e7564be1-da9c-454e-b7e2-5e2f97f48c1e · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-373-400/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06596-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3.; 3.4.5.1.; 3.2.6.1 (N) (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 9 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Rima Å imbelytė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Stalioraitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. V., jos atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei, suinteresuotam asmeniui J. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiÅ¡kėjos D.

V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L. A., J. A., VÄ® „Turto bankas“ Teismas n u s t a t ė : Teismui pateiktu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja D. V. (toliau- pareiÅ¡kėja) praÅ¡o teismÄ atnaujinti terminÄ jai priimti jos mirusios senolės I. A. palikimÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir paaiÅ¡kino teismui, kad jos senolė I. A. (toliau- senolė) mirė (duomenys neskelbtini). Po jos senolės mirties yra likęs palikimas, t. y. (duomenys neskelbtini) esantis butas. I. A. turėjo vienintelį sÅ«nų, jos tėvÄ V.

A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Senolė buvo ligota, neįgali, todėl jos tėvai gyveno su senole kartu visÄ laikÄ . Jos motinai senolės turtas nepriklausė ir ji jo paveldėti negalėjo. Ji pati senolės mirties dienÄ buvo tik 14 metų amžiaus, todėl pati savarankiÅ¡kai kreiptis dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo ir jo priimti negalėjo. Mama viena pati augino keturis vaikus, iÅ¡ kurių vienas buvo neįgalus, truko pragyvenimui lėšų, todėl ji nuo 2005 metų pradėjo dirbti ir savo pajamomis stengėsi prisidėti prie senolės buto iÅ¡laikymo, remonto.

Be jos senolės mirties dienÄ dar buvo trys broliai. IÅ¡ jų vienas brolis Å¡iuo metu yra miręs, gyvi tėra tik du broliai, t. y. suinteresuoti asmenys L. ir J. A.. Po senolės mirties tėvui priklausiusiame bute ir toliau gyveno kartu su motina ir broliais, Å¡iuo metu faktiÅ¡kai viena prižiÅ«ri ir valdo senolei priklausiusį butÄ , moka mokesčius ir pan, nes mama sunkiai serga, jai diagnozuota onkologinė liga, reikalaujant nemažai iÅ¡laidų gydymui. Pageidauja gauti paveldėjimo dokumentus, t. y. priimti senolės palikimÄ ir įteisinti jo valdytÄ turtÄ , tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai negali bÅ«ti iÅ¡duotas, kadangi yra praleistas palikimo priėmimo terminas.

Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Suinteresuotas asmuo J. A. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ jis pripažįsta ir praÅ¡o jį tenkinti. Pats po senolės mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir nepriėmė, priimti senolės palikimÄ nepageidauja. Senolei priklausiusį butÄ pastaruoju metu prižiÅ«ri ir tvarko pareiÅ¡kėja D. A.. Suinteresuotas asmuo L. A. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ per įstatymo nustaytÄ terminÄ nepateikė.

Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ nurodo, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus. Liudytoja J. A. parodė, kad jos Å¡eima visÄ laikÄ gyveno su su jos anyta I. A., mirus vyrui V. A. 1996 metais ji liko su keturiais mažais vaikais, kurių vienas neįgalus ir ligota neįgalia anyta.

Vertėsi sunkiai, truko lėšų pragyvenimui, 2004 metais mirus anytai, ji su vaikais ir toliau liko gyventi anytai priklausančiame bute, manė kad paveldėjimo tvarkyti nereikia, nes ilgÄ laikÄ kartu gyveno. Po anytos mirties ji netrukus susirgo onkologine liga, vėliau 2014 metais mirė jos sÅ«nus I. A., kadangi ji nemažai laiko praleidžia gydymosi įstaigose, todėl Å¡iuo metu anytai priklausiusį butÄ prižiÅ«ri ir tvarko pareiÅ¡kėja D. V.. PareiÅ¡kimas tenkintinas - Lietuvos Respublikos CK 5.57 str.

Pagal CK 4.47 str. 2 p. vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įgaliotÄ atstovÄ .

Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ , o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 str. 2 d.). Å ie palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5. 57 str. 1 d. įtvirtinta, kad CK 5.50 str. nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Minėtam CK straipsniui taikyti svarbu nustatyti, kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie palikimo atsiradimÄ , ar per įstatymo nustatytÄ terminÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti palikimÄ ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminÄ jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinio praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bÅ«tina nustatyti Å¡ias aplinkybes :

1) ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , 3) nustatyti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) .Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Å ios bylos ypatumas yra tai, kad asmuo siekiantis teisinio rezultato – palikimo priėmimo ir realizuojantis savo, kaip įstatyminio įpėdinio teises palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametis asmuo D.

V. (A.), atstovaujama savo rÅ«pintojos J. A.. FaktiÅ¡kai dėl savo nepilnametystės pareiÅ¡kėjos teisės į senolės palikimÄ galėjo bÅ«ti įgyvendintos tik per jos rÅ«pintojÄ J. A., nes pati pareiÅ¡kėja kreiptis su pareiÅ¡kimu pas notarÄ negalėjo. Byloje nustatyta, kad apie palikimo atsiradimÄ pareiÅ¡kėja sužinojo iÅ¡kart po I. A. mirties, tačiau valios priimti palikimÄ vaikaitės D. V. vardu įstatymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu pareiÅ¡kėja pas notarÄ neiÅ¡reiÅ¡kė ir nurodo, kad priežastys, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo jos rÅ«pintojos sunki materialinė padėtis ir teisinis neiÅ¡prusimas , t.y. susiformavusi nuostata, kad vis tiek po senolės mirties priklauso viskas jos vaikaičiams, palikimo priimti nereikia.

Taigi, spręstinas klausimas ar pareiÅ¡kėjos nurodytos termino praleidimo priežastys gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. Visumoje įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir užkirsti keliÄ atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis, yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami (pratęsiami) tik iÅ¡imtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iÅ¡ tiesų yra svarbios.

Kaip taisyklė tai gali bÅ«ti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiÅ¡kėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 3-jų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali bÅ«ti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. SÄ voka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios egzistavo per įstatymo nustatytÄ terminÄ (kurį praÅ¡oma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iÅ¡ jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus.

Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali bÅ«ti ginamos tada, kai tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir vieÅ¡ajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iÅ¡kelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str.). Taigi, įstatyminė įpėdinė D. V. dėl savo nepilnametystės pati kreiptis pas notarÄ dėl palikimo priėmimo negalėjo, o tai realiai atlikti galėjo tiks jos atstovė, jos motina J.

A.. Nepilnamečiam ir tuo pačiu neturinčiam visiÅ¡ko civilinio veiksnumo, asmeniui jo teisių įgyvendinimas priklauso nuo to ar savo, kaip nepilnamečio asmens atstovo, pareigas tinkamai įgyvendina nepilnamečio asmens globėjai (rÅ«pintojai). Kaip matyti, Å¡iuo atveju D. V. rÅ«pintoja laiku dėl palikimo priėmimo savo dukters vardu nesikreipė, dukters apie palikimo atsiradimÄ neinformavo kas ir sÄ lygojo, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas. PareiÅ¡kėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys gali bÅ«ti iÅ¡ esmės pripažintos svarbiomis, nes sutiktina su tuo pareiÅ¡kėjos argumentu, kad dėl savo teisinio neiÅ¡prusimo ir jiems gyvenant kartu su palikėja ji galėjo sÄ Å¾iningai klysti bÅ«dama įsitikinusi, kad po su jais kartu gyvenosios senolės mirties turtas atitenka jos vaikaičiams ir be papildomų paveldėjimo procedÅ«rų atlikimo.

Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pareikėja kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo po senolės mirties sutrukdė objektyvios nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės - nežinojimas apie palikimo atsiradimÄ , neturėjimas civilinio veiksnumo ir jos rÅ«pintojos teisinis neiÅ¡prusimas. Tai laikytina svarbiomis priežastimis, lėmusiomis tai, kad buvo praleistas terminas palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika bylose, kuriose yra sprendžiamas bet koks klausimas, susijęs su vaiko interesais, visada yra bÅ«tina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vaiko interesų virÅ¡enybės principo įgyvendinimas yra vieÅ¡ojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų virÅ¡enybė turi bÅ«ti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Tai pabrėžta ir 2011-06-30 apibendrinime „Dėl nepilnamečių turtinių teisių apsaugos paveldėjimo teisiniuose santykiuose“. Todėl termino pratęsimas palikimui priimti visiÅ¡kai atitinka prioritetinį vaikų teisių apsaugos principÄ , vaiko interesus, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Taigi, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotiems asmenims iki Å¡iol nėra iÅ¡duotas, kitų asmenų teisės ir vieÅ¡asis interesas nebus pažeisti, kaip jau ir minėta, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos byloje nepriteistinos, nes pareiÅ¡kėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba ( CPK 87 str. ,92-93 str., 96 str.) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.313 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443, 515, 516 str., teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjai D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui po I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti ir šį terminÄ pratęsti vienam mėnesiui. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Rima Å imbelytė