2026-01-14 Nr. AB-2245-3-61-3-05031-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1399-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05031-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Y. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis, bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėja tenkina pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas, tačiau, anot atsakovo, jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas, remiantis tuo, kad pareiškėja sąmoningai sukūrė sąlygas tarptautinei apsaugai gauti (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 4 dalį). Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi ESTT 2024 m. vasario 29 d. sprendime byloje Nr. C‑222/22 (toliau – ir ESTT Sprendimas) pateiktais išaiškinimais, tačiau Sprendime neatskleidžiamas visapusiškas ESTT Sprendimo išaiškinimas.

2.2. Pareiškėja dar buvimo kilmės valstybėje metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) protestuose, reiškė savo politinius įsitikinimus kilmės valstybėje. Atvykusi į Lietuvą, pareiškėja iš esmės toliau įvairiomis priemonėmis reiškė savo turimus (duomenys neskelbtini) politinius įsitikinimus, įsitraukdama į protestus, politines akcijas, organizacijų veiklą, pvz., prasidėjus karui Ukrainoje, (duomenys neskelbtini), ji norėjo kaip nors prisidėti prie pagalbos (duomenys neskelbtini), tapo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ savanore, kartu su bendraminčiais teikė humanitarinę pagalbą pabėgėliams iš (duomenys neskelbtini), vėliau įsitraukė į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamų nemokamų būrelių vaikams ir suaugusiems veiklą, 2023 m. pabaigoje „(duomenys neskelbtini)“ savo (duomenys neskelbtini) kanale paskelbė įrašą apie pareiškėjos veiklą interviu forma, pareiškėja pradėjo lankytis protesto akcijose Vilniuje, kurias organizuodavo ar prie kurių prisijungdavo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, daug anksčiau nei 2024–2025 m.

2.3. Sprendime nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos tyčią, klastojant aplinkybes, kuriomis grindžiamas persekiojimo pavojus, kuris grėstų, grįžus į kilmės šalį, ir taip manipuliuojant taikytina tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra.

2.4. Iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos paskesnį prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas pakartotinai neištaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo spendime konstatuotų ankstesnių jos prieglobsčio procedūros metu nustatytų procedūrinių pažeidimų, t. y. Sprendime nėra vertintina pareiškėjos atitiktis papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą kriterijui, tai savaime pagrindžia neteisėto Sprendimo priėmimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėja gyvenimo kilmės valstybėje metu iš esmės neužsiiminėjo politine veikla, aktyviai nereiškė politinių pažiūrų, vykdė profesinę ir viešą veiklą, susijusią su meno, amatų bei rankų darbo gaminių kūrimu. Pareiškėja įsitraukė į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, būdama Lietuvoje tik 2022 m., vykdė kitą (duomenys neskelbtini) veiklą tik 2024 m. – 2025 m.

4.2. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo sistemingą siekį sukurti reikiamas aplinkybes įsitvirtinti šalyje per tarptautinės apsaugos sistemą. Nepaisant to, kad, išnagrinėjus paskesnį prieglobsčio prašymą, grėsmė pareiškėjai patirti žalą kilmės valstybėje pripažintina realia, atsižvelgiant į nustatytą piktnaudžiavimą, siekiant sąmoningai kurti tarptautinei apsaugai gauti būtinąsias aplinkybes, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95) 5 straipsnio 3 dalimi bei aktualia ESTT jurisprudencija, jai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

4.3. Migracijos departamentas pažymi, jog tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama (duomenys neskelbtini) valdžios dėl savo politinių įsitikinimų, todėl, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (130 str. 1 ir 5 d., 40 str. 1 d. 8 p.), jai išdavė ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietė turi teisę dirbti.

4.4. Vertinant Direktyvos 2011/95 tekstą, esantį anglų kalba, kuriame nurodomas žodis „manufacture“, lietuvių kalboje turintis ne vieną reikšmę (falsifikuoti, išgalvoti ir t. t.), tačiau vertinant tekstą kitomis Europos Sąjungos kalbomis, akivaizdu, kad turima omeny būtent sąmoningą aplinkybių sukūrimą, o ne klastojimą.

4.5. Sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta, kad pareiškėja atitinka kriterijus, nurodytus Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Migracijos departamentas turėjo vertinti ir jos atitiktį Įstatymo 87 straipsnio 1 daliai, yra nepagrįsti. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99.4 punkte nurodyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas, kuris neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis patirs Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Pareiškėja atitinka kriterijus, numatytus Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra jokio pagrindo tirti, ar ji gali atitikti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus.

4.6. Vadovaujantis pareiškėjos argumentais, kad turi būti tiriami ir vertinami Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, asmuo turėtų ne tik pabėgėlio statusą, bet dar ir papildomą apsaugą, tai visiškai neatitinka teisės aktų. Tai du skirtingi pagrindai, kurių suteikimas yra numatytas dviejuose skirtinguose straipsniuose (Įstatymo 86 ir 87 str.). Taigi, nustačius, kad asmuo atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, nėra tikslo toliau vertinti, ar asmuo atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nes toks vertinimas prieštarautų Tvarkos aprašo nuostatoms ir esminei logikai.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjai 2020 m. spalio 29 d. buvo išduota nacionalinė „D“ tipo viza, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., pareiškėja 2020 m. lapkričio 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

6.2. Pareiškėjai 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai buvo išduotos nacionalinės „D“ tipo vizos, atitinkamai galiojusios iki 2021 m. rugsėjo 15 d. ir iki 2021 m. lapkričio 11 d.

6.3. Pareiškėja nurodė, kad, pasibaigus vizų galiojimo laikui, ji tris kartus kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo humanitariniais ir šeimos susijungimo pagrindais, tačiau jos prašymai nebuvo priimti, todėl nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 29 d. (virš 400 kalendorinių dienų) pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo neteisėtas.

6.4. Pareiškėja tik 2023 m. sausio 30 d. pirmą kartą pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji prisidėjo prie šalyje prasidėjusių politinių akcijų: (duomenys neskelbtini), tai buvo (duomenys neskelbtini) palaikymo simbolis; balsavo už (duomenys neskelbtini); filmavo protestus ir dalinosi įrašais (duomenys neskelbtini) kanaluose; viešino kitų žmonių įrašus ir dalinosi „istorijomis“ (angl. stories) socialiniuose tinkluose; (duomenys neskelbtini) asmeniškai dalyvavo keliose protesto akcijose.

6.5. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2024 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė suteikti prieglobstį. Minėtame sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad, nors prieglobsčio prašytojos nurodytos aplinkybės dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) laikytinos tikėtinomis, tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje užsienietei gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Jos įžvelgiama grėsmė vertintina kaip hipotetinė ir neprilygstanti pagrįstai tikimybei, kuri laikoma įrodinėjimo standartu, vertinant rizikos patirti persekiojimą realumą. Tyrimo metu taip pat nenustatyta reali rizika pareiškėjai patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Pareiškėjos pateikti motyvai nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo jai būtinumo.

6.6. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), apskundė jį Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą (administracinė byla Nr. eI3-6365-764/2024). Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1623-821/2024 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį.

6.7. Pareiškėja 2024 m. birželio 25 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris buvo grindžiamas tuo, kad: 1) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ; 2) pareiškėjos pažįstamas asmuo A. P. pateikė liudijimą, jog pareiškėja, kaip protestų dalyvė, galėjo būti užfiksuota vaizdinėje medžiagoje (fotografijose, vaizdo įrašuose), kurią turėjo A. P. sutuoktinis, tačiau visa vaizdinė medžiaga buvo konfiskuota kilmės valstybės teisėsaugos institucijų be galimybės atkurti ją; 3) patikrinusi (duomenys neskelbtini)duomenis, pareiškėja pastebėjo, kad jai yra paskirtos 2 baudos; 4) tyrimo metu atsirado naujos aplinkybės: su režimu siejamo „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)” įrašas; (duomenys neskelbtini)paskelbtas valstybinio kanalo (duomenys neskelbtini) vykdytas interviu su (duomenys neskelbtini) piliete O. T., kuri, išvažiavusi iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) , nutekino visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) užsienyje.

6.8. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjo pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad nėra informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo pareiškėją, kaip (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) rėmėją, bei kad turi tikslą bei motyvą nustatyti jos buvimo vietą, sulaikyti ją ir nubausti, nėra informacijos apie prieglobsčio prašytojos politiškai motyvuotą persekiojimą. Pareiškėjos nuogąstavimai dėl to, kad (duomenys neskelbtini) atskleis informaciją apie jos veiklą Lietuvos Respublikoje ir dėl to jai galimai kils persekiojimo rizika, grindžiami išskirtinai subjektyviu vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais. Kitos aplinkybės, t. y. įrašas „(duomenys neskelbtini)“ kanalo „(duomenys neskelbtini)“, straipsnis organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje apie pareiškėją, buvo sukurtos, jai palikus kilmės valstybę, išskirtinai stengiantis tik sustabdyti sprendimo dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įgyvendinimą, todėl, atsižvelgiant į Įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostatas, pabėgėlio statusas nėra suteiktinas. Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, motyvuojant tuo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos, sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, dėl to tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Kadangi tyrimo metu nenustatyta reali ir individuali grėsmės pareiškėjai tikimybė, t. y. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta „ginkluotas konfliktas“, ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

6.9. Pareiškėja nesutikdama su Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), apskundė jį Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą (administracinė byla Nr. eI3-6365-764/2024). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2025 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1208-624/2025 tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą, panaikino Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, Migracijos departamentas vykdė tyrimą dėl užsienietės paskesnio prieglobsčio prašymo, pažeisdamas Tvarkos aprašo nuostatas, užtikrinančias objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Migracijos departamentas: 1) neįvykdė pareigos surinkti visą reikalingą informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę (reikšmingą informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų procesiniais sprendimais dėl asmenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos į ekstremistinių darinių sąrašą įtrauktais dariniais, bei informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų priimtais procesiniais sprendimais dėl asmenų, susijusių su dalyvavimu organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų analogiškų organizacijų veikloje); 2) netikrino visų duomenų dėl pareiškėjos apklausos metu nurodytų teiginių pagrįstumo (teiginio, jog pareiškėjos duomenys buvo paskelbti valdžiai artimame (duomenys neskelbtini) kanale „(duomenys neskelbtini)“, vertinimo).

6.10. Vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1208-624/2025, Y. P. prašymas suteikti prieglobstį Migracijos departamente buvo išnagrinėtas iš naujo. 2025 m. balandžio 28 d. prieglobsčio prašytojos prašymu buvo atlikta papildoma jos apklausa. Apklausos metu Y. P. nurodė papildomas aplinkybes, kurios atsirado po Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo arba nebuvo žinomos jo priėmimo metu: pareiškėja 2024 m. lapkričio 22 d. ir 2024 m. lapkričio 27 d. Vilniuje dalyvavo keliose akcijose iš (duomenys neskelbtini). palaikyti; 2024 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) platformoje buvo sukurtas kanalas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame paskelbti (duomenys neskelbtini) ekstremistiniais pripažintų resursų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ prenumeratorių duomenys. Tarp pateiktų duomenų randami komentarai, kuriuos paliko prieglobsčio prašytoja (duomenys neskelbtini) ; pareiškėja (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat pateikė Migracijos departamentui papildomus įrodymus: 2025 m. balandžio 26 d., 2025 m. balandžio 28 d., 2025 m. liepos 28 d., 2025 m. rugpjūčio 4 d. ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. laiškus su papildomais rašytiniais paaiškinimais, asmeninėmis nuotraukomis ir nuorodomis į aktualią informaciją iš internetinių resursų.

6.11. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2025 m. rugsėjo 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti Y. P. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, išduoti Y. P. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vienerius metus su teise dirbti.

7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (83 str. 4 d.), Direktyvos 2011/95 nuostatomis (5 str. 3 d.), nurodė, kad valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojui, kuris pateikia vėlesnį prašymą, pabėgėlio statusas paprastai nesuteikiamas, jei persekiojimo pavojus grindžiamas aplinkybėmis, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva po išvykimo iš kilmės šalies. Tai vadinama „self-created risk“ („savo paties sukurta rizika“) arba „sur place claim“ („atsiradęs vietoje prašymas“).

8. Teismas pažymėjo, kad „self-created risk“ („savo paties sukurta rizika“) – tai atvejis, kai prieglobsčio prašytojas pats savo veiksmais po išvykimo iš kilmės šalies sukuria aplinkybes, dėl kurių jam gali grėsti persekiojimas ar rimta žala, jei jis grįžtų. Tai yra „sur place“ (pranc. „atsiradęs vietoje“) situacijos atvejis, kai rizika kyla ne dėl išorinių aplinkybių, bet dėl prieglobsčio prašytojo elgesio ar sprendimų jau būnant išvykus iš kilmės šalies (pvz., dėl konversijos į kitą religiją, politinės veiklos, viešų pareiškimų). Ši nuostata leidžia valstybėms įvertinti galimą piktnaudžiavimą prieglobsčio procesu, tačiau negali būti taikoma automatiškai. Valstybės privalo individualiai įvertinti, ar prieglobsčio prašytojui iš tiesų gresia reali persekiojimo rizika. Net jei rizika atsirado dėl sąmoningų prieglobsčio prašytojo veiksmų, valstybė privalo užtikrinti apsaugą, jei grėsmė objektyvi. Svarbiausiais kriterijus – ne tai, kaip rizika atsirado, o tai, ar ji egzistuoja.

9. Teismas padarė išvadą, kad nei Įstatyme (83 str. 4 d.), nei Direktyvoje 2011/95 (5 str. 3 d.) nėra numatytos privalomos klastojimo aplinkybės. Vertinant Direktyvos 2011/95 tekstą tiek lietuvių, tiek anglų kalba, jame taip pat nėra nurodomas žodis „suklastojo“. Minėtas terminas yra paminėtas tik ESTT Sprendimo 32 punkte, kuriame anglų kalba pavartotas terminas „manufactured risk“, kuris lietuvių kalboje turi ne vieną reikšmę (falsifikuoti, išgalvoti ir t.t.), tačiau, vertinant tekstą kitomis Europos Sąjungos kalbomis, akivaizdu, kad turimas omenyje būtent sąmoningas aplinkybių sukūrimas, o ne klastojimas.

10. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas Sprendime pateikė aiškią analizę ir motyvus, kuriais vadovaujantis nustatė, kad pareiškėja, atvykusi į Lietuvą 2020 m. lapkričio mėn., iš esmės neužsiiminėjo politine veikla, aktyviai nereiškė politinių pažiūrų ir tik 2022 m. įsitraukė į „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, vykdė kitą (duomenys neskelbtini)., t. y. iš esmės pradėjo užsiimti aktyvia politine veikla tik prieš prašymo suteikti prieglobstį pateikimą ir jau pateikusi jį.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, nors atvyko į Lietuvą dar 2020 m. lapkričio 12 d., tačiau tik pasibaigus vizų galiojimo laikui ir nepavykus įteisinti savo buvimą Lietuvoje kitomis priemonėmis (pvz., gavus laikiną leidimą gyventi) ir tam tikrą laiko tarpą prabuvus Lietuvoje neteisėtai (nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 29 d.), nusprendė įteisinti savo buvimą Lietuvoje, gaudama prieglobstį. Prieš kreipdamasi dėl prieglobsčio pradėjo aktyviai reikšti savo politines pažiūras, 2022 m. įsitraukdama į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir pradėdama dalyvauti protestuose ir politinėse akcijose. Tai reiškia, kad pareiškėja, prieš prašydama prieglobsčio, sąmoningai sukūrė aplinkybes, dėl kurių jai gali grėsti persekiojimas, tai atitinka Įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1623-821/2024 atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, buvo konstatuota, jog Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį, tai reiškia, jog aplinkybė, kad išvykimo iš savo šalies ir gyvenimo Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. (prieglobsčio prašymo pateikimo) metu pareiškėja neatitiko prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo kriterijų, laikytina prejudiciniu faktu.

13. Teismas padarė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo sistemingą siekį sukurti reikiamas aplinkybes įsitvirtinti šalyje per tarptautinės apsaugos sistemą, todėl, nepaisant to, kad pareiškėjos grėsmė patirti žalą kilmės valstybėje pripažinta realia, remiantis Įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalimi bei aktualia ESTT jurisprudencija, jai pagrįstai nesuteiktas teisinis pabėgėlio statusas.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

15. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Migracijos departamento ir Regionų administracinio teismo klaidingi samprotavimai grindžiami išskirtinai tam tikrų aplinkybių chronologine seka, apsiribojant atskirų epizodų, kurių didžioji dalis yra susijusi su administracinėmis procedūromis, izoliuotu vertinimu, bei neatsižvelgiant į jų kontekstą, be jokių papildomų paaiškinimų sutapatinant koreliaciją su priežastiniu ryšiu ir visiškai ignoruojant tiek bendrą pareiškėjos gyvenimo kontekstą, tiek pačios pareiškėjos pateiktus detalius paaiškinimus dėl jos veiksmų motyvų.

15.2. Be argumento dėl pareiškėjos įsitraukimo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ veiklą tik 2022 m. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendime neįvardijami jokie kiti konkretūs pareiškėjos veiksmai, kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas, apsiribojant abstrakčiais teiginiais apie aktyvią politinę veiklą. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendime nenurodoma nė viena konkreti reikiama aplinkybė, kurią, anot teismo, pareiškėja sukūrė sąmoningai, vietoj to apsiribojant bendro pobūdžio frazėmis, eksplicitiškai nesiejant jų su nustatytais faktais.

15.3. Migracijos departamento sprendime, visiškai ignoruojant pačios pareiškėjos paaiškinimus dėl jos motyvų ir tikslų, pareiškėjos išvykimo iš (duomenys neskelbtini)aplinkybės ir jos delsimas kreiptis dėl prieglobsčio tendencingai pristatomi kaip aiškiai rodantys piktnaudžiavimą ir manipuliavimą.

15.4. Vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Žodis „ypač“ šiame kontekste aiškiai nurodo, kad pagrįsta persekiojimo baimė gali atsirasti ne tik tais atvejais, kai minėta prieglobsčio prašytojo veikla yra „kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis“, bet ir tuomet, kai tai yra nauja veikla, kuria prieglobsčio prašytojas vykdė tik po išvykimo iš kilmės valstybės.

15.5. Anot ESTT, valstybė neturėtų reikalauti, kad paties prieglobsčio prašytojo iniciatyva sukurtos aplinkybės, dėl kurių atsirado persekiojimo pavojus, būtų kilmės šalyje turėtų įsitikinimų reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Nepaisant to, kaip jau minėta, Migracijos departamento sprendime ypač daug dėmesio skirta „įrodinėjimui“, kad iki išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėja neatitiko prieglobsčio suteikimo kriterijų, ir šis faktas priskirtas prie aplinkybių, kurios aiškiai rodo pareiškėjos piktnaudžiavimą ir manipuliavimą.

15.6. Spėliodami dėl pareiškėjos motyvų ir tikslų, Migracijos departamentas ir Regionų administracinis teismas visiškai ignoruoja tai, jog būtent 2022 m. pavasarį, siekiant padėti (duomenys neskelbtini) žmonėms, tūkstančiai spontaniškų savanorių nusprendė įsitraukti į įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklą. Tarp jį buvo ir pareiškėja, kuri nusprendė savanoriauti.

15.7. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros vertinimu, sur place prieglobsčio prašytojams gali būti suteiktas pabėgėlio statusas, neatsižvelgiant į tai, ar jie patys savo sprendimu ar veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios kyla pagrįsta persekiojimo baimė, ir neatsižvelgiant į tai, ar jų prašymas yra kilmės šalyje turėtų įsitikinimų ar pažiūrų tęsinys. Asmenys, kuriems objektyviai gresia pavojus, turi teisę į tarptautinę apsaugą, nepaisant jų motyvų, ketinimų, elgesio ar kitų aplinkybių. Kartu Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra neginčija, kad gali būti atvejų, kai pavieniai prašytojai, kurie kitaip neturėtų pagrįstos persekiojimo baimės, veikia vien tam, kad sufabrikuotų prieglobsčio prašymą, ir kad tokiais atvejais institucijos susiduria su sudėtingais įrodinėjimo ir patikimumo klausimais, kuriems reikia griežto vertinimo. Tačiau, anot Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros, jeigu atlikus tokį griežtą vertinimą nustatoma, kad pareiškėjas yra patikimas, pabėgėlio statuso pripažinimas priklauso nuo pagrįstos persekiojimo baimės egzistavimo, neatsižvelgiant į tai, ar netinkamo elgesio riziką sukėlė paties pareiškėjo veiksmai.

15.8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad sur place prašymai gali būti grindžiami veikla, vykdoma tarp pirmojo ir vėlesnių prieglobsčio prašymų, kartu pažymint, kad tais atvejais, kai realus didelės žalos pavojus kyla dėl paties pareiškėjo elgesio, neišvengiamai kyla patikimumo klausimas, todėl labai svarbu atidžiai išanalizuoti visas prašymo detales. Anot EŽTT, kiek tai susiję su sur place veikla, paprastai labai sunku įvertinti, ar asmuo iš tikrųjų domisi atitinkama veikla, ar įsitraukė į ją vien tam, kad susikurtų pagrindą apsaugai gauti. Nei Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendime, nei Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendime nepateiktas minėtas vertinimas (ar pareiškėja iš tikrųjų domisi atitinkama veikla), t. y., vadovaujantis prezumpcija, jog pareiškėja piktnaudžiauja ir manipuliuoja prieglobsčio procedūra, jos gyvenimo įvykių ir veiksmų visuma nebuvo vertinama iš šios perspektyvos.

15.9. Atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentą, jog Migracijos departamentas, atsisakęs suteikti jai pabėgėlio statusą, nevertino papildomos apsaugos suteikimo galimybės, Regionų administracinis teismas tiesiog nukopijavo Migracijos departamento atsiliepime pateiktą poziciją, grindžiamą pažodiniu Tvarkos aprašo 99.4 punkto aiškinimu.

15.10. Sprendimas buvo priimtas, remiantis Tvarkos aprašo 105.3 punktu, kuris leidžia Migracijos departamentui nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nesusijusį su prieglobsčio suteikimu.

15.11. Pareiškėjos atveju buvo nustatyta, kad ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, iš viso nebuvo vertinta, ar ji atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat nebuvo nustatyta priežasčių, nurodytų Įstatymo 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje. Taigi, vadovaujantis Migracijos departamento ir Regionų administracinio teismo logika, nebuvo jokio pagrindo taikyti Aprašo 105.3 papunkčio nuostatas. Remiantis Aprašo 105.1 papunkčiu, tuo atveju, kai nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir nenustatoma priežasčių, išvardytų Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje, Migracijos departamentas priima sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos atveju buvo nustatyta, kad ji atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat nebuvo nustatyta priežasčių, nurodytų Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje, taigi, vadovaujantis Tvarkos aprašo 105.1 punktu, jai turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas. Pažodžiui aiškinant ir taikant Tvarkos aprašo nuostatas, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo ir įgaliojimų priimti bet kokį kitą sprendimą, įskaitant tokį, kuris yra skundžiamas.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį.

17. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Visais atvejais, kai kompetentinga nacionalinė institucija, gavusi paskesnį prašymą, nustato, kad prašytojo nurodytos aplinkybės yra susijusios su piktnaudžiavimu ir manipuliavimu taikytina procedūra, todėl pabėgėlio statusas jam gali būti nesuteiktas, remiantis Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalimi, žodžių junginys „nedarydamos poveikio Ženevos konvencijai“ reiškia, kad, jei ši institucija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad, prašytojui grįžus į savo kilmės šalį, kyla tikėtina persekiojimo grėsmė, šis prašytojas vis dėlto gali atitinkamoje valstybėje narėje pasinaudoti Ženevos konvencijos garantuojamomis teisėmis, kurioms negali būti taikomos jokios išlygos pagal šios konvencijos 42 straipsnio 1 dalį. Viena iš šių teisių yra šios konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė, pagal kurią nė viena susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kurioje dėl religijos grėstų pavojus jo gyvybei ar laisvei.

17.2. Pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo sistemingą siekį sukurti reikiamas aplinkybes įsitvirtinti šalyje per tarptautinės apsaugos sistemą. Nepaisant to, kad, išnagrinėjus paskesnį prieglobsčio prašymą, pareiškėjos grėsmė patirti žalą kilmės valstybėje pripažintina realia, atsižvelgiant į nustatytus veiksmus, siekiant sąmoningai kurti tarptautinei apsaugai gauti būtinąsias aplinkybes, remiantis Įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalimi bei aktualia ESTT jurisprudencija, pareiškėjai gali būti nesuteikiamas teisinis pabėgėlio statusas, jeigu nebus pažeista Ženevos konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė.

17.3. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį tinkamai, vadovaudamasis pabėgėlių teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, įvertinęs pareiškėjos individualią situaciją surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šias Migracijos departamento padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, atsisakyta suteikti pareiškėjai prieglobstį, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo sistemingą siekį sukurti reikiamas aplinkybes įsitvirtinti šalyje per tarptautinės apsaugos sistemą, ir konstatavo, kad, nepaisant to, kad pareiškėjos grėsmė patirti žalą kilmės valstybėje pripažinta realia, remiantis Įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalimi bei aktualia ESTT jurisprudencija, jai pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip pasireiškė pareiškėjos piktnaudžiavimas, siekiant sukurti reikiamas aplinkybes įsitvirtinti šalyje per tarptautinės apsaugos sistemą, bei pabrėžė, kad pareiškėja vykdė veiklą nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, prisijungė prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, siekdama padėti (duomenys neskelbtini) piliečiams, o ne piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra.

21. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 4 dalį, prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.

22. ESTT Sprendime konstatavo: „<...> dėl Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalies formuluotės pažymėtina, kad iš jos matyti, pirma, kad valstybės narės neprivalo perkelti šios nuostatos į savo vidaus teisę, bet „gali“ tai padaryti, – taigi, numatyta tik paprasta galimybė. Kita vertus, tik tuo atveju, kai prašytojo paskesniame prašyme nurodytas persekiojimo pavojus, kurį jis grindžia „aplinkybėmis, kurias <…> sukūrė savo iniciatyva po išvykimo iš kilmės šalies“, šiam prašytojui pabėgėlio statusas „paprastai“ nesuteikiamas.

Vadinasi, dėl tokio prieveiksmio vartojimo neužkertamas kelias galimybei, kad tokiomis aplinkybėmis prašytojui šis statusas tam tikromis sąlygomis gali būti pripažintas“ (26 p.); „<...> Direktyvos 2011/95 5 straipsnis, kaip matyti iš jo pavadinimo, susijęs su „sur place atsirandančiu tarptautinės apsaugos poreikiu“. Kaip nurodyta šios direktyvos 25 konstatuojamojoje dalyje, turi būti nustatyta šios sąvokos bendra apibrėžtis. Šiuo klausimu šio 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kurios, priešingai nei jo 3 dalis, taikomos kiekvienam tarptautinės apsaugos prašymui, patikslinama, kad pagrįsta persekiojimo baimė gali būti grindžiama ne tik įvykiais, įvykusiais po to, kai prašytojas išvyko iš kilmės šalies, bet ir veikla, kurią šis prašytojas vykdė išvykęs iš šios šalies.

Šio 5 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodis „ypač“ siekiant nurodyti atvejį, kai nustatyta, kad ši veikla yra kilmės šalyje rodomų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir jų laikymasis, reiškia, kad veikla, kuri nėra toks reiškimas ir jų laikymasis, iš principo taip pat gali būti nurodyta tiek pateikiant pirmąjį, tiek pateikiant paskesnį tarptautinės apsaugos prašymą“ (28 p.); „<...> Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalis yra išimtis, palyginti su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintu principu, nes pagal ją leidžiama, kad grindžiant paskesnį prašymą nurodytas persekiojimo pavojus dėl aplinkybių, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva po to, kai išvyko iš kilmės šalies, „paprastai“ lemtų tai, kad pabėgėlio statusas nebūtų suteiktas.

Atsižvelgiant į šį išimtinį pobūdį, kaip savo išvados 54 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, pagal šio 5 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms suteikta galimybė turi būti aiškinama siaurai“ (29 p.); „<...> atsisakymu pripažinti pabėgėlio statusą po to, kai pateikiamas paskesnis prašymas suteikti tarptautinę apsaugą, remiantis Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalimi, siekiama, atsižvelgiant į sąvokai „aplinkybės, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva“ būdingą tyčios elementą, nubausti už piktnaudžiaujantį prašytojo elgesį, kai jis suklastojo aplinkybes, kuriomis grindžiamas persekiojimo pavojus, kuris jam grėstų grįžus į kilmės šalį, ir taip manipuliavo taikytina tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra“ (32 p.);

„<...> svarbu pabrėžti, kad aplinkybė, jog po išvykimo iš kilmės šalies prašytojas vykdė arba nevykdė veiklos, kurios vienintelis ar pagrindinis tikslas – sukurti sąlygas, būtinas tarptautinės apsaugos prašymui pateikti, kaip tai numatyta šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies d punkte, yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos kompetentingos nacionalinės institucijos turi atsižvelgti, kai atlieka šį individualų vertinimą. Jos turi išsamiai išnagrinėti visas konkretaus prašytojo atvejo aplinkybes, atsižvelgdamos į visus šio 4 straipsnio 3 dalies a–e punktuose išvardytus aspektus“ (35 p.);

„<...> Direktyvos 2011/95 5 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad dėl neprivalomo šios nuostatos perkėlimo valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos numatyti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turi individualiai vertinti kiekvieną paskesnį tarptautinės apsaugos prašymą. Šios nuostatos taip pat negalima aiškinti taip, kad toks perkėlimas į nacionalinę teisę leidžia valstybėms narėms įtvirtinti prezumpciją, pagal kurią kiekvienas paskesnis prašymas, grindžiamas aplinkybėmis, kurias prašytojas sukūrė savo iniciatyva po išvykimo iš kilmės šalies, a priori grindžiamas piktnaudžiavimu ir manipuliacija taikytina tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra, o šią prezumpciją turi paneigti šis prašytojas“ (36 p.).

23. Taigi, vadovaujantis ESTT Sprendime pateiktu išaiškinimu, atsižvelgiant į kurį turi būti aiškinama Įstatymo 83 straipsnio 4 dalis, siekiant atsisakyti suteikti prieglobstį, turi būti nustatytas piktnaudžiavimo atvejis. Atsižvelgiant į tai, esminis klausimas, į kurį būtina atsakyti nagrinėjamu atveju – ar pareiškėjos elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra.

24. Sprendime konstatuota, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai gali kilti pagrįsta grėsmė dėl jos dalyvavimo ekstremistiniu dariniu pripažintos organizacijos veikloje, ji gali būti persekiojama teisėsaugos institucijų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja pirminiame prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1623-821/2024 šie duomenys nebuvo paneigti, tačiau buvo konstatuota, kad byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama (Migracijos departamentas laikė šias aplinkybes tikėtinomis).

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad toliau tęsiama pareiškėjos veikla (žr., be kita ko, šio sprendimo 6.7 p. – 6.8 p. pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes) atitinka pareiškėjos pirminiame prašyme nurodytas aplinkybes dėl jos vykdytos ir vykdomos veiklos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog tarp pareiškėjos veiklos, vykdytos (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos aktyvios veiklos, vykdomos Lietuvos Respublikoje, praėjo beveik 2 metai, pati savaime negali būti pagrindas teigti, jog pareiškėja piktnaudžiauja prieglobsčio teisės sistema. Nors pareiškėja vykdė atitinkamą prieš (duomenys neskelbtini) valdžią nukreiptą veiklą, pertrauka, tačiau, sistemiškai įvertinus pareiškėjos veiklą, ji gali būti vertinama kaip tęstinė. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pareiškėjos tyčinių veiksmų, kuriais ji būtų siekusi piktnaudžiauti pabėgėlio statuso suteikimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėja pradėjo vykdyti veiklą, tik siekdama įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje

27. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas neįrodė, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarptautinės apsaugos suteikimo procedūra, todėl nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti prieglobstį Įstatymo 83 straipsnio 4 dalies pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti skundžiamą Sprendimo dalį bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

28. Galutinis sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo priteisti 11,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį), patirtų nagrinėjant bylą. Šios išlaidos priteisiamos jai iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Y. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Y. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)dalį, kuria pareiškėjai Y. P. nesuteiktas prieglobstis, bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Priteisti pareiškėjai Y. P. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 11, 50 (vienuoliką eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis