e763eefe-e105-4865-8030-37fdc51e0bcf · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-355-583/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-00080-2010-6 (S) Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2012 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. J. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G.J. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau - ir VSAT Pagėgių rinktinė) priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį, t.y. 1 305,25 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. PraÅ¡ymÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota teismine praktika.

Nurodo, kad nepriemoka susidarė dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, kurioje buvo reglamentuota, jog valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos dydžio. PareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė 2012 m. kovo 27 d. raÅ¡tu Nr. (21/22)-10-970 pateikė patikslintus duomenis apie pareiÅ¡kėjui priskaitytÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, taikytus ribojimus (b.l.75-81) ir nurodė, kad sutinka, kad G.J., pritaikius senaties terminÄ , bÅ«tų priteista 1257.93 Lt neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma (iki mokesčių atskaitymo).

Atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies. 2012 m. kovo 5 d. LVAT administracinėje byloje Nr. A822-550/2012 priimta nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas tik ta apimtimi, kuria nustatyta konkreti pareiÅ¡kėjui priteistina suma. IÅ¡ to seka, kad byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo tik toje apimtyje, kurioje ginčas kilęs tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės dėl mokėtinos darbo užmokesčio dalies, todėl tik Å¡ia apimtini byla nagrinėjama iÅ¡ esmės (b.l. 71-72).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad yra statutinis valstybės tarnautojas ir teigia, jog atsakovas 2007-2008 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies - priedų ir priemokų, virÅ¡ijančios 70 procentų pareiginės algos dydį, iÅ¡mokėjimo ribojimo, nesumokėjo 1305,25 Lt. Atsakovas teikiamu 2012 m. kovo 27 d. raÅ¡tu (b.l.75-81) iÅ¡ esmės pripažįsta pareiÅ¡kėjo reikalavimus dalyje dėl 1257.93 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, tik praÅ¡o taikant senatį atmesti reikalavimÄ dėl 21.85 Lt sumos priteisimo ir atmesti reikalavimÄ dėl 25.47 Lt sumos, kuri pareiÅ¡kėjui buvo grÄ Å¾inta. vasario mėn. Taipogi nurodoma, kad priedų ir priemokų ribojimas atsispindi darbuotojo darbo užmokesčio kortelėje, mokėjimų rÅ«Å¡yje, kurios kodas yra 289 ir į kitas mokėjimo rÅ«Å¡is, nustatant neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį dėl 70 proc. ribojimo atsižvelgti nereikia. 25.47 Lt suma nėra susijusi su 70 proc. ribojimu, kÄ patvirtina ir nurodomas kitas iÅ¡mokos mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas (245).

 Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. BÅ«tent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi bÅ«tent pagal jį numatytas apribojimas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį – 1305, 25 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Iš pateiktų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių už 2007-2008 metus (b.l.8-10; 77-80) matyti, jog 2007 metais, ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 610,71 Lt (mokėjimo rūšies kodas 289), o 2008 metais ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 153,05 ir 541,49 Lt, viso 694,54 Lt (mokėjimo rūšies kodas 289). Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje "Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra Å¡i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas. Kaip nurodyta 2012 m. kovo 5 d. LVAT nutartyje (b.l.66) teismas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu senaties terminÄ sumažindamas priteistinÄ sumÄ taiko tik tuo atveju, jei ginčo Å¡alis reikalauja jÄ taikyti ir nesant atsakovo praÅ¡ymo, savo iniciatyva teismas taikyti ieÅ¡kinio senaties negali (CK 1.126 str. 2 d. ). 2012 m. kovo 27 d. raÅ¡tu atsakovas teikdamas papildomus duomenis ir iÅ¡dėstydamas savo argumentus dėl praÅ¡ymo reikalavimų, praÅ¡o daliai reikalavimų 21.85 Lt taikyti senatį.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. kovo 1 d. (b.l.4) ir reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. Pateiktoje darbuotojo asmeninės uždarbio kortelėje už 2007 metus matyti, kad pareiÅ¡kėjui apskaičiuojat 2007 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta 5,38 Lt., apskaičiuojant 2007 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta 16,47 Lt.

Viso  už 2007 m. sausio ir vasario mėnesius, apskaičiuojant darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta – 21,85 Lt. Taigi pareiÅ¡kėjas reikalavimų dalies dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už Å¡iuos mėnesius pareiÅ¡kimui yra praleidęs trejų metų kreipimosi senaties terminÄ ir Å¡iai daliai reikalavimo, taikant senatį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl 21,85 Lt priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.              Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra pagrindžiami darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės už 2007-2008 duomenimis.

IÅ¡ darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės už 2008 m. matyti, kad sausio mėn. taikant priedų ir priemokų ribojimas už praeitÄ mėnesį, tai yra už 2007 m. gruodžio mėn., priskaičiuota ir neiÅ¡mokėta 153,05 Lt dalis darbo užmokesčio, tačiau vasario mėn., už 2007 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta 25,47 Lt, todėl galutinė priskaičiuota ir taikant priedų ir priemokų ribojimÄ už 2007 m. gruodžio mėn. neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis yra 127,58 Lt.

Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio sudedamoji dalis – priedai ir priemokos, taikant ribojimÄ už 2007-01-01 iki 2008-12-31 sudaro 1257,93 Lt., todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina 1257,93 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis. Byloje nėra duomenų, kad taikant valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, ribojusias priedų ir priemokų mokėjimÄ , buvo kitaip kompensuota už atliktÄ darbÄ .             Teismas, remdamasis tuo kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G.

J. praÅ¡ymÄ tenkinti dalinai.PareiÅ¡kėjui G. J. iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (įmonės kodas 191833768) priteisti 1257,93 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis litus) 93 ct (iki mokesčių atskaitymo) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                   Remigijus Arminas