e76476f4-edf6-44cd-9efc-88a23945c20c · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                         Civiline byla Nr. 2-372-622/2010                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos                                                                  21.4.1.2.; 21.4.2.7.; 116.1.                                                     (S)                          KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 29 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas Audrius Saulenas, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovui A.

K. C., ieškovu atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, UAB „Celta“ atstovui advokato padejejui Giedriui Skrinskai, atsakovo UAB „Verslavita“ direktorei G. G., atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei R. M., atsakovo AB banko „Snoras“ atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui, atsakovu G. T., R. T. ir A. V. atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovui R. Š., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu UAB „Celta“, A. K. C., Š. C., A. C., R. C., L. M. C., UAB „Tauru spalvos“ ieškini atsakovams G.

T., R. T., AB bankui „Snoras“, R. Š., A. V., UAB „Verslavita“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notaru biuro notarui Antanui Grumuldžiui ir Taurages rajono 3-iojo notaru biuro notarei Vitai Jurkauskienei del sandoriu pripažinimo negaliojanciais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, išnagrinejes civiline byla, n u s t a t e : ieškovai prašo pripažinti negaliojancia 2008-01-23 UAB „Verslavita“ žemes sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-08-058 nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojancia 2008-03-21 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarti (išsimoketinai) Nr. 1936, sudaryta Jurbarko rajono 2-ojo notaru biure nuo jos sudarymo momento ir taikyti abišale restitucija gražinant iš atsakovo G.

T. ieškovui UAB „Celta“ 2 400 000 Lt, iš ieškovo UAB „Celta“ gražinant atsakovui G. T. žemes sklypa;pripažinti negaliojanciu 2008-03-21 nekilnojamojo turto perdavimo-priemimo akta, pagal kuri sutuoktiniai G. T. ir R. T., atstovaujami A. V., perdave, o UAB „Celta“, atstovaujam A. K. C., pereme 3,6235 ha žemes sklypa, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. 2901/0003:747, esanti „(duomenys neskelbtini)“, Šiauliuose, nuo jo sudarymo momento;pripažinti negaliojancia 2008-04-17 kredito sutarti Nr. 031-93418 tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Celta“ del 1 990 000 Lt kredito suteikimo 3,6235 ha žemes sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esancio „(duomenys neskelbtini)“, Šiauliuose, pirkimui nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucija gražinant iš ieškovo UAB „Celta“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 1 990 000 Lt, gautus iš atsakovo G.

T. kaip restitucija, iš atsakovo AB banko „Snoras“ gražinant ieškovui UAB „Celta“ 31 774 Lt;pripažinti negaliojancia AB banko „Snoras“ ir Š. C. 2008-04-11 vartojimo paskolos su užstatu sutarti Nr. 031-93416 nuo jos sudarymo momento, panaikinant 2008-12-29 AB banko „Snoras“ Taurages filialo sprendima Nr. T00439/08 „Del paskolos nutraukimo prieš termina“ ir taikyti restitucija, gražinant iš ieškovo Š. C. atsakovui AB bankui „Snoras“ 235 000 Lt, gautus kaip restitucija iš atsakovo G.

T.;pripažinti negaliojancia AB banko „Snoras“ ir A. K. C. 2008-04-11 vartojimo paskolos su užstatu sutarti Nr. 031-93419 nuo jos sudarymo momento;pripažinti negaliojancia AB banko „Snoras“ ir A. K. C. 2008-04-11 vartojimo paskolos su užstatu sutarti Nr. 031-93416 nuo jos sudarymo momento, panaikinant 2008-12-30 AB banko „Snoras“ Taurages filialo sprendima Nr. T00001/09 „Del paskolos nutraukimo prieš termina“ ir taikyti restitucija, gražinant iš ieškovo A. K. C. atsakovui AB bankui „Snoras“ 192 000 Lt, gautus kaip restitucija iš atsakovo G.

T.;pripažinti negaliojancia 2008-04-17 laidavimo sutarti Nr. 1 (prie 2008-04-17 kredito sutarties Nr. 031-93418), sudaryta tarp AB banko „Snoras“, UAB „Celta“ ir A. K. C. nuo jos sudarymo momento;pripažinti negaliojancia 2008-04-17 laidavimo sutarti Nr. 2 (prie 2008-04-17 kredito sutarties Nr. 031-93418), sudaryta tarp AB banko „Snoras“, UAB „Celta“ ir Š. C. nuo jos sudarymo momento;pripažinti negaliojancia 2008-05-09 pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 612 del paprastojo vekselio Nr. 3-08 pirkimo-pardavimo už 37 923,33 Lt nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucija, gražinant iš ieškovo UAB „Tauru spalvos“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 37 923,33 Lt, gautus iš atsakovu kaip žalos atlyginima;pripažinti negaliojancia 2008-04-24 pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 612 del paprastojo vekselio Nr. 1-08 pirkimo-pardavimo už 24 075,69 Lt ir paprastojo vekselio Nr. 2-08 pirkimo-pardavimo už 23 854,17 Lt nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucija, gražinant iš ieškovo UAB „Tauru spalvos“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 23 854,17 Lt, gautus iš atsakovu kaip žalos atlyginima (kadangi vekselis Nr. 1-08 apmoketas 2008-08-08, restitucija 24 075,69 Lt sumai netaikoma);pripažinti negaliojancia 2008-09-09 pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 612 del paprastojo vekselio Nr. 5-08 pirkimo-pardavimo už 24 598,96 Lt nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucija, gražinant iš ieškovo UAB „Tauru spalvos“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 24 598,96 Lt, gautus iš atsakovu kaip žalos atlyginima;pripažinti negaliojanciu 2008-04-15 Hipotekos lakšta, identifikavimo kodas Nr. 03/1/2008/0004975, patvirtinta Taurages rajono 3-iajame notaru biure, nuo jo sudarymo momento ir panaikinti mineto hipotekos lakšto iregistravima nuo jo iregistravimo dienos 2008-04-15;pripažinti negaliojanciu 2008-01-08 Hipotekos lakšta, identifikavimo kodas Nr. 08/1/2008/0000630, patvirtinta Taurages rajono 3-iajame notaru biure, nuo jo sudarymo momento ir panaikinti mineto hipotekos lakšto iregistravima nuo jo iregistravimo dienos 2008-04-16;pripažinti negaliojanciu 2008-04-15 Hipotekos lakšta, identifikavimo kodas Nr. 03/1/2008/0004973, patvirtinta Taurages rajono 3-iajame notaru biure, nuo jo sudarymo momento ir panaikinti mineto hipotekos lakšto iregistravima nuo jo iregistravimo dienos 2008-04-15;pripažinti negaliojanciu AB banko „Snoras“ 2009-01-16 pranešima Nr. T00055/09 „Pranešimas del sutarties nutraukimo prieš termina“, kuriuo AB bankas „Snoras“ vienašališkai nutrauke 2008-01-09 Š.

C. pasirašyta Naudojimosi mokejimo kortele sutarti Nr. EM080109T990006, nuo jos sudarymo momento;pripažinti negaliojanciu AB banko „Snoras“ 2009-01-16 pranešima Nr. T00057/09 „Pranešimas del sutarties nutraukimo prieš termina“, kuriuo AB bankas „Snoras“ vienašališkai nutrauke 2005-05-02 A. K. C. pasirašyta Vartojamosios paskolos sutarti Nr. 035-95759-200, nuo jos sudarymo momento;priteisti solidariai iš atsakovu UAB „Verslavita“, UAB DK „PZU Lietuva“, G. T., R. T., A. V., R.

Š., AB banko „Snoras“ ieškovui UAB „Celta“ 159 521,57 Lt turtines žalos atlyginima bei priteisti iš atsakovu bylinejimosi išlaidas.Nurodo, kad 2008 m. pradžioje atsakovas R. Š., tuo metu buves AB banko „Snoras“ Taurages filialo valdytojas, pasiule ieškovui A. K. C. iš pažistamo pardavejo pirkti žemes sklypa ir po kurio laiko ji vel parduoti už didesne kaina arba vystyti statybu versla. Sklypo pirkimui reikalingas lešas paskolino AB bankas „Snoras“, už tai laidavo A. K.

C. ir Š. C. Žemes sklypas buvo ivertintas 3 000 000 Lt. UAB „Celta“ igaliojo akcininka A. K. C. pasirašyti žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, paskolos sutarti ir žemes sklypa nupirkti už 2 400 000 Lt. Žemes sklypas priklause atsakovams G. T. ir R. T., kuriu vardu veike A. V. 2008-03-21 Jurbarko rajono 3-iojo notaru biure patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis bei pasirašytas perdavimo-priemimo aktas. Po sutarties pasirašymo bankas sutiko suteikti kredita su salygomis, kad A. K. C. ir Š. C. už tai laiduos, kad bus iregistruota perkamo turto hipoteka, kad bus pateikti irodymai, jog nuosavu lešu bus panaudota ne mažiau nei 410 000 Lt, kad i banko saskaita bus pervesta 31 774 Lt, kuriais užtikrinamas skolinio isipareigojimo ivykdymas bei kad UAB „Celta“ pateiks sklypo vertes nustatymo ataskaita, paruošta banko turto vertintoju.

Bankas suteike tik 1 990 000 Lt kredita, o likusius 410 000 Lt laiduotojai paeme iš banko kaip vartojimo paskolas. Sudarytu vartojimo paskolu sutarciu vykdymui užtikrinti buvo ikeisti du A. C. butai Taurageje ir Klaipedoje bei žemes sklypas Klaipedos rajone. Banko suteiktos lešos buvo pervestos perkamo sklypo savininkams atsakovams G. T. ir R. T. Kadangi per numatyta laika nupirkto žemes sklypo parduoti nepavyko, ieškovas UAB „Celta“ bankui privalejo moketi palukanas, taciau lešu neturejo. Del to buvo pasirašyti gincijami vekseliai tarp Š.

C. tuo metu individualios imones „Tauru spalvos“ ir banko. A. K. C. ir Š. C. sumokejo bankui iš savo asmeniniu lešu sumokejo 159 521,57 Lt kredito imoku ir palukanu. Taciau bankas po kurio laiko vienašališkai nutrauke su ieškovais A. K. C. ir Š. C. sudarytas sutartis, nors jie sudare ne visas pranešimuose nurodytas sutartis. Vartojimo paskolos ieškovams buvo suteiktos tik viena karta, o banko turimuose dokumentuose sukciavimo budu nurodyta, kad paskolos suteiktos du kartus. Veliau ieškovai sužinojo, kad isigyto turto verte tuo metu buvo daug mažesne nei nurode turto vertintojai, kadangi sklype nera infrastrukturos, privažiavimo keliu, o sklypas yra plynas laukas.

Minetos turto vertinimo ataskaitos bankas nelauke, nors sutartyje buvo numatyta priešingai, t. y. kad kreditas bus suteiktas tik pateikus vertinima. Vertinimo ataskaita buvo padaryta atsakovo ir turto savininko G. T. užsakymu ir joje numatyta, kad turtas 3 000 000 Lt vertes bus tuomet, kai bus atliktas jo detalusis planas, sklypas suskaidytas i mažesnius sklypelius, ivesta infrastruktura bei i sklypa investavus dar 2 000 000 Lt per 1,5 metu. Be to, sklypas ivertintas ne vertinimo dienos kainomis, o atliktas perspektyvinis vertinimas, o taip ivertintam turtui bankas galejo suteikti tik 55 proc. turto vertes kredita, o suteike didesni.

Ieškovai velaiu užsake kita turto vertinima, po kurio paaiškejo, kad turto verte net daugiau nei keturis kartus mažesne nei nurodyta atsakovo užsakytoje turto vertinimo ataskaitoje. R. Š., A. V. bei sklypo savininkai ieškovus apgavo, del to buvo pradetas ikiteisminis tyrimas. Taigi visi gincijami sandoriai buvo sudaryti apgaules budu, nuslepiant nuo ieškovu tikruosius ketinimus. Bankas suteikdamas kredita taip pat pažeide imperatyvias istatymo nuostatas. Posedžio metu ieškovas A. K. C., jo ir kitu ieškovu atstovas R.

Kivylius bei UAB „Celta“ atstovas Giedrius Skrinska ieškinio reikalavimus palaike ir prašo ieškini tenkinti.Atsakovai G. T. ir R. T. atsiliepime i ieškini nurode, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti bei priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad ieškovai nenurode visu istatymo normu, kurioms prieštarauja sudaryti sandoriai. Nesutinka, kad atliktas vertinimas buvo neteisingas bei pažymi, kad ieškovu užsakytas turto vertinimas jiems kelia abejoniu. Turto vertinimas buvo teisetai ir teisingai atliktas 2007-05-22.

Ieškovai nepagristai juos kaltina sukciavimu bei apgaule bei nepagristai prašo iš ju priteisti 159 521,57 Lt, kuriuos jie sumokejo bankui kaip inašus bei palukanas pagal kredito sutartis. Ieškinio reikalavimai del sandoriu ir hipotekos lakštu pripažinimo negaliojanciais nepagristi ir neirodyti, del to atmestini. Teismo posedžio metu atsakovu atstovas advokatas P. Orlovas palaike nurodytus argumentus, prašo ieškini atmesti ir priteisti iš ieškovu bylinejimosi išlaidas. Atsakovas A. V. atsiliepime i ieškini nurode, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti bei priteisti bylinejimosi išlaidas.

Nurode, kad ieškovai nenurode visu istatymo normu, kurioms prieštarauja sudaryti sandoriai. Nesutinka, kad atliktas vertinimas buvo neteisingas bei pažymi, kad ieškovu užsakytas ir UAB „Inreal“ atliktas turto vertinimas jam kelia abejoniu. Turto vertinimas buvo teisetai ir teisingai atliktas 2007-05-22. Ieškovai nepagristai ji kaltina sukciavimu bei apgaule. Ieškovai nepagristai prašo iš jo priteisti 159 521,57 Lt, kuriuos jie sumokejo bankui. Ieškinio reikalavimai del sandoriu ir hipotekos lakštu pripažinimo negaliojanciais nepagristi ir neirodyti, del to atmestini.

Teismo posedžio metu atsakovo atstovas advokatas P. Orlovas palaike nurodytus argumentus, prašo ieškini atmesti ir priteisti iš ieškovu bylinejimosi išlaidas. Atsakovas R. Š. analogiškais kaip ir atsakovu G. T., R. T. bei A. V. argumentais prašo ieškini atmesti kaip nepagrista bei priteisti bylinejimosi išlaidas. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime i ieškini nurode, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti. Nurodo, kad su UAB „Verslavita“ buvo sudaryta profesines civilines atsakomybes draudimo sutartis, pagal kuria apdraude mineta bendrove.

Nurodo, kad patys ieškovai sutiko su parduodamo turto kaina, nevede del kainos jokiu derybu, sutartys buvo patvirtintos istatymu nustatyta tvarka. Ieškovai patys sieke iš perkamo turto naudos, todel ju argumentai, kad sandoriai buvo sudaryti apgaule nepagristi. Ieškovai nesidomejo žemes sklypu ir tik po to, kai jo nepavyko parduoti, pareiške reikalavimus del sandoriu negaliojimo. Kadangi apdraude UAB „Verslavita“ profesines civilines atsakomybes draudimu, o jai atsirasti butinos visos civilines atsakomybes salygos, mano, kad UAB „Verslavita“ veiksmuose, atliekant turto vertinima, nera kaltes.

Teismo posedžio metu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstove prašo ieškini atmesti ir priteisti iš ieškovu bylinejimosi išlaidas.Atsakovas AB bankas „Snoras“ atsiliepime i ieškini nurode, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti bei priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad sudarytos kredito sutartys nepažeidžia imperatyviuju istatymo nuostatu, be to, ieškovas nenurodo konkreciu normu, kurias gincijami sandoriai, ju teigimu, pažeidžia. Bankas atliko visus butinus veiksmus rizikai ivertinti.

Banko veiklai keliamu reikalavimu laikymasis ar nesilaikymas negali tureti itakos sudarytu su klientais sandoriu galiojimui. Bankas neturejo pagrindo abejoti pateiktu turto vertes vertinimu, nepaisant to, kas užsake vertinima. Banko vardu atsakovas R. Š. neatliko jokiu apgaules veiksmu, kurie klaidingai paskatino ieškovus sudaryti kredito sutartis. Teigia, kad nebuvo jokio ieškovu suklydimo del esminiu kredito sutarciu salygu, o aplinkybe, kad ieškovai ginco objekto veliau nebegalejo parduoti negali buti laikom suklydimu del sutarties salygu.

Taip pat mano, kad turto vertinimas teisingas, o žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta teisetai. Turto isigijimo metu vertinimo ataskaitoje nurodyta verte atitiko to meto rinkos kainas. Pažymi, kad ieškovai turejo visas galimybes perkama turta apžiureti, nes ju nurodomos turto savybes nera ir negali buti paslepti trukumai, be to, jos nurodomos Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad ieškovai elgiasi nesažiningai, nes siekia išvengti ju paciu nepasisekusio verslo pasekmiu. Teismo posedžio metu atsakovo AB banko „Snoras“ atstovas prašo ieškini atmesti ir priteisti iš ieškovu bylinejimosi išlaidas.Atsakovas UAB „Verslavita“ atsiliepime i ieškini nurode, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ji atmesti.

Nurodo, kad turto vertinimas buvo atliktas teisetai pagal galiojancius istatymus. Mano, kad negali buti atsakovu pagal ieškovu pareikštus reikalavimus. Ieškovo pateikta kita UAB „Inreal“ atlikta turto vertinimo ataskaita negali buti lyginama su atsakovo atlikta, nes jos buvo atliktos skirtingu laiku, buvo skirtingi vertinimo tikslai bei metodai. Pažymi, kad turto verte per laika kito ir pagal užsakyta atlikta vertinima žemes sklypo verte net buvo didesne. Teismo posedžio metu UAB „Verslavita“ direktore palaike atsiliepime išdestytus argumentus ir prašo ieškini atmesti.Atsakovas UAB „Tauru spalvos“ ir tretieji asmenys – notarai i teismo posedi neatvyko, atsiliepimu i ieškini nepateike.Ieškinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieškovai reiškia reikalavimus pripažinti ieškinyje nurodytus sandorius negaliojanciais remdamiesi CK 1.80 straipsniu, 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalimis.Sandoriai – tai samoningi laisva valia atliekami asmenu veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis).

Sutartys yra dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys), jos, kaip ir kiti sandoriai, gali buti pripažintos negaliojanciomis istatymuose nustatytais sandoriu negaliojimo pagrindais. CPK 4 straipsnis nustato, jog teismai, taikydami teise, turi atsižvelgti kasacine tvarka priimtose nutartyse esancius teises taikymo išaiškinimus. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2008-03-26 nutartyje, priimtoje civilineje byloje pagal ieškoves A.T. ieškini atsakovui UAB „Serneta“ del pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia (bylos Nr. 3K-3-189/2008) yra nurodžiusi, jog teismu praktikoje pripažistama, kad istatymuose itvirtinto sandoriu negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose butu užtikrintas teisetumas.

Kita vertus, istatymu leidejas, nustatydamas sandoriu negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandoriu ir ju pagrindu susiklosciusiu civiliniu teisiniu santykiu stabiluma. Taigi sandoriu negaliojimo institutas turi ir kita paskirti – užtikrinti civiliniu teisiniu santykiu stabiluma, igytu teisiu ilgaamžiškuma ir ju gerbima. Sandorio pripažinimas negaliojanciu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Init“ v.

UAB „Parabole“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007). Istatymo leidejo sieki išsaugoti susiklosciusiu civiliniu teisiniu santykiu stabiluma rodo ir CK 1.96 straipsnio 6.226 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojanciu kitu jo daliu, jeigu galima daryti prielaida, kad sandoris butu buves sudarytas ir neitraukiant negaliojancios dalies. Teismas, nagrinejantis ginca del sandorio pripažinimo negaliojanciu, turi apsvarstyti šiu teises normu taikyma, ypac jeigu atitinkamomis ju taikymui reikšmingomis aplinkybemis remiasi su reikalavimu del sandorio pripažinimo negaliojanciu nesutinkanti šalis.CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandoriu, turinciu valios trukumu, pripažinimas negaliojanciais.

Pagal šia teises norma apgaule – tai sandori sudarancio asmens tycinis suklaidinimas del esminiu sandorio aplinkybiu, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbiu sandorio aplinkybiu nuslepimu, samoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandori. Apgaule galima pripažinti tik tokius tycinius veiksmus, kurie turi lemiamos itakos šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojanciu del apgaules sudaryta sandori, byloje turi buti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tycinius nesažiningus veiksmus (tycia praneše tikroves neatitinkancias žinias arba nutylejo svarbias aplinkybes del esminiu sudaromo sandorio elementu, siekdamas suklaidinti ieškova), del kuriu ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne toki sandori, koki jis iš tikruju sieke sudaryti, taip pat turi buti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudaryma, tiek ir sudarant sandori bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant del apgaules konstatavimo, abieju šaliu veiksmai turi buti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sažiningumo principais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. Šapiro firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. Tirevicius ir kt. v. UAB „Vilvateja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarciu aiškinimo taisykles.

Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo precedentuose konkreciose bylose suformuota praktika, esant gincui del sutarties turinio ir jos salygu, sutartis turi buti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyviu ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes, i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir i kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutarti butina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje itvirtintais bendraisiais teises principais.

Tai reiškia, kad sutarties salygos turi buti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštu nesažiningumo vienos iš šaliu atžvilgiu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluve“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2003 m. rugsejo 15 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsejo 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Auksinis varnas“ v.

AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsejo 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. Bartkeviciaus firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005, ir kt.).Nagrinejamu atveju vienas iš ieškinio reikalavimu yra pripažinti negaliojancia UAB „Verslavita“ žemes sklypo vertinimo ataskaita. Ataskaita nera sandoris, ja butu galima pripažinti negaliojancia tik tuo atveju, jei butu nustatyta, kad UAB „Verslavita“ neturejo teises atlikti turto vertinimo ar atliekant vertinima butu pažeistos imperatyvios teises normos.

Taciau tokiu duomenu byloje nera. UAB „Verslavita“ turto vertes nustatymo metu turejo teise verstis turto vertinimo veikla, vertinant turta vadovavosi LR Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatymu bei LR Vyriausybes 1996-02-14 Nutarimu patvirtinta „Turto vertinimo metodika“. Ieškovu teikiama UAB „Inreal“ retrospektyvine turto vertinimo ataskaita negali buti pagrindu pripažinti, jog UAB „Verslavita“ netinkamai nustate turto verte. Pažymetina, jog VI Registru centras ginco sklypo vertinimas nedaug skyresi UAB „Verslavita“ atlikto vertinimo (t. 2, b. l. 121).

Vienas iš pagrindiniu civilines teises principu, be kurio neimanoma privacia iniciatyva grindžiama ekonomika, yra sutarties laisves principas. Pagal ši principa civiliniu santykiu subjektai turi teise patys nuspresti ar reikia jiems sudaryti konkrecia sutarti, ar ne. Tai reiškia, jog negalima priversti asmens sudaryti sutarti prieš jo valia, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta istatyme ar vienašaliame isipareigojime. Sutarties šalys turi teise turi teise ne tik sudaryti sutarti, bet ir susitarti del jos salygu, t.y. sutarties laisve apima ir laisve savarankiškai nustatyti jos turini bei forma, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties salygas ar jos turini nustato imperatyvios istatymo normos arba tam tikru salygu reikalauja gera morale, viešoji tvarka ar teises principai (CK 6.156 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Viena iš sutarties laisves principo išraiškos formu yra itvirtinta CK 6.313 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šaliu susitarimu. 2008-03-21 nekilnojamojo turto (žemes sklypo) pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens. UAB „Celta“, budama juridinis asmuo, turejo visas galimybes ivertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispresti del sandorio sudarymo. Analogiškai UAB „Celta“ galejo nuspresti ir del kreditavimo sutarties sudarymo.

Visi kiti reikalavimai yra išvestiniai iš paminetu sandoriu. Bylos irodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog gincijami sandoriai turetu kokiu nors požymiu, numatytu CK 1.81, 1.91 straipsniuose. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti ivykdyti prievole ar keisti jos ivykdymo salygas (CK 6.59 straipsnis). Aplinkybe, jog pasikeitus ekonominei situacijai isigyto žemes sklypo verte sumažejo, neatleidžia ieškovu nuo laisva valia prisiimtu isipareigojimu vykdymo.

Ieškovu reikalavimu patenkinimas nesant tam reikiamu pagrindu ir reikštu ju atleidima nuo prievoliu vykdymo, kas pažeistu atsakovu teises ir teisetus interesus. CPK 185 straipsnis nurodo, jog teismas ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes ir aptartus irodymus teismas daro išvada, jog ieškovu reiškiami reikalavimai yra nepagristi, todel ieškinys turi buti atmestas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todel atsakovams iš ieškovu priteistinos ju turetos bylinejimosi išlaidos. AB bankas Snoras už advokato pagalba sumokejo      17 994,23 Lt (t. 5, b. l. 39-51), todel AB bankui „Snoras“ iš kiekvieno ieškovo priteistina 2570,60 Lt suma. Atsakovai A. V., G. T., R. T. už advokato pagalba sumokejo po 9680 Lt (t. 5, b. l. 52, 53, 58-61), todel kiekvienam iš ju iš kiekvieno ieškovo priteistina 1382,86 Lt suma.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateike irodymus apie turetas 1394,58 Lt bylinejimosi išlaidas (t. 4, b. l. 178, t. 5, b. l. 9, 62, 69), todel šiam atsakovui iš kiekvieno ieškovo priteistina 199,23 Lt suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Ieškovu ieškini atmesti.Priteisti atsakovui AB bankui „Snoras“ iš kiekvieno ieškovo po 2570,60 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi atlyginima.Priteisti atsakovui G. T. iš kiekvieno ieškovo po 1382,86 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi atlyginima.Priteisti atsakovei R.

T. iš kiekvieno ieškovo po 1382,86 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi atlyginima.Priteisti atsakovui A. V. iš kiekvieno ieškovo po 1382,86 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi atlyginima.Priteisti atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ iš kiekvieno ieškovo po 199,23 Lt bylinejimosi išlaidu atlyginima.Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma. Teisejas                                                                                                 Audrius Saulenas