2018-10-23 Nr. AB-19100-3-62-3-00183-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-837-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00183-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. su skundu (b. l. 7–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 26 d. ir 2016 m. sausio 6 d. buvo laikomas Jurbarko rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje. Visą parą jis buvo laikomas tamsoje, drėgnoje ir šaltoje kameroje. Dėl netinkamos ventiliacijos patalpoje jautėsi baisus dvokas. Pareiškėjas teigė, jog sanitarinis mazgas neatitiko higienos reikalavimų, sienelė buvo per žema, vanduo unitaze nenusileido, virš tualeto esant kriauklė trukdė atlikti gamtinius reikalus. Iš čiaupo bėgo nešvarus ir smirdintis vanduo, o į prašymus duoti švaraus vandens niekas nereagavo. Per parą pareiškėjui valgyti davė tik vieną kartą. Visą parą jį stebėjo vaizdo kamera, dėl to neturėjo privatumo ir einant į tualetą patyrė pažeminimą, gėdą. Švarios patalynės negavo, turėjo klotis drėgna, nešvaria, dvokiančia antklode, o po nakties pradėjo niežėti visą kūną. Paprašius iškviesti greitąją pagalbą, pareigūnas pripurškė per langelį dujų jam į akis ir be jokios priežasties įleido į kamerą tarnybinį šunį. Pamatę, kad jam iš tiesų blogai, pareigūnai iškvietė medikus, kurie suleido jam vaistų ir tik tada jis dvi valandas numigo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime (b. l. 13–18) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas sulaikymo patalpose buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 25 d. 18.10 val. iki gruodžio 26 d. 12.30 val. su dar vienu asmeniu kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,05 kv. m ir 2016 m. sausio 6 d. nuo 8.30 val. iki 15.40 val. toje pačioje kameroje su dar vienu asmeniu, todėl patalpų plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. jam teko ne mažiau kaip 5 kv. m. Atsakovas paaiškino, jog sulaikymo patalpose ne visada būna sulaikytų asmenų arba kinta jų skaičius, todėl maistas užsakomas pagal tuo metu esančių sulaikytų asmenų skaičių.

Asmenims maistą pagal sutartį tiekia UAB „Geliuksas“: pusryčius 8–9 val., pietus 12–12.45 val., vakarienę 16.30–17.30 val. UAB „Geliuksas“ yra įsipareigojęs, kad tiekiamas maistas atitiktų teisės aktų reikalavimus, skundų ar pretenzijų dėl tiekiamo maisto gauta nebuvo. Sulaikymo kamerose esantiems asmenims maistą gali perduoti ir jų artimieji. Vandenį tiekia UAB „Jurbarko vandenys“ pagal sutartinius įsipareigojimus. Visų reikalavimų dėl sulaikytų asmenų maitinimo yra laikomasi, todėl pareiškėjui buvo užtikrinta teisė tinkamai maitintis ir gauti geriamą vandenį.

Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuota, kad 2015 m. gruodžio 25 d. 21.46 val. dėl sveikatos būklės (širdies skausmo) E. B. buvo suteikta medicininė pagalba, skirtas gydymas vaistais. Atsakovas nurodė, kad sulaikymo patalpoje – kameroje Nr. 6 yra langas, patalpa vėdinama ne tik mechaniniu vėdinimu, bet ir atidarius langą. Sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti ilgiau nei 24 val., yra išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai.

Patalynės skalbimo paslaugas pagal skalbimo paslaugų teikimo sutartį atlieka UAB „Aktaja“. UAB „Dezinfa“ pagal sutartį nuolat teikia deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos paslaugas. Patalpų valymo paslaugas pagal sutartį teikia UAB „eKopija“. Duomenų, kad sutartinių įsipareigojimų nebuvo laikomasi nėra. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas sulaikymo patalpoje, kameroje Nr. 6, buvo laikomas trumpiau nei 24 valandas, ginčui aktualiu laikotarpiu Jurbarko rajono policijos komisariate vyko remontas, todėl vaizdo kameros buvo atjungtos, pareigūnai sulaikytuosius stebėjo nueidami į kameras.

Vykstant pamainų pasikeitimui, rūsyje buvo kinologas su tarnybiniu šunimi, tačiau šuo į sulaikymo patalpas nebuvo patekęs, sulaikymo patalpos nuo vietos, kurioje buvo kinologas, atskirtos koridoriumi bei durimis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista.

6. Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Marijampolės AVPK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl per žemos sanitarinį mazgą skiriančios sienelės ir pakankamai užtikrinto pareiškėjo privatumo bei kitų sanitariniame mazge jo nurodytų nepatogumų. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sanitarinio mazgo sienelės aukštis yra pakankamas asmens privatumo užtikrinimui, taip pat nepaneigė kitų pareiškėjo nurodytų sanitarinio mazgo nepatogumų.

7. Pareiškėjas nurodė, kad švarios patalynės negavo, turėjo klotis drėgna, nešvaria, dvokiančia antklode, o po nakties pradėjo niežėti visą kūną. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo sulaikymas abiem atvejais truko mažiau nei 24 val., todėl atsakovas neprivalėjo išduoti minkštojo inventoriaus, taigi, atsakovas nepažeidė galiojančių teisės aktų dėl švarios patalynės neišdavimo. Be to, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas prašė pareigūnų iškviesti medicininę pagalbą, tačiau jiems atvykus, kūno niežėjimu nesiskundė, nepateikė įrodymų, kad išleistas iš sulaikymo patalpos kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl kūno niežėjimo, todėl kūno niežėjimo aplinkybę teismas laikė neįrodyta ir nepagrįsta.

8. Dėl netinkamos kokybės maisto ir vandens teismas nurodė, kad iš ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 37–40), sudarytos tarp UAB „Geliuksus“ ir Marijampolės AVPK, matyti, kad UAB „Geliuksus“ yra įsipareigojęs patiekalus pristatyti nuo 8.00 val. iki 9.00 val. – pusryčius; nuo 12.00 iki 12.45 val. – pietus; nuo 16.30 iki 17.30 val. – vakarienę. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas į sulaikymo patalpas buvo patalpintas 2015 m. gruodžio 25 d. nuo 17.30 val. iki 18.10 val., išleistas 2015 m. gruodžio 26 d. 12.25 val. iki 12.30 val. (b. l. 23, 27, 28). Teismo vertinimu, minėtu laikotarpiu jis galėjo gauti pusryčius tiekiamus nuo 8.00 val. iki 9.00 val. Šie duomenys ir pareiškėjo nurodyti argumentai patvirtino aplinkybę, kad 2015 m. gruodžio 25–26 dienomis sulaikymo patalpose jis buvo mažiau nei 19 valandų (didžiąją dalį laiko miegui skirtu laiku) ir sulaikymo metu priklausantį maitinimą jis gavo. Pareiškėjas nenurodė, jog dėl maisto kiekio ar kokybės trūkumo, vandens kokybės būtų kreipęsis į Marijampolės AVPK administraciją būnant sulaikymo patalpoje, ar išėjęs iš jos. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad į sulaikymo patalpą yra tiekiamas prastesnės kokybės vanduo nei kitiems Jurbarko miestelio vartotojams, todėl argumentus dėl netinkamo maitinimo ir tiekiamo vandens kokybės laikė deklaratyviais ir neįrodytais.

9. Vidaus patalpų ir teritorijų valymo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 64-ST2-113, sudaryta tarp Marijampolės AVPK ir UAB „eKopija“ (b. l. 41–49), patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad sulaikymo patalpos yra valomos. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas sulaikymo patalpoje buvo laikomas ne ilgiau nei 24 valandas, didžiąją dalį laiko tamsiu paros metu (miegui skirtu laiku), o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 15 punktą patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. gali būti neįrengiamas natūralus apšvietimas, vertintina, kad net ir darant prielaidą jog buvo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas dirbtinis apšvietimas, pakankamai trumpas jo jutiminis poveikis, negalėjo sukelti ypatingų neigiamų padarinių. Tokių neigiamų padarinių, kuriuos galėjo sukelti per mažas dirbtinis apšvietimas, juntamas dvokas, drėgmė ar šaltis, pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo, neigiamų pasekmių, kurios būtų pakankamos žalos faktui nustatyti nenurodė, todėl šias aplinkybes teismas vertino kaip deklaratyvias.

10. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas pareigūnui skundėsi, jog jam yra širdies opa ir jį dusina, todėl 21.46 val. budintis pareigūnas iškvietė greitąją medicininę pagalbą (b. l. 21, 28). Sveikatos priežiūros specialisto nustatyta diagnozė „Stresinė situacija“ ir paskirti vaistai įrašyti į Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalą (b. l. 34–35). Pareiškėjas nenurodė, kokias pasekmes jam purkštos dujos sukėlė (kokios dujos buvo purškiamos), duomenų, jog jis medicinos specialistams skundėsi dėl į akis pripurkštų dujų byloje nėra. Be to, pareiškėjas nesiskundė, jog jam sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos netinkamai, paskyrus tik raminamųjų vaistų (nors nurodo, jog niežėjo visą kūną ir buvo pripurkšta į akis dujų). Pareigūnas 2016 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2015 m. gruodžio 25 d., 21 val., vykstant pamainų pasikeitimui rūsyje buvo kinologas su tarnybiniu šunimi, kuris lojo, tačiau į sulaikymo patalpas šuo patekęs nebuvo, įstaigoje vyko remonto darbai (vykusius remonto darbus patvirtino ir pareiškėjas), todėl vaizdo stebėjimo kameros buvo atjungtos. Dėl nenuoseklių ir prieštaringų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be to, pareiškėjui nepateikus atsakovui skundo, kurio pagrindu galėtų būti pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų, teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis.

III. 11. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde (b. l. 86) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažinto tik vieną pažeidimą (teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu) ir neatsižvelgė į jo skunde išdėstytas aplinkybes. Jo teigimu, jį visą parą stebėjo vaizdo kamera ir taip pažeidė jo privatumą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad per parą pareiškėjas pavalgyti gavo tik vieną kartą, negavo patalynės ir higienos reikmenų. Dėl netinkamų sąlygų jam teko gydytis nuo depresijos, nemigos, gerti raminamuosius vaistus. Pareiškėjas pažymi, jog pareigūnai neteisėtai prieš jį naudojo specialiąsias priemones: purškė dujų į akis, įleido į kamerą šunį. Dėl šių aplinkybių jis patyrė baimę, pažeminimą, gėdą, dvasinius sukrėtimus.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas atsiliepime nurodyti argumentai sutampa su pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, jog ginčui aktualių laikotarpiu Jurbarko rajono policijos komisariate vyko remonto darbai, todėl vaizdo kameros buvo atjungtos, o pareigūnai sulaikytuosius periodiškai stebėjo nueidami į kameras. Be to, net ir veikiant kameroms, jos nefiksuoja sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Tokiu būdu sanitarinio mazgo ir praustuvės vieta į stebėjimo zoną nepatenka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės apskr. VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Sulaikymo kameroje laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 26 d. ir 2016 m. sausio 6 d.

16. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

17. Asmenų laikymą policijos komisariatų laikino sulaikymo patalpose reglamentuoja 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, kurios 2 dalyje apibrėžiama, kad sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 134:2015 17 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 35 p.). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos HN 134:2015 42 p.).

18. Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš nepakankamo privatumo kameros sanitariniame mazge, dėl per žemos sanitarinį mazgą skiriančios sienelės turėjo eiti į tualetą stebint pareigūnams, virš tualeto esanti kriauklė trukdė atlikti gamtinius reikalus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VPK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl per žemos sanitarinį mazgą skiriančios sienelės ir pakankamai užtikrinto pareiškėjo privatumo bei kitų sanitariniame mazge jo nurodytų nepatogumų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių EŽTK 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime nepateikė jokių argumentų ir įrodymų (pvz., nuotraukų ar foto lentelių) patvirtinančių, kad sanitarinio mazgo sienelės aukštis yra pakankamas asmens privatumo sanitariniame mazge užtikrinimui, nepaneigė kitų pareiškėjo nurodytų sanitarinio mazgo nepatogumų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas sanitariniame mazge galėjo būti matomas policijos pareigūnų, kito kartu laikomo asmens (2016 m. sausio 6 d.) ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, atsakovui jų nepaneigus, vertintinos kaip pareiškėjo teisės naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais pažeidimu.

19. Pareiškėjas nurodė, kad švarios patalynės negavo, turėjo klotis drėgna, nešvaria, dvokiančia antklode, po nakties pradėjo niežėti visą kūną. Instrukcijos 40 punkte numatyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai juos numatoma laikyti 24 ir daugiau valandų, turi būti išduodami minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai. Pareiškėjo laikymas Sulaikymo kameroje abiem atvejais truko mažiau nei 24 valandas, todėl atsakovas neprivalėjo išduoti minkštojo inventoriaus (čiužinio, pagalvės, antklodės), paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai pareiškėjui taip pat neturėjo būti išduodami, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė galiojančius teisės aktus dėl švarios patalynės neišdavimo.

20. Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. gruodžio 25-26 dienomis valgyti jam davė tik vieną kartą per parą, iš krano bėgo nešvarus vanduo. Instrukcijos 42.3 punkte nurodoma, kad asmenys, laikomi policijos ilgalaikio sulaikymo patalpoje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Asmenys, laikomi sulaikymo patalpose, maitinami vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais (gramais) vyrams, moterims ir nepilnamečiams, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad argumentai dėl netinkamo maitinimo ir tiekiamo vandens kokybės laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

21. Pareiškėjas dėl patirtos žalos nurodo aplinkybes, jog Sulaikymo patalpoje buvo prasta ventiliacija, tamsu, drėgna, šalta ir juntamas dvokas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą Sulaikymo patalpos vėdinimas per langus laikytinas pakankamu, todėl pareiškėjui nurodžius, kad patalpoje buvo langas ir jis atsidarė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog patalpa galėjo būti vėdinama nepakankamai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs 2014 m. lapkričio 7 d. Vidaus patalpų ir teritorijų valymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 64-ST2-113, taip pat tą faktą, kad Sulaikymo patalpoje pareiškėjas buvo laikomas ne ilgiau nei 24 valandas, didžiąją dalį laiko tamsiu paros metu (miegui skirtu laiku), o pagal Higienos normos HN 134:2015 15 punktą patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. gali būti neįrengiamas natūralus apšvietimas, pagrįstai vertintino, kad nėra pagrindo minėtais pagrindais nustatyti neteisėtus veiksmus.

22. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas, bet ir kiti įstatymų numatyti būdai (CK 1.138 str. 6 p. 8 p.). EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo jurisprudencijoje nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Administracinėse bylose Nr. A-360-662/2016, Nr. A-1779-575/2016 LVAT teisėjų kolegija taip pat yra nusprendusi, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso buvo laikomas gana trumpą laikotarpį, t. y. du kartus po nepilną parą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog Marijampolės apskr. VPK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal EŽTK 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Svarbu, kad nei pozityviųjų, nei negatyviųjų pareigų pagal EŽTK 3 straipsnį vykdymo atveju EŽTT nelaiko pakankamu pasiteisinimu to, kad valstybė (jos įgalioti asmenys) neturėjo tikslo pažeminti asmens orumą. Taip pat prisimintina, kad EŽTK 3 straipsnis apima ne visus asmens orumo pažeidimus (EŽTT 2016 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Biržietis prieš Lietuvą, 56-58 punktai.). Šis straipsnis yra taikytinas tik tada, kai netinkamas elgesys asmens atžvilgiu pasiekia minimalų žiaurumo laipsnį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys (tai apima ir veiksmus kalinio atžvilgiu, ir jo kalinimo sąlygas) yra žeminantis 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia ir į tai, ar elgesio pasekmės nepalankiai paveikė kalinio asmenybę su EŽTK 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą, 101 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas dėl atsakovo nepaneigto perteklinio privatumo sanitariniame mazge pažeidimo, kitų nepatogumų sanitariniame mazge, patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju pažeidimo pripažinimą pagrįstai laikė pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

24. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė pareiškėjo inicijuotą ginčą, taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir byloje pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė