2021-01-06 Nr. AB-253-3-61-3-01802-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-33-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01802-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Brigvesta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 21R-258 (AG-194/07-2019) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Komisija panaikino NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. BRK-963 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“ (toliau – ir NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimas) bei įpareigojo NMA iš naujo vertinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Brigvesta“ 2018 m. lapkričio 28 d. paramos paraišką Nr. 19VP-KA-18-1-05187-PR001 (toliau – ir Paraiška) dėl atitikimo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytam kriterijui, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką Nr. 19VP-KA-18-1-05187-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. NMA, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 40–44 punktais ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 48–57 punktais, atliko surinktų paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – ir Priemonė) atrankos vertinimą ir sudarė paraiškų atrankos pirmumo eilę.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktį, jei pareiškėjo – juridinio asmens, pradedančio veiklą, pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 procentų akcijų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas), ne trumpiau negu 1 metus deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, projektui suteikiama 15 atrankos balų. Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (fizinio asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją arba Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Gyventojų registras) duomenis.

Pagal Gyventojų registro duomenis, pareiškėjo pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo, nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl atrankos balai už šį atrankos kriterijų pareiškėjo Paraiškai nebuvo suteikti. Atlikus pareiškėjo Paraiškos atrankos kriterijų vertinimą, nustatyta, kad jis surinko 50 atrankos balų. Pagal Administravimo taisyklių 53 punktą, paraiškoms, surinkusioms 55–45 balus, nepakanka Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir viešosios paramos maksimalių metinių lėšų, skirtų įsipareigojimams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir veiklas, paskirstymo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 3D-841 (toliau – ir Įsakymas), skirtos paramos sumos, todėl NMA jas atmeta – nevertinamas jų tinkamumas, jos neteikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui, pareiškėjo Paraiška dėl lėšų trūkumo nebuvo teikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą. Apie tai, kad dėl lėšų trūkumo pareiškėjo Paraiška nebus teikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, ir parama pagal Priemonę pareiškėjo Paraiškai nebus skiriama, pareiškėjas buvo informuotas NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimu. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. vasario 22 d. sprendimu, pateikė 2019 m. kovo 14 d. skundą Komisijai, kuri tenkino pareiškėjo 2019 m. kovo 14 d. skundą iš dalies: panaikino NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimą ir įpareigojo NMA iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką dėl atitikimo Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytam kriterijui.

Komisija sprendime nurodė, kad NMA nagrinėjamu atveju visiškai formaliai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto norma, neatsižvelgdama į tai, jog seniūnijos išduotos pažymos patvirtina, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė B. M., nors ir nėra deklaravusi gyvenamosios vietos kaimo vietovėje, faktiškai gyvena kaimo vietovėje, t. y. nuo 2003 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini), bei yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kadangi negali deklaruoti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nes tikrieji patalpų savininkai numirę.

2.2. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, kad šioje paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra tiksli, išsami ir visi pateikti duomenys yra teisingi bei yra informuotas ir sutinka, kad tinkamumas gauti paramą bus vertinamas pagal pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis ir viešuosiuose registruose esančius duomenis (Paraiškos X. Dalis „Pareiškėjo deklaracija“ 1 ir 8 p.). Pareiškėjas Agentūrai nepateikė vienintelės akcininkės gyvenamosios vietos deklaracijos, todėl NMA informaciją apie pareiškėjo vienintelės akcininkės gyvenamąją vietą tikrino vadovaudamasi Gyventojų registro duomenimis.

Pagal Administravimo taisyklių 47 punktą, paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Šiuo atveju skyrėsi Paraiškoje nurodyti duomenys ir viešuosiuose registruose esanti informacija, todėl NMA pagrįstai vadovavosi Gyventojų registro duomenimis, kuris ir yra oficialus viešasis registras.

Pagal Komisijos sprendimo išaiškinimą, turi būti vadovaujamasi ne oficialia registrų informacija, o bet kokios savivaldybės/ seniūnijos išduota pažyma, nors nei seniūnijai, nei savivaldybei nėra suteiktos Gyventojų registro atliekamos funkcijos. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Būdviečio seniūnijos (toliau – ir Būdviečio seniūnija) 2018 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (2018-286-PN)-1 „Apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą“ (toliau – ir Pažyma Nr.

1) ir Būdviečio seniūnijos 2018 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. BD3-66 „Dėl B. M. gyvenamosios vietos“ (toliau – ir Pažyma Nr.

2) nėra pakankami dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta buvo deklaruota kaimo vietovėje, nes jose yra aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo vienintelė akcininkė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Be to, Pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą buvo įtraukta 2007 m. lapkričio 23 d. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada patalpų, kuriose jis gyveno, savininkai mirė, nėra aišku ir iš seniūnijos Pažymos Nr. 2 kada jie mirę, nuo kada reiktų skaičiuoti 10 m. senaties terminą.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) 3 straipsnyje yra įtvirtinta Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą, šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiuo atveju pareiškėjo pagrindinė akcininkė nesilaikė Deklaravimo įstatyme įtvirtintos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Šiuo atveju Pažyma Nr. 1 patvirtina, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą buvo įtraukta 2007 m. lapkričio 23 d., taigi nuo 2008 m. lapkričio 23 d. ji nebegalėjo būti gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitoje ir privalėjo deklaruoti gyvenamąją vietą Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Pažymoje Nr. 2 nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog pareiškėjo vienintelė akcininkė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo atlikti formalumo ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos.

Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad buvo aplinkybių, nepriklausančių nuo jo vienintelės akcininkės valios (force majeure aplinkybės), dėl kurių ji negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.

Jeigu pateiktame dokumente yra nurodyta data, iki kurios leista gyventi nurodytoje patalpoje ar pastate, arba jeigu savininkas (bendraturtis) nurodė tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje, deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos. Šiuo atveju pareiškėjas nei Agentūrai, nei Komisijai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pagrindinės akcininkės nurodytų patalpų savininkas (bendraturtis) arba jo įgaliotas asmens nesutiko, kad B. M. apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpose, ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Atsakovas nesutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad NMA visiškai nevertino tokios svarbios aplinkybės, kad Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, jog pareiškėjo pagrindinė akcininkė B. M. nuo 2018 m. lapkričio 26 d. registruota adresu (duomenys neskelbtini), o apsiribojo tik Gyventojų registru. Juridinių asmenų registre yra registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys ir dokumentai, o Gyventojų registro paskirtis – rinkti ir kaupti duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų pasiskirstymą bei sudėtį, migracijos mastus ir kryptis, darbo išteklius ir jų naudojimą bei kitą socialinę informaciją, ją nuolat atnaujinti, apdoroti ir šio įstatymo nustatyta tvarka teikti Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo įstaigoms bei kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 2 str.).

NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ne Juridinių asmenų registro, o aktualiais Gyventojų registro duomenimis.

2.3. Komisija sprendime neteisėtai nurodė, kad teisės akte (Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte) įtvirtintas NMA būdas tikrinti, ar pareiškėjų akcininkai registruoti kaimo vietovėje, yra formalus vertinimas. Įgyvendinimo taisyklės visiems taikomos vienodai, o teisės aktai (Įgyvendinimo taisyklės ir Administravimo taisyklės) nenumato išimčių, kaip galima apeiti reikalavimus (vietoje Gyventojų registro duomenų vadovautis kitokia informacija, pateikiama seniūnijų, savivaldybių ir kt.). Be to, pareiškėjas planuodamas pateikti NMA Paraišką, turėjo pasirūpinti, kad pareiškėjo pagrindinės akcininkės deklaruota gyvenamoji vieta atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas pateikė NMA Paraišką, žinodamas, kad neatitiks Įgyvendinimo taisyklėse nustatyto kriterijaus dėl pagrindinės akcininkės gyvenamosios vietos deklaravimo ir prašė 15 balų už šį kriterijų. Pati pareiškėjo pagrindinė akcininkė ne tik, kad nesirūpino tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, bet išvis nieko nedarė, tik NMA jau pateikus paklausimą, pareiškėjas pateikė NMA seniūnijos pažymas. Nors Agentūra pateiktos Pažymos Nr. 1 teisėtumo nekvestionuoja, tačiau pačiai seniūnijai ir pareiškėjui turėjo kilti poreikis aprašyti ir mirusių savininkų mirties datas, apie kurias Agentūrai nieko nėra žinoma iki šiol, ne tik Pažymoje Nr. 2, bet ir NMA teikiant paaiškinimus į siųstą paklausimą, ar pateikiant skundą Komisijai. Jeigu NMA, vadovaudamasi pateiktomis Pažyma Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2, pripažintų, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė atitiko Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytą kriterijų ir skirtų pareiškėjui 15 balų, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie neteikė paraiškų NMA, vien dėl to, kad pagrindiniai akcininkai neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatyto kriterijaus.

3. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo skundą prašė skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje numatytas reikalavimas nėra savitikslis. Pagal atsakovo poziciją, gyvenamosios vietos deklaravimas kaimo vietovėje pats savaime yra paramos tikslas, t. y. siekiama paremti ne kaimo vietovėje faktiškai gyvenančių asmenų, bet ten gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų verslą. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, kurių pagrindu vykdomos kaimo plėtros programos, įskaitant Įgyvendinimo taisyklėse numatytą programą. Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte numatyta, kad programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, Priemonės parama yra skirta paremti būtent kaimo vietovėse veikiančius asmenis, o šiuo atveju – būtent moteris. Atsakovas, spręsdamas dėl atrankos balų skyrimo pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 punktą, turėjo vadovautis būtent priemonės tikslais, o ne formaliai taikyti minėtą Įgyvendinimo taisyklių nuostatą. Pareiškėjas sutinka su Komisijos pozicija, kad NMA formaliai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto norma. Aplinkybę, kad pareiškėjo vienintelė akcininkė B. M. daugiau kaip 15 metų gyvena kaimo vietovėje, patvirtina Pažyma Nr. 2, kuri buvo pateikta Agentūrai prieš jai priimant sprendimą. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad B. M. gyvenamoji vieta yra kitur, ne kaimo vietovėje, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovas. Todėl, esant oficialiam vietos savivaldos institucijos išduotam dokumentui, patvirtinančiam pareiškėjo vienintelės akcininkės faktinį gyvenimą kaimo vietovėje, atsakovas visiškai nepagrįstai pareiškėjo Paraiškai nesuteikė 15 balų už atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 punkte numatytam kriterijui. Būdviečio seniūnijos 2018 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. BD3-66 yra galiojanti, jos teisėtumas nenuginčytas.

3.2. Atsakovas, priimdamas sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus. VAĮ 3 straipsnyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Atsakovas, formaliai taikydamas Įgyvendinimo taisykles, nepasiekė paramos teikimo tikslo, atėmė iš pareiškėjo teisę gauti paramą vien tuo pagrindu, kad pareiškėjo vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta nėra deklaruota kaimo vietovėje, nepaisant to, kad ji faktiškai daugiau kaip 15 metų gyvena būtent kaimo vietovėje, o gyvenamosios vietos ten negali deklaruoti dėl objektyvių kliūčių – ji neturi nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas, ankstesni patalpų savininkai yra mirę.

Be to, atsakovo pasirinktas Įgyvendinimo taisyklių aiškinimas, kai lemiama reikšmė suteikiama formaliam gyvenamosios vietos deklaravimui, bet ne faktinei gyvenamajai vietai, pažeidžia turinio viršenybės prieš formą principą. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas nenurodė, kada patalpų, kuriose jis gyveno, savininkai mirė, nėra aišku ir iš seniūnijos Pažymos Nr. 2, kada jie mirę, nuo kada reiktų skaičiuoti 10 m. senaties terminą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, ar pareiškėjo vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta yra kaimo vietovėje.

Būdviečio seniūnijos 2019 m. birželio 12 d. pažymoje nurodyta, kad ankstesni patalpų savininkai yra mirę, o B. M. gyvenamosiose patalpose gyvena seniūnijos leidimu. Nepagrįsti ir nelogiški atsakovo teiginiai, jog pareiškėjo vienintelė akcininkė turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą, nepaisant to, kad to ji objektyviai negali padaryti. Akivaizdu, jog pareiškėjo vienintelė akcininkė, nebūdama jos gyvenamosios vietos savininke ir patalpų savininkams mirus, kaip tai nurodyta seniūnijos pažymose, objektyviai negalėjo ir negali joje deklaruoti gyvenamosios vietos.

Tuo atveju, jeigu ji deklaruotų gyvenamąją vietą kitur, toks deklaravimas neatitiktų faktinės situacijos ir būtų klaidingas. Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata aiškiai nurodo, kad asmenys gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kai dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Atitinkamai šios normos taikymui turi būti nustatyta, kad asmuo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, šios priežastys jokiu būdu nereiškia force majeure aplinkybių.

Priešingas aiškinimas reikštų, jog iš esmės jokie asmenys negali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kas yra akivaizdžiai neteisinga. Būdviečio seniūnijos pažymose, gyvenamųjų patalpų, kuriose gyvena B. M., ankstesni savininkai yra mirę, B. M. neturi nuosavybės teisės į šias patalpas. Todėl ji objektyviai negali gauti patalpų savininkų sutikimo ir negali deklaruoti jose savo gyvenamosios vietos. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė ne tik, kad nesirūpino tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, bet išvis nieko nedarė, tik NMA jau pateikus paklausimą, pareiškėjas pateikė NMA seniūnijos pažymas, ir nors NMA pateiktos Pažymos Nr. 1 teisėtumo nekvestionuoja, tačiau, NMA manymu, pačiai seniūnijai ir pareiškėjui turėjo kilti poreikis aprašyti ir mirusių savininkų mirties datas, apie kurias NMA nieko nėra žinoma iki šiol, ne tik Pažymoje Nr. 2, bet ir NMA teikiant paaiškinimus į siųstą paklausimą, ar pateikiant skundą Komisijai.

Dėl anksčiau nurodytų priežasčių atsakovui nagrinėjant šį ginčą nėra reikšmingos aplinkybės, kodėl pareiškėjo vienintelė akcininkė negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos kaimo vietovėje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu atsakovo Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą, pareiškėjo UAB „Brigvesta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas iš esmės kilo dėl NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. BRK-963 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“ teisėtumo ir pagrįstumo ir NMA pareigos pakartotinai atlikti UAB „Brigvesta“ pateiktos Paraiškos vertinimą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 29 d. Agentūrai pateikė Paraišką prašydamas 40 000 Eur paramos įgyvendinant projektą „Paslaugų teikimo bazės įkūrimas kaimo vietovėje“ planuojamai vykdyti žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veiklai. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjo pagrindinis akcininkas, turintis ne mažiau kaip 50 proc. akcijų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas), ne trumpiau kaip 1 metus yra deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje.

Prie Paraiškos pridėjo verslo planą, kuriame nurodyta, kad įmonė planuoja užsiimti žemės ūkio paslaugomis žemės ūkio subjektams, o klientai yra smulkūs ūkiai Lazdijų, Varėnos, Kalvarijos, Marijampolės ir kituose rajonuose. Pareiškėjas Agentūrai 2018 m. gruodžio 18 d. papildomai pateikė Būdviečio seniūnijos išduotą 2018 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. (2018-286-PN)-1 apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kurioje nurodyta, jog B. M. 2007 m. lapkričio 23 d. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) ir iki dabar gyvena (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas Agentūrai taip pat pateikė tos pačios seniūnijos išduotą 2018 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. BD3-66 „Dėl B. M. gyvenamosios vietos“, kurioje nurodyta, jog B. M. nuo 2003 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini). Tikrieji patalpų savininkai numirę, kitų paveldėtojų neatsirado, o susitvarkyti namų dokumentus įmanoma tik įsigaliojus senaties terminui. Pastarojoje pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad neturint namų dokumentų, priregistruoti neįmanoma, dėl to B. M. neturėjo galimybės juose deklaruoti gyvenamosios vietos; niekur kitur gyvenamosios vietos B.

M. nėra ir nebuvo deklaravusi. 2018 m. lapkričio 20 d. steigimo akte nurodyta, jog pareiškėjo steigėjas yra B. M., gyv. (duomenys neskelbtini), o vadove skiriama – M. M., kuri atstovaus pareiškėją. Steigimo aktu išleidžiama 100 vienetų paprastųjų nematerialinių vardinių akcijų (bendra emisijos kaina – 2 500 Eur), kurias įgyja ir pasirašo pareiškėjo steigėjas. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nurodyta, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre ir nuo 2018 m. lapkričio 26 d.

B. M. yra pareiškėjo akcininke, kuri nuo 2018 m. lapkričio 26 d. yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 12 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išraše nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjo įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur ir pareiškėjo akcininke B. M. turi 100 vnt. pareiškėjo vardinių paprastųjų akcijų. Pagal Agentūros sistemoje integruotus Gyventojų registro duomenis, pagrindinė įmonės akcininkė B. M. nėra deklaravusi gyvenamosios vietos.

Agentūra 2019 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-963, kuriame nusprendė, kad pareiškėjo Paraiška dėl lėšų trūkumo neteikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kadangi, atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 50 balų. Sprendime nurodyta, kad parama pagal Paraišką šiuo metu pareiškėjui nebus skiriama, nes pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjo pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų, Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl už šį atrankos kriterijų nebuvo suteikiami atrankos balai.

Atlikus pareiškėjo Paraiškos atrankos kriterijų vertinimą, jis surinko 50 atrankos balų. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 53 punktu, paraiškoms, surinkusioms 55–45 balus, nepakanka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, todėl NMA jas atmeta – nevertinamas jų tinkamumas, jos neteikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2019 m. vasario 22 d. sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 21R-258 (AG-194/07-2019) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimą ir įpareigojo Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką dėl atitikimo Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytam kriterijui.

7. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 11.6 papunkčiu, 40 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 40, 41 punktais. Teismas nurodė, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto projektų atrankos kriterijų lentelės 5.2 papunktį, jei pareiškėjas yra kaimo vietovėje veikiantis subjektas, kurio (juridinio asmens, pradedančio veiklą) pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. akcijų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas), iki paraiškos pateikimo dienos ne trumpiau negu 1 metus yra deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje už tai skiriamas didžiausias (pagal atskiras kriterijaus reikšmes) 15 balų skaičius. Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (juridinio asmens akcininko ar jam prilyginto asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją arba Gyventojų registro duomenis. Balai suteikiami, jeigu pareiškėjo (juridinio asmens) akcininkas ar jam prilygintas asmuo paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai deklaravo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje.

8. Teismas pabrėžė, kad iš bylos rašytinės medžiagos akivaizdu, jog ginčas byloje kilęs iš esmės dėl Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 punkte nustatyto atrankos kriterijaus vertinimo ir taikymo nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste.

9. Teismas, įvertinęs Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nurodė, kad Būdviečio seniūnija, įtraukusi B. M. į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, pripažino, kad ji dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena. Deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad deklaravimo duomenys ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis.

Agentūra neginčija Būdviečio seniūnijos išduotų Pažymų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumo ir pripažįsta, kad B. M. faktiškai gyvena kaimo vietovėje. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ preambulės 17 ir 18 punktus, naujos ekonominės veiklos, t. y. naujų ūkių, kūrimas ir plėtojimas, veiklos įvairinimas, imantis ne žemės ūkio veiklos, įskaitant paslaugų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams teikimą, su sveikatos apsauga, socialine integracija ir turizmu susijusi veikla yra itin svarbi kaimo vietovių plėtrai.

Ūkių ir įmonių plėtros priemonė turėtų padėti palengvinti pradinį jaunųjų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinį jų žemės ūkio valdų pritaikymą po pradinio įsisteigimo. Be to, turėtų būti skatinamas ūkininkų veiklos įvairinimas, jiems imantis ne žemės ūkio veiklos, ir ne žemės ūkio mažųjų ir vidutinių įmonių steigimas ir plėtra kaimo vietovėse. Ūkių ir ne žemės ūkio verslo plėtra turėtų būti siekiama skatinti užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, išlaikyti esamas darbo vietas, mažinti sezoninį užimtumo svyravimą, plėtoti ne žemės ūkio sektorius už žemės ūkio, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo srities ribų.

Teismas nurodė, kad nei minėtas reglamentas, nei kiti Įgyvendinimo taisyklių įžanginėje dalyje nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai nenurodo formalios taisyklės dėl siekiančios gauti paramą įmonės pagrindinio akcininko gyvenamosios vietos deklaravimo būtinumo kaimo vietovėje, ši nuostata yra įtvirtinta tik Įgyvendinimo taisyklėse. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nurodyta, jog programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Iš aptartų teisės aktų matyti, kad pagrindinis programos tikslas yra skatinti mažų ir vidutinių įmonių veiklą būtent kaimo vietovėse. Teismas pabrėžė, kad Agentūrai su paraiška buvo pateiktas verslo planas, kuriame nurodyta, jog įmonė planuoja užsiimti žemės ūkio paslaugomis žemės ūkio subjektams, o klientai yra smulkūs ūkiai Lazdijų, Varėnos, Kalvarijos, Marijampolės ir kituose rajonuose. Tai įrodo, kad įmonės veikla būtų vykdoma kaimo vietovėje.

10. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad formalus teisės reikalavimų vykdymas neatitinka teisėtumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. spalio 31 d. nutarimai). Proporcingumo principas, kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, įtvirtintas VAĮ 3 straipsnyje. Jis reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 str. 1 d. 3 p.). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog B. M. nuo 2003 metų faktiškai gyvena kaimo vietovėje, nors ir nėra deklaravusi gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Todėl Komisija sprendime padarė teisingą išvadą, kad Agentūra visiškai formaliai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto norma, neatsižvelgdama į tai, kad Pažyma Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2 patvirtina, jog pareiškėjo pagrindinė akcininkė B. M. faktiškai gyvena kaimo vietovėje, t. y. nuo 2003 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini), bei yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kadangi negali deklaruoti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tikrieji patalpų savininkai mirę. Agentūra visiškai neįvertino aplinkybės, kad Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, jog pareiškėjo pagrindinė akcininke B. M. nuo 2018 m. lapkričio 26 d. registruota adresu (duomenys neskelbtini), o apsiribojo tik Gyventojų registru.

12. Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto 5.2 punkto nuostata, VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padarė išvadą, kad NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Teismas atmetė NMA prašymą panaikinti Komisijos 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimą, kuriuo NMA sprendimas buvo panaikintas ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašoma 180 Eur suma už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo teisinių santykių pobūdį, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktais, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad prašoma priteisti 180 Eur suma yra adekvati, todėl priteisė pareiškėjui.

III. 14. Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, kad šioje paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra tiksli, išsami ir visi pateikti duomenys yra teisingi bei yra informuotas ir sutinka, kad tinkamumas gauti paramą bus vertinamas pagal pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis ir viešuosiuose registruose esančius duomenis. NMA, patikrinusi Gyventojų registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo vienintelė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų, Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl teisėtai ir pagrįstai atrankos balai už šį atrankos kriterijų pareiškėjo Paraiškai nebuvo suteikti. Pareiškėjas NMA nepateikė vienintelės akcininkės gyvenamosios vietos deklaracijos, todėl NMA informaciją apie pareiškėjo vienintelės akcininkės gyvenamąją vietą tikrino vadovaudamasi Gyventojų registro duomenimis. Teisės aktuose aiškiai nurodyta, kokiais būdais (kur) turi būti tikrinama, ar pareiškėjų akcininkai registruoti kaimo vietovėje. Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje yra aiškiai nurodyta, kad atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (fizinio asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją arba Gyventojų registro duomenis. Administravimo taisyklių 47 punkte nurodyta, kad paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Šiuo atveju skyrėsi Paraiškoje nurodyti duomenys ir viešuosiuose registruose esanti informacija, todėl NMA pagrįstai vadovavosi Gyventojų registro duomenimis, kuris ir yra oficialus viešasis registras. LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2277-1062/2018 patvirtino, kad esant duomenų nesutapimui, NMA vadovaujasi viešuosiuose registruose nurodyta informacija, kaip tai įtvirtinta teisės aktuose.

14.2. Pažyma Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2 nėra pakankami dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjo vienintelės akcininkės gyvenamoji vieta buvo deklaruota kaimo vietovėje, nes jose yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo vienintelė akcininkė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Be to, Pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą buvo įtraukta 2007 m. lapkričio 23 d. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kada patalpų, kuriose jis gyveno, savininkai mirė, nėra aišku ir iš seniūnijos Pažymos Nr. 2, kada jie mirę, nuo kada reiktų skaičiuoti 10 m. senaties terminą. Šiuo atveju pareiškėjo pagrindinė akcininkė nesilaikė Deklaravimo įstatyme įtvirtintos pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Būdviečio seniūnija, įtraukusi B. M. į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, pripažino, jog ji dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, nes pagal Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, atitinkami asmenys gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Pažymoje Nr. 2 nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog pareiškėjo vienintelė akcininkė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo atlikti formalumo ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004 nurodyta, kad nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis galima pripažinti tik tokias aplinkybes, kurios atitinka nutartyje nurodytus reikalavimus.

14.3. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad buvo aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo vienintelės akcininkės valios (force majeure aplinkybės), dėl kurių ji negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Pareiškėjas nei NMA, nei Komisijai, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pagrindinės akcininkės nurodytų patalpų savininkas (bendraturtis) arba jo įgaliotas asmens nesutiko, jog B. M. apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpose, ar kitų duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė negalėjo deklaruoti savo gyvenamosios vietos kaimo vietovėje dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių (Deklaravimo įstatymo 4 str. 13 d.).

14.4. Juridinių asmenų registro paskirtis skiriasi nuo Gyventojų registro. NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi ne Juridinių asmenų registro, o aktualiais Gyventojų registro duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų, Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl teisėtai ir pagrįstai atrankos balai už šį atrankos kriterijų pareiškėjo Paraiškai nebuvo suteikti.

Komisija ir teismas sprendimuose neteisėtai nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte įtvirtintas NMA būdas tikrinti, ar pareiškėjų akcininkai registruoti kaimo vietovėje, yra formalus vertinimas. Įgyvendinimo taisyklės visiems taikomos vienodai, o teisės aktai (Įgyvendinimo taisyklės ir Administravimo taisyklės) nenumato išimčių, kaip galima apeiti reikalavimus (vietoje Gyventojų registro duomenų vadovautis kitokia informacija, pateikiama seniūnijų, savivaldybių ir kt.). Pareiškėjas, planuodamas pateikti NMA Paraišką, turėjo pasirūpinti, kad pareiškėjo pagrindinės akcininkės deklaruota gyvenamoji vieta atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas pateikė NMA Paraišką, žinodamas, kad neatitiks Įgyvendinimo taisyklėse nustatyto kriterijaus dėl pagrindinės akcininkės gyvenamosios vietos deklaravimo ir prašė 15 balų už šį kriterijų.

Be to, pati pareiškėjo pagrindinė akcininkė ne tik, kad nesirūpino tinkamu gyvenamosios vietos deklaravimu, bet išvis nieko nedarė, tik NMA jau pateikus paklausimą, pareiškėjas pateikė NMA seniūnijos pažymas. Ir nors NMA pateiktos Pažymos Nr. 1 teisėtumo nekvestionuoja, tačiau, NMA manymu, pačiai seniūnijai ir pareiškėjui turėjo kilti poreikis aprašyti ir mirusių savininkų mirties datas, apie kurias NMA nieko nėra žinoma iki šiol, ne tik Pažymoje Nr. 2, bet ir NMA teikiant paaiškinimus į siųstą paklausimą, ar pateikiant skundą Komisijai.

Jeigu NMA, vadovaudamasi pateiktomis Pažyma Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2, pripažintų, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė atitiko Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytą kriterijų ir skirtų pareiškėjui 15 balų, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie neteikė paraiškų NMA, vien dėl to, kad pagrindiniai akcininkai neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatyto kriterijaus, t. y. paraiškų pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki paraiškų pateikimo nebuvo registruoti kaimo vietovėje.

15. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo tekstas yra iš esmės identiškas atsakovo skundui, kurį išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir dėl kurio išsamiai pasisakė sprendime. Atsakovui nenurodžius absoliučiai jokių naujų argumentų, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Pareiškėjas atsiliepime iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Būdviečio seniūnijos 2018 m. gruodžio 16 d. pažymoje nurodyta informacija, jog pareiškėjo vienintelė akcininke B. M. dar nuo 2003 m. gyvena kaimo vietovėje. Jokiu kitų įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę, byloje nėra nepateikta. Būdviečio seniūnijos 2019 m. birželio 12 d. pažymoje nurodyta, kad ankstesni patalpų savininkai yra mirę, o B. M. gyvenamosiose patalpose gyvena seniūnijos leidimu. Visiškai nepagrįsti ir nelogiški atsakovo teiginiai, jog pareiškėjo vienintelė akcininkė turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą, nepaisant to, kad to ji objektyviai negali padaryti. Pareiškėjo vienintelė akcininkė B. M., nebūdama jos gyvenamosios vietos savininke ir patalpų savininkams mirus, kaip tai nurodyta seniūnijos pažymose, objektyviai negalėjo ir negali joje deklaruoti gyvenamosios vietos. Tuo atveju, jeigu ji deklaruotų gyvenamąją vietą kitur, toks deklaravimas neatitiktų faktinės situacijos ir būtų klaidingas. Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata aiškiai nurodo, kad asmenys gali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kai dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Atitinkamai šios normos taikymui turi būti nustatyta, kad asmuo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, šios priežastys jokiu būdu nereiškia force majeure aplinkybių. Priešingas aiškinimas reikštų, kad iš esmės jokie asmenys negali būti įtraukiami į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kas yra akivaizdžiai neteisinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. BRK-963 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 21R-258 (AG-194/07-2019) panaikino NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimą bei įpareigojo NMA iš naujo vertinti pareiškėjo UAB „Brigvesta“ Paraišką dėl atitikimo Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytam kriterijui.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Agentūros skundą atmetė, padaręs išvadą, kad NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Atsakovas Agentūra su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad NMA teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Gyventojų registro duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų, Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl teisėtai ir pagrįstai atrankos balai už šį atrankos kriterijų pareiškėjo Paraiškai nebuvo suteikti. Atsakovo teigimu, Komisija ir teismas sprendimuose neteisėtai nurodė, kad teisės akte (Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte) įtvirtintas NMA būdas tikrinti, ar pareiškėjų akcininkai registruoti kaimo vietovėje, yra formalus vertinimas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimu informavo UAB „Brigvesta“, kad pareiškėjo Paraiška, pateikta Agentūrai 2018 m. lapkričio 29 d., dėl lėšų trūkumo neteikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kadangi, atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, pareiškėjo Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 50 balų. NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendime nurodyta, kad parama pagal Paraišką šiuo metu pareiškėjui nebus skiriama, nes, vadovaujantis Gyventojų registro duomenis, pareiškėjo pagrindinė akcininkė, turinti daugiau kaip 50 procentų akcijų, Paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius vienus metus iki Paraiškos pateikimo nebuvo registruota kaimo vietovėje, todėl atrankos balai už šį atrankos kriterijų nesuteikiami. Atlikus pareiškėjo Paraiškos atrankos kriterijų vertinimą, nustatyta, kad jis surinko 50 atrankos balų. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 53 punktu, paraiškoms, surinkusioms 55–45 balus, nepakanka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, todėl NMA jas atmeta – nevertinamas jų tinkamumas, jos neteikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui.

21. Tikrinamu atveju ginčas byloje kilęs iš esmės dėl Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 punkte nustatyto atrankos kriterijaus vertinimo ir taikymo šios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

22. Įgyvendinimo taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 26 d.) 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjo (juridinio asmens, pradedančio veiklą) pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. akcijų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas), – ne trumpiau negu 1 metus deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, projektui suteikiama 15 atrankos balų. Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal pareiškėjo (juridinio asmens akcininko ar jam prilyginto asmens) gyvenamosios vietos deklaraciją arba Gyventojų registro duomenis. Balai suteikiami, jeigu pareiškėjo (juridinio asmens) akcininkas ar jam prilygintas asmuo paraiškos pateikimo dieną ir ne trumpiau kaip paskutinius 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai deklaravo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, aktualių teisės aktų Administravimo taisyklių 11.6, 40 punktų, Įgyvendinimo taisyklių 6, 40, 41 punktų, 42 punkto lentelės 5.2 papunkčio, Deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 7 straipsnio 1 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ preambulės 17 ir 18 punktų nuostatas, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tikslus, programos priemonės veiklos srities prioritetą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, Agentūrai su Paraiška pateiktą verslo planą, aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad Komisija sprendime padarė teisingą išvadą, jog Agentūra visiškai formaliai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto norma, neatsižvelgdama į tai, kad Pažyma Nr. 1 ir Pažyma Nr. 2 patvirtina, jog pareiškėjo pagrindinė akcininkė B. M. faktiškai gyvena kaimo vietovėje, t. y. nuo 2003 m. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbtini), bei yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kadangi negali deklaruoti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nes tikrieji patalpų savininkai mirę.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams. Formalus įstatymų taikymas nepaisant teisingumo imperatyvų negali būti vertinamas kaip teisėtumo išraiška. Teisinėje valstybėje pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011; 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-422/2014). Agentūra, atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad būtent gerojo administravimo principas įpareigojo atsakovą priimant sprendimą tinkamai, atidžiai įvertinti nagrinėjamą situaciją. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/201; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3238-520/2020).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią teisinę situaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog NMA 2019 m. vasario 22 d. sprendimas buvo priimtas formaliai taikant Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto nuostatas, neatsižvelgiant į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tikslus ir į tai, kad pareiškėjas įrodė, jog B. M. nuo 2003 metų faktiškai gyvena kaimo vietovėje, nors ir nėra deklaravusi gyvenamosios vietos kaimo vietovėje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Būdviečio seniūnija, įtraukusi B. M. į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, pripažino, kad ji dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui byloje Agentūros 2019 m. vasario 22 d. sprendimą pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, daro išvadą, jog NMA pagrįstai įpareigota iš naujo vertinti pareiškėjo UAB „Brigvesta“ Paraišką dėl atitikimo Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 5.2 papunktyje nustatytam kriterijui.

28. Atsakovas Agentūra apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos ir jo skunde pirmosios instancijos teismui, ir dėl kurių jau buvo pasisakyta skundžiamame teismo sprendime, t. y. jos buvo įvertintos kaip nepaneigiančios Komisijos Sprendime padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, jų nekartoja, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė