2019-12-10 Nr. BB-6638-1-10-1-00503-2014-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-293-303/2019

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00503-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. V. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą 18 232,97 Eur turtinę žalą. Civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš A. V. priteista 18 232,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria atmestas A. V. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas biudžetinėje Vilniaus miesto savivaldybės įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (toliau – Centras); nuo 2006 m. sausio 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. eidamas (duomenys neskelbtini) (toliau – Asociacija) atsakingojo sekretoriaus pareigas; nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki šiol eidamas Asociacijos prezidento pareigas, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – lėšas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, suklastodamas tikrus dokumentus bei juos panaudodamas, dėl ko buvo padaryta didelė žala, Centre neteisėtai įformino greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupę ir tokiu būdu apgaule, suklastotų dokumentų pagrindu atitinkamiems įgaliotiems asmenims priėmus sprendimus, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – Vilniaus miesto savivaldybės turtą – lėšas, jam kas mėnesį kaip šio Centro trenerio-sporto mokytojo atlyginimą mokamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, būtent:

jis nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. gegužės 8 d., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad 2012 m. kovo 28 d. joks Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionatas (toliau – Čempionatas) nevyko, kompiuteriu atspausdino 2012 m. kovo 28 d. čempionato vyrų ir moterų protokolus (toliau – 2012 m. kovo 28 d. protokolai) ir juose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2012 m. kovo 28 d. Vilniuje, „Akropolio“ ledo arenoje, esančioje Vilniuje, Ozo g. 25, įvyko Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku vyrų ir moterų čempionatas, kuriame neva dalyvavo minėtuose protokoluose nurodyti asmenys, vyrų protokole pirmu numeriu nurodydamas P. G., o moterų protokole pirmuoju numeriu nurodydamas A. S., antruoju – L. K.. Nurodė šiuos protokolus pasirašyti M. V. kaip vyr. sekretorei ir A. O. kaip vyr. teisėjui, o pastariesiems pasirašius, jis (A. V.) 2012 m. gegužės mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, padarė šių protokolų kopijas, jas savo parašu patvirtino kaip tikras ir pateikė Centro atsakingam darbuotojui.

Po to, remdamasis 2012 m. kovo 28 d. protokolais, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y.: parengė 2012 m. gegužės 8 d. kvalifikacinės kategorijos suteikimo sportininkams P. G. ir L. K. anketas ir tarpininkavimus (toliau – Tarpininkavimai), juos 2012 m. gegužės 9 d. pasirašė kaip Centro treneris-sporto mokytojas ir kaip Asociacijos atstovas, savo parašais patvirtino šiuose Tarpininkavimuose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva 2012 m. kovo 28 d. čempionate P. G. užėmė pirmąją vietą, o L. K. užėmė antrąją vietą, po to šie suklastoti dokumentai – Tarpininkavimai Centro darbuotojų buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriui (toliau – Skyrius) su prašymu tarpininkauti dėl nacionalinių kategorijų suteikimo P. G. ir L. K.. Skyriaus atsakingam darbuotojui 2012 m. gegužės 15 d. tarpininkavus dėl nacionalinių kvalifikacinių kategorijų suteikimo P. G. ir L. K., Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) 2012 m. rugsėjo 17 d. generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo sportininkams“ Nr. V-428, remiantis nurodytais Tarpininkavimais, suteikė minėtiems sportininkams nacionalines kvalifikacines kategorijas, būtinas Centre greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupei suformuoti.

Tęsdamas savo veiksmus, jis pagamino netikrus dokumentus:

– Centro Sportininkų, iškovojusių šalies čempionatuose, pirmenybėse, žaidynėse pirmas–trečias vietas 2012 metais, sąrašą, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2012 m. kovo 28 d. neva įvykusiame Lietuvos čempionate A. S. užėmė 1-ąją vietą, L. K. – 2-ąją vietą, P. G. – 1-ąją vietą, įrašydamas, kad jis yra šių sportininkų treneris-sporto mokytojas;

– Centro Sportininkų, iškovojusių olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, pirmenybėse, taurių varžybose, Europos jaunimo vasaros ir žiemos olimpinio sporto festivaliuose, tarptautinėse sporto šakos federacijos kalendorinėse varžybose 1–16 vietas 2012 metais, šalies čempionatuose, pirmenybėse, žaidynėse pirmas–trečias vietas 2012 metais, sąrašą, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis yra sportininkės A. S. treneris-sporto mokytojas;

– Centro 2012–2013 m. Metinį treniruočių planą ir „Metinio treniruočių plano vykdymą“, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingus duomenis apie 2012 m. lapkričio – 2013 m. spalio mėnesiais neva numatomas sportininkų A. S., L. K. ir P. G. sporto treniruotes bei apie šio metinio treniruočių plano įvykdymą;

– Centro 2012–2013 m. Darbo tvarkaraštį, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingus duomenis apie neva 2012 m. rugsėjo – 2013 m. kovo mėnesiais numatomas greitojo čiuožimo sportininkų grupės treniruotes, pasirašė pirmiau nurodytus, žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, perduodamas Centro atsakingam darbuotojui kaip tikrus.

Centro atsakingiems darbuotojams priėmus pirmiau nurodytus pagamintus netikrus dokumentus kaip tikrus ir remiantis jais parengus Centro 2012–2013 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kad jis (A. V.) 2012–2013 mokslo metais treniruos greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupę, kurioje neva yra sportininkai A. S., L. K. ir P. G., A. V. pasirašė minėtą projektą kaip nacionalinės sporto šakos federacijos atstovas ir kaip neva šių sportininkų treneris-sporto mokytojas, t. y. savo parašais patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – Centro 2012–2013 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą.

Šių A. V. pagamintų ir Centro atsakingiems darbuotojams pateiktų netikrų dokumentų pagrindu buvo patvirtinti bei pasirašyti dokumentai:

– Centro „2012–2013 metų sporto mokymo grupių ir moksleivių skaičiaus struktūra“, kurioje nurodyta, kad Centre suformuota viena čiuožimo trumpuoju taku trijų sportininkų grupė;

– priedas prie Centro direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. V-14 „Trenerių-sporto mokytojų tarifikacinis lapas-protokolas 2012–2013 metams“, kuriame nurodyta, kad treneriui A. V. leidžiama dirbti 25 val. per savaitę treniruojant greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo trijų sportininkų grupę;

– Centro 2012–2013 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašas, kuriame nurodyta, kad trenerio-sporto mokytojo A. V. greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupėje yra trys sportininkai – A. S., L. K. ir P. G.;

– Centro 2012 m. spalio 1 d. „Trenerių-dėstytojų tarifikacija 2012 m.“;

– Centro 2012 metų etatų sąrašas, kuriame nurodyta, kad A. V. nustatytas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, skirtas 12,94 koeficientas, 5,15 priedas už kvalifikacinę kategoriją, 3,97 priedo už meistriškumą koeficientas, iš viso 22,06 koeficientas;

– Centro direktoriaus 2012 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. P-43 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio-dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis ir nustatyti 12,94 BMAD tarifinio atlygio koeficientas ir priedų koeficientai – 5,15 už nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją ir 3,97 už sportininkų skaičių olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, iš viso 22,06 tarifinis koeficientas;

– Centro direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. P-29 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio-dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis ir nustatyti 12,94 BMAD tarifinio atlygio koeficientas ir priedų koeficientai – 5,15 už nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją ir 3,22 už sportininkų skaičių olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, iš viso 21,31 tarifinis koeficientas.

Šių dokumentų, sudarytų remiantis apgaulingais, A. V. tyčia pateiktais duomenimis, pagrindu biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ A. V. kaip Centro sporto treneriui-dėstytojui apskaičiavo ir nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. spalio 3 d. nepagrįstai pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iš viso 30 922,30 Lt (8955,72 Eur) darbo užmokesčio, būtent: 2012 m. lapkričio 14 d. – 2840,83 Lt (822,76 Eur), 2012 m. gruodžio 5 d. – 2840,83 Lt (822,76 Eur), 2012 m. gruodžio 21 d. – 2840,83 Lt (822,76 Eur), 2013 m. vasario 4 d. – 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013 m. kovo 4 d. – 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013 m. balandžio 3 d. – 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013 m. gegužės 3 d. – 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013 m. birželio 4 d. – 2744,25 Lt (794,79 Eur), 2013 m. liepos 3 d. – 2401,10 Lt (695,41 Eur), 2013 m. rugpjūčio 2 d. – 6016,11 Lt (1742,39 Eur), 2013 m. spalio 3 d. – 261,35 Lt (75,69 Eur).

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad realiai greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų – A. S., L. K., P. G. grupės netreniruoja, siekdamas 2013–2014 mokslo metais Centre neteisėtai įforminti greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupę ir kas mėnesį gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto atlyginimą neva už šios didelio meistriškumo sportininkų grupės treniravimą, tokiu būdu apgaule užvaldyti svetimą – Vilniaus miesto savivaldybės turtą – lėšas, rengiant Centro 2013–2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą, pateikė melagingus duomenis, kad jis (A. V.) 2013–2014 mokslo metais treniruos greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupę, kurioje yra A. S., L. K., P. G. ir D. C., ir savo parašais kaip nacionalinės sporto šakos federacijos atstovas ir neva šių sportininkų treneris patvirtino šiuos žinomai melagingus duomenis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – Centro 2013–2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą.

Centro direktorius M. Č., remdamasis pirmiau nurodytais suklastotais dokumentais, 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 18 patvirtino:

– Centro Trenerių-sporto mokytojų tarifikacinį lapą-protokolą, kuriame nurodyta, kad treneriui A. V. leidžiama dirbti 25 valandas per savaitę treniruojant greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo keturių sportininkų grupę;

– Centro 2013–2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą, kuriame nurodyta, kad trenerio-sporto mokytojo A. V. greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupėje yra keturi sportininkai – A. S., L. K., P. G. ir D. C.;

– Centro 2013 m. spalio 1 d. „Trenerių-sporto mokytojų darbo krūvio apmokėjimą“, pagal kurį A. V. nustatyti: 25 valandų savaitinis pedagoginis darbo krūvis, 21,31 tarnybinio atlyginimo koeficientas, 12,94 darbo užmokesčio koeficientas, 3,22 priemoka už sportininko meistriškumą, 5,15 priedas už kvalifikacinę kategoriją, iš viso 29,59 darbo užmokesčio koeficientas ir 3609,88 Lt (1045,49 Eur) mėnesio darbo užmokestis;

– Centro 2014 m. sausio 1 d. „Trenerių-sporto mokytojų darbo krūvio apmokėjimą“;

– Centro 2014 m. sausio 2 d. „Trenerių-dėstytojų tarifikaciją 2013–2014 m.“, pagal kurią A. V. nustatyti: 25 valandų savaitinis pedagoginis darbo krūvis, 21,71 tarnybinio atlyginimo koeficientas, 12,94 darbo užmokesčio koeficientas, 3,62 priemoka už sportininko meistriškumą, 5,15 priedas už kvalifikacinę kategoriją ir 3678,30 Lt (1065,31 Eur) mėnesio darbo užmokestis, bei pasirašė:

– Centro direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. P-70 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio-dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, nustatyti 12,94 BMAD tarifinis atlygio koeficientas ir priedų koeficientai – 5,15 už nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją, 3,22 už sportininkų skaičių olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, iš viso 21,31 tarifinis koeficientas;

– 2014 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. P-27 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio-dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, nustatyti 12,94 BMAD tarifinis atlygio koeficientas ir priedų koeficientai – 5,15 už Nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją, 3,62 už sportininkų skaičių olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, iš viso 21,71 tarifinis koeficientas;

– 2014 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl čiuožimo trumpuoju taku trenerio-dėstytojo A. V. darbo sąlygų pakeitimo“, kuriuo čiuožimo trumpuoju taku treneriui-dėstytojui A. V. nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. paskirtas 25 valandų per savaitę darbo krūvis, nustatyti 12,94 BMAD tarifinis atlygio koeficientas ir priedų koeficientai – 5,15 už nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją, 3,42 už sportininkų skaičių olimpinėse ir nacionalinėse rinktinėse, iš viso 21,51 tarifinis koeficientas.

Šių dokumentų, sudarytų remiantis apgaulingais, A. V. tyčia pateiktais duomenimis, pagrindu biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ A. V. kaip Centro sporto treneriui-dėstytojui apskaičiavo ir nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2014 m. spalio 3 d. nepagrįstai pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iš viso 32 032,49 Lt (9277,25 Eur) darbo užmokesčio, būtent: 2013 m. lapkričio 7 d. – 2743,58 Lt (794,60 Eur), 2013 m. gruodžio 4 d. – 2410,22 Lt (698,05 Eur), 2013 m. gruodžio 19 d. – 2743,58 Lt (794,60 Eur), 2014 m. vasario 5 d. – 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014 m. kovo 5 d. – 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014 m. balandžio 3 d. – 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014 m. gegužės 6 d. – 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014 m. birželio 4 d. – 2795,50 Lt (809,63 Eur), 2014 m. birželio 17 d. – 8298,28 Lt (2403,35 Eur), 2014 m. rugsėjo 5 d. – 276,95 Lt (80,21 Eur) ir 2014 m. spalio 3 d. – 1582,38 Lt (458,29 Eur).

Tokiu būdu A. V. nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. spalio 3 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – Vilniaus miesto savivaldybės turtą – 62 954,79 Lt (18 232,97 Eur) lėšų. Šiais veiksmais A. V. nuteistas už tai, kad padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėja advokatė Liucija Jankoitė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, pakeisti – A. V. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį, atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir perduoti jį V. V.-O. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. paskirtų bausmių subendrinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo panaikinti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. dalį dėl turtinės žalos priteisimo pakeisti – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodo:

2.1. Teismai, nuosprendyje ir nutartyje neteisingai išaiškinę Nuostatų bei Centro nuostatų normas, netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neva A. V. Centre galėjo treniruoti tik didelio meistriškumo sportininkų grupę (toliau – ir Grupė) ir tik už tokios Grupės treniravimą jam galėjo būti mokamas darbo užmokestis, todėl jis suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kad būtų sukurtos prielaidos Centre sudaryti Grupę, kuriai taikomi kitos sporto šakos – dailiojo čiuožimo reikalavimai. Centro nuostatų 10.1 punkte yra nustatyta, kad vienas iš pagrindinių Centro uždavinių yra Vilniaus miesto sporto mokymo įstaigose, sporto klubuose rengti didelio meistriškumo sportininkus. Remiantis šia teisės norma, taip pat turint omenyje tai, kad Centras A. V. treniruojamiems sportininkams nesudarė jokių sąlygų treniruotis Centre ir iš esmės visas treniruočių sąnaudas dengė Asociacija, A. V., kaip Centre dirbančio čiuožimo trumpuoju taku trenerio-dėstytojo, tiesioginis darbas neapsiribojo treniruojamų sportininkų fizinėmis treniruotėmis Centre, o apėmė visapusišką treniruojamų sportininkų parengimą, vykdant treniruotes ir sporto klube „Edelveisas“, bendradarbiavimo su užsienio greitojo čiuožimo federacijomis sutarčių pagrindu sudarant sąlygas sportininkams tinkamai pasirengti varžyboms treniruojantis kartu su užsienio greitojo čiuožimo rinktinėmis, nepertraukiamai ir nuolat vykdant šių sportininkų rezultatų planavimą ir pasiruošimo kontrolę nurodytu laikotarpiu. Iš byloje esančių įrodymų (liudytojų parodymai, rašytinė medžiaga) matyti, kad 2012–2014 m. A. V. treniravo tokius sportininkus kaip S. R., D. Č. (D. Č.), D. C.. Jo treniruojami sportininkai pasiekė labai aukštus rezultatus, dėl to A. V. buvo apdovanotas. Iš Nuostatų turinio analizės matyti, jog juose nebuvo nustatyti greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupių suformavimo reikalavimai. Šios aplinkybės neneigė nei liudytojai, nei Departamentas 2018 m. balandžio 27 d. rašte (toliau – Departamento raštas), ją patvirtino ir teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose.

2.2. Nepaisydami šios aplinkybės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, neva greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupių suformavimo reikalavimai vis dėlto egzistavo – tai buvo reikalavimai, taikomi dailiajam čiuožimui. Tokią išvadą teismai grindė Kūno kultūros ir sporto departamento raštu bei liudytojų R. P., A. J., M. Č., V. R., V. P. parodymais. Tokia teismų išvada yra neteisinga ir neatitinkanti tikrovės, kadangi padaryta iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus – remiantis prielaidomis ir ignoruojant neteisingą informaciją Departamento rašte bei liudytojų parodymų prieštaravimus.

2.3. Savo išvados teismai taip pat negalėjo grįsti informacija, nurodyta Departamento rašte, kadangi ji yra neatitinkanti tikrovės. Rašto rengėjai – tas pats liudytojas R. P. ir S. S. rašte nurodė: „Greitasis čiuožimas trumpuoju taku yra viena iš čiuožimo sporto šakos disciplinų, kitos dvi – dailusis čiuožimas ir greitasis čiuožimas.“ Toks Departamento rašto teiginys prieštarauja tiek 2012–2014 m. (kaltinime nurodomas laikotarpis), tiek Departamento rašto rengimo metu, tiek šiuo metu galiojantiems teisės aktams ir yra neteisingas. Dailusis čiuožimas ir greitasis čiuožimas trumpuoju taku nėra ir niekada nebuvo vienos sporto šakos disciplinos, juo labiau čiuožimo, kadangi tokia sporto šaka apskritai neegzistuoja. Tai patvirtina tiek teisės aktų nuostatos, tiek viešai prieinama informacija, tiek kiti duomenys – 2012–2014 m. galiojusiuose Nuostatuose dailusis čiuožimas buvo įvardytas kaip viena iš sudėtingų koordinacijos sporto šakų. Čiuožimo sporto šaka Nuostatuose neminima; Departamento rašto autorius R. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai nurodė, jog tiek dailusis čiuožimas, tiek greitasis čiuožimas trumpuoju taku yra atskiros sporto šakos; Departamento rašto rengimo metu galiojusių ir šiuo metu galiojančių Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 (toliau – Rekomendacijos), priede Nr. l tiek greitasis čiuožimas trumpuoju taku, tiek dailusis čiuožimas yra aiškiai ir ne kartą pavadinti sporto šakomis, o tokios Departamento rašte minimos sporto šakos kaip čiuožimas sąraše apskritai nėra. Iš viešai prieinamų informacijos šaltinių matyti, kad greitasis čiuožimas trumpuoju taku – tai olimpinė sporto šaka (nuo 1992 m.). Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad jokiame teisės akte nebuvo nustatyti greitojo čiuožimo trumpuoju taku grupės sudarymo reikalavimai.

2.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neteisingai išaiškinę Nuostatų, Centro nuostatų, Lietuvos Respublikos sporto įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo, Asociacijos įstatų normas, netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neva A. V. Centre netreniravo sportininkų A. S., P. G. bei L. K., todėl visi dokumentai, susiję su Grupės treniravimu Centre, buvo suklastoti.

2.5. Padarydami išvadą, neva A. V. netreniravo A. S., teismai visiškai neatsižvelgė į kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu galiojusių teisės aktų normas, iš kurių turinio išplaukia, kad trenerio skyrimas sportininkui – išimtinė tam tikros sporto šakos federacijos (asociacijos) prerogatyva. Išvadą, neva A. V. netreniravo A. S., teismai padarė netinkamai bei selektyviai įvertinę byloje esančius įrodymus, t. y. padarydami esminį BPK pažeidimą, o būtent tam tikrais įrodymais (pvz., A. S. parodymais, A. S. paaiškinimais) teismai besąlygiškai patikėjo, kitus įrodymus (pvz., Asociacijos dokumentus, A. S. pareiškimą, el. laišką) atmetė, vadovaudamiesi prielaidomis arba apskritai dėl jų nepasisakydami.

2.6. Kasaciniame skunde kasatorius akcentuoja įrodymus, kurie patvirtina, jog jis buvo A. S. treneris: paties kasatoriaus parodymus, liudytojų M. Č., V. P. ir A. B. parodymus, jie paaiškino teismui, jog yra matę A. S. besitreniruojančią su A. V.; 2010 m. birželio 30 d. Asociacijos Vykdomojo komiteto posėdžio protokolą, kurio 1 punkte nurodyta, kad A. S. treneriais skiriami A. V. ir V. O.; 2013 m. balandžio 16 d. Asociacijos laišką Čekijos treneriui P., iš kurio turinio matyti, jog bendradarbiavimo sąlygas su juo nustato Asociacija, jame taip pat nurodoma, kad A. V. yra A. S. treneris. Šiuos ir kitus duomenis teismai vertino pažeisdami BPK reikalavimus.

2.7. Išvadą, neva A. V. netreniravo P. G., teismai grindė iš esmės vieninteliu įrodymu, būtent paties P. G. parodymais. Vis dėlto šiuos parodymus teismai vertino selektyviai bei subjektyviai – neatsižvelgdami į bendrą parodymų kontekstą ir kitus byloje esančius įrodymus, buvo akcentuota išimtinai ta aplinkybė, kad P. G. į sportą buvo grįžęs trumpam. Kitos dalies P. G. parodymų apie tai, kad jis bandė grįžti į sportą ir planavo ruoštis olimpiadai, tam tikslui gavo visą reikiamą inventorių, apie 6 mėn. jam buvo mokama stipendija, jis prižiūrimas trenerio A. V. treniruodavosi ledo rūmuose, manieže, mokyklos Justiniškėse stadione, su A. V. bendravimas nutrūko tik 2015 m. rugsėjį, teismai visiškai neįvertino. Nurodomi kiti įrodymai, kurie pagrindžia kasatoriaus aplinkybę, kad jis buvo P. G. treneris.

2.8. Padarydami išvadą, kad A. V. netreniravo L. K., teismai neatsižvelgė į tai, kad teikdamas duomenis apie L. K. treniravimą A. V. dar nežinojo, jog faktiškai sportininkė treniruočių nelankys. Kai tik paaiškėjo ši aplinkybė, A. V. ėmėsi veiksmų tam, kad L. K. Centro dokumentuose būtų pakeista kitais sportininkais.

2.9. A. V. realiai treniravo bei ruošė sportininkus tiek Centre, tiek už jo ribų, kaip tai nustato Centro nuostatų 10.1 punktas. A. V. treniruojamų sportininkų visiškai pakako Grupei Centre sudaryti, juo labiau kad greitojo čiuožimo trumpuoju taku sporto šakos grupei sudaryti Nuostatuose nebuvo įtvirtinti jokie minimalūs reikalavimai.

2.10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neteisingai išaiškinę Nuostatų bei Centro nuostatų normas, netinkamai įvertinę byloje esančius irodymus, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, neva A. V. prieš Centro ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojus panaudojo apgaulę.

2.11. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog apie visus savo treniruojamų sportininkų pasikeitimus A. V. laiku informuodavo Centro darbuotojus, kurie privalėjo daryti atitinkamus pakeitimus dokumentacijoje. Šią aplinkybę patvirtina tiek paties A. V. parodymai, tiek byloje esantys įrodymai, kurie vardijami kasaciniame skunde.

2.12. Iš byloje esančio dokumento – 2014 m. vasario 10 d. vidaus audito ataskaitos matyti, jog Centre buvo daroma daug pažeidimų, savo pareigas netinkamai vykdė tiek Centro laikinasis direktorius V. P. (už tai jam skirta drausminė nuobauda), tiek kiti darbuotojai. Centre buvo netinkamai ir ne laiku sudaromi ir sutvarkomi dokumentai, lėšos buvo tvarkomos netinkamai ir t. t. A. V. nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad savo pareigų nevykdė arba jas vykdė netinkamai kiti asmenys – šiuo konkrečiu atveju Centro darbuotojai. Aplinkybė, jog Centro darbuotojai, gavę informaciją iš A. V. ir Asociacijos, netinkamai vykdė savo pareigas ir laiku neatliko pakeitimų dokumentuose, negali būti traktuojama kaip A. V. prieš juos panaudota apgaulė.

2.13. Teismai, padarę esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, neteisingai aiškinę teisės aktų (Sporto įstatymo, Nuostatų, Centro nuostatų, kitų teisės aktų) normas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, todėl neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, neva A. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. A. V. niekada nenaudojo jokios apgaulės prieš Centro darbuotojus ar kitus valdininkus ir nesiekė įgyti turto, kuris jam nepriklausė, kadangi jis realiai treniravo sportininkus Centre ir sporto klube, kaip tai nurodyta Centro nuostatų 10.1 punkte, jo treniruojamiems sportininkams nebuvo nustatyti jokie teisės aktų reikalavimai dėl kategorijų turėjimo, apie savo treniruojamų sportininkų pasikeitimus jis visuomet informuodavo Centro darbuotojus, šiems A. V. treniruojamos sportininkų grupės faktinė sudėtis visada buvo žinoma.

2.14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. V. suklastojo tam tikrus dokumentus, tačiau tokia jo veika niekam nesukėlė didelės žalos, todėl A. V. veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti, t. y. vietoj BK 300 straipsnio 3 dalies jam turėtų būti inkriminuojama BK 300 straipsnio 1 dalis. Įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat A. V. asmenybę, jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir perduotas V. V.-O. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, o baudžiamoji byla A. V. turėtų būti nutraukta.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo atmesti nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Didžioji dalis nuteistojo ir jo gynėjos kasaciniame skunde išdėstytų argumentų skirti faktinių bylos duomenų analizei. Neigdami A. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kasatoriai savaip, nuteistajam palankia linkme, vertina atskirus bylos įrodymus, nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išvadomis. Prokuroras toliau pakartoja esminius kasacinio skundo argumentus ir daro išvadą, kad analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, dėl jų motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Todėl tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir turi būti palikti nenagrinėti.

3.2. Iš abiejų instancijų teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad A. V. nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes teismai nustatė išsamiai ir objektyviai įvertinę paties nuteistojo A. V. parodymus (jis pripažino, kad suklastojo Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato, tariamai vykusio 2012 m. kovo 28 d., protokolus, kurių pagrindu ir buvo sukurta greitojo čiuožimo didelio meistriškumo sportininkų grupė Centre), liudytojų A. S., L. K. bei P. G. parodymus (iš jų matyti, kad liudytojai Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionate Vilniaus „Akropolio“ ledo arenoje 2012 m. kovo 28 d. nedalyvavo, P. G. ir L.

K. apie suklastotų čempionato protokolų pagrindu jiems suteiktas kvalifikacines kategorijas nieko nežinojo, nuosprendyje nurodytu laikotarpiu A. V. jų netreniravo, olimpinėms žaidynėms neruošė), liudytojų R. P., A. J., M. Č., V. R., V. P. parodymus (iš kurių matyti, jog pagal kaltinime nurodytu laikotarpiu galiojusius teisės aktus tam, kad būtų suformuota greitojo čiuožimo sportininkų grupė (analogija su dailiojo čiuožimo grupe), reikėjo, jog joje būtų ne mažiau kaip trys atitinkamos kvalifikacijos sportininkai), nuosprendyje nurodytu laikotarpiu galiojusius teisės aktus (Nuostatus ir kt.), reglamentuojančius dailiojo čiuožimo sporto šakos, kuri yra artimiausia greitojo čiuožimo šakai (pastarajai reikalavimai nebuvo nustatyti), didelio meistriškumo sportininkų (iki 20 metų amžiaus) grupės sudarymą (juose buvo nustatyta, kad tokią sportininkų grupę turėjo sudaryti ne mažiau kaip trys sportininkai, iš jų ne mažiau kaip vienas sportininkas, turintis pirmąją sportininko kategoriją, ne mažiau kaip vienas – nacionalinę sportininko kategoriją ir ne mažiau kaip vienas – tarptautinę sportininko kategoriją), Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato Vilniaus „Akropolio“ ledo arenos 2012 m. kovo 28 d. vyrų bei moterų protokolus (nustatyta, kad jie buvo suklastoti, nes toks čempionatas nevyko, A.

S., L. K. bei P. G. jame nedalyvavo), kitus šių suklastotų protokolų pagrindu A. V. suklastotus dokumentus ir kitus rašytinius bylos įrodymus, tai yra įrodymų visumą. Bylos įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Priešingai negu teigia kasatoriai, bylos duomenų analizė, jų vertinimo motyvai yra išsamiai išdėstyti teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose, juose yra pateikti išsamūs motyvai, kodėl vienais įrodymais (paminėtų liudytojų parodymais) tikima, o kiti atmetami.

3.3. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad liudytojų R. P., A. J., M. Č., V. R., V. P. parodymai dėl reikalavimų greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupei suformuoti buvo prieštaringi. Liudytoja A. J. parodė, kad tai, kaip formuojamos grupės, iki 2014 m. nustatė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtinti nuostatai, juose buvo nurodyta, kokio meistriškumo grupės ir kiek, kokio meistriškumo sportininkų turi būti toje grupėje. M. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad sportininkų grupę sudaro Centras pagal tarifikacinius nuostatus, kurie apibrėžia, kiek, kokio meistriškumo sportininkų turi būti.

Taip pat patvirtino, kad atrodo, jog greitojo čiuožimo tarifikavimo nuostatose nebuvo, jis buvo prilygintas kitai šakai. Liudytojas V. P. parodė, kad sprendimus dėl sportininkų tarifikacijos priimdavo Kūno kultūros ir sporto departamentas, o Centras, kaip tarpininkai, pateikdavo dokumentus, gautus iš trenerių. Priešingai negu teigia kasatoriai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, ar kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo nustatyti greitojo čiuožimo trumpuoju taku sportininkų grupės suformavimo reikalavimai, įvertino ir kasatorių nurodomos buvusios Centro sporto projektų vadovės liudytojos J.

J. parodymus. Atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nors apklausta pirmosios instancijos teisme ši liudytoja ir paaiškino, jog tam, kad A. V. gautų atlyginimą, grupėje būtų užtekę ir vienos A. S., už vieną žmogų galima skirti 36 valandas, ji vis dėlto, kaip ir kiti paminėti liudytojai, patvirtino, kad aptariamu laikotarpiu galiojo nuostatai, pagal kuriuos buvo sudaromos didelio meistriškumo sportininkų grupės. Kad tam tikri reikalavimai dėl didelio meistriškumo sportininkų grupės, jos narių skaičiaus ir sudėties nusikaltimų padarymo metu buvo, kad šie reikalavimai buvo puikiai žinomi ir A.

V., neginčijamai patvirtina ir tai, kad A. V. itin aktyviai, net ir klastodamas dokumentus, siekė kvalifikacinių kategorijų suteikimo L. K. bei P. G., tai yra siekė suformuoti būtent iš trijų reikalingas kvalifikacines kategorijas turinčių sportininkų susidarančią didelio meistriškumo grupę Centre. Šios nustatytos aplinkybės, vertinamos kartu su kitais byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais, neginčijamai patvirtina, kad jau klastodamas Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato, tariamai vykusio 2012 m. kovo 28 d., protokolus A.

V. turėjo išankstinę tyčią juos panaudoti ir taip apgaule įgyti svetimą turtą.

3.4. A. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, sutaptis. Nustatyta, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, suklastojo 2012 m. kovo 28 d. Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato vyrų ir moterų protokolus, įrašydamas juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad šiame čempionate pirmąsias vietas užėmė sportininkai P. G., A. S. ir L. K.. Tokių dokumentų pagrindu buvo kreiptasi dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo sportininkams P. G. ir L. K. (A. S. atitinkamą kvalifikacinę kategoriją jau buvo įgijusi 2009 metais). Pasiekus šį tikslą, t. y. suteikus minėtiems greitojo čiuožimo sportininkams kvalifikacines kategorijas, Centre buvo suformuota greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupė. Vadovaujantis tokiais dokumentais, kuriuose buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, A. V. buvo leista dirbti 25 val. per savaitę, treniruojant greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo trijų sportininkų grupę. Centro direktoriaus 2012–2014 metų įsakymais atitinkamai buvo pakeistos darbo sąlygos, nustatant tarifinius koeficientus. Taigi, atlyginimas iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos biudžeto kasatoriui buvo mokamas būtent už darbą su greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupe (2012 metais – trijų sportininkų, 2013 metais – keturių sportininkų), nors toks darbas realiai atliekamas nebuvo. A. V. suklastotų dokumentų pagrindu už realiai neatliktą darbą buvo sumokėta iš viso 18 232,97 Eur. Ši suma viršija 250 MGL dydį, todėl kasatoriaus veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto įgijimas apgaule) ir 300 straipsnio 3 dalį (netikrų dokumentų pagaminimas, tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas, padarant didelę žalą). Kadangi A. V. pagrįstai pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas nėra įstatymu įtvirtinto pagrindo.

4. Civilinės ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasatorius bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog suklastojo ir panaudojo 2012 m. kovo 28 d. Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato vyrų ir moterų registracijos sąrašą, taip pat 2012 m. gegužės 8 d. kvalifikacinės kategorijos suteikimo sportininkams P. G. ir L. K. anketas ir tarpininkavimus, Centro Sportininkų, iškovojusių šalies čempionatuose, pirmenybėse, žaidynėse pirmas–trečias vietas 2012 metais, sąrašą, nurodydamas jame, kad 2012 m. kovo 28 d. čempionate P. G. užėmė 1-ąją vietą, A. S. – 1-ąją vietą, o L. K. – 2-ąją vietą, Centro 2012–2013 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą, Centro 2013–2014 mokslo metų mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodomąją reikšmę turinčius duomenis ir pagrįstai nustatė, jog A. V. buvo leista dirbti 25 valandas per savaitę, treniruojant greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupę. Atitinkamai kasatoriui buvo nustatyti tarifiniai koeficientai, o atlyginimas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto buvo mokamas kaip už darbą su didelio meistriškumo sportininkų grupe. Iš viso už realiai neatliktą darbą A. V. iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto buvo sumokėta 18 232,97 Eur. A. V., klastodamas minėtus dokumentus, veikė aktyviai ir turėjo išankstinę tyčią įgyti sumas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, didelė dalis kasatorių dėstomų argumentų yra skirti įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą (pavyzdžiui, dėl liudytojų A. S., P. G., M. Č., R. P., V. P. ir kt. parodymų, tam tikrų dokumentų turinio ir pan.), ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti (teigiant, kad A. V. bylai aktualiu laikotarpiu buvo sportininkų A. S., P. G., L. K., D. C. treneris; neigiant greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupės neteisėtą įforminimą ir pan.), o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019). Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu (pavyzdžiui, kasacinio skundo 26–36 punktai), paliekami nenagrinėti atkreipiant dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški nuteistojo A. V. teiginiai buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde, dėl kurių pasisakė apeliacinės instancijos teismas.

8. Teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

9. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino teisės aktų, reglamentuojančių sportininkų mokymo bei rengimo, trenerių darbo, sporto finansavimo ypatumus, reikalavimus, ir tai sukliudė jiems išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus (nuosprendį ir nutartį).

10. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai yra deklaratyvūs ir, kaip minėta, iš esmės argumentuojami tik ginčijant ir nesutinkant su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, pateikiant jų savąjį vertinimą. Tokie kasatorių argumentai atmestini.

11. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

13. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas nustatant faktines bylos aplinkybes ir taikant baudžiamąjį įstatymą kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šiuos sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek kaltinamąjį A. V. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (t. y. paties A. V., liudytojų R. B., V. J., V. P., V. R., R. P., A. S., L. K., P. G., D. C., R. B., Č. S. ir kt. parodymus, rašytinius įrodymus), juos įvertino atskirai ir lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę, taip pat aptarė jo gynybos versiją ir motyvuotai ją atmetė.

14. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą, dar kartą išsamiai išanalizavo byloje ištirtus įrodymus ir nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat dėl nuteistojo A. V. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, o skundžiama nutartis, susijusi su A. V. apeliacinio skundo atmetimu, atitinka BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 2 dalies taikymu

16. Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino A. V. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veiksmuose nėra apgaulės požymių, taip pat jo veiksmuose nebuvo ir jokios tyčios gauti lėšas be teisėto pagrindo. Tokie kasatorių skundo argumentai nepagrįsti.

17. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018, 2K-453-648/2016).

Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018).

Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017).

18. Nagrinėjamoje byloje A. V. nuteistas už tai, kad suklastodamas tikrus ir netikrus dokumentus (čempionato protokolus, kvalifikacinės kategorijos suteikimo sportininkams P. G. ir L. K. anketas, tarpininkavimus, sąrašus, planus, tvarkaraštį) ir juos panaudodamas, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o šių suklastotų dokumentų pagrindu atitinkamiems įgaliotiems asmenims priėmus sprendimus (pavyzdžiui, sportininkams P. G. ir L. K. nepagrįstai buvo suteiktos nacionalinės kvalifikacinės kategorijos, o Centre neteisėtai įforminta greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupė; parengti Centro mokymo grupės moksleivių sporto kvalifikacijos sąrašai, etatų sąrašas, įsakymai ir kt. dokumentai), apgaule 2012 m. lapkričio 14 d. – 2014 m. spalio 3 d. laikotarpiu savo naudai įgijo didelės vertės – 62 954,79 Lt (18 323,97 Eur) – svetimą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, turtą (t. y. lėšas).

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje visi būtinieji apgaulės požymiai – objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia, t. y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją svetimam turtui įgyti, – teismų nustatyti ir atskleisti. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, juose išsamiai aptarti nuteistojo A. V. veiksmai ir motyvuotai atskleistas jo naudotos esminės apgaulės mechanizmas.

20. Pagal nustatytas byloje aplinkybes, priešingai nei teigia kasatoriai, aktualiu bylai laikotarpiu nuteistajam A. V. atlyginimas buvo apskaičiuotas ir mokamas ne už bet kuriuos treniruojamus sportininkus, o už treniruojamą neva Centre suformuotą vieną greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupę, kurią 2012–2013 metų laikotarpiu sudarė trys sportininkai – A. S., L. K. ir P. G., o nuo 2013–2014 metų – keturi, t. y. ir D. C.. Tačiau ši greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupė Centre buvo įforminta neteisėtai pagal, kaip minėta, suklastotus dokumentus. Suklastotų (tikrų ir netikrų) dokumentų pagrindu asmenys, turintys teisę priimti teisinę reikšmę turinčius sprendimus, priėmė ir panaudojo dokumentus, kurių turinyje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, o jų pagrindu biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ A. V., kaip Centro sporto treneriui-dėstytojui, apskaičiavo ir išmokėjo didelės vertės svetimą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, turtą – 62 954,79 Lt (18 232,97 Eur) lėšų (jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą), o A. V. dėl neteisėtai sukurto fiktyvaus teisinio santykio apgaule jas savo naudai įgijo.

21. Kasatorių argumentas, kad nuteistasis A. V. jokios apgaulės prieš Centro ar Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojus nenaudojo, yra nepagrįstas.

22. Kaip minėta, apgaulė gali būti panaudojama ne tik tiesiogiai prieš nukentėjusį asmenį, bet ir prieš asmenis, kurie priima privalomus teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto. Pagal formuojamą teismų praktiką ji suprantama kaip tarpinė (procesinė) apgaulė, kuri panaudojama prieš asmenis, turinčius teisę priimti tam tikrą sprendimą dėl kito asmens turto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018). Kai tokie asmenys, suklaidinami dėl tarpinės apgaulės panaudojimo, priima kaltinamajam palankų sprendimą, dėl kurio kaltinamasis įgyja turtinės naudos, tokia veika atitinka BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018). Todėl vien tai, kad nuteistajam A. V. buvo mokamas darbo užmokestis pagal tam tikros institucijos atsakingų darbuotojų priimtus sprendimus, nešalina priežastinio ryšio tarp panaudotos apgaulės prieš atitinkamus asmenis, priimančius svarbius, turtines pasekmes sukeliančius sprendimus, ir svetimo turto įgijimo iš kito subjekto (žalos padarymo kitai institucijai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018).‏‏‎ ‏‏‎

23. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, kad A. V. veiksmuose nebuvo jokios tyčios gauti lėšas neturint tam teisėto pagrindo. Nekyla abejonių, kad nuteistasis, suklastodamas teismų sprendimuose nurodytus dokumentus ir juos panaudodamas svetimam turtui savo naudai įgyti, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad be jokio pagrindo pagamino Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionato vyrų ir moterų protokolus, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, padarė šių protokolų kopijas ir jas patvirtinęs savo parašu kaip tikras pateikė Centro atsakingam darbuotojui, suklastojo anketas ir tarpininkavimus dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo sportininkams P. G. ir L. K. ir juos panaudojo, taip sudarydamas nepagrįstas prielaidas suteikti minėtiems sportininkams nacionalines kategorijas, būtinas greitojo čiuožimo trumpuoju taku didelio meistriškumo sportininkų grupei Centre suformuoti, kas ir buvo padaryta (nors apie tai, kad P. G. ir L. K. yra suteiktos nacionalinės kvalifikacinės kategorijos, šie netgi nebuvo informuoti), be faktinio pagrindo pagamino ir kitus netikrus dokumentus (sąrašus, planus, tvarkaraščius), A. V. suvokė. Taip pat suvokė ir tai, kad šių suklastotų ir netikrų dokumentų pagrindu atsakingi asmenys aktualiu bylai laikotarpiu dėl nuteistojo A. V. priėmė sprendimus mokėti jam nepagrįstą atitinkamo dydžio darbo užmokestį ir jį neteisėtai mokėjo. Vadinasi, teismai pagrįstai sprendė, jog A. V., klastodamas tikrus ir netikrus dokumentus ir juos pateikdamas Centro atsakingiems darbuotojams, juos naudojo kaip apgaulės priemonę svetimam didelės vertės turtui įgyti, numatė, kad dėl šių veiksmų jam be pagrindo bus mokamas darbo užmokestis, kad jis įgis svetimą Vilniaus miesto savivaldybės turtą (lėšas), o ši dėl to patirs žalą, ir tokių padarinių norėjo.

24. Kasatorių kasacinio skundo argumentas, kad A. V., suklastojęs tam tikrus dokumentus, nesukėlė didelės žalos, dėl to jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, taip pat atmestinas.

25. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyti kvalifikuojantys nusikaltimo požymiai siejami, be kita ko, ir su didele žala, kuri nusikaltimu, nustatytu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padaroma tretiesiems asmenims. Didelės žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į suklastotų dokumentų teisinę reikšmę, įvertinant atsiradusią turtinę, neturtinę žalą, kitas bylos aplinkybes. Visais atvejais žala yra didelė, kai turtinės žalos pinginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-178-976/2017, 2K-201-1073/2018). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. V. nusikalstamais veiksmais Vilniaus miesto savivaldybei buvo padaryta 62 954,79 Lt (18 232,97 Eur) žala, kuri savo dydžiu gerokai viršija 250 MGL dydžio sumą. Vadinasi, abiejų instancijų teismai tokią žalą pagrįstai pripažino didele.

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, pagal byloje nustatytas aplinkybes kvalifikuodami A. V. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

27. Kasaciniame skunde kasatoriai taip pat kelia ir nuteistojo A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

28. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

29. Patikrinusi kasatorių skundžiamus teismų sprendimus teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, svarstydami dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų (ne)buvimo ir tuo pagrindu BK 40 straipsnio nuostatų (ne)taikymo jam, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

30. Nagrinėjamoje byloje A. V., be kita ko, yra nuteistas už sunkaus (BK 182 straipsnio 2 dalis) nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos pirmosios sąlygos, leidžiančios spręsti dėl galimo A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Armanas Abramavičius

Audronė Kartanienė