e75d8ea1-41f4-4f92-9e2b-a36ff6688fca · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1346-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23803-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, RÅ«tos Petkuvienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo L. J. (L. J.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L.

J. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros dėl neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salėje vykusio teismo posėdžio metu advokatas K.

K. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų trenkė ieÅ¡kovui kumščiu į žandikaulį. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras K. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos. Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. šį nutarimÄ paliko galioti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja S. N. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ . 2012 m. spalio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo.

Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras K. G. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ nutraukė, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. šį nutarimÄ paliko galioti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja S. N. ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjas S. K. paliko 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ galioti.

IeÅ¡kovas teigė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro K. G., vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. A., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos S. N. ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjo S. K. veiksmai pasižymėjo netinkamo pareigų vykdymo požymiais. Prokuroras K. G. pavėluotai kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo, kompleksinės ekspertizės dėl smÅ«gio jėgos nustatymo nepaskyrė, teisėjas Å¡ių procesinių veiksmų nereikalavo atlikti. Atlikus teismo medicininę ekspertizę nustatyta, jog ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė po smÅ«gio kumščiu į veidÄ pablogėjo.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. 2013 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį valstybei dėl moralinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo veiksmų, atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo L. J. ieÅ¡kinio nepriėmė. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi šį sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nėra svari priežastis, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas.

IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, tinkamai nesusipažino su ieÅ¡kovo nurodytais duomenimis, jų neįvertino ir priėmė nepagrįstus sprendimus. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , nėra atleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti tris bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas.

Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais pagrindais jis pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog dėl teisėjo ar kito teismo darbuotojo veiksmų asmuo patyrė žalÄ , bÅ«tina nustatyti teisėjo ar teismo akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo teikiamų procesinių dokumentų nenuoseklumÄ , nedalyvavimÄ teismo posėdžiuose (nei pačiam, nei per atstovÄ ), pirmosios instancijos teismo kaltė padarius Å¡iurkščias ir akivaizdžias teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas negali bÅ«ti konstatuota.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai, neteisėtai veiksmai, priežastinis ryÅ¡is ir kaltė.

Nenustačius bent vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra pagrindo. Pažymi, jog teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas ar pakeitimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Pagrindas civilinei atsakomybei, atsirandančiai įgyvendinant teisę, yra nurodytas žalos padarymas piktnaudžiaujant teise, bet ne bet koks žalos padarymo faktas. Atsakovo įsistikinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad teisėjai, nagrinėdami civilines bylas, veikė neteisėtai.

IeÅ¡kovas deliktinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė, todėl žalos atlyginimas negalimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras K. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo skundÄ ir panaikino Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro K. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ . 2012 m. spalio 3 d. Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00143-12 dėl galimai L. J. atžvilgiu padaryto nusikaltimo, kuris 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo nutrauktas. Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. 2013 m. vasario 20 d. nutarimu netenkino L.

J. skundo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi netenkino L. J. skundo dėl Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. priėmė nutartį, kuria atmetė L. J. skundÄ ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį. Teismas pažymėjo, jog nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino ieÅ¡kovo skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro K.

G. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau tai savaime neįrodo prokuroro atliktų veiksmų neteisėtumo civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu. Skirtingas prokuroro ir teismo nustatytų aplinkybių vertinimas, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju savaime nėra pagrindas konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumÄ ar bendros pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimÄ , juo labiau, kad nepaisant to, jog buvo panaikintas prokuroro priimtas procesinis sprendimas, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , jis buvo nutrauktas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teismas nurodė, jog prokuroro priimti procesiniai sprendimai buvo patikrinti tiek apylinkės, tiek apygardos teismo, konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisėtai, nurodant, kad buvo atlikti visi bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai, surinkti visi galimi duomenys, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar buvo padaryta nusikalstama veika, apklausti liudytojai, pateikta specialisto iÅ¡vada. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo bei pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, pažeidimo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl tariamai pavėluoto specialisto apžiÅ«rėjimo nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo, nes specialistas iÅ¡vadÄ gali pateikti ne tik atlikęs asmens apžiÅ«rÄ , bet ir įvertinęs medicininius dokumentuose užfiksuotus duomenis, Å¡iuo atveju objektyvių duomenų apie kÅ«no sužalojimus medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, o ir duomenų, kurių pagrindu specialistas ar prokuroras galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas nepateikė.Teismas nustatė, kad L.

J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja S. B. 2014 m. sausio 20 d. priėmė nutartį, kuria ieÅ¡kovo L. J. ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , kadangi į 2014 m. sausio 20 d. vykusį parengiamÄ jį teismo posėdį ieÅ¡kovas neatvyko. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį bei bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. ieÅ¡kovo L. J. ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ bei perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo L. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. atmetė L. J. atskirÄ skundÄ .

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo sprendimuose nurodytus motyvus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų, iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, jog apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos priimtų nutarčių dėl ieÅ¡kinio grÄ Å¾inimo, ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, taip pat dėl teismo sprendimo ieÅ¡kinį atmesti, nustatė tam tikrus procesinių teisės normų pažeidimus.

Tačiau, teismo nuomone, tai savaime nesudaro pagrindo, remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoti teismo (teisėjų) veiksmų neteisėtumo (kaltės) civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu, kadangi byloje nustatyta, jog pats ieÅ¡kovas inicijavęs bylÄ buvo pasyvus, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepasirÅ«pino tinkamu atstovavimu (CPK 7-8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis), o tai įtakojo proceso eigÄ bei priimtus teismo procesinius dokumentus, juo labiau, kad nors pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo ne kartÄ panaikinti, tačiau galiausia ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl paties ieÅ¡kovo pasyvumo, kuris iÅ¡ esmės ir sÄ lygojo pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurios buvo panaikintos, priėmimÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos bÅ«klės, neatleidžia bylÄ inicijavusios Å¡alies nuo pareigos rÅ«pintis proceso skatinimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, o negalint tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu (CPK 7-8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis). Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad ieÅ¡kovo nustatytų aplinkybių subjektyvus vertinimas, samprotavimai skiriasi nuo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų argumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumÄ .Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatavo, kad remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl teismo bei prokurorų veiksmų neteisėtumo, kaltės. Pažymėjo, jog nors ieÅ¡kovui neįrodžius atsakovų veiksmų neteisėtumo kaip bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti savaime yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad patyrė neturtinę žalÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas L. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį ir solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimant sprendimÄ neanalizavo ir nevertino pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime apsiribojo ieÅ¡kovo kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ iÅ¡vardinimu, priimtų procesinių sprendimų konstatavimu, atsakovo atstovų pasisakymų teismo posėdžiuose komentarais.

Priimdamas sprendimÄ dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas turi vadovautis įstatymu, o ne prielaidomis. IeÅ¡kovo nuomone teismas netinkamai taikė teisės normÄ , t. y. turėjo taikyti CK 6.272 straipsnio 4 dalį, o taikė CK 6.272 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovo pateiktoje medžiagoje pakanka duomenų, patvirtinančių prokurorų ir teisėjų netinkamÄ pareigų atlikimÄ , dėl to buvo pažeminta ieÅ¡kovo garbė ir orumas, pakirsta jo dalykinė reputacija, pablogėjo sveikatos bÅ«klė, tai patvirtina medicininiai dokumentai ir teismo medicinos ekspertizė.

IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieÅ¡kovas buvo pasyvus nagrinėjant bylÄ . Teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovo neatvykimo į teismÄ priežastis, nepripažindamas jų svarbiomis, nors jos buvo pateisinamos, patvirtintos medicininiais dokumentais.AtsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad visi apelianto reikalavimai buvo tinkamai iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo.

Apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. AtsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, jog jei teismas bÅ«tų pripažinęs apelianto nurodytus teisėjų ir prokurorų veiksmus neteisėtais ir nustatęs kitas valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygas, teismui bÅ«tų atsiradęs pagrindas spręsti klausimÄ dėl CK 6.272 straipsnio 2 dalies taikymo.

CK 6.272 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teisines situacijas, kai teismas pripažįsta valstybės prievolę atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ nuo atitinkamų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų ir valstybė Å¡iÄ Å¾alÄ atlygina. Å iuo atveju valstybės pareiga atlyginti bet kokiÄ Å¾alÄ apeliantui nėra pripažinta, todėl taikyti CK 6.272 straipsnio 4 dalies normos teismas neturėjo ir pagrįstai jos netaikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant klausimÄ dėl prokurorų, teisėjų civilinės atsakomybės, teismas iÅ¡ esmės nevertina priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes jų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas priskirtas apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, aukÅ¡tesnės instancijos teismo konstatuoti pažeidimai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimÄ .

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai argumentavo savo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo teiginių dėl jo galimai patirto smÅ«gio stiprumo ir specialisto patikrinimo paskyrimo savalaikiÅ¡kumo, atsakovo nuomone su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutikti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jis turi teisę vesti savo bylÄ pats arba per atstovÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, tariamai patirtos dėl tariamai neteisėtų prokurorų, teisėjų veiksmų.Pirmosios instancijos teismas apelianto ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo kaip bÅ«tinosios sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, bei neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalÄ .

Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pateikta medžiaga įrodo prokurorų ir teisėjų neteisėtus veiksmus, teismas nevertino pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog prokurorų ir teisėjų veiksmai buvo neteisėti, dėl to apeliantas patyrė neturtinę žalÄ , o teismas priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį turiniu, negali sutikti su ieÅ¡kovo argumentais.IeÅ¡kovas nurodo, kad teismo iÅ¡vados padarytos neanalizuojant, nevertinant byloje surinktus įrodymus, o tik nurodant ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ kiekį, prokurorų ir teismo priimtus procesinius sprendimus.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl ieÅ¡kovo pateiktų paaiÅ¡kinimų, argumentų ir įvykdė pareigÄ motyvuoti priimtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo materialinį teisinį santykį (jei ieÅ¡kinys bÅ«tų pagrįstas) reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Tačiau pastarosios civilinės atsakomybės sÄ lygos byloje taikant civilinę atsakomybę turi bÅ«ti nustatytos visos trys. Nesant bent vienos jų civilinė atsakomybė negalima. Be to, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas neįrodė prokurorų ir teismo veiksmų neteisėtumo, taip pat neįrodė, jog patyrė neturtinę žalÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovui nekyla pareiga ieÅ¡kovui atlyginti neturtinę žalÄ (CK 6.272 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų sÄ lygų, juo labiau, kad nesant neteisėtų veiksmų, negali bÅ«ti ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas taikė ne tÄ teisės normÄ .

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.272 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentÄ kaip nepagrįstÄ . CK 6.272 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teisines situacijas, kai teismas pripažįsta valstybės prievolę atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros, teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų ir valstybė Å¡iÄ Å¾alÄ atlygina ir įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę. Å iuo atveju, valstybės pareiga atlyginti žalÄ apeliantui nėra pripažinta, todėl pirmosios instancijos teismas CK 6.272 straipsnio 4 dalies normos neturėjo taikyti.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog vien tik skirtingas prokuroro ir teismo nustatytų aplinkybių vertinimas, nagrinėjamu atveju savaime nėra pagrindas konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumÄ ar bendros pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimÄ .

Ikiteisminio tyrimo veiksmai gali bÅ«ti teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003).

Nagrinėjamu atveju prokurorų priimti procesiniai sprendimai buvo patikrinti apylinkės, apygardos teismo, nenustatyta, jog prokurorai ar teismas bÅ«tų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, prieÅ¡ingai, konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai. Be to, net ir panaikinus prokuroro nutarimÄ , kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , jis buvo nutrauktas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.

IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl netinkamų prokuroro ir teisėjo tarnybinių pareigų atlikimo, specialisto apžiÅ«ra buvo atlikta po 2 mėnesių nuo nusikaltimo padarymo, todėl nebuvo nustatyti objektyvÅ«s sužalojimai. Teisėjų kolegija atmeta ir šį apelianto argumentÄ . Pažymėtina, jog specialistas iÅ¡vadÄ gali pateikti atlikęs asmens apžiÅ«rÄ arba įvertinęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. 2012 m. spalio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ , ieÅ¡kovas buvo apžiÅ«rėtas, tiriami medicininiai dokumentai, tačiau ieÅ¡kovo kÅ«no sužalojimų nerasta, medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų neužfiksuota.

Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas patyrė kÅ«no sužalojimus, tokių duomenų ieÅ¡kovas nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             L. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                      RÅ«ta Burdulienė                                                                                                                                   Virginijus Kairevičius                                                                                                                                   RÅ«ta Petkuvienė