e75ac69a-e854-4e1c-9655-7ed86e892fea · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-28-107/2014Teisėja Daiva Žebelienė                                         Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00068-2012-4                                                                              Procesinio sprendimo kategorija              1.2.14.5.1.; 1.1.8.1.1.(S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S                            2014 m. sausio 20 d.               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,gynėjai Daivai Rocevičienei,nuteistajam S. R.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:             pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2012-01-19) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,              pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2012-01-21) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,             pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2012-01-23) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė dvejų (2) metų Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu paskirta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.             Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-01-24 iki       2012-01-26 ir nuo 2012-01-27 iki 2012-02-27.             IÅ¡ S. R. ir E. T. solidariai priteista J.

L. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.             IÅ¡ S. R. ir D. A. solidariai priteista Z. K. 9000 Lt, E. K. 2200 Lt turtinei žalai atlyginti.             Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir D. A. bei E. T., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              S. R. nuteistas už tai, kad veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) , jis 2012 m. sausio 19 d. 15.56 val. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) , paskambino į nukentėjusiosios J.

L. fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ , prisistatė policijos pareigÅ«nu ir apgaulingai pasakė, kad jos dukra pargriovė mergaitę, todėl gydymui skubiai reikalingi pinigai – 5000 litų. 2012 m. sausio 19 d., apie 17.30 val., S. R., E. T. ir Z. S., veikdami bendrai bei vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) , nurodymus, atvyko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. T. susitiko su J. L. ir, melagingai prisistatęs T. vardu, paėmė iÅ¡ jos 5000 litų, t. y. apgaulės bÅ«du įgijo svetimÄ J.

L. priklausantį turtÄ â€“ 5000 litų. Vėliau, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. įgijo svetimÄ J. L. priklausiusio turto dalį – 600 litų bei 3450 litų, kuriuos 2012 m. sausio 20 d., apie 14.17 val., pervedė dalimis: į M. B. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“ banke, – 400 litų, į A. B. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“ banke, – 300 litų, į E. A. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“ banke, – 300 litų, į E. T. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“ banke, – 2450 litų.             S. R. nuteistas ir už tai, kad veikė kartu su D.

A. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini), jis 2012 m. sausio 21 d. 17.18 val. iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) , paskambino į Z. K. fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ ir Z. K. apgaulingai pranešė, kad jos dukra G., gyvenanti (duomenys neskelbtini) , padarė avarijÄ , kurios metu sužalojo mergaitę, todėl skubiai reikalingi pinigai, t. y. 9000 Lt, kuriuos turi perduoti atvykusiam jaunuoliui, vardu T.. 2012-01-21, apie 18.40 val., S. R. ir D.

A., veikdami bendrai ir vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) , nurodymus, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten D. A., melagingai prisistatęs T. vardu, iÅ¡ Z. K. paėmė 9000 Lt, t. y. apgaulės bÅ«du įgijo svetimÄ Z. K. priklausiusį turtÄ â€“ 9000 litų. Vėliau, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. įgijo svetimÄ Z. K. priklausiusio turto dalį – 200 litų bei 7500 litų, kuriuos 2012-01-22, apie 23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) , nurodymus, (duomenys neskelbtini) , prie baro, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė L.

K..             S. R. nuteistas ir už tai, kad veikė bendrai su D. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. sausio 23 d., apie 11.23 val., iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į E. K. fiksuoto ryÅ¡io telefonÄ ir E. K. apgaulingai pranešė, kad jos dukra J. pargriovė ir sužalojo mergaitę, todėl skubiai reikalingi pinigai, tikslios sumos neįvardijo. 2012-01-23, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. ir D.

A., veikdami bendrai bei vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) nurodymus, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) , kur D. A., melagingai prisistatęs T. vardu, iÅ¡ E. K. paėmė 2200 litų, t. y. apgaulės bÅ«du įgijo svetimÄ E. K. priklausiusį turtÄ â€“ 2200 Lt. Vėliau, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. įgijo svetimÄ E. K. priklausiusio turto dalį – 150 litų bei 1900 litų, kuriuos 2012-01-23, apie 13 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), nurodymus, prie vienos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančių degalinių, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė L.

K..             Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. tvirtina, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, savo kaltę neigė, nes, kai pirmÄ kartÄ E. T. pakvietė jį važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ , jis nieko blogo neįtarė. Apie tai, kad įsivėlė į nusikalstamų veikų darymÄ , jis suprato tik vėliau, kai E. T. grįžo į automobilį, buvo labai susijaudinęs, o kad jis (S. R.) tylėtų, davė 600 Lt.

Vėliau D. A. jo nurodytu maršrutu vežė du kartus. Tuo metu jau suprato, kad D. A. daro nusikalstamus veiksmus, tačiau jis (S. R.) jokiais aktyviais veiksmais ar neveikimu tiesiogiai prie nusikaltimo darymo neprisidėjo, tiesioginiu nusikaltimo vykdytoju nebuvo. Apelianto tvirtinimu, jis buvo tik kaip vairuotojas, su (duomenys neskelbtini) atliekančiu bausmę asmeniu, nukentėjusiomis niekada nebendravo, pinigų nereikalavo ir neėmė.             Nuteistojo S. R. įsitikinimu, dėl to, kad jis buvo automobilyje kartu su Z.

S., kai E. T. paėmė iÅ¡ J. L. pinigus, o vėliau D. A. vežė į (duomenys neskelbtini) , kur D. A. iÅ¡ Z. K. ir E. K. paėmė pinigus, taip pat dėl to, kad gavo dalį sukčiavimo bÅ«du gautų svetimų pinigų, dėl to, kad dalį pinigų pervedė į nurodytas sÄ skaitas arba perdavė L. K., padėjo įvykdyti nusikaltimus asmeniui, kalinčiam (duomenys neskelbtini) , taip pat E. T. ir D. A., jo nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimų tiesiogiai nevykdė, savo veiksmais nusikaltimus padaryti tik padėjo, jo vaidmuo buvo antraeilis.

             Apelianto teigimu, skirdamas bausmę, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad, kai jis 2012-02-27 buvo paleistas, jokių nusikalstamų veikų nepadarė, per tÄ laikÄ , kurį praleido tardymo izoliatoriuje, pakeitė požiÅ«rį į savo paties elgesį, gyvena su drauge, augina mažametį vaikÄ , susirado darbÄ ir gauna pajamas. Å iuo metu turtinę žalÄ , priteistÄ ankstesniais Jurbarko rajono apylinkės ir Tauragės rajono apylinkės teismų nuosprendžiais, nukentėjusiesiems yra atlyginęs, tiki, kad dirbdamas galės atlyginti žalÄ ir Å¡ioje byloje esančioms nukentėjusiosioms.

Nuteistasis nurodo, kad per 10 dienų padarė 5 atskiras nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas net trimis atskirais nuosprendžiais. Mano, kad, jeigu už visas nusikalstamas veikas bÅ«tų buvęs nuteistas vienu nuosprendžiu, tokia griežta laisvės atėmimo bausmė nebÅ«tų paskirta. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių, į tai, kad jis veikė tik kaip padėjėjas, kitas paminėtas aplinkybes, jam gali bÅ«ti paskirta kitokia bausmės rÅ«Å¡is – bauda. BaudÄ subendrinus su kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bÅ«tų galima paskirti laisvės atėmimo bausmę, nevirÅ¡ijančiÄ trejų metų, ir baudÄ , o tada bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.             Nuteistasis S. R. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, jo atskiras nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, t. y. baudÄ .             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Apelianto S. R. nuomone, jo nusikalstamos veikos turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nusikaltimų tiesiogiai nevykdė, savo veiksmais nusikaltimus padaryti tik padėjo, jo vaidmuo buvo antraeilis.             Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kai nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kuriÄ kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.              BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo rÅ«Å¡ies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma, todėl, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai nusikalstamos veikos detales buvo aptarę iÅ¡samiai. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

             Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytoju laikomas asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.             Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, kai jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ .             IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo S. R. parodymų matyti, kad 2012-01-18 jam paskambino E. T., kuris pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, pasakė, kad uždarbis bus už pinigų paėmimÄ iÅ¡ žmonių.

S. R. su tuo sutiko, kartu su E. T. ir vienu iÅ¡ jiems nepažįstamų asmenų iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) , ten nuvyko prie AB Ūkio banko. S. R. su nepažįstamu vyriÅ¡kiu liko laukti prie automobilio. E. T. grįžo su pinigais, iÅ¡ tų pinigų S. R. davė 600 Lt, nepažįstamas vyriÅ¡kis pasiėmė 200 Lt, o praėjus kelioms dienoms, E. T. S. R. davė dar apie 3500 Lt, kuriuos S. R. pervedė į kitų asmenų bankų sÄ skaitas, kurias nurodė E. T..             AnalogiÅ¡kus veiksmus S. R. atliko ir 2012-01-21 bei 2012-01-23.

S. R. su D. A. važiavo į sutartas vietas, ten D. A. paimdavo pinigus, dalį iÅ¡ Å¡ių pinigų gaudavo ir S. R., o likusius pinigus S. R. perduodavo nurodytam asmeniui (t. 4, b. l. 72–73).             Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. T. patvirtino, kad S. R. pasiÅ«lė važiuoti į (duomenys neskelbtini) , paaiÅ¡kino, kokiu tikslu bei kÄ turės daryti. Apie tai, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) daryti nusikalstamÄ veikÄ , S. R. suprato ir tokiems veiksmams pritarė.

Tada iÅ¡ (duomenys neskelbtini) skambinusiam asmeniui E. T. davė S. R. telefono numerį. Asmuo, paskambinęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nurodė paimtus iÅ¡ moters pinigus perduoti S. R.. E. T. Å¡io asmens paliepimu pinigus perdavė S. R., SMS žinute iÅ¡siuntė jam nurodytos sÄ skaitos, į kuriÄ reikėjo Å¡iuos pinigus pervesti, numerį (t. 4, b. l. 73–74).             Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. A. patvirtino, kad važiuodavo paimti iÅ¡ žmonių pinigus kartu su S. R..

D. A. užduotis buvo paimti iÅ¡ žmonių pinigus, kuriuos atiduodavo S. R., o kÄ daryti su pinigais toliau, S. R. žinojo pats. S. R. D. A. duodavo dalį pinigų kaip atlygį už atliktÄ darbÄ (t. 4, b. l. 73).              Aptarti nuteistųjų parodymai patvirtina aplinkybę, kad S. R. buvo ne tik vairuotoju, kuris galėjo nesuprasti, kad daromos nusikalstamos veikos, bet jis veždavo bendrininkus į nusikaltimų darymo vietas, iÅ¡ nusikalstamų veikų gautus pinigus pervesdavo į bendrininkų nurodytas sÄ skaitas, t. y., dalyvaudamas nusikalstamų veikų padaryme, S. R. atliko aktyvius veiksmus, suprato Å¡ių veiksmų bendrumÄ ir siekė bendro rezultato – turtinės naudos.

To, kad suprato darÄ s nusikalstamas veikas, apskritai S. R. neneigia ir apeliaciniame skunde. Po pirmos nusikalstamos veikos buvo padarytos dar dvi analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos.             Byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai nustatyta, jog S. R. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ne kaip padėjėjas, bet kaip bendravykdis, padarė, nes tiesiogiai realizavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius.             Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).             Skirdamas bausmę S. R., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančiÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes.

             Nuteistasis S. R. padarė tris tyčines savanaudiÅ¡kas nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, anksčiau teistas (t. 2, b. l. 133–137), baustas administracine tvarka (t. 2, 141–143), nusikaltimais padarytų žalų neatlygino.              Nuteistasis S. R., bÅ«damas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu, bÅ«damas nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu už tyčinių savanaudiÅ¡kų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymÄ , paskirtosios laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vėl padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Å ios aplinkybės parodo, kad S. R. iÅ¡ ankstesnio teistumo iÅ¡vadų nepadarė, paskirtoji laisvės apribojimo bausmė jo elgesio teigiamai nepaveikė. Apie tai, kad nuteistasis įsidarbino, tÄ jis teigė apeliaciniame skunde, duomenų byloje nėra. S. R. nusikalstamas veikas daro vienÄ po kitos, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo bÅ«du ir vienu iÅ¡ pragyvenimo Å¡altinių.              Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti S. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam S. R. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamas bausmės rÅ«Å¡is bei dydžius.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra žymiai mažesni negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už atskiras nusikalstamas veikas bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu, tokiu pat būdu subendrintoji bausmė subendrinta ir su Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, todėl subendrinta už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrintoji bausmės aiškiai per griežtomis nelaikytinos ir nešvelnintinos.

             Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija                                               n u t a r i a : nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ atmesti.             Kolegijos pirmininkas                                                                 Stasys Valužis      Teisėjai                                                                                Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                              Violeta Miliuvienė