e7538c3d-e7f7-4c2e-9629-6cc65e970325 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-711-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23852-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių J.

V. ir B. G. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3563-615/2017 pagal ieÅ¡kovės L. J. M. ieÅ¡kinį atsakovėms J. V. ir B. G. G. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys R. I., D. N., A. P., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas kilęs dėl neterminuoto atlygintino servituto nustatymo.IeÅ¡kovė L. J. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė atsakovėms J.

V. ir B. G. G. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) nustatyti 4 m pločio, 73 m2 ploto atlygintinį kelio servitutÄ (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtÄ ieÅ¡kovei priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vieÅ¡pataujantis daiktas), pagal į bylÄ pateiktÄ UAB „TopoEra“ 2015 m. spalio 20 d. parengtÄ PasiÅ«lymų schemÄ â€žDėl servituto nustatymo žemės sklype kad.

Nr. (duomenys neskelbtini) (notariniam veiksmui)“, numatant už visus dėl servituto nustatymo atsakovių patirsiamus turtinius ir neturtinius netekimus, suvaržymus ir nepatogumus vienkartinę, visÄ apimančiÄ 500 Eur kompensacijÄ atsakovėms (t. y. po 250 Eur kiekvienai); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su trečiųjų asmenų R. I., D. N., A. P., su atsakovių žemės sklypais, ir su Marijampolės plentu. Parengtame ir patvirtintame Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkeliui tiesti detaliame plane yra suplanuotos visos galimos įvažos iÅ¡ Marijampolės plento bei sankryžos, tačiau į ieÅ¡kovei priklausanti žemės sklypÄ Ä¯važa iÅ¡ Marijampolės plento nėra suplanuota, todėl ir galimybės jÄ Ä¯rengti nėra.

Iki nuosavybės teisių į atsakovių sklypÄ 2013 metais atkÅ«rimo, atsakovių sklypas buvo nesuformuota valstybinė žemė, per kuriÄ ieÅ¡kovė netrukdomai patekdavo į savo sklypÄ . Atsakovėms atkÅ«rus nuosavybės teises, ieÅ¡kovės sklypas liko be įvažiavimo ir tokiomis sÄ lygomis jo naudojimas yra neįmanomas. Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieÅ¡kovę, kad dėl servituto nustatymo ji turi kreiptis į atsakoves. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakoves su raÅ¡tiÅ¡ku pasiÅ«lymu ir praÅ¡omo nustatyti servituto schema, tačiau Å¡ios atsisakė duoti sutikimÄ servituto nustatymui.

ServitutÄ praÅ¡oma nustatyti atsakovių sklypo dalyje, kurioje yra ilgametė faktinė įvaža į ieÅ¡kovės sklypÄ , naudojama nuo pat to momento, kai ieÅ¡kovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos sklypÄ (1995-1996 m.). Atsakovių sklype nėra gyvenamosios paskirties pastatų, atsakovės savo sklype negyvena.Atsakovės J. V. ir G. G. su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neprašė servituto nustatyti 20 metų, o praÅ¡omas nustatyti servitutas nėra vienintelė galimybė patekti ieÅ¡kovei į savo žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė galėtų nusistatyti kelio servitutÄ per Borutos gatvę, nes ten yra kelias, tinkamas pravažiuoti. Jis eina per žemės Å«kio paskirties žemę. Atsakovėms priklausantis žemės sklypas yra namų valdos paskirties, o ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas ir gretimi žemės sklypai, tame tarpe ir sklypas, esantis Borutos gatvėje yra žemės Å«kio paskirties, todėl mažiau vertingi ir jų sumažinimas kelio servituto sÄ skaita, turėtų mažesnę žalÄ jų savininkams.

Atsakovėms priklausantis žemės sklypas yra mažas, todėl jame nustačius ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ kelio servitutÄ bÅ«tų ženklai apsunkinta statyba. Be to, atsakovės nurodė, kad ieÅ¡kinys pateiktas Å¡alims neiÅ¡naudojus ikiteisminio ginčo sprendimo bÅ«do. Tik iÅ¡ visų kaimynų negavus ieÅ¡kovę tenkinančio atsakymo, bÅ«tų galima kreiptis į teismÄ , o ne teisme formuluoti vienokį ar kitokį pasiÅ«lymÄ . NeiÅ¡naudojus ikiteisminio ginčo sprendimo bÅ«do, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovės L. J. M. reikalavimus tenkino, nustatė atsakovėms J. V. ir B. G. G. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), 4 m pločio, 73 m2 ploto atlygintinį kelio servitutÄ (teisę tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtÄ ieÅ¡kovei L. J. M. priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (vieÅ¡pataujantis daiktas), pagal į bylÄ pateiktÄ UAB „TopoEra“ 2015 m. spalio 20 d. parengtÄ PasiÅ«lymų schemÄ â€žDėl servituto nustatymo žemės sklype kad.

Nr. (duomenys neskelbtini) (notariniam veiksmui). Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. J. M. atsakovei J. V. ir atsakovei B. G. G. po 250 Eur atlyginimÄ (kompensacijÄ ) už kelio servitutÄ . Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei po 1 204,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais esminiais argumentais:Kelio servituto nustatymas per R. I., D. N., A. P. sklypus nepateisintų tarnaujančio daikto savininkui sukeliamų nuostolių masto lyginant su vieÅ¡pataujančio daikto savininko nauda.

Be to, per trečiųjų asmenų sklypus nėra ir niekada nebuvo tako, kuriuo naudotųsi ieÅ¡kovė patekimui į savo sklypÄ . FaktiÅ¡kai naudojamas takas yra susiformavęs per atsakovių sklypÄ ir juo daug metų naudojasi tiek ieÅ¡kovė, tiek kiti gyventojai. Atsakovės, siÅ«lydamos ieÅ¡kovei nusistatyti servitutÄ per kitų asmenų sklypus, objektyviais įrodymais nepagrindė, kuo servituto nustatymas per atsakovių žemę ženkliai pažeistų atsakovių teises. Atsakovės byloje neginčijo faktinio tako buvimo jų sklype.

Takas yra atsakovių sklypo pakraÅ¡tyje, net jei atsakovės planuotų statybas savo sklype, jos bÅ«tų galimos. Kelio servituto nustatymas atsakovių sklype tik įteisintų ilgalaikę faktinę padėtį. Žemės sklypo aro vertė yra 517,3 Eur, todėl tinkama kompensacija už servituto nustatymÄ laikytina vienkartinė 500 Eur suma.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtsakovės J. V. ir B. G. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:BylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. e2-1692-717/2016). Kauno apygardos teismas sprendimÄ panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo pasiÅ«lydamas ieÅ¡kovei apsvarstyti kitus galimus servituto nustatymo variantus. IeÅ¡kovė, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, jokių papildomų įrodymų nepateikė, ieÅ¡kinio netikslino, tačiau teismas, įvertinęs lygiai tÄ pačiÄ medžiagÄ antrÄ kartÄ priėmė kardinaliai prieÅ¡ingÄ teismo sprendimÄ , prieÅ¡taraujantį teisminei praktikai, kuri formuojama ta linkme, kad ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo siÅ«lomas servituto nustatymo bÅ«das yra mažiausiai pažeidžiantis kitų asmenų teises.Teismas sprendimÄ grindė tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, nesant jokių įrodymų, nors buvo pripažinta, kad patekimas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ galimas ne tik per atsakovių teritorijÄ .

Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties, todėl jei ji sugalvotų verstis žemės Å«kio veikla ir važinėtų su sunkia žemės Å«kio technika per atsakovių namų valdos žemės sklypÄ , atsakovių interesai neabejotinai bÅ«tų pažeidžiami daug labiau, nei kitų žemės sklypų, pavyzdžiui, A. P., kurio žemės sklypo paskirtis taip pat yra žemės Å«kio ir sklypas yra atitinkamai didesnio ploto.Teismas neįvertino tai, kad kelio servitutas iÅ¡ atsakovių realiai atims galimybę naudotis 1,84 aro žemės sklypo dalimi, kadangi keliui reikalingas plotas užima ne tik keliÄ , bet ir dalį teritorijos iki jo (statiniai ir želdiniai gali bÅ«ti ne arčiau nei 3 metrai iki kelio).Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos teisingumo nepagrįstai rėmėsi 2012 metų duomenimis, be to, neįvertino to, kad kito kaimyno, t. y.

A. P. žemės sklypo vertė yra 10 kartų mažesnė, todėl servituto nustatymas per tÄ sklypÄ bÅ«tų ekonomiÅ¡kesnis. Tačiau ieÅ¡kovė net nesikreipė į kitus kaimynus dėl servituto nustatymo, kurie galėtų svarstyti galimus mainų pasiÅ«lymus. Å iuo metu žemės sklype yra susiformavęs tik takelis, tačiau ne kelias. IeÅ¡kovė nepagrindė, kokiu tikslu jai reikalingas kelias.Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimasis užtruko dėl atsakovių kaltės ir dėl to priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovių.

Turėtų bÅ«ti įvertinta tai, kad yra galimi ir kiti susidariusios situacijos variantai (mainai, servitutų nustatymas kituose žemės sklypuose), be to, mokėtina kompensacija atsakovėms nustatyta ženkliai mažesnė nei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė L. J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutinka su jame iÅ¡dėstytais motyvais, praÅ¡o jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė nepagrįstai teigia, kad galimi kiti patekimo į žemės sklypÄ variantai, kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo nustatyta, kad servituto bÅ«tinybė pateikimui į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ yra, nes jis buvo „uždarytas“ atkÅ«rus nuosavybės teises atsakovėms (suformavus atkurtÄ Å¾emės sklypÄ nebuvo nustatytas servitutas).

Atsakovės nepagrįstai teigia, kad kiti kaimynai galėtų sudaryti mainų sutartis, kadangi ji tokių įrodymų nepateikė, jog jie sutinka su tokiu sprendimu ir to pageidauja.Apeliantės nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė privalėjo tikslinti ieÅ¡kinį numatydama kitus servituto nustatymo variantus, kadangi Kauno apygardos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo ieÅ¡kovei tik pasiÅ«lė apsvarstyti kitus variantus, kÄ ieÅ¡kovė ir padarė bei nustatė, kad optimaliausias yra iki Å¡iol nusistovėjęs patekimas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ per atsakovių žemės sklypÄ .Atsakovės bylos nagrinėjimo metu neginčijo tos aplinkybės, kad per jų žemės sklypÄ eina takas.

Aplinkybes dėl keliuko pramynimo nagrinėjant bylÄ teisme atsakovės nurodė tik apeliaciniame skunde.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės joms priklausančiame žemės sklype niekuo neužsiima, ten esantys daržai ir vaismedžiai yra gretimo žemės sklypo savininko dirbami ir prižiÅ«rimi, todėl atsakovių teiginiai apie jų teisių suvaržymus yra iÅ¡ principo neteisingi ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.Kompensacija už servituto nustatymÄ yra pasiÅ«lyta atsižvelgiant į turto vertę, kuri nurodyta VÄ® Registrų centre, be to, apeliantės vertės bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir kitokios vertės neįrodinėjo.Apeliantės nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jų priteistos nepagrįstai, kadangi ieÅ¡kovė į jas kreipėsi ikiteismine tvarka, taikos sutarties galimybę siÅ«lė ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovėms nesutikus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo kaltė tenka joms pačioms.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civiliniame procese esant įtvirtintam ribotos apeliacijos modeliui, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ir toliau bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė L. J. M. yra žemės Å«kio paskirties žemė sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė.

Trečiasis asmuo R. I. yra komercinės paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Trečiasis asmuo A. P. yra žemės Å«kio paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Trečiasis asmuo D. N. yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovės J. V. ir B. G. G. yra paveldėjusios B. I. priklausiusį vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su trečiųjų asmenų R. I., D. N., A. P. žemės sklypais, atsakovių žemės sklypu ir Marijampolės plentu (elektroninės bylos 1 t. b. l. 5-6, 7, 17-18, 22-23, 24, 82-87, 105-111, 136-138, 159-160, 162). IeÅ¡kovė teigia, kad patekimui į savo žemės sklypÄ nuo pat jo įgijimo 1995 metais, naudojusis tuomet dar valstybiniame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu priklausančiame atsakovėms) esančiu praėjimu (pravažiavimu).

Tai, kad Å¡is pravažiavimas (takas) buvo susiformavęs senai, byloje neginčijo ir pačios atsakovės. VersijÄ , kad takas buvo iÅ¡mintas iÅ¡kėlus bylÄ teisme, atsakovės iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde. Tako buvimas matomas ir pateiktose fotonuotraukose, kurios patvirtina ir tai, kad jokio kito tako ar kelio, patekti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , nėra (elektroninės bylos 1 t. b. l. 142-155, 157-162). Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detaliame plane į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ Ä¯važa iÅ¡ Marijampolės plento nėra suplanuota, todėl ir galimybės jÄ Ä¯rengti nėra.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015 m. balandžio 27 d. į ieÅ¡kovės užklausÄ atsakė, kad ji dėl atlygintinio servituto turi kreiptis į atsakoves. Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡vada dėl kelio servituto patvirtina, kad reali galimybė formuoti įvaÅ¾Ä Ä¯ ieÅ¡kovės žemės sklypÄ yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovės, raÅ¡tu pasiÅ«lius susitarti dėl servituto, tÄ daryti atsisakė. Apeliaciniame skunde atsakovės nurodo, kad ieÅ¡kovė turi galimybę savo interesus patenkinti kita tvarka, nei servituto nustatymas.

Teisėjų kolegija sutinka, kad kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai galėtų bÅ«ti derinami ir kitais įstatymui neprieÅ¡taraujančiais bÅ«dais, tarp jų tais, kuriuos nurodė atsakovės (mainai, pirkimas ir kt.), tačiau kartu pažymi, kad kiti žemės sklypo savininko teisės patekti į savo nuosavybę įgyvendinimo bÅ«dai nepaneigia servituto priverstinio nustatymo galimybės. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl žemės sklypo dalių mainų, žemės sklypo dalies nuomos, tačiau sprendžiant dėl Å¡ių civilinių teisių įgyvendinimo bÅ«dų santykio su įstatyminėmis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, prieÅ¡ingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurÄ diskrecijÄ spręsti dėl jų taikymo.

Sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), reiÅ¡kiantis Å¡alių teisę laisvai spręsti, ar sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Å iuo atveju nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė iki bylos užvedimo teisme derėjosi su kaimyninių žemės sklypų savininkais (trečiaisiais asmenimis), tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip nepagrįstas ieÅ¡kovės, Å¡alims nesutariant gera valia nustatyti neterminuotÄ atlygintinį servitutÄ , siekiant tinkamai naudotis ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kuris Å¡iuo metu yra izoliuotas, praÅ¡ymas.Kolegija, spręsdama dėl servituto nustatymo teismo keliu, pažymi, kad Å¡alys gera valia nesutaria dėl teisėto naudojimosi bÅ«do žemės sklypo dalimi nustatymo, kÄ patvirtina nuo 2015 m. tarp Å¡alių besitęsiantys teisminiai ginčai.

Apeliantės teigia, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ikiteismine tvarka kreipėsi tik į atsakoves, tačiau nederino pozicijų su kitais aplinkinių žemės sklypų savininkais, todėl byla apskritai negalėjo bÅ«ti nagrinėjama teisme neiÅ¡naudojus visų galimybių iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ iki teismo. Nors CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sÄ lyga, kad servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, tačiau Å¡i sÄ lyga negali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme reikalavimas.

Savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymai patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

Taigi, įstatymui nenumatant reikalavimo aktyviais veiksmais siekti susitarimo ir įrodyti, jog Å¡alys padarė viskÄ , kad toks sandoris įvyktų, o iÅ¡ bylos proceso matant, kad Å¡alims susitarti nepavyko, akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp Å¡alių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi bÅ«ti iÅ¡spręstas teismo.Å alys byloje nekelia ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė neturi įvažiavimo į savo žemės sklypÄ , ginčas kyla tik dėl to, kuriuo žemės sklypu (atsakovių ar trečiųjų asmenų), kaip tarnaujančiu daiktu, bÅ«tų užtikrinta ieÅ¡kovės teisė tinkamai naudotis savo sklypu, kaip vieÅ¡pataujančiu daiktu.

Apeliantės nurodo, kad teismas sprendimÄ grindė tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, nesant jokių įrodymų, nors buvo pripažinta, jog patekimas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ galimas ne tik per atsakovių teritorijÄ . Apeliantės mano, kad teismas nepagrįstai priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ nei buvo priimtas bylÄ nagrinėjant pirmÄ jį kartÄ , nors ieÅ¡kovė nepateikė nei daugiau įrodymų, nei patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus.Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-2367-343/2016) panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, kadangi nustatė, jog objektyvi bÅ«tinybė nustatyti servitutÄ , užtikrinantį patekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , egzistuoja.

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir kitų gretimų žemių sklypų savininkai, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė kitų servituto nustatymo galimų variantų projektų ir ieÅ¡kinio nepatikslino. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, pateiktų fotonuotraukų, žemės sklypo plano, pasiÅ«lymo schemos, kadastro žemėlapio, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti apie tai, jog ieÅ¡kovės siÅ«lomas servituto nustatymo bÅ«das per atsakovių žemės sklypÄ yra optimaliausias ir mažiausiai pažeidžiantis Å¡alių interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant servitutÄ svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, iÅ¡nagrinėjęs apeliančių apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės atsiliepimo į jį argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovės projektinis kelio servituto siÅ«lymas labiausiai atitinka Å¡alių pusiausvyros principo taikymÄ , užtikrina galimybę ieÅ¡kovei naudotis taku (keliu) pagal iki tol susiformavusiÄ faktinę padėtį, ir nepagrįstai nevaržo atsakovių teisėtų interesų naudotis žemės sklypu pagal jų poreikius.

Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovės byloje nepagrindė, kaip jų teisės bus labiau pažeidžiamos servituto nustatymu, nei iki Å¡iol buvusi padėtis: nepagrindė nei bÅ«simų statybų, nei aplinkybės, kad žemės sklype esantys vaismedžiai ar daržas negalės bÅ«ti eksploatuojami kaip iki tol, be to, jų nuogÄ stavimai apie tai, kad jeigu kažkada ieÅ¡kovė sumanytų verstis žemės Å«kio veikla ir per atsakovių žemės sklypÄ pradėtų važiuoti žemės Å«kio technika, trikdanti privatumÄ (kaip minėta, pastatų ten nėra ir tai, kad juos ketina atsakovės statyti duomenų byloje taip pat nėra), yra pagrįsti tik prielaidomis.

Be to nurodytina, kad pasikeitus situacijai, servituto klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo (pakeičiamas servituto turinys ar panaikinamas servitutas). Byloje be ieÅ¡kovės pateikto projektinio pasiÅ«lymo nebuvo pateikta daugiau servituto nustatymo galimų variantų, tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visas galimybes įrengti įvaÅ¾Ä aplinkinių sklypų ribose ir tinkamiausiu pripažino ieÅ¡kovės pateiktÄ jį projektÄ , susijusį su atsakovių žemės sklypo suvaržymu (arčiausias atstumas iki gatvės, faktinis naudojimasis).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovės pozicijÄ apie tai, kad taku (keliu) nuo seno naudojosi ne tik ieÅ¡kovė, kiti aplinkiniai gyventojai, tačiau ir pačios atsakovės. Kartu pažymėtina, kad nustačius servitutÄ pagal ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ , atsakovės papildomų apribojimų nepatirs. Nors atsakovės siÅ«lė įrengti įvaÅ¾Ä per kito atsakovo A. P. žemės sklypÄ , tačiau įvertintina tai, kad keliui įrengti kitoje vietoje, reikėtų iÅ¡pjauti toje teritorijoje esančius medžius ir krÅ«mus (kad žemės sklypas apaugęs krÅ«mais, patvirtina byloje pateiktos foto nuotraukos), bei įrengti naujÄ Ä¯važiavimÄ Å¡iuo metu esančioje pievoje, be to, jo apimtis bÅ«tų Å¡iek tiek didesnė (ilgesnis atstumas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo kelio (pėsčiųjų tako) servitutÄ â€“ teisę naudotis 4 m pločio ir 73 kv. m ploto keliu (taku) atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ UAB „TopoEra“ 2015 m. spalio 10 d. parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . Å is projektinis pasiÅ«lymas parengtas dėl atsakovių žemės sklypo dalies naudojimo servituto teise be investicijų į jų nuosavybę ir toje pačioje vietoje, kurioje taku buvo naudojamasi iki Å¡alių ginčo ir kuriuo ieÅ¡kovė naudojasi lig Å¡iol.

Dėl servituto atlygintinumo Apeliantės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo dalyje (CK 4.129 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovei yra nustatyta prievolė mokėti atsakovei vienkartinę 500 Eur kompensacijÄ . Nustatydamas kompensacijos dydį teismas įvertino žemės sklypo dalies vertę, kuri atitiko iÅ¡ esmės kompensacijos dydį. Koks dydis apeliančių teigimu bÅ«tų protingas, atsakovės apskritai nenurodė ir neįrodinėjo.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu Å¡ios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiÅ«ros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės yra patyrę nuostolių dėl ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamo tako (kelio). Atsakovių žemės sklype auga keli vaismedžiai, įrengtas daržas, kaip nustatyta byloje, juo naudojasi net ne pačios atsakovės, o paÅ¡aliniai asmenys (kaimyninio žemės sklypo savininkas), servitutas nustatytas žemės sklypo dalyje, kurioje nevykdoma ir neįrodyta, kad planuojama vykdyti kažkokia veikla, todėl 500 Eur nuostolius dėl teisių suvaržymo naudotis nepilnai 1 aro žemės sklypo dalimi, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ir tinkamais.

Nors apeliantės laiko, kad atlyginimo dydis nepagrįstai nustatytas pagal 2012 metų vertes, pažymėtina, kad VÄ® Registro centro duomenimis (žr. http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovėms priklausančio žemės sklypo vertė pagal 2018 m. sausio 1 d atliktÄ masinį vertinimÄ , be miÅ¡ko medynų vertės, yra 8 260 Eur. Todėl imant Å¡iÄ vertę, 0,73 aro rinkos vertė sudarytų 948,1 Eur (8 260 Eur / 636 m2 x 73 m2) (CK 4.129 straipsnis). CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuotoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka;

įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamÄ vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobÅ«dis ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).

BylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už atsakovių sklypui nustatytÄ servitutÄ dydžio, vertino Å¡ias aplinkybes: servituto plotÄ , tai, kad nustatytinas neterminuotas servitutas, kad kompensacija – vienkartinė. Ir nors teismas rėmėsi 2012 metų duomenimis, Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad kompensacijos dydis nustatytas neteisingai. Ä®vertinus tai, kad servitutu apsunkinama tik dalis žemės sklypo, kurioje ir Å¡iaip yra nusistovėjęs faktinis takas (kelias), laikytina, kad 500 Eur kompensacija (beveik pusė žemės sklypo vertės) yra tinkama ir pakankama.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovėms mokėtinų vienkartinių kompensacijų dydžio, pažeidė įstatymo ar teismų praktikos nuostatas, be to, apeliantės jų manymu tinkamos kompensacijų sumos apskritai nenurodė. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio Atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodydamos, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimasis užtruko dėl atsakovių kaltės. Pažymėtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso.

Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovės byloje laikytinos pralaimėjusia Å¡alimi, bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ iÅ¡ esmės lėmė atsakovių neveikimas (nesutikimas tartis dėl servituto apimties ir sÄ lygų iki teismo), dėl kurių ginčas buvo pradėtas nagrinėti teisme, be to, atsakovių nesutikimas teisme pasiraÅ¡yti taikos sutartį.

Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ dydžio, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. iÅ¡laidos priteisiamos, jei praÅ¡ymas dėl jų priteisimo bei iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, jos turi bÅ«ti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sÄ naudoms ir nevirÅ¡yti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos).

Ginčo atveju nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama du kartus, ieÅ¡kinys buvo tikslinamas, bylos nagrinėjimas užtruko beveik 3 metus. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , apimtį, jos pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės patirtos 2 409 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ yra pagrįstos, bÅ«tinos, mažesnės nei Rekomendacijų numatytas maksimalus dydis. Dėl jų susidarymo yra tik atsakovių kaltė. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos viso proceso metu, pagrįstai ieÅ¡kovei priteistos iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Vien tik aplinkybė, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra didesnė nei ginčo dalykas, neleidžia spręsti apie tai, kad jos yra nepagrįstos ir nepriteistinos. Dėl bylos procesinės baigties Nustačius, kad bylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teismo sprendimu sÄ lygas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant servituto nustatymÄ teismo sprendimu, pagrįstai konstatavo servituto nustatymo bÅ«tinumÄ ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , vertindamas pateikq projektinį pasiÅ«lymÄ dėl servituto nustatymo ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl kitų įvažos suformavimo galimybių, atsakovių apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovių (po 250 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ atsakovės B. G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                    Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis Arūnas Rudzinskas