2024-03-13 Nr. AB-4394-3-64-3-01977-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-47-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01977-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (dabar Šiaulių kalėjimas) (toliau – ir Įstaiga, ir Šiaulių kalėjimas), ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kur jam nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas kameros gyvenamasis plotas, ypač atmetus plotą, kurį užėmė sanitarinis mazgas. Kameros sienos buvo apipieštos, dažai atsilupę, tinkas byrėjo, lubos dėmėtos, sienos įskilusios, kur buvo užcementuota, neuždažyta, kur buvo skylės – nesutvarkyta, ant ventiliacijos angos nebuvo grotelių, grotos pervirintos, vietomis aštrios, radiatoriai dažyti perdažyti, dažai nublukę. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas prašė sudaryti komisiją, kuri atvyktų ir patikrintų sąlygas kameroje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymos „Dėl S. K.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas Įstaigoje kamerose Nr. (duomenys neskelbtini), jam teko mažiausiai 3,9825 kv. m gyvenamasis plotas, tad buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturėtų būti vertinamas.

4.2. Kameros yra remontuojamos pagal sudarytą grafiką. Kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas pareiškėjas, buvo remontuojamos, tai patvirtina pridedamos nuotraukos. Pareiškėjas nėra teikęs jokių skundų dėl kameros būklės, todėl jo teiginiai dėl kameros neatitikimo higienos normoms atmestini.

4.3. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, ją susieti su asmens laikymo Įstaigoje sąlygomis. Padaryta žala grindžiama abstrakčiais argumentais, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Įstaigoje buvo pažeista, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2023 m. rugsėjo 4 d. pažymos Nr. SV-24-24460 „Dėl S. K.“, pareiškėjas Įstaigoje buvo kalinamas nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Pažymoje nurodyta, kokią dieną, kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. (duomenys neskelbtini), kalinamas 115 dienų, kameroje buvo 1–5 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 17,68 kv. m kameros ploto. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo kalinamas 43 dienas, kameroje buvo 3–4 asmenys, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,98 kv. m iki 5,3 kv. m kameros ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvados, kad pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 115 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

7. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Įvertinęs nustatytas aplinkybės, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu, pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,66 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

8. Teismas vertino, kad iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 (toliau – ir Įsakymas), kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių kalėjime, atliekant bausmę uždaro tipo sąlygomis, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių kalėjime metu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. metu (viso 115 dienų, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) 43 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tad argumentas dėl kamerų perpildymo atmestinas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Įvertinus tai, teismas laikė neįrodytu netinkamą grotų įrengimą – esančius aštrius kraštus, kaip nurodė pareiškėjas, netinkamai nudažytus radiatorius. Taip pat, teismo vertinimu, atmestinas argumentas dėl piešinių ant sienų, nes tai higienos normomis nėra draudžiama, be to dėl to nebuvo pateikta skundų.

10. Teismas laikė, kad iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų, akivaizdu, jog sienų danga yra nelygi, dažai vietomis nutrupėję, sienos įskilusios, lubų danga nelygi, dėmėta. Teismas vertinimu, tai įrodo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.4 papunkčio pažeidimus. Teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas numato pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

11. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį, sąlygomis. Anot teismo, byloje nėra duomenų, kad Įstaigoje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

12. Teismas konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas vertino, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

13. Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos teismas aptarė teisinį reguliavimą bei teismų praktiką. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog Įstaigos administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, pats pareiškėjas nurodė, jog tik viena kamera iš keturių, kur jis buvo laikomas, neatitiko reikalavimų, atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių kalėjime būtent netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai, abejones traktuojant pareiškėjo naudai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

14. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl komisijos į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntimo, kadangi toks prašymas teismų nenagrinėtinas.

III. 15. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo principų, sprendime netinkamai traktuojami Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymai, nes kai kurie jų priimant teismo sprendimą jau buvo netekę galios.

16.2. Pagal Lietuvos kalėjimo tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėjimo vietos leidžiamu laikyti asmens skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 punkte nurodoma, kad kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto, o baldų plotas įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėjo įsitikinimu, iš kamerų, kuriose jis gyveno, bendro ploto reikia atimti sanitarinio mazgo plotą ir gautą plotą padalinti iš tuo metu kamerose buvusių asmenų. Be to, pagal higienos normą LR HN:134:2015 sanitarinis mazgas yra pagalbinė patalpa, o ne gyvenamoji.

16.3. Įstaigos administracijos pažeidimai prieš pareiškėją nebuvo vienkartiniai, tęsėsi nuo vienos dienos iki 2 mėnesių, pareiškėjas patyrė išgyvenimus, kurie sudaro pagrindą atlyginti neturtinę žalą.

16.4. Analogiškų administracinių bylų praktika patvirtina, kad su panašiais pažeidimais pareiškėjams buvo priteisiama piniginė kompensacija. 2023 m. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai ne vienoje byloje pripažino, kad pareiškėjai buvo kalinami Šiaulių kalėjime netinkamomis sąlygomis. Administracija nedaro jokių išvadų, todėl priteisus piniginę neturinę žalą, susimastytų, ar galima daryti pažeidimus.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad Įstaigos administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas.

18.2. Teismas pagrįstai vadovavosi tarptautine bei nacionaline teismų praktika, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

18.3. Apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikto teiginiai, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

18.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo S. K. prašymo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų jo kalinimo Šiaulių kalėjime sąlygų laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., atlyginti.

20. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nustatęs, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sienų danga buvo nelygi, dažai vietomis nutrupėję, sienos įskilusios, lubų danga nelygi, dėmėta, tai patvirtina, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas. Teismas sprendė, kad pakanka apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pinigais, nesutiko, kad atsakovo atstovas nepažeidė reikalavimo užtikrinti pareiškėjui minimalų kameros plotą.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl teismo atlikto pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo, išskyrus nesutikimą dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos, iš esmės pareiškėjas apeliaciniame skunde tik reiškia nesutikimą su teismo išvada, kad pažeidimų pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama satisfakcija ir argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjo prašytos 10 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kurie nurodomi apeliaciniame skunde.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į nustatytą vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą (3,6 kv. m) nebuvo pažeista. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, nepagrįstai į nurodytą plotą įskaičiavo sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą.

25. Pasisakydama dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas citavo šiam ginčui neaktualaus Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 nuostatas, tačiau taip pat buvo vadovaujamasi ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (Įsakymas), įsigaliojusio nuo 2023 m. sausio 5 d., nuostatomis, kuris nagrinėjamam ginčui yra aktualus, todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, neturi teisinės reikšmės.

26. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad minėta norma ir teismų praktika numato, kad kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas, nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad minėta norma to nenumato. Kita vertus taip pat yra nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad tai numato teismų praktika. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokios konkrečios teismų praktikos, kuri patvirtintų pareiškėjo poziciją.

27. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto į bendrą gyvenamosios patalpos plotą. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

28. Pareiškėjas buvo kalinamas Įstaigoje nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Minėtu laikotarpiu jis buvo kamerose Nr. (duomenys neskelbtini). Kameros Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 18,33 kv. m. ir joje minėtu laikotarpiu gyveno nuo 4 iki 5 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas sudarė nuo 4,58 iki 3,66 kv. m. Kameros Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 18,76 kv. m ir joje minėtu laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 5 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė nuo 9,38 iki 3,75 kv. m. Kameros Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 17,68 kv. m ir joje minėtu laikotarpiu gyveno nuo 1 iki 3 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė nuo 17,68 iki 5,89 kv. m. Kameros Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 15,93 kv. m ir joje minėtu laikotarpiu gyveno nuo 3 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė nuo 5,31 iki 3,98 kv. m. Įsakymo 1.2.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą, todėl nėra pagrindo vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgti į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

29. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdu, dydžiu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo veiksmai, kuriais buvo pažeistos higienos normos, buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pobūdį (byloje nėra ginčo dėl higienos normos pažeidimo, t. y. kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sienų danga buvo nelygi, dažai vietomis nutrupėję, sienos įskilusios, lubų danga nelygi, dėmėta), trukmę (43 dienos) ir intensyvumą (pareiškėjo patirtą diskomforto dydį), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus (abstraktūs, bendro pobūdžio), aplinkybes, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl nustatytų higienos normos pažeidimų pareiškėjas patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, pareiškėjas į Įstaigos administraciją su skundais nesikreipė, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks vertinamas suderinamas su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-552/2021, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-575/2021, 2024 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-662/2024 ir kt.).

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė