15/6-8)-15PR-149) nusprendė jo prašymą nagrinėti iš esmės ir suteikė jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. lapkričio 28 d. Šioje byloje skundžiamu sprendimu sulaikymas pratęstas iki 2016 m. vasario 28 d. (trims mėnesiams).

Apeliantas teigia, kad neketina trukdyti sprendimo dėl prieglobsčio jo atžvilgiu priėmimui, nori, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas Lietuvos Respublikoje, nuo jo pasišalinimo iš Užsieniečių registracijos centro praėjo jau beveik vieneri metai, šis poelgis buvo atsitiktinis, jis suprato savo elgesio klaidą ir neigiamas pasekmes. Apeliantas ir jo atstovas dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje, palaikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad užsienietis išvykti neketina, savo turimus dokumentus yra pateikęs Migracijos departamentui, nagrinėjančiam jo prieglobsčio prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Z. A. yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir Migracijos departamentas 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-142 nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje jis yra teisėtai, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, savaime iš esmės nekeičia aplinkybių, sietinų su pareiškėjo suėmimo pagrįstumu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui Migracijos departamento sprendimu suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, darytina išvada, kad minėto sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta numatytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 77 straipsnyje laikinojo teritorinio prieglobsčio nesuteikimo priežasčių, t. y. pareiškėjas atvyko ne iš saugios šalies, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, gali būti patvirtinta būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Taigi vien ta aplinkybė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nepaneigia galimybės taikyti jam sulaikymą esant Įstatymo 113 straipsnyje numatytiems pagrindams. Kaip minėta, remiantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalimi, prieglobsčio prašytoją galima sulaikyti siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra priimtas.

Vadovaujantis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus su 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (15/6-8) 5K- teismui pateikta medžiaga (santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybės kortelės, balsuotojo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos), Z. A. asmens tapatybė teismui abejonių nekelia.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad yra didelė tikimybė, kad Z. A. išvyks iš Lietuvos nesulaukęs jo pateikto prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimo ir pratęsti apelianto sulaikymo terminą. Byloje nėra duomenų, jog Z. A. nebūtų bendradarbiavęs ar trukdęs kompetentingos institucijoms atlikti veiksmus, susijusius su užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad į prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bylą užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentus. Taip pat nenustatyta aplinkybių, rodančių pareiškėjo ketinimą išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu slėptis, t. y. šiuo metu pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali išvykti ar kitaip trukdyti priimti sprendimą jo prieglobsčio prašymo byloje, nėra. Aplinkybė, kad užsienietis prieš metus buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, dėl ko jo paduoto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas buvo nutrauktas, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip lemianti tą faktą, kad jis vėl elgsis taip pat. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui turėtų būti taikomi kiti Įstatymo 113 straipsnyje nurodyti sulaikymo pagrindai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Z. A. sulaikymas yra neproporcinga užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo priemonė, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas naikintinas ir užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog, remiantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, klausimą dėl užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre privalo spręsti Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio Z. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir paleisti Z. A. iš sulaikymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė