2019-12-04 Nr. AB-22705-3-61-3-02669-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1395-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02669-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-1667-(8.5); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. SFP-998-(14.49.36.) dėl prašymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti sutikimą bei reikalavimus rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (239 kv. m.) ir sujungti jį su besiribojančiu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT, atsisakydama tenkinti jo 2017 m. balandžio 26 d. skundą, neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punktą. Nagrinėjamu atveju 14,6 m kraštinė ribojasi su valstybinės žemės sklypu. Pareiškėjo manymu, įstatymų leidėjas įtvirtino, kad 10 metrų sąlyga yra reikšminga tik kalbant apie kraštinę, kuri ribojasi su valstybinės žemės sklypu. Be to, esminis siaurą juostą apibūdinantis požymis yra tas, kad jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjo teigimu, kitas galimas Nutarimo 2.15 punkto aiškinimas yra toks, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas 10 metrų sąlygą, turėjo omenyje įsiterpusio žemės ploto vidutinį plotį, kadangi praktikoje įsiterpę žemės sklypai labai retai būna taisyklingo stačiakampio formos. Teismų praktika aiškiai nurodo, kad minėtos normos negalima taikyti siaurinamai, o reikia vadovautis racionalumo ir maksimalios naudos principu. Pareiškėjo atveju siekiamo prijungti nesuformuoto žemės sklypo vidutinis plotis yra 9,741 m.

3. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT neatsižvelgė į faktą, jog pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo žemės plotas patenka į rajonų centrų ir kitas mišrias didelio užstatymo intensyvumo teritorijas, PV 1.2.2 zoną. Įvertinus tai, jog naujoms statyboms taikomas privalomas 3 m atstumas nuo gretimo sklypo, lieka tik 1 metro pločio juosta pastato statybai, o tai yra neįmanoma sąlyga funkcionuojančiam statiniui. Pareiškėjas nurodė, kad jis planuoja išnaudoti prijungtą žemės plotą naujo komercinio pastato statybai, kuri nepavyktų neprijungus ginčo žemės ploto.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog norimame suformuoti ir privatizuoti valstybinės žemės plote nėra galimybės pastatyti savarankiškai funkcionuojantį pastatą, nesudaro pagrindo laikyti šio ploto įsiterpusiu. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytų sąlygų visumą.

6. NŽT paaiškino, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu norima suformuoti valstybinės žemės plotą, kuris vakaruose ribojasi su laisva valstybine žeme, ir kuris yra nuo 7,23 iki 14,60 metrų pločio. Pagal galiojančius teisės aktus įsiterpusiu žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, gali būti laikomas toks žemės plotas, kuris yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir ribojasi su keliais, gatvėmis ar miško plotais. Pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes jo vakarinė kraštinė ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl jis negali būti parduodamas be aukciono. Be to, visas valstybinės žemės plotas, kurio dalis ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, viršija įsiterpusiam žemės sklypui keliamą dydžio (iki 0,04 ha) reikalavimą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti 239 kv. m valstybinės žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o jo plotis yra nuo 7,23 m vakarinėje pusėje iki 14,60 m rytuose, ir jis nesiriboja su keliu (gatve) ar miško sklypu (plotu). Teismas pažymėjo , kad ginčo valstybinis žemės plotas nelaikytinas siaura juosta – nors vienos kraštinės plotis, kuri ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, yra 7,23 m, bet kita kraštinė yra 14,60 m ir viršija 10 m ribą. Teismas nesutiko su pareiškėjo pateiktu 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.15 punkto interpretavimu, nes Taisyklių 2.15 punkte nustatyta išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka negali būti aiškinama ir vertinama plečiamai, be to, toks aiškinimas neatitiktų įstatymų leidėjo valios.

9. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog norimame suformuoti ir privatizuoti valstybinės žemės plote nėra galimybės pastatyti savarankiškai funkcionuojantį pastatą, nesudaro pagrindo laikyti šį plotą įsiterpusiu. Be to, pareiškėjo pageidaujamo įsigyti valstybinio žemės sklypo vakarinė kraštinė ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, pageidaujamo formuoti valstybinės žemės sklypo ploto nesudaro grioviai ir šlaitai. Teismo vertinimu, valstybinės žemės plotas, esantis greta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti parduodamas be aukciono, todėl nėra teisinio pagrindo šiam žemės sklypui rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 10. Pareiškėjas R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl Taisyklių 2.15 punkto nuostatų taikymo neatitinka įstatymų leidėjo valios, teismo sprendime apskritai nedetalizuojama įstatymų leidėjo valia.

10.2. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtinta besiropojančių žemės sklypų savininkų teisė įsigyti įsiterpusį žemės sklypą negali būti siaurinama / ribojama žemesnės galios teisės aktu. Taisyklėse nėra nurodyta, kad tam, jog žemės sklypas būtų laikomas siaura juosta, visos ar kelios jo kraštinės turi neviršyti 10 metrų, nedetalizuojamos pločio skaičiavimo taisyklės.

10.3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018, 2017 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017, kai siauriausia žemės ploto vieta neviršija 10 m, toks žemės plotas gali būti laikomas siaura juosta. Nagrinėjamu atveju aptariamo žemės ploto vakarinės dalies (siauriausios vietos) plotis neviršija 10 metrų (7,23 m).

10.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pageidaujamas suformuoti žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su Pilaitės dvaro sodybos teritorija, kuri gali būti laikoma atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi turi apibrėžtą aiškų plotą bei ribas, yra įregistruota nekilnojamojo turto kadastre, jos ribos nustatomos ir žymimos kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose. Prašomo suformuoti įsiterpusio žemės ploto vakarinė kraštinė būtent ir yra apibrėžta Pilaitės dvaro sodybos teritorijos riba. Toks specialios teritorijos priskyrimas suformuotam žemės sklypui atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytą 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012. Minėtoje nutartyje teismas pripažino, kad Dvarčionių geomorfologinis draustinis laikytinas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes jo vakarinė kraštinė ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

10.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad prašomas suformuoti įsiterpęs žemės sklypas negalėtų funkcionuoti savarankiškai, nes neatitiktų racionalios žemėnaudos principų, neturėtų atskiro privažiavimo ir pan.

11. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2D- 693(12.148E) nurodė, jog siaura juosta laikomas tik toks pailgos formos valstybinės žemės plotas, kurio abi pločio kraštinės neviršija 10 m.

12.2. Nagrinėjamu atveju žemės ploto vakarinė kraštinė ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Išimčių, jog įsiterpusiu žemės sklypu gali būti laikomas žemės plotas, kuris ribojasi su nesuformuotu žemės plotu, kuriame yra dvaro sodyba, nenumatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SFP-998-(14.49.36.), kuriuo buvo atsisakyta pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui ir išduoti reikalavimus šiam projektui rengti. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti NŽT 2017 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1SS-1667-(8.5), kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. SFP-998-(14.49.36.) pripažintas teisėtu ir pagrįstu, bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti sutikimą bei reikalavimus rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (239 kv. m.) ir sujungti jį su besiribojančiu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

14. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 2 d. raštą Nr. A51-33590/16(2.14.2.12-MP8); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. A30-1773; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 5 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A628-352/16(2.14.2.12-MP8) su schema; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. gruodžio 4 d. aktą Nr. KPD-RM-1857 su priedais; Pilaitės dvaro sodybos apibrėžtų teritorijos ribų plano projektą.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai, atsižvelgus į jų datas, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kodėl jie nebuvo pateikti laiku ar kodėl jų pateikimo būtinybė kilo tik vėlesnėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Atitinkamai, įvertinus tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, šiuos gautus dokumentus atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.

16. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. SFP-998-(14.49.36.) grindžiamas tuo, kad formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo vakarinė kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, ir jis nesiriboja su keliu (gatve) ar miško sklypu (plotu), todėl formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. birželio 21 d. sprendime Nr. 1SS-1667-(8.5) nurodė, kad pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, yra platesnis nei 10 metrų, todėl negali būti laikomas siaura juosta, be to, šio ploto taip pat nesudaro grioviai ir šlaitai, todėl NŽT Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus projektui.

17. Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

18. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (7 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-415/2019; kt.).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1. punkte, įgyvendinančiame minėtas Žemės įstatymo nuostatas, nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, įrenginių (arba yra laikinųjų statinių, kurių naudojimo laikas pasibaigęs).

20. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos, o būtent – kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą; šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus ir įregistruojamas NTR; sudaroma pirkimo – pradavimo sutartis ir kt.

21. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

22. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra ginčo žemės sklypo statuso klausimas, t. y., ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius ar ne.

23. Kaip minėta, pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį žemės sklypas turi atitikti du kriterijus: 1) būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų; 2) neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio.

24. Kiti kriterijai, detalizuojantys žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, sąvoką, įtvirtinti Taisyklių 2.15 punkte, kurio 1 pastraipoje nustatyta, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Taisyklių 2.15 punkto 2 pastraipoje nurodyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

25. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

26. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų ((plotų) žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byla Nr. A438-322/2014).

27. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės plotas, kurį siekia prisijungti pareiškėjas, iš vakarų pusės ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (b. l. 12). Nors šis laisvos valstybinės žemės plotas priskirtinas Pilaitės dvaro sodybos teritorijai, nesutiktina su apelianto argumentais, kad Pilaitės dvaro sodybos teritorija laikytina atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu. Pažymėtina, kad žemės sklypu laikytina teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 str. 14 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Pilaitės dvaro sodyba įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytus kadastro duomenis. Be to, ir paties pareiškėjo pateiktoje įsiterpusios laisvos valstybinės žemės schemoje (b. l. 12) Pilaitės dvaro sodybos teritorija pažymėta kaip laisvos valstybinės žemės fondo teritorija, o pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti teiginiai dėl Pilaitės dvaro sodybos laikymo suformuotu žemės sklypu nėra pagrįsti žemėtvarkos dokumentais.

28. Atmetus pareiškėjo argumentus dėl ginčo žemės sklypo ribojimosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas, ar pareiškėjo norimas prisijungti valstybinės žemės plotas laikytinas siaura juosta, nes, kaip minėta, sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

29. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės ploto, kurį siekia įsigyti pareiškėjas, plotis vakarinėje pusėje – 7,23 m, rytinėje – 14,60 m (b. l. 12). Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią tam, kad žemės plotas būtų pripažintas siaura juosta, jo plotis turi neviršyti 10 metrų, atitinka tik dalis ginčo žemės ploto, tuo tarpu, rytinėje pusėje jo plotis viršija 10 metrų ir minėtos sąlygos neatitinka. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-268-261/2018). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad visas pareiškėjo norimas prisijungti valstybinės žemės plotas sudaro siaurą juostą.

30. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018, 2017 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017 ir 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje kilusio ginčo aplinkybių, todėl minėtomis nutartimis remtis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

31. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės plotas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų kriterijų, todėl pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme.

32. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad nėra byloje nagrinėjamo teisinio santykio objekto, dėl ko neegzistuoja ir teisinė prielaida, kuri yra būtina pareiškėjo subjektinei teisei – įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, atsirasti. Atsižvelgiant į tai, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys