T-XX-73-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00763-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Baranausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir sutarties pakeitimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. R15-570-(B1075), kuriuo atsisakyta keisti 2004 m. balandžio 16 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-6-4, bei pakeisti šalių sudarytos 2004 m. balandžio 16 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30-6-4 sąlygą, įtvirtintą 11 punkte, įpareigojančią pareiškėją nugriauti pagal šią sutartį įsigytus statinius – automobilių svarstykles 1B1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir garažą 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2004 m. balandžio 16 d. sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 30-6-4 ir 2004 m. balandžio 27 d. perdavimo priėmimo aktu Nr. 30-7-7 pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo parduoti statiniai – automobilių svarstyklės ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutarties 2 ir 11 punktuose nurodyta, kad objektas parduodamas nugriovimui. Sutarties 10 punkte numatyta, kad objektas patenka į projektuojamos gatvės, sujungsiančios būsimą Nemuno krantinę ir (duomenys neskelbtini)gatvę, statybos zoną. Kadangi iki šiol jokios gatvės ar kelio statybos minėtoje teritorijoje nėra vykdomos ir neplanuojama jas vykdyti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nusipirktus pastatus nuomoja įmonei, pareiškėjas 2012 m. birželio 6 d. pateikė atsakovui prašymą pranešti, ar atsakovas sutinka pakeisti 2004 m. balandžio 16 d. sudarytą sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 30-6-4 ir 2004 m. balandžio 27 d. perdavimo priėmimo aktą taip, kad juose nebebūtu nustatomas įsipareigojimas parduodamus objektus nugriauti bei pardavimo tikslas – nugriovimui. 2012 m. liepos 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracija raštu atsisakė pakeisti 2004 m. balandžio 16 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30-6-4 sąlygą, įtvirtintą 11 punkte, motyvuojant tuo, jog Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad objekto privatizavimo sąlygos buvo nurodytos sudarant privatizavimo sandorį ir negali būti keičiamos.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčas kyla iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Sudarydamas privatizavimo sandorį, kuris yra civilinis teisinis sandoris, atsakovas veikia kaip privatizuojamo turto savininkas. Atsižvelgiant į tai, jog vyraujantys (dominuojantys) yra civiliniai teisiniai santykiai, teismui kyla abejonių dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje UAB „Centresta“ v. Vilniaus apskrities viršininkas, 2004 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje UAB „Mabilona“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v Kauno miesto savivaldybė; kt.). Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarant privatizavimo sandorį, šiuo atveju valstybė ar savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Taigi ir ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai, kada valstybė ar savivaldybė per savo institucijas veikia kaip būsimos (arba jau sudarytos) pirkimo–pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai. Šią išvadą patvirtina Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies norma, nustatanti, kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip.

Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 5 d. rašto matyti, kad ginčas šiuo atveju kyla tarp privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties šalių dėl šios sutarties pakeitimo. Pareiškėjas, kaip pirkėjas, kreipėsi į atsakovą, kaip pardavėją, prašydamas pranešti, ar atsakovas sutinka pakeisti 2004 m. balandžio 16 d. sudarytos sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo Nr. 30-6-4 sąlygas dėl parduodamų objektų nugriovimo. Taigi pareiškėjas kelia ginčą iš civilinių – valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo teisinių santykių, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir sutarties pakeitimo perduoti Kauno miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Baranauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys