2023-10-11 Nr. AB-17954-3-62-3-01919-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-464-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01919-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN jam nebuvo suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje, kaip kitiems nuteistiesiems, taip jį diskriminuojant dėl padarytų nusikaltimų. S. V. nuomone, Alytaus PN prižiūrėtojai laikosi nuteistųjų subkultūros ir specialiai jam nepranešė apie pakeistą apsipirkimo laiką.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 31 d. kitas būrys parduotuvėje apsipirko greičiau, dėl to jo būrio nuteistieji galėjo apsipirkti anksčiau, tą jie ir padarė. Kadangi S. V. apie tai nebuvo tinkamai pranešta, jis, nuėjęs į parduotuvę 14:40 val., nebegalėjo apsipirkti, kadangi ji jau buvo uždaryta. Tokį elgesį pareiškėjas vertina kaip jo teisių ir laisvių pažeidimą bei diskriminaciją.

4. S. V. taip pat teigė, kad būrio prižiūrėtojas, kuris pažeidė jo teises, taip pat nagrinėjo ir jo skundą, o tai lėmė dar vieną pareiškėjo teisių pažeidimą. Dėl nurodytų aplinkybių S. V. patyrė stiprius išgyvenimus, pažeminimą, bejėgiškumą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur suma.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Alytaus PN paaiškino, kad parduotuvė dirbo įprastu grafiku ir S. V. buvo sudarytos įprastos sąlygos apsipirkti. Pažymėjo, kad parduotuvė kasą uždarė 15.09 val., o pati parduotuvė buvo uždaryta 15.30 val., todėl pareiškėjui 14.45 val. buvo sudarytos sąlygos apsipirkti, o dėl to, kad jis šia savo teise nepasinaudojo, pataisos įstaigai negali kilti deliktinė atsakomybė.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) prašė pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad surinkęs ir išnagrinėjęs visą su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, nustatė, jog nuteistieji tris kartus per dieną yra maitinami visaverčiu maistu, kuris atitinka teisės aktuose nustatytas fiziologines mitybos normas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Be to, nuteistiesiems yra teikiamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, esant poreikiui, jie valstybės lėšomis aprūpinami drabužiais, avalyne ir būtiniausiomis higienos priemonėmis, o tai užtikrina būtiniausių asmens poreikių tenkinimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuteistųjų apsipirkimas, įsigyjant maisto produktų bei kitų jiems leidžiamų turėti daiktų, yra susijęs iš esmės tik su jų papildomų (individualių) poreikių tenkinimu.

9. Kalėjimų departamentas akcentavo, kad siekiant suvaldyti nuteistųjų srautus, pataisos įstaigos administracija nustato nuteistųjų būrių apsipirkimo grafikus, pagal kuriuos tiek pareiškėjas, tiek kiti nuteistieji apsiperka įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje. Pagal turimus duomenis, S. V. 2022 m. gegužės 31 d. parduotuvėje turėjo lankytis nuo 14.00 val. iki 15.30 val. Pareiškėjas nurodė, kad parduotuvėje apsilankė 14.40 val. ir liko neaptarnautas, tačiau parduotuvės darbuotojos I. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. pranešime Nr. 4-4484 „Dėl apiprekinimo parduotuvėje“ yra paaiškinta, kad 2022 m. gegužės 31 d. ji kartu su D. K. parduotuvėje dirbo iki 15.30 val. Pasibaigus darbui, D. K. 15.30 val. įjungė parduotuvėje buvusią apsaugos signalizaciją ir įstaigos objektų pridavimo apsaugai žurnale nurodė signalizacijos įjungimo laiką. Pranešime taip pat nurodyta, kad minėtą dieną S. V. parduotuvėje neapsilankė, todėl pareiškėjo teiginys, kad parduotuvė dirbo iki 14.40 val., neatitinka tikrovės.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad S. V. nurodytas pareigūnas, kuris nagrinėjo jo skundą, ginčo dieną dirbo kitame būryje, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir jo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą atmetė.

12. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte yra nustatyta, jog paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Tų pačių taisyklių 36 punkte yra nurodyta, kad paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).

13. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pataisos įstaigoje buvo sudarytos sąlygos nuteistiesiems apsipirkti Alytaus PN parduotuvėje, kurioje prekes nuteistiesiems parduoda uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Handelshus“ pagal 2019 m. spalio 30 d. Nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 305-226. Teismas pabrėžė, kad 2022 m. gegužės 31 d. S. V. priklausė 12 būriui. UAB „Handelshus“ Alytaus PN parduotuvės vedėjos 2022 m. rugsėjo 20 d. pranešime Nr. 4-4595 nurodyta, kad 2022 m. gegužės 31 d. ji dirbo ir asmeniškai aptarnavo 12 būrio nuteistuosius, patvirtino, kad pareiškėją žino ir kad 12 būriui priklausė apsipirkti nuo 14.00 val. iki 15.30 val., tačiau jau nuo 15.00 val. nuteistųjų nebuvo, o tą dieną parduotuvė darbą baigė 15.30 val. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis čekis patvirtina, jog parduotuvės kasa buvo uždaryta 15.09 val., o iš įstaigos objektų pridavimo žurnalo įrašų matyti, kad 2022 m. gegužės 31 d. parduotuvė buvo uždaryta 15.30 val., t. y. įprastu laiku.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo nustatyta teisė apsipirkti parduotuvėje nuo 14.00 val. iki 15.30 val., o pateikti parduotuvės uždarymo įrodymai ir vedėjos paaiškinimas patvirtina, jog parduotuvė buvo uždaryta būtent 15.30 val. S. V. argumentas, kad 2022 m. gegužės 31 d. parduotuvė buvo uždaryta 15.09 val., kadangi tokiu laiku buvo išjungta kasa, nekeičia ginčo situacijos vertinimo, kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, jis į parduotuvę atvyko 14.40 val., todėl tariamo S. V. atvykimo metu parduotuvė dar nebuvo uždaryta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jo teisė apsipirkti 2022 m. gegužės 31 d. buvo apribota, nėra įrodytas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai negali būti konstatuoti.

15. S. V. nurodytos aplinkybės, kad Alytaus PN budintys pareigūnai jo galbūt neinformavo apie galimybę apsipirkti anksčiau nei pagal grafiką, teismas nevertino kaip esminės, kadangi pareiškėjas savo teisę apsipirkti galėjo realizuoti grafike nustatytu laiku ir nėra jokių įrodymų, kad parduotuvė buvo uždaryta anksčiau. Teismas akcentavo, kad esant Alytaus PN direktoriaus įsakymu sudarytam parduotuvės darbo laiko grafikui, pataisos įstaigos pareigūnai neprivalo kiekvieną kartą nuteistųjų informuoti apie galimybę apsipirkti ne pagal grafike nustatytą laiką.

16. Teismas sprendė, kad byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, papildomų duomenų nustatytiems faktams patvirtinti nebuvo poreikio, o vaizdo įrašai nėra išsaugoti dėl terminuoto jų saugojimo, todėl nėra galimybės jais remtis.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. R. 2022 m. gegužės 31 d. dirbo 14 būryje, o ne 12 būryje, kuriame buvo pareiškėjas. Be to, nustatyta, kad S. V. neįrodė, jog jo teisė apsipirkti buvo pažeista, todėl tai, kuris pareigūnas nagrinėjo jo skundą, neturi teisinės reikšmės, kadangi neturi įtakos faktinių aplinkybių nustatymui.

18. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala, o nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias S. V. emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

III. 19. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjui iš atsakovo atstovo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir šališkas bei paneigiantis teisinės ir demokratinės valstybės principus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentas:

20.1. 2022 m. gegužės 31 d. 12 būryje budėjo du dinaminiai budintys, taip kurių buvo ir D. R.. Ryte kitas būrys apsipirko greičiau, nei buvo skirta laiko pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Dinaminiai budintys 12 būrio nuteistuosius informavo, kad apsipirkti galima anksčiau numatyto laiko, todėl visi nuteistieji tą ir padarė. Nė vienas iš dinaminių budinčių apie pasikeitusį laiką 12 būrio 3 gyvenamosios patalpos nuteistųjų neinformavo. Dinaminiai budintys, besilaikantys nuteistųjų subkultūros, nemanė esant reikalinga apie pasikeitusį apsipirkimo laiką informuoti būtent konkretaus būrio nuteistuosius. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo Alytaus PN direktoriui pateiktas skundas negalėjo būti nukreiptas D. R., kuris iš esmės ir sukūrė tokią situaciją, sąmoningai S. V. diskriminavo ir sąmoningai pažeidė jo teisę į orias bei žmogiškas ir sveikas kalinimo sąlygas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs skundą, šių aplinkybių nepaneigė ir pažeidimo nenustatė. Taip Alytaus PN direktorius pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą, 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 8 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą ir absoliučią pareiškėjo teisę į teisingą bei sąžiningą procesą. Tyrimą pradėjus D. R., visi asmenis galėjo ir buvo instruktuoti apie tai, kokius parodymus jie turi duoti ir galbūt – kas jų laukia, jeigu duos kitokius parodymus. Teismas ignoravo pagrindinius teisės principus ir priėmė visiškai nelogišką bei teisei prieštaraujantį sprendimą.

20.2. Alytaus PN direktorius manipuliuoja duomenimis. Jei parduotuvė nedirbo nustatytą laiką, tai savaime laikytina pažeidimu. Kalėjimų departamento direktorius šio klausimo neanalizavo, o tai pažeidžia teisės aktų normas ir žemina pareiškėją. Alytaus PN parduotuvė pirmą mėnesio dieną nedirba (vyksta prekių apskaita), todėl akivaizdu, kad parduotuvė buvo uždaryta ne 15.09 val., o anksčiau, siekiant iš anksto sutvarkyti prekių apskaitą, kad kitą dieną apskritai nereiktų eiti į darbą. Nors S. V. prašė apklausti visus asmenis, kurie galėjo matyti įvykį, kad būtų nustatyta tiesa, tačiau tiek atsakovo atstovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tiek teismas tokius prašymus ignoravo ir nesiekė nustatyti materialiosios tiesos, teismui tiesiog užteko byloje esančių įrodymų, kurie buvo klastojami.

20.3. Dinaminis budėtojas vadovavosi nerašytomis subkultūros taisyklėmis ir taip pareiškėją diskriminavo kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi jo neinformavo apie pasikeitusį parduotuvės darbo laiką; Kalėjimų departamentas tokio pažeidimo nepaneigė, tiesiog nurodydamas, kad pareigūnai yra davę priesaiką ir sąžiningai atlieka savo pareigas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo visus S. V. nurodytus argumentus ir jų neanalizavo, todėl jis nevykdė teisingumo, o tai jo priimtą sprendimą daro neteisėtu.

20.4. Tiek atsakovo atstovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko savo pareigų, kadangi gavę skundą, išsamaus ir nešališko tyrimo neatliko – neapklausė asmenų, kurie būtų galėję paliudyti tam tikras aplinkybes, neatliko operatyvios kontrolės, neperžiūrėjo vaizdo kamerų įrašų. Vaizdo įrašai, kurie galėjo būti esminiais įrodymais, buvo sąmoningai sunaikinti.

20.5. Aplinkybė, kad vieniems asmenims yra sudaroma galimybė apsipirkti, o kitiems ne, yra akivaizdi diskriminacija. Be to, tiek Kalėjimų departamentas, tiek Alytaus PN pareiškėjui privalo užtikrinti orias, sveikas ir saugias kalinimo sąlygas. Įstatymo leidėjas nustatė valstybės institucijų pareigą nuteistajam užtikrinti maitinimą pagal tipines fiziologines normas, tačiau toks reguliavimas iš esmės yra neteisingas: negali viena maisto norma būti skiriama 50 ir 100 kg sveriančiam žmogui, sportuojančio ir nesportuojančio asmenų poreikiai taip pat yra skirtingi, metabolizmo procesas priklauso nuo amžiaus ir pan. Be to, vertimas valgyti valstybės skirtą maistą yra pasityčiojimas iš asmenybės, o nei Alytaus PN, nei Kalėjimų departamento administracijos negali reikšti priekaištų asmeniui, kad jis nori įsigyti maisto savarankiškai. Teismas šių argumentų nevertino.

20.6. Pareiškėjas suformulavo savo poziciją ir nurodė, kuo neturtinė žala pasireiškė, nurodė priežastinį ryšį, tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo, be to teismas net nenagrinėjo S. V. skunde suformuluoto prašymo iš atsakovo atstovo išreikalauti 2022 m. gegužės 31 d. nuo 14.00 val. iki 15.30 val. vaizdo įrašus ir kitus dokumentus.

21. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovas paaiškina, kad visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta bei įvertinta. S. V. teismui nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, o jo teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo S. V. prašymo priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš to, kad kalinamas Alytaus PN, nebuvo informuotas apie pakeistą parduotuvės darbo laiką ir jo skundą nagrinėjo pareiškėjo teises pažeidęs pareigūnas, atlyginti.

24. Padaręs išvadą, kad pareiškėjas neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala, neįrodė, pirmosios instancijos teismas S. V. skundą atmetė. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai. S. V. nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir šališkas bei paneigia teisinės ir demokratinės valstybės principus.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

26. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje S. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

27. Skundą pareiškėjas pirmiausia motyvavo tuo, kad nebuvo informuotas apie pakeistą parduotuvės darbo laiką, todėl jis negalėjo apsipirkti ir dėl to patyrė neturtinės žalos.

28. Nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2022 m. balandžio 16 d. įsakymu 520/780 patvirtintas Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje 2022 m. gegužės mėnesį grafikas patvirtina, jog 12 būrys, kuriame buvo S. V., 2022 m. gegužės 31 d. turėjo teisę apsipirkti nuo 14.00 val. iki 15.30 val. (b. l. 38). Aplinkybę, kad 2022 m. gegužės 31 d. parduotuvė darbą baigė 15.30 val., patvirtina įstaigos objektų (kabinetų) pridavimo apsaugai žurnalo duomenys, iš kurių matyti, jog signalizacijos įjungimo parduotuvėje laikas 2022 m. gegužės 31 d. buvo 15.30 val. (b. l. 36–37). Taigi, pareiškėjo nurodyto atvykimo į parduotuvę metu – 14.40 val., Alytaus PN parduotuvė dirbo ir S. V. turėjo galimybę apsipirkti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nesudarytos galimybės apsipirkti kreipėsi į pareigūnus. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti valstybės institucijos pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumu, o S. V. argumentai, kad jis negalėjo apsipirkti, kadangi parduotuvė nebedirbo, nėra niekuo pagrįsti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neapsipirko ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad pats savo valia priėmė tokį sprendimą. Teismas, be kita ko, pagrįstai aplinkybės, jog Alytaus PN budintys pareigūnai galbūt nepranešė pareiškėjui apie galimybę apsipirkt anksčiau, nevertino kaip esminės, kadangi pagal Alytaus PN direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje 2022 m. gegužės mėnesį grafiką, 12 būrio nuteistieji galėjo apsipirkti grafike numatytu laiku. Grafikai pastoviai būna iškabinti 12 būrio skelbimo lentoje, todėl nuteistieji žino apsipirkimo laiką.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas, gavę jo skundą, turėjo pareigą atlikti tyrimą nešališkai ir išsamiai, iš esmės nesutinka su Alytaus PN ir Kalėjimų departamento atsakymais į S. V. skundą dėl leidimo apsipirkti parduotuvėje. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl kažko skundėsi, savaime nepatvirtina jo pretenzijų pagrįstumo, tuo labiau, kad S. V. jam nepalankių Alytaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimų neskundė ir šie administraciniai aktai nėra nuginčyti. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir kitų šio įstatymo nuostatų pažeidimo, kadangi šie argumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių Alytaus PN pareigūnų padarytų pažeidimų, pagrįstai S. V. skundą atmetė, o nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų, pagrįstai nebuvo sprendžiamas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

31. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. S. V. teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

32. Pateikdama argumentus dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais ir sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

33. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, todėl pagrįstai nebuvo tenkinamas pareiškėjo prašymas iš atsakovo atstovo išsireikalauti vaizdo įrašus ir kitus dokumentus. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. teisė apsipirkti 2022 m. gegužės 31 d. nebuvo apribota, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

34. Atmetami ir abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo diskriminavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog Alytaus PN pareigūnai laikosi kriminalinės subkultūros tradicijų ir dėl kartu su pareiškėju gyvenančių asmenų padarytų nusikaltimų pobūdžio neinformavo jo apie galimybę apsipirkti parduotuvėje anksčiau nei grafike numatytu laiku, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal S. V.skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotą reikalavimą ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o S. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė