2017-09-13 Nr. AB-16533-3-63-3-00943-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-769-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00943-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams prokurorui E. S., teisėjui Z. P., teisėjui R. P. ir teisėjui E. M. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: iš prokuroro E. S. priteisti 800 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš teismo kolegijos pirmininko teisėjo Z. P. priteisti 700 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš teisėjo E. M. priteisti 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš teisėjo R. P. priteisti 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-382/2005, jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir šiuo metu atlieka laisvo atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Pareiškėjo teigimu, atsakovai Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Z. P., R. P. ir E. M. bei prokuroras E. S. suklastojo baudžiamąją bylą, todėl jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl savo mamos nužudymo ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl neteisėtų ir nusikalstamų atsakovų veiksmų jam buvo sugriautas gyvenimas, sutriko psichinė sveikata, patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nuolat jaučia įtampą ir stresą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsniu, 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.263, 6.272 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29, 30, 510 straipsniais, nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro E. S. ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų Z. P., R. P. ir E. M. veiksmai, atlikti nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-126-382/2005, būtu pripažinti kaip prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams ir iš šių veiksmų neteisėtumo pareiškėjas kildina patirtos neturtinės žalos atsiradimą. Teismas vertino, jog skundo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl pareiškėjui siūlė kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas atkreipė dėmesį, kad CPK 30 straipsnio 7 dalis numato ieškovo teismingumo pasirinkimą kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir nutartyje nurodytomis aplinkybėmis teismas skundą atsisakė priimti, kadangi byla nepriskirtina nagrinėti administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą išnagrinėti.

Pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteista neturtinė žala dėl, jo manymu, netinkamo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pažeidžiant atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. D. skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors pirmosios instancijos teismas kaip atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindą nurodė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, kai byla nepriskirtina tam teismui, tačiau iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas de facto (faktiškai; iš tikrųjų) pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas siekia inicijuoti administraciniame teisme tokio pobūdžio ginčą, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad, nors pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas, tačiau nei pareiškėjo skundo turinys, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė inicijuoti būtent administraciniam teismui priskirtiną ginčą.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą, o kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl prokuroro, teisėjo neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje.

Pareiškėjo skunde nėra nurodytas joks ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjo atskirajame skunde taip pat nėra argumentų, pagrįstų ABTĮ nuostatomis, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą ir jį nagrinėti.

Pareiškėjas skunde atsakovais nurodė prokurorą E. S., teisėjus Z. P., R. P. ir E. M., tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, atlygina valstybė, o ne konkretus teisėjas ar prokuroras. Bendrosios kompetencijos teismų praktika patvirtina, kad jie nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kuriose atsakovu yra Lietuvos valstybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-499/2011).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš esmės pagrįstai bei teisėtai 2017 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė