e75c8f3f-bc66-4c4f-9386-b1c32d79d605 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-378-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16349-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apeliantės (atsakovės) I. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės I. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, kurį patikslinęs, prašė:

1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ 2017 m. lapkričio 22 d. MB „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. parengtÄ planÄ , paskiriant ieÅ¡kovui R. K. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, kurios bendras plotas 9,45 aro, o atsakovei I. K. – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, kurios bendras plotas 5,72 aro;

2) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1517 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas – 0,1517 ha. IeÅ¡kovui priklauso 43/69 dalys, o atsakovei – 26/69 žemės sklypo dalys, t. y. ieÅ¡kovui priklauso 9,45 aro, o atsakovei – 5,72 aro bendrame žemės sklype. Ä®vertinęs atsakovės pageidavimus ir siekius, ieÅ¡kovas siÅ«lė naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantÄ , pagal kurį atsakovė galėtų naudotis žemės sklypo dalimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Žemės sklypas bÅ«tų dalinamas į du stačiakampius / trapecijas.

IeÅ¡kovo teigimu, jo siekis yra nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kad abiem bendraturčiams atitenkanti žemės sklypo dalis bÅ«tų kiek galima taisyklingesnės formos. Atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies plotis bÅ«tų net didesnis negu siÅ«lė pati atsakovė. Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ atsakovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotis bÅ«tų atitinkamai 18,68 m ir 18,71 m ir kurioje bÅ«tų didesnės galimybės statyti gyvenamÄ jį namÄ . Pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo naudojimosi planÄ atsakovės žemės sklypo dalis bÅ«tų besiribojanti su kaimynais ir ieÅ¡kovu, todėl ji pagal teisės aktų reikalavimus galėtų statyti gyvenamÄ jį namÄ ne didesnio kaip 9 metrų pločio.

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , atsakovei tenkanti sklypo dalis ribotųsi tik su ieÅ¡kovo sklypo dalimi, todėl jai reikėtų iÅ¡laikyti atstumÄ tik nuo jo pusės. Taigi ieÅ¡kovo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionalesnė. IeÅ¡kovo manymu, pagal jo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkos variantÄ nė vienos iÅ¡ Å¡alių teisės nebus pažeidžiamos, nes kiekviena iÅ¡ jų turės privažiavimus prie joms nustatytų žemės sklypo dalių. Jeigu teismas nustatytų žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės siÅ«lomÄ planÄ , atsakovės žemės sklypo dalis bÅ«tų vertingesnė, nes ji bÅ«tų taisyklingos stačiakampio formos, o ieÅ¡kovui siÅ«loma kampuota žemės sklypo dalis.

IeÅ¡kovui nusprendus parduoti jam priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį, jo žemės sklypo dalis dėl tokios nustatytos naudojimosi tvarkos bÅ«tų pigesnė. Pagal ieÅ¡kovo naujai siÅ«lomÄ tvarkÄ , kai abi žemės sklypo dalys turi taisyklingas linijas, jų vertės iÅ¡liktų tokios pačios.

3. Atsakovė atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad patikslinęs ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri neatitinka įstatymo reikalavimų ir iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovės teises bei teisėtus interesus. IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia proporcingumo principÄ , neužtikrina abiem bendraturčiams pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalių, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ , neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros bei sukuria prielaidas tolesniems Å¡alių ginčams ateityje.

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ atsakovė netenka galimybės naudotis asfaltuotu keliu nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, nes atsakovė prie siÅ«lomos savo sklypo dalies negalėtų privažiuoti asfaltuotu keliu nei aplinkui, nei tiesiausia gatve ((duomenys neskelbtini) gatve), nes Å¡ios yra neasfaltuotos. Už gatvių asfaltavimo darbus Å¡alys turi finansinių įsipareigojimų 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Tarandė“. Teismui tenkinus ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsakovė atsidurtų iÅ¡ esmės jos teises bei teisėtus interesus pažeidžiančioje situacijoje, t. y. bÅ«tų priversta mokėti už gatvių asfaltavimo darbus, nors iki atsakovei priskirtos sklypo dalies nebÅ«tų galimybių privažiuoti asfaltuotu keliu.

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ komunikacijų įvadas yra ieÅ¡kovui priskirtoje sklypo dalyje ir yra labiausiai nutolęs nuo atsakovei priskirtos sklypo dalies. Tokiu atveju žymiai padidinamos iÅ¡laidos, susijusios su komunikacijų įvedimu atsakovės sklype, be to, sukuriamos prielaidos tolesniems Å¡alių ginčams ateityje, nes gali kilti daug papildomų klausimų dėl servitutų nustatymo. Tuo tarpu atsakovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina abiem bendraturčiams pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalis (abi Å¡alys turėtų privažiavimÄ prie savo žemės sklypo dalies nuo pagrindinės asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės; sklype įvestos komunikacijos bÅ«tų ant siÅ«lomos ribos ieÅ¡kovui ir atsakovei priskirtų naudotis žemės sklypo dalių; ieÅ¡kovui priskirtoje žemės sklypo dalyje bÅ«tų galima dviejų atskirų gyvenamųjų namų statyba; bÅ«tų užtikrinama abiejų bendraturčių teisė naudotis žemės sklypu pagal paskirtį;

žemės sklypo ir kiekvieno iš bendraturčio nuosavybės dalies vertė nesumažėtų).

4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ 2017 m. gegužės 26 d. UAB „Sklypų matavimai“ parengtÄ planÄ , paskiriant ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, kurios bendras plotas 9,45 aro, o atsakovei – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, kurios plotas 5,72 aro;

2) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad, skirtingai nei ieÅ¡kovo siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka, atsakovės praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrÄ ir jų galimybes savarankiÅ¡kai naudotis Å¡alims priskirta žemės sklypo dalimi pagal žemės sklypo paskirtį. IÅ¡laikant įstatymų numatytų atstumų tarp gyvenamųjų namų reikalavimus, tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei bÅ«tų įmanomos gyvenamojo namų statybos (atsakovei vieno gyvenamojo namo, o ieÅ¡kovui net dviejų gyvenamųjų namų statyba).

SiÅ«loma naudojimosi tvarka taip pat užtikrina, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė turėtų privažiavimÄ prie savo žemės sklypo dalies nuo pagrindinės – (duomenys neskelbtini) – gatvės. Be to, ieÅ¡kovui užtikrinamas dar vienas papildomas privažiavimas iÅ¡ kitos žemės sklypo pusės. Atsakovės nuomone, jos siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyrÄ â€“ abu galės naudoti jiems priskirtas dalis pagal paskirtį. Nustačius atsakovės praÅ¡omÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , žemės sklypo ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčio nuosavybės dalies vertė nesumažėtų.

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ bendraturčių galimybės naudotis kiekvienam iÅ¡ jų priskirta žemės sklypo dalimi yra iÅ¡ esmės nelygiavertės.

6. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas dėjo visas pastangas sprendimui surasti, net siÅ«lė atsakovei nusipirkti sklypo dalį, tačiau atsakovė už kainÄ , kuria ji pati buvo įvertinusi santuokos nutraukimo byloje, nepageidavo įsigyti. IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ingai negu nurodo atsakovė, Å¡alių susitarimo žemės sklypÄ parduoti ir gautÄ pinigų sumÄ pasidalinti, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nebuvo.

IeÅ¡kovas nesutiko, kad jo pasiÅ«lyta tvarka pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovės pateikta naudojimosi tvarka naudinga tik jai, nes neatsižvelgiama į sklypo reljefÄ (pavirÅ¡ių) bei žemės naudingumÄ (nuo žemės sklypo vidurio iki sklypo pabaigos yra nuokalnė, o žemės kokybė – pati blogiausia (žvyras), todėl ieÅ¡kovui siÅ«loma sklypo dalis, esanti apačioje, tampa bevertė). Nurodė, kad ginčo sklype esantis stulpas yra laikinas, jis bÅ«tų panaikintas, o elektros kabelis bÅ«tų atvedamas po žeme nuo elektros pastotės pagal iÅ¡duotas technines sÄ lygas, todėl prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovė, Å¡is laikinas stulpas neturi įtakos elektros komunikacijų kainai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pateiktÄ 2017 m. lapkričio 22 d. MB „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. parengtÄ planÄ , paskiriant ieÅ¡kovui naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, kurios bendras plotas 9,45 aro, o atsakovei – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, kurios bendras plotas 5,72 aro; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 845 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

8. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1517 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ieškovui priklauso 43/69 dalys, o atsakovei –26/69 dalys šio žemės sklypo.

9. Teismas nurodė, kad pagal abiejų šalių siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkas kiekvienai šaliai tenkančio naudotis žemės sklypo dydis sutampa su turima nuosavybės teise (ieškovui – 9,45 arai, atsakovei – 5,72 arai), tačiau siūlomi skirtingi naudojimosi dalių sklypo viduje išdėstymai.

10. Teismas pažymėjo, kad siÅ«lė Å¡alims galimybę sudaryti taikos sutartį arba susitarti dėl trečio naudojimosi tvarkos bÅ«do, tačiau ginčo Å¡alys nesutiko su kompromisu. Dėl to teismas nurodė negalintis tenkinti reikalavimų iÅ¡ dalies ir priimti kompromisinį variantÄ savo nuožiÅ«ra.

11. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo siÅ«lymas sklypÄ padalinti į du stačiakampius sklypus yra akivaizdžiai adekvatesnis, racionalesnis(patogesnis) ir efektyvesnis, nes tokiu bÅ«du Å¡alys turės vienodÄ (proporcingumo principas) galimybę parduoti savo dalį. Jeigu bÅ«tų tenkinamas atsakovės reikalavimas, bÅ«tų akivaizdžiai pabloginta ieÅ¡kovo sklypo dalis, sukuriant netaisyklingos formos sklypÄ . Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovės siÅ«loma ieÅ¡kovo sklypo „virÅ¡utinė“ dalis (žiÅ«rint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) faktiÅ¡kai netinkama jokiai statybai.

Be to, pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nė vienoje sklypo dalyje nebus įmanoma pastatyti normalaus namo, nes reikalavimai statiniui Vilniaus mieste yra 4 metrai nuo sklypo ribos. Dėl to ieÅ¡kovo sklypo dalyje statinys negalėtų bÅ«ti platesnis kaip 7 metrai, o ieÅ¡kovės sklype statinys negalės bÅ«ti platesnis kaip 7 metrai (15 m – 8 m). Pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ naudojimosi tvarkÄ atsakovės sklypo dalyje „A“ bÅ«tų galima statyti 10 metrų pločio statinį (18 m – 8 m).

12. Teismas sutiko, kad atsakovės sklypo dalis pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ neturės privažiavimo iÅ¡ asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau pažymėjo, kad atsakovė turimÄ prievolę mokėti už asfaltavimÄ galės nuginčyti teismo tvarka, jeigu ieÅ¡kovas neprisiims Å¡ios prievolės sau pagal jo siÅ«lomÄ tvarkÄ .

13. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir nepagrindė teiginio, jog pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ komunikacijų įvadas yra ieÅ¡kovui priskirtoje sklypo dalyje ir yra labiausiai nutolęs nuo atsakovei priskirtos sklypo dalies.

14. Teismo vertinimu, atsakovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina abiem bendraturčiams pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo sklypo dalių. Nors pagal atsakovės siÅ«lomÄ tvarkÄ abi Å¡alys turėtų privažiavimÄ prie savo žemės sklypo dalies nuo pagrindinės asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau ieÅ¡kovui priskirtoje žemės sklypo dalyje nebÅ«tų galima dviejų pakankamo dydžio atskirų gyvenamųjų namų statyba, be to, ir pačios ieÅ¡kovės sklypo dalyje nebÅ«tų galimas vieno pakankamo dydžio namo statyba. IeÅ¡kovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina abiejų bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.

15. IÅ¡analizavęs Å¡alių siÅ«lomas naudojimosi žemės sklypu tvarkas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka yra adekvatesnė, racionalesnė, patogesnė, efektyvesnė ir teisingesnė, todėl ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ abiem bendraturčiams bÅ«tų galimybė į savo dalį sklypo patekti iÅ¡ asfaltuotos su iÅ¡vystyta infrastruktÅ«ra (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau atsakovei bÅ«tų priskirta naudotis vos 10,78 m pločio žemės sklypo dalis. Atsakovė iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei turi bÅ«ti numatyta galimybė patekti į savo žemės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau ieÅ¡kovo atsakovei siÅ«loma vos 10,78 m. pločio žemės sklypo dalis akivaizdžiai neatitinka žemės naudojimo tvarkai keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.

Dėl to, laikydamasi nuostatos, kad abi Å¡alys turi turėti galimybė patekti į savo žemės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, atsakovė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes bÅ«tent atsakovės siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka sprendė daugelį probleminių klausimų. 16.2. Patenkinus ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės visiÅ¡kai atimta galimybė patekti į savo žemės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Pats ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutiko su tuo, kad bÅ«tent jam bÅ«tų priskirta naudotis žemės sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini) gatvės (kaip Å¡iuo metu skundžiamu sprendimu yra priskirta atsakovei), o atsakovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia prie (duomenys neskelbtini) gatvės (kaip Å¡iuo metu skundžiamu sprendimu parskirta ieÅ¡kovui). 16.3.

Skundžiamu sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka suteikia pranaÅ¡umÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui ir iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovės teises ir interesus, neiÅ¡sprendžia ginčo klausimų, tik sukuria prielaidas papildomiems teisminiams ginčams ateityje. Skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kuriÄ Å¾emės sklypas tiesia linija padalijamas į dvi dalis: ieÅ¡kovui naudotis paskiriama žemės sklypo dalis, esanti prie asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės su iÅ¡plėtota infrastruktÅ«ra (elektros ir dujų tinklai), kurioje yra elektros įvadas (elektros stulpas), o atsakovei – žemės sklypo dalis, esanti prie neiÅ¡asfaltuoto privažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės be infrastruktÅ«ros, kurioje nėra net elektros įvado ir nenustatoma ieÅ¡kovo pareiga kompensuoti atsakovei už nurodytus turtinius praradimus. 16.4.

Teismas neįvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės: 16.4.1. Atsakovei yra apsunkintas patekimas į jai naudotis paskirtÄ Å¾emės sklypo dalį ir visiÅ¡kai atimta galimybė į jÄ patekti iÅ¡ asfaltuotos su iÅ¡vystyta infrastruktÅ«ra (duomenys neskelbtini) gatvės. 16.4.2. Atsakovei apsunkintas prisijungimas prie komunikacijų, elektros tinklų, kurie visi privesti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės (transformatorinė ir trifazis įvadas yra bÅ«tent arčiausiai ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies, elektros įvado stulpas taip pat stovi ieÅ¡kovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje).

Skundžiamame sprendime visiÅ¡kai neįvertinta tai, kad pagal nustatytÄ naudojimo tvarkÄ atsakovei prisijungti prie elektros tinklų kainuos brangiau, nes vien pagal vieÅ¡ai prieinamus Energijos skirstymo operatoriaus duomenis ir Vilniaus miesto savivaldybės tvarkomÄ REGIA registrÄ , transformatorinė ir trifazis įvadas yra arčiausiai ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Dėl to ateityje gali kilti teisminis ginčas dėl servituto komunikacijoms nustatymo ieÅ¡kovo žemės sklypo daliai. 16.4.3.

Dėl nurodytų aplinkybių atsakovei naudotis priskirtos žemės sklypo dalies vertė yra iÅ¡ esmės mažesnė, negu ieÅ¡kovui tenkanti žemės sklypo dalis. Nagrinėjamoje byloje pats ieÅ¡kovas įrodinėjo žemės sklypo dalies prie (duomenys neskelbtini) gatvės bevertiÅ¡kumÄ ir savo turtinius praradimus, jeigu jam bÅ«tų priskirta naudotis žemės sklypo dalimi prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad žemės sklypo dalies prie (duomenys neskelbtini) gatvės kokybė yra pati blogiausia (žvyras).

Atsakovės manymu, kadangi žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita gyvenamųjų namų statyba, žemės sklypo reljefas (žemės naudingumas) nagrinėjamu atveju nelaikytinas veiksniu, turinčiu įtakos žemės sklypo dalių vertei. Žemės sklypo dalių verčių skirtumas susidaro ne dėl žemės naudingumo, bet dėl to, kad iÅ¡imtinai vienam bendraturčiui (ieÅ¡kovui) kito bendraturčio (atsakovės) interesų sÄ skaita suteikta teisė naudotis patekimu į žemės sklypo dalį iÅ¡ asfaltuotos su iÅ¡vystyta infrastruktÅ«ra (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau Å¡is aspektas nebuvo analizuojamas pirmosios instancijos teisme, dėl jo taip pat nepasisakyta ir skundžiamame sprendime. 16.4.4.

Nors atsakovė neturės galimybės patekti į jai naudotis priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra apsunkintas atsakovės prisijungimas prie komunikacijų, esančių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atsakovė turi solidariai su ieÅ¡kovu mokėti 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Tarandė“ 4430,61 Eur už sukurtÄ infrastruktÅ«rÄ . Teismas, nurodydamas, kad atsakovė turimÄ prievolę mokėti už asfaltavimÄ galės nuginčyti teismo tvarka, tik patvirtino, jog skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka yra ydinga, nes sukuriamos prielaidos ginčams ateityje. 16.4.5.

Skundžiamas sprendimas ne sprendžia bendraturčių ginÄÄ iÅ¡ esmės, bet vietoje vieno teisminio ginčo sukuria prielaidas bent keletui naujų teisminių ginčų ateityje. 16.5. Be ieÅ¡kovo pareigos kompensuoti atsakovės turtinius praradimus skundžiamu sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka negali bÅ«ti pateisinama ir laikoma pagrįsta bei teisėta.

17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Tam, kad bÅ«tų galima įgyvendinti gyvenamojo namo statybos galimybę, ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame pasiÅ«lė naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ namo statyba bÅ«tų galima ir vienoje, ir kitoje sklypo dalyje, o sklypas dalijamas į dvi taisyklingas keturkampio formos dalis, kurių dydžiai užtikrina galimybę statyti namus. 17.2.

Nustačius sklypo naudojimo tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ , kiekviena Å¡alis turės savo privažiavimus. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovė, (duomenys neskelbtini) gatvė nėra asfaltuota ir infrastruktÅ«ra nėra iÅ¡vystyta. 17.3. IeÅ¡kovė teigia, kad jai tenkančios sklypo dalies vertė yra mažesnė, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovo sklypo dalies vertė visada bus didesnė nei atsakovės, nes ieÅ¡kovo sklypo dalies plotas beveik dvigubai didesnis negu atsakovės. Dėl to suvienodinti sklypų vertės nėra galimybės. 17.4.

Atsakovės teiginys, kad ji solidariai su ieÅ¡kovu turi mokėti 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Tarandė už tai, kuo negalės naudotis, yra nepagrįstas, nes tik nustačius sklypo naudojimo tvarkÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinus, už kokių gatvių, elektros tinklų ir apÅ¡vietimo projektavimÄ bei statybÄ apskaičiuoti mokesčiai, bus galima nustatyti, kokius mokesčius privalo sumokėti Å¡alys atskirai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 18.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1517 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 43/69 dalys (9,45 arai), o atsakovei –26/69 dalys (5,72 arai) šio žemės sklypo.

21. Byloje kilo ginčas dėl šalių pasiūlytų skirtingų žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantų.

22. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė naudojimosi ginčo sklypu tvarkÄ nustatyti pagal jos pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ (b. l. 24), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir patenkino ieÅ¡kovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal jo pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ (b. l. 88).

23. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo kriterijus, skundžiamu sprendimu pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrÄ ir, nesant teisinio pagrindo, suteikė pranaÅ¡umÄ iÅ¡imtinai vienam bendraturčiui (ieÅ¡kovui) antrojo bendraturčio (atsakovės) sÄ skaita, neiÅ¡sprendė kilusio ginčo ir sukÅ«rė prielaidas papildomiems teisminiams ginčams ateityje.

24. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad siÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

26. Teismo pareiga – priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas Å¡ių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

27. SprendimÄ atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad atsakovės pasiÅ«lytas žemės sklypo naudojimo tvarkos planas neužtikrino abiejų bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, t. y. Å¡alims paskirtose naudotis žemės sklypo dalyse nebÅ«tų galima pakankamo dydžio gyvenamųjų namų statyba.

28. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį pastatų atstumas iki sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 193 punktas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal atsakovės pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektÄ kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė naudoti žemės sklypÄ pagal jo paskirtį bÅ«tų nepagrįstai apribota, be to, tokiu atveju sumažėtų ir abiejų žemės sklypo dalių vertė.

29. Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė iš esmės nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, tačiau neginčija sprendime išdėstytų motyvų, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovės priešieškinis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų plačiau taip pat nepasisako.

30. Jau nurodyta, kad atsakovė apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad ieÅ¡kovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrÄ ir nepagrįstai suteikė ieÅ¡kovui pranaÅ¡umÄ atsakovės sÄ skaita. Atsakovės teigimu, pagal nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ieÅ¡kovui naudotis priskiriama žemės sklypo dalis, esanti prie asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės su iÅ¡plėtota infrastruktÅ«ra (elektros ir dujų tinklai), o atsakovės naudojimui priskirta žemės dalis yra prie neiÅ¡asfaltuoto privažiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės be infrastruktÅ«ros, tačiau ieÅ¡kovui nenustatyta pareigos kompensuoti atsakovės praradimus.

Atsakovė taip pat teigia, kad nors ji neturės galimybės patekti į jai naudotis priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra apsunkintas jos prisijungimas prie komunikacijų, esančių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atsakovė ir toliau turės solidariÄ prievolę atsiskaityti už sukurtÄ infrastruktÅ«rÄ su 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“.

31. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra tarp dviejų gatvių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžių metu teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad abi Å¡alys žemės sklypo dalį, besiribojančiÄ su (duomenys neskelbtini) gatve, laiko vertingesne, nors ir skirtingais motyvais ((duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota, su iÅ¡plėtota infrastruktÅ«ra (apÅ¡vietimu, elektros ir dujų tinklais); nuo sklypo vidurio iki sklypo pabaigos ties (duomenys neskelbtini) gatve yra nuokalnė, Å¡ios žemės dalies kokybė yra pati prasčiausia (žvyras); (duomenys neskelbtini) gatvė nėra asfaltuota, joje infrastruktÅ«ra neiÅ¡plėtota).

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taikytini teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijai. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad, nagrinėjant bendraturčių ginÄÄ , kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, taikytinas interesų pusiausvyros principas ir ginčas sprendžiamas taip, jog bÅ«tų iÅ¡vengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė taikytinas teisės normas ir teismų praktikÄ , tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje apsiribojo tik konstatavimu, jog ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka yra adekvatesnė, racionalesnė, patogesnė, efektyvesnė ir teisingesnė, negu siÅ«loma atsakovės, iÅ¡ esmės neatlikdamas jokio ieÅ¡kovo pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto vertinimo nurodytų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų ir kasacinio teismo praktikos kontekste.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitiko teismų praktikos suformuotų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, savaime neturėjo bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės netyrė, nevertino ir nepasisakė, ar, nustatant naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi tvarkos projektÄ , pagal kurį žemės sklypo dalis, besiribojant su (duomenys neskelbtini) gatve, atitenka ieÅ¡kovui, atsakovei nenumatant jokios kompensacijos, nebÅ«tų nukrypta nuo interesų pusiausvyros principo, garantuojančio, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

33. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Ä®vertinusi Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžių metu teiktus paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija taip pat laiko, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybės atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Loreta Braždienė Virginijaus Kairevičiaus Laima Ribokaitė