2021-11-10 Nr. AB-23572-3-61-3-03422-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-749-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03422-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (I. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo Ministerija) 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. (1.23) 7R-5399 (toliau – ir Raštas); 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų išaiškinta dėl įstatymų kolizijos, kiek tai susiję su pareiškėjo skundu; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 103 029 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2 315 Eur turtinei žalai atlyginti bei priteisti 3,91 Eur bylinėjimosi išlaidų iš abiejų atsakovo atstovų.

2. Pareiškėjas skundą ir patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpose buvo pažeistos jo teisės, kurios yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme (toliau – ir Įstatymas) ir kituose teisės aktuose;

2.2. Atsakovo atstovu nurodo Teisingumo ministeriją, nes Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – ir EŽTT) ji atstovaus Lietuvos Respublikos interesus, kai „(duomenys neskelbtini)“ skųs Lietuvos teismų atsakymus, bei todėl, kad Lietuvos Vyriausybė teikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimą, o su teisėtvarka tiesiogiai susijusi Teisingumo ministerija, kurios galimai neteisėtus veiksmus priimant netobulą BVK pakeitimą jis skundžia. Teisingumo ministerija Rašte pasisakė dėl skundžiamų aplinkybių, su kuriomis pareiškėjas kategoriškai nesutinka ir pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį skundžia teismui;

2.3. Atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje, tačiau 2019 m. balandžio 16 d. buvo pervežtas į PN-AK 2-ąjį sektorių, kur 2019 m. balandžio 25 d. direktoriaus nutarimu jam buvo skirta bausmė – 6 mėnesiai kamerų tipo patalpoje (toliau – ir KTP) pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Po šio įvykio jis sugrįžo į Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus KTP, kur 6 mėnesius atlikinėjo bausmę. Šią bausmę direktorius skyrė todėl, nes jis atsisakė gyventi su narkomanais, alkoholikais, homoseksualais ir netikėliais. 2019 m. rugpjūčio 1 d. uždarosios zonos viršininkas E. B. pareikalavo, kad pareiškėjas persikeltų gyventi į pataisos įstaigos drausmės būrį (toliau – ir PĮ-DB);

2.4. 2018 m. kovo 23 d. Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) jis buvo sumuštas – dvejose vietose lūžo žandikaulis, neteko trijų dantų. Taip pat dėl jo išpažįstamos religijos buvo tyčiojamasi, jam grasinama. Šiuos faktus gali patvirtinti jo kameros draugai A. J. bei A. L.. Kad nepatirtų smurto bei patyčių, pareiškėjas nusprendė tęsti bausmės atlikimą būdamas vienas KTP, nes tokia galimybė BVK yra numatyta. Ne kartą prašė atlikti likusią bausmės dalį pagal Departamento direktoriaus įsakymo 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-321 aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.3 bei 3.2 punktus, tačiau jo prašymai buvo nenagrinėjami, juos buvo atsisakoma tenkinti. Departamento vadovybė ir pataisos įstaigos administracija nori jam pakenkti ir sudaryti vis blogesnes gyvenimo sąlygas, todėl ir ignoruoja Aprašo 3.2 ir 3.3 punktus. Departamentas 2019 m. rugsėjo 16 d. Nr. 2S-3889 atsakyme į pareiškėjo skundą ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymą Nr. 26-3627 ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. Nr.26-3630, nenagrinėjo prašymo atlikti nuobaudą kalėjimo režimu pagal Aprašo 3.3 punkto nuostatas;

2.5. Pravieniškių PN-AK dėl pareiškėjo saugumo reikalauja nurodyti konkrečias pavardes asmenų, kurie galėtų jį užpulti ar pasityčioti ir tik tokiu motyvu inicijuotų pervežimą į kitą įstaigą arba skirtų kitokias bausmės atlikimo sąlygas. Atsižvelgia ir į tai, kad motyvas perkėlimui gali būti: geresnė resocializacija, mokslai, neigiamos įtakos darymas, socialinių ryšių palaikymas, darbas ir pan., tačiau Pravieniškių PN-AK administracija nurodo tik vienintelę priežastį – grėsmę. Pareiškėjas nepažįsta ir nežino asmens, kuris jį 2018 m. kovo 23 d. užpuolė ir sužalojo, todėl negali nurodyti jo pavardės;

2.6. Pareiškėjui buvo garantuota, jog bausmę atliks vienutėje. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareigūnai jam įsakė gyventi drausmės būryje, nors pareiškėjas tuo metu turėjo iki 2019 m. spalio 25 d. atlikinėti bausmę KTP. Dėl šios priežasties pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūno įsakymus, todėl už tą patį veiksmą buvo nubaustas antrą kartą, tik antrą kartą terminas buvo sumažintas iki 30 parų. Pareiškėjui kilo klausimas dėl antros nuobaudos už tą patį nusižengimą, nes jis atlikinėjo skirtą drausminę nuobaudą, tačiau ją neva nutraukė, nors mano, kad tokio straipsnio BVK nėra (kad be priežasties būtų nutraukiama drausminė nuobauda – 6 mėnesių laikotarpio bausmės atlikimas KTP) ir vėl už tą patį būtų skiriama analogiška nuobauda. Pareiškėjas buvo kelis kartus nubaustas už tą patį nusikaltimą ir tokiu būdu buvo pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis;

2.7. Pareiškėjo atžvilgiu yra pažeidžiamas ir Konstitucijos 33 straipsnis. Pareiškėjas rašo skundus ir kritikuoja biurokratus, o dėl šios priežasties jam stengiamasi pakenkti, tai įrodo atsakymai į jo skundus. Pareiškėjui stengiamasi tikslingai, kaip galima labiau sugriežtinti bausmės atlikimo sąlygas, viską uždrausti ir atimti. Nėra nei vieno tarnybinio pranešimo dėl kieno nors įžeidimo ar necenzūrinių žodžių vartojimo. Dėl suvaržytų teisių pareiškėjas patiria stresą, yra kankinamas nerimo, todėl stengiasi nekonfliktuoti ir rašyti skundus;

2.8. Pareiškėjas patiria didelių nepatogumų dėl BVK nuostatų pakeitimo, dėl kurių jau ne kartą per 12 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų jam buvo sugriežtintas bausmės atlikimas. Sugriežtinti sąlygas, remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 4 dalimi, yra draudžiama. BVK nedraudžia skųsti valdžios institucijų veiksmus ir rašyti laiškus viešojo administravimo institucijoms, tačiau jam griežtai uždrausta teisė įsigyti kanceliarines prekes ir gauti smulkius siuntinius būtent su šiais daiktais (vokais, pašto ženklais, taksofono kortelėmis), todėl, esant draudimui įsigyti ar gauti taksofono korteles ar laiškus, neįmanoma išsiųsti laiškų ar pasinaudoti taksofonu ir paskambinti advokatui;

2.9. 2018 m. rugpjūčio 2 d. iš pareiškėjo buvo atimti visi turimi teisės aktai, todėl rašant skundą negali jais remtis. Pravieniškių PN-AK neduodavo teisės aktų, dėl to pareiškėjas yra rašęs skundus. Taip pat tą pačią dieną buvo atimtos ir administracinės bylos, kurios šiuo metu yra Lietuvos ir Prancūzijos teismuose. Tai pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnį, Konvencijos 2 straipsnį, BVK 183 straipsnį. Pareiškėjui buvo užkirstas kelias rašyti skundus ir taip ginti savo teises, palaikyti socialinius ryšius – tokiu būdu nubaudžiant jį ir jo artimuosius;

2.10. Labiau sugriežtinti bausmės atlikimo neįmanoma, nes iš pareiškėjo atėmė ir uždraudė viską. Jo atžvilgiu negalioja jokie draudimai, nes jo jau nebeįmanoma nubausti ar imtis kokių nors sankcijų pabloginant laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. 2019 m. balandžio 25 d., jam skiriant 6 mėnesių KTP nuobaudą, vėl nebuvo pasiūlyta galimybė dirbti. Pareiškėją buvo norima apgyvendinti su nuteistaisiais, kurie perkelti iš Alytaus PN ir gyvena 9-10 būriuose, kur platinami narkotikai. Kai pareiškėjas buvo perkeltas į PN-AK 2-ąjį sektorių, apgyvendintas ten, kur narkotikai ir alkoholis;

2.11. Pareiškėjui nebuvo leista įsidarbinti ir gyventi darbo būryje (dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme kaip dėl vieno iš epizodų (darbo) yra nagrinėjama pareiškėjo byla). Buvo uždrausta dirbti, dalyvauti resocializacijos programose, t. y. nevyko jokie pozityvaus užimtumo užsiėmimai, uždrausta palaikyti socialinius ryšius, atimti šachmatai, bibliotekoje knygų apie Islamo religiją nebuvo, uždrausta žiūrėti televizorių. Šiuo atžvilgiu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo sudarytos geresnės sąlygos;

2.12. Laikraščiai uždaroje zonoje tiekiami nereguliariai ir ne į visas kameras. Žurnalus pradėjo dalinti tik po daugybės skundų ir praėjus 15-kai mėnesių nuo atvykimo į įstaigą (nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio). Radijo stotis transliavo tik vieną stotį (M-1) ir per sugedusį radijo tašką, dėl to pareiškėjo nepasiekia informacija apie tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. Pravieniškių PN-AK lankydavosi kunigas, tačiau pareiškėjas yra musulmonas, o tai buvo visiška priešingybė jo išpažįstamai religijai. Lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu nenagrinėjo, o darbo, socialinių ryšių palaikymo, resocializacijos priemonių bei pozityvaus užimtumo programų Pravieniškių PN-AK nesuteikė;

2.13. Prieš pareiškėjo valią norima apgyvendinti su neprognozuojamais narkomanais, o atsisakius tai daryti jis paliekamas KTP. Iš drausmės būrio reguliariai bėga nuteistieji, vienas jų ten nusižudė. Pareiškėjui nėra siūloma jokių pozityvaus užimtumo programų, siekiant keisti mąstymą, išreikšti norą dalyvauti socialinėje veikloje, ugdyti pozityvius įgūdžius ir pan. Pareigūnai bendrauja tik skundais. Dėl šios priežasties tikslinga įvertinti, ar Pravieniškių PN-AK veikia taip, kaip numato įstatymas, ir ar pareiškėjas nėra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes jis yra kaltinamas ir dėl to, kad rašo skundus ir nepriima pagalbos, nors niekas jokios pagalbos jam nesiūlo ir apie tai net neužsimenama;

2.14. Atkreiptinas dėmesys į Teisingumo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 5 d. Nr. (1.23) 7R-5399 pasisakymą, jog dienos metu buvo konfiskuojami čiužiniai ir atsižvelgus į tai, jog KTP absoliučiai nevyksta jokia papildoma veika, kuri galėtų sutrukdyti miegą dienos metu ar patalynės turėjimą. Tai įrodo, kad patalynė būdavo konfiskuojama vien dėl pasityčiojimo iš nuteistųjų ir jų kankinimo. BVK pakeitimas įtvirtino, jog KTP nevyksta jokia pozityvaus užimtumo veikla, nes KTP uždrausti visi veiksmai, susiję su resocializacija, ten konfiskuojami visi daiktai;

2.15. Pravieniškių PN-AK pareigūnai ir viešojo saugumo pajėgos nuolatos naudoja fizinį smurtą prieš nuteistuosius. 2018 m. rugpjūčio paskutinę savaitę, apie 23 val. pasivaikščiojimų kiemelyje įvyko incidentas, kurio metu į duris beldė nuteistieji, triukšmavo, keikėsi. Dėl to buvo iškviestas pastiprinimas, o prieš nuteistuosius buvo naudojamas fizinis smurtas, dėl kurio keletas nuteistųjų buvo stipriai sumušti;

2.16. Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį pareiškėjas negali turėti absoliučiai jokių daiktų, kurie yra numatyti Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus taisyklės) 18 punkte. Šis draudimas PN-AK administracijos yra interpretuojamas savaip ir ji savo nuožiūra sprendžia ką konfiskuoti, o ką palikti. Iš pareiškėjo konfiskuoti visi dokumentai (iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.), atimti visi teisės aktai, nors knygas BVK 145 straipsnio 1 dalis turėti leidžia. Atimtos skutimosi priemonės, nagų žirklės, šampūnas, dušo želė, šachmatai, nuosavi indai, kelnių diržas, medikų išduoti daiktai ir t. t. Nekonfiskuoti tik šiukšlių maišai, tualetinis popierius, muilas, dantų pasta, šepetėlis, skalbimo milteliai, valstybiniai indai, grožinė literatūra, dokumentai gauti vėliau nei 2019 m. rugpjūčio 2 d., tušinukas ir t. t. Pareiškėjas mano, kad Pravieniškių PN-AK neteisingai vadovaujasi teisės aktais. Nuteistiesiems atliekantiems bausmę KTP ilgiau nei 30 parų, negali būti numatyti suvaržymai, išskyrus patalynės konfiskavimą;

2.17. Pareiškėjas yra baustas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam skirta 30 parų bausmė KTP, tačiau Pravieniškių PN-AK pareiškėjui taiko ne šios bausmės atlikimą reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus. Laikotarpyje 2019 m. rugpjūčio 2–31 d. neturėjo galimybės palaikyti higienos (nusikirpti nagų, nusiskusti plaukų, nusiprausti naudojantis dušo geliu bei šampūnu, kvepintis). Tai įvyko dėl to, jog KTP vadovas atostogavo, o kiti pareigūnai atsisakė atidaryti sandėlį, kuriame yra pareiškėjo asmeniniai daiktai. Dėl minėtos priežasties kilo pasekmės – mėnesį nuo jo sklido nemalonus kvapas, buvo nesikirpęs nagų ir plaukuotas. Pareigūnai vis teigdavo, jog higienos priemones išduos šeštadienį, tačiau šiam atėjus pareigūnų beveik nelikdavo, o likę sakydavo, jog neturi raktų nuo sandėlio. Dėl šio nesusipratimo pareiškėjas rašė skundus Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, Lietuvos Respublikos Seimui bei Pravieniškių PN-AK administracijai, tačiau situacija nepasikeitė. Minėtu laikotarpiu – iš viso dvi savaites, pareigūnai pareiškėjui neleido skalbti asmeninių drabužių. Dėl nemalonaus kvapo ir išvaizdos pareiškėjas atsisakė susitikinėti su psichologe, kunigu ir kitais. Jautėsi pažemintas, gėdijosi ir bijojo žmonių. Tai jam labai pakenkė, nes nebegali tęsti užsiėmimų su psichologe ir taip koreguoti netinkamą elgesį;

2.18. 2019 m. rugpjūčio 1 ir 2 dienomis pareiškėjui buvo draudžiama taksofonu susisiekti ir pranešti advokatei apie teisių suvaržymą dėl sugriežtintų kalinimo sąlygų. Rugpjūčio 1 d. per pietus jis skambino advokatei, o vakare, jį perkėlus iš KTP į drausmės būrį, negalėjo paskambinti advokatei. Jam buvo draudžiama artintis prie taksofono ir skambinti advokatei ar kitiems asmenims, nors tokią teisę jis turėjo;

2.19. Pravieniškių PN-AK nesudaro sąlygų kirpti plaukų. Pareigūnas S. S., savivaliaudamas ir piktnaudžiaudamas savo padėtimi, leido kirpti plaukus tik pirmą mėnesio šeštadienį ar sekmadienį, nors Pravieniškių PN-AK direktorius įsakymu buvo leidęs nuteistiesiems ir bausmę atliekantiems KTP kirpti plaukus šeštadieniais ir sekmadieniais. Apie įsakymo pakeitimą informuotas nebuvo ir 2019 m. rugsėjo 21 d. prieš teismo posėdį jam buvo neleista pasinaudoti kirpėjo paslaugomis;

2.20. Pravieniškių PN-AK neužtikrino galimybės įsigyti kanceliarinių prekių, maisto produktų bei higienos reikmenų. Nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki rugpjūčio 2 d. dantų pastos pataisos įstaigos parduotuvėje UAB „Pantem“ nebuvo. Parduotuvėje atsiradus dantų pastai, jos asortimentas nebuvo platus, o kainos buvo didesnės nei aplinkinių kaimų parduotuvėse. Kitų prekių kainos buvo per didelės. Ne kartą rašė skundus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tačiau galiausiai skundai nukeliaudavo Pravieniškių PN-AK PN-AK administracijai, kur būdavo atmetami. Pravieniškių PN-AK administracija persiųsdavo skundus UAB „Pantem“, o šie ignoruodavo jo skundus, jie yra „korumpuoti biurokratai“. Po nepavykusio apsipirkimo visuomet rašė skundus, o kai parduotuvėje nebuvo galimybės įsigyti dantų pastos, pareiškėjas prašė jos paskolinti Pravieniškių PN-AK ūkio ir aptarnavimo skyriaus, tačiau dantų pastos jam nepaskolino. Iš Pravieniškių PN-AK išreikalautini visi apsipirkimo parduotuvėje blankai, nes jie pareiškėjui neišduodami, tuo įsitikino pats;

2.21. Pareiškėjas išpažįsta islamą ir dėl to nevartoja kiaulienos. Įstatymai numato, jog maistas būtų suderintas su religinėmis pažiūromis, tačiau Pravieniškių PN-AK ir UAB „Bruneros“ netiekia maisto pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Brunera“ melagingai nurodo, jog maistas neprivalo būti derinamas atsižvelgiant į religines pažiūras. Dėl netinkamo maisto yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes negauna mėsos, o nusipirkti jos taip pat negali. Maistas buvo tiekiamas iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. pagal fiziologinių mitybos normų reikalavimus, tačiau jis nebuvo suderintas pagal religinius įsitikinimus. Visą laiką negaudavo normalaus maitinimo, nes nevalgė kiaulienos, o alternatyvus maitinimas išduodamas nebuvo. Pravieniškių PN-AK administracija ignoravo problemą ir neveikė pagal įstatymą. Dėl minėtos priežasties pareiškėjas rašė skundus, tačiau atsakymų negavo. UAB „Bruneros“ tiekė sriubą iš supuvusių daržovių, nesaldų kompotą, arbatą be cukraus, taip pat trūko sūrio. Dėl to, jog nevalgo kiaulienos, pareiškėjas gauna mažiau kaloringą maistą, kurio energinė vertė yra mažesnė nei nustatyta fiziologines mitybos normas atitinkančio maisto. Kepta mėsa buvo keičiama į keptus svogūnus ar morkas, o ir porcijos būdavo mažesnės. Teikė prašymą pasikalbėti su Pravieniškių PN-AK atstove dėl maisto netinkamumo, tačiau atstovė nepasirodė. Neprašė tiekti maisto pagal vegetarišką meniu, nes jis nėra vegetaras ar veganas (tik nevalgo kiaulienos), jis prašė suderinti meniu pagal religinius įsitikinimus, tačiau skundai buvo ignoruojami;

2.22. 2019 m. rugpjūčio 2–8 d. buvo paskelbęs bado streiką, kurio metu prarado 10 kilogramų savo kūno svorio, suprastėjo sveikata, kankino nerimas, neteko daug jėgų, nusilpo imuninė sveikata, atsirado votys, todėl nutraukė bado streiką. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ryte teikė pareigūnui P. S. prašymą dėl bado streiko nutraukimo, tačiau pareigūnas atsisakė priimti prašymą. Dėl šios priežasties pareiškėjas per pietus negavo maisto, todėl buvo priverstas laukti vakarienės. Buvo verčiamas badauti ilgiau nei pats savo noru buvo išreiškęs bado streiką, todėl jo atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Dušo patalpoje nebuvo guminių kilimėlių, dėl ko 2019 m. rugpjūčio 3 d. jis paslydo ir susižalojo. Dušo patalpoje taip pat nebuvo skysto muilo, o dozatoriai buvo sulaužyti. Jeigu Pravieniškių PN-AK veiksmai būtų buvę teisėti, pareiškėjas nebūtų skelbęs bado streiko, nebūtų nusilpęs ir susižalojęs;

2.23. Teisingumo ministerija bei departamentas ir Lietuvos Respublikos prezidentūra neleidžia atlikti religinių apeigų griežtai nustatytu laiku, nes neteisėtai konfiskavo jo laikrodį. Dėl konfiskuoto laikrodžio rašė skundus, tačiau jie nebuvo patenkinti, todėl jo atžvilgiu pažeidžiama Konstitucija, kuri įtvirtina teisę išpažinti religiją. Yra įstatymo kolizija, nes BVK 145 straipsnis draudžia turėti bet kokius daiktus, o BVK 97 straipsnis nedraudžia turėti laikrodžio, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi. Pravieniškių PN-AK nurodinėja, kaip ir kada pareiškėjas turi melstis ir apskritai uždraudė atlikti religines apeigas. Pareigūnai turėtų būti suinteresuoti nuteistųjų resocializacija, o malda yra vienintelis būdas tapti geru žmogumi. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas patiria stresą, nemigą, skausmą, neigiamus emocinius bei fizinius išgyvenimus;

2.24. Kalinimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų – kamerose veisiasi parazitai, dirbtinis apšvietimas neatitinka nustatytos minimalios normos, nevyksta jokie pozityvaus užimtumo užsiėmimai, neleidžiama dirbti, negaunamas pakankamas maitinimas, dėl to tenka gyventi baimėje ir nežinomybėje. Dėl įtampos ir nemigos pareiškėjas vartoja raminamuosius vaistus, badauja, jam trūksta vitaminų, kraujuoja dantenos, atsirado votys. Dėl netinkamo apšvietimo prastėja regėjimas, skauda akis, jos ašaroja, todėl naudoja akių lašus ir negali ilgai skaityti bei mokytis. Dėl negalėjimo atlikti religinių apeigų gyveno įtampoje, jautė emocinį diskomfortą, stresą, sutriko jo virškinimas, buvo pažeistos prigimtinės žmogaus teisės, jis buvo žeminamas, diskriminuojamas, jautė patyčias. Patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, o nurodytą sumą pareiškėjas grindžia valstybės vadovų atlyginimų dydžiu, Lietuvoje vykdomų projektų sumomis bei bendrojo vidaus produkto dydžiu;

2.25. 2019 m. balandžio 12–15 d. nebuvo suteikta teisė įsidarbinti, būtų galėjęs užsidirbti 2 310 Eur. Visuose atsakymuose į skundus pareiškėjui aiškinama, jog jis privalo dirbti, tačiau Pravieniškių PN-AK nesuteikia galimybės dirbti. Galimybė dirbti suteikiama tik tiems nuteistiesiems, kurie nerašo skundų ir kenčia Pravieniškių PN-AK administracijos patyčias. Pravieniškių PN-AK draudžia ne tik dirbti, bet ir mokytis bei tobulėti protiškai – žaisti šachmatais. Turtinę žalą kildina iš to, jog jeigu būtų buvęs įdarbintas, per 5,6 mėnesio būtų uždirbęs 2 310 Eur, taip pat teko pirkti muilą, dėl netinkamai saugomų daiktų buvo pavogtos skutimosi priemonės;

2.26. Teisingumo ministerijos Raštas Nr. (1.23) 7R-5399 yra neteisingas ir galimai neteisėtas, nes yra diskriminacinio pobūdžio, atsižvelgiant į Islamo religijos dogmas bei galimai neteisėtus ir nepagrįstus suvaržymus bei trukdymą atlikti religines apeigas, dėl netinkamo maitinimo. Raštas turi būti naikintinas, nes prieštarauja Konstitucijos 26 ir Konvencijos 9 straipsnio nuostatoms;

2.27. Turtinę žalą kildina dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus administracija nesuteikė galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas – 2 310 Eur ir dėl Pravieniškių PN-AK kaltės atsiradusių 5 Eur išlaidų (muilui bei skutimosi priemonėms). Priteistinos bylinėjimosi išlaidos solidariai iš abiejų atstovų – 3,91 Eur;

2.28. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą iš Teisingumo ministerijos dėl nepagrįstai ir be jokios priežasties sugriežtintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų: draudimo skųstis teismams, skambinti advokatams, palaikyti socialinius ryšius, turėti religinius atributus, laikrodį, dėl didelių nepatogumų atliekant religines apeigas, dėl nekokybiško maisto. Taip pat dėl kankinimo atimant patalynę dienos metu, kai tai nėra susiję su jokiomis resocializacijos programomis;

2.29. Pareiškėjas iš atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK prašo priteisti neturtinę žalą dėl to, kad buvo neteisėtai skirta nuobauda už tą patį nusižengimą, neteisėtai konfiskuotų daiktų ir dokumentų, darbo nesuteikimo, dėl jokių resocializacijos užimtumo užsiėmimų neorganizavimo, negalėjimo palaikyti ir dėl negalėjimo bendrauti su psichologe, už tikslingą kankinimą sugriežtinant gyvenimo sąlygas. Taip dėl persekiojimo už kritiką, kai yra suteikiama galimybė gyventi vienutėje, dėl neveikiančio radijo imtuvo, nereguliariai tiekiamų dienraščių, negalėjimo žiūrėti televizijos, netinkamo ir nekokybiško maisto, siauro prekių asortimento įstaigos parduotuvėje ir prekių kainų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašė skundą atmesti šiais argumentais:

3.1. 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (1.23)7R-5399 pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2019 m. liepos 19 d. skundą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad patalynė dienos metu paimama tik iš nuobaudas drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose atliekančių asmenų. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Taisyklių pakeitimu minėtas nuobaudas atliekančius asmenis siekiama skatinti prasmingai praleisti ne miegui skirtą laiką, mažinti teisės pažeidimų skaičių. Siekiant užtikrinti nuteistojo, atliekančio nuobaudą KTP laikomasi BVK garantuojamų teisių kreiptis į viešojo administravimo subjektus bei atitinkamus asmenis, taip pat laikomasi ir Taisyklių 220 punkte reglamentuotos nuteistųjų teisės turėti pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių;

3.2. Skundžiamame Rašte buvo pažymėta, jog teisinis reguliavimas, nustatantis skirtingą nuteistajam suteikiamų lengvatų, apribojimų, specialių teisių ir pareigų apimtų, grindžiamas BVK 9 straipsnyje įtvirtintu teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teisinė padėtis švelninama suteikiant papildomas teises ar lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų ir specialių pareigų, arba griežtinama, atimant tam tikras specialias teises ar lengvatas, taip pat nustatant papildomas pareigas ar apribojimus – pavyzdžiui perkėlus į drausmės grupę. Pareiškėjui išreiškus norą, kad jo teisinė padėtis palaipsniui švelnėtų ir jam būtų suteikiama vis daugiau teisių ir mažinama taikomų apribojimų, nuteistasis savo pozityviu elgesiu (įskaitant ir darbo susiradimą), nustatytų draudimų ir pareigų vykdymu, reagavimu į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones turi įrodyti, kad yra vertas, jog teisinė padėtis būtų palaipsniui švelninama;

3.3. Pareiškėjas atvykęs į Pravieniškių PN-AK buvo pasirašytinai supažindintas su esama tvarka, jam buvo paaiškinta kokius daiktus jis gali turėti, o Rašte nurodyta, kam jis gali rašyti laiškus bei atliktų Taisyklių pakeitimų tikslus. Rašte buvo aiškiai nurodyta, kad atliekant drausminę nuobaudą KTP, nuteistas siųsti laiškus gali tik įgyvendinamas teisę kreiptis į valstybės institucijas, dėl šios priežasties pareiškėjui buvo patikslinta, kokios apimties susirašinėjimo galimybes jis turi atlikdamas drausminę nuobaudą. Nuteistųjų, atliekančių drausminę nuobaudą KTP, apribojimus nustato BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas;

3.4. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl jo skundas negali būti tenkinamas.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti šiais argumentais:

4.1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla Nr. eI-3642-821/2019, kurioje pareiškėjas kelia tuos pačius reikalavimus dėl naudojimosi kirpykla, dušo, nuobaudų skyrimo ir perkėlimo į Lukiškių TI-K, dėl maitinimo kokybės, diskriminavimo dėl religijos, dėl dingusių ir sugadintų pareiškėjo daiktų, dėl teisės aktų teisėtumo ir kt., todėl pareiškėjo reikalavimai dėl minėto teismo nagrinėjamų aplinkybių turėtų būti nenagrinėjami;

4.2. Pareiškėjo teiginys, jog pataisos namai nesilaikė teisės aktuose nustatytų įstatymų ir nesuteikė jam galimybės įsidarbinti, neatitinka tikrovės, kadangi nuteistasis savo 2014 m. lapkričio 10 d. prašymą Nr. 72(8-9)2080 papildė įrašu „prašau prašymo nenagrinėti raštiško atsakymo nereikia“, todėl pareiškėjo prašymas dėl įdarbinimo buvo paliktas nenagrinėtinas. Laikotarpiu 2013 m. sausio 7 d. – spalio 31 d. nuteistasis dirbo ūkio darbus, o nuo 2014 m. kovo 12 d. iki gegužės 12 d. dirbo gamybos sektoriuje darbininku, todėl akivaizdu, jog nuteistajam buvo suteiktos galimybės įsidarbinti ir dirbti;

4.3. Nuteistieji, atliekantys bausmę KTP iki 30 parų, pagal BVK 145 straipsnį į darbą nevedami. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu sistemingai pažeidinėjo režimą, pats skunde nurodė, jog atsisakė gyventi bendrabučio tipo patalpose, todėl didžiąją bausmės atlikimo laikotarpio dalį buvo laikomas KTP, kuriose nuteistieji į darbą nėra vedami. Jokie teisės aktai nenumato pareigos siūlyti darbo visiems nuteistiesiems esantiems pataisos įstaigoje. Laikantis BVK, Pravieniškių PN-AK yra sudaryta komisija, kuri įvertina nuteistųjų elgesį, jų turimas nuobaudas, paskatinimus ir teikia teikimus dėl konkrečių nuteistųjų įdarbinimo;

4.4. Pareiškėjo skundas dėl nesudarytos galimybės atlikti bausmę KTP yra neaiškus ir nepagrįstas. Pareiškėjo nurodytas teisinis pagrindas nereglamentuoja nuteistųjų kalinimo KTP, todėl jo argumentai šioje dalyje turi būti vertinami kaip nepagrįsti. Pagal BVK yra galimybė dėl svarbių priežasčių laikyti nuteistąjį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų arba kartu su kitais tuo pačiu KTP laikomais nuteistaisiais, tačiau ši nuostata taikoma tik esant svarbioms priežastims, tik išimtiniais atvejais, kai negalima taikyti arba nėra laiko taikyti įprastines priemones, pašalinančias priežastis. Taigi ši priemonė yra išimtinai prevencinė, perkėlimo laikas paprastai nėra labai ilgas. Pareiškėjo bausmės atlikimo metu jokių grėsmių pareiškėjo saugiam bausmės atlikimui nenustatė, todėl ši nuostata dėl jo pageidavimo taikyta nebuvo. Pareiškėjui buvo siūloma gyventi skirtinguose būriuose, tačiau pastarasis to kategoriškai atsisakydavo;

4.5. Pareiškėjui buvo skiriamos nuobaudos už pakartotinus analogiškus pažeidimus, dėl sistemingų atsisakymų eiti gyventi į jam priskirtą būrį –nevykdė teisėtų reikalavimų. Kiekvienu atveju pareiškėjas padarydavo naują pažeidimą, todėl už jį būdavo baudžiamas kita nuobauda. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis už analogišką pažeidimą buvo nubaustas antrą kartą, turi būti vertinamas kaip nepagrįstas;

4.6. Pareiškėjo argumentai dėl netaikomų resocializacijos priemonių turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Visų pirma, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis, KTP ir buvo daugybę kartų pažeidęs nustatytas elgesio taisykles, daug kartų jam buvo skirtos nuobaudos, jis piktybiškai ir sistemingai vengė eiti į būrį. Pareiškėjo izoliacija kameroje buvo viena iš priežasčių, kodėl jo socialinė reabilitacija buvo ribota. Pareiškėjas dalyvavo individualiose psichologinėse konsultacijose, rašinio konkurse (laiškas Kalėdų seneliui), bendravo su kalėjimų kapelionų organizacijos atstovais, organizacijos „Aplankyk kalinį“ atstovu. Pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta dalyvauti individualiai taikomose psichologinėse korekcijos programose, tačiau jis noro dalyvauti neišreiškė, taip pat atsisakė bendrauti ir su „Lietuvos veikliųjų žmonių“ bendrijos nariais;

4.7. Pravieniškių PN-AK nediskriminuoja nuteistųjų dėl jų religijos išpažinimo, o pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti ir akivaizdžiai melagingi. Pareiškėjas nenurodė nei vieno pataisos įstaigos darbuotojo, kuris žodžiu ar veiksmu galimai išreiškė nepagarbą pareiškėjui dėl jo išpažįstamos religijos. Pareiškėjas savo religinius įsitikinimus laiko aukščiausios juridinės galios ir tuo grindžia tariamą diskriminaciją dėl išpažįstamos religijos;

4.8. 1-ojo sektoriaus KTP zonoje kirpykla įrengta atskiroje patalpoje. Patalpoje yra stalas kirpimo reikmenims ir priemonėms susidėti, kėdė atsisėsti, paviršiai lygūs, tinkami valyti drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti. Kirpimui naudojami specialūs įrankiai ir būtinosios priemonės, kurios atnešamos sandariai uždengiamoje talpoje. Panaudoti instrumentai valomi, dezinfekuojami, o patalpa atitinka higienos normų reikalavimus. Kirpėjais dirba nuteistieji, turintys reikiamą patirtį ir pažymas. Kirpykloje organizuojami patikrinimai, jų metu pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl higienos reikalavimų pažeidimų yra nepagrįsti ir turėtų būti atmestini;

4.9. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis neapsikirpęs neužtikrintai jautėsi teismo posėdžio metu, kompleksavo, negalėjo susikaupti ir nuosekliai dėstyti savo minčių ir tai darė neigiamą įtaką teismo sprendimui, turi būti atmestini kaip nepagrįsti, nelogiški ir neprotingi – Pravieniškių PN-AK nesuvokia kaip pareiškėjo plaukų išvaizda ir šukuosena galėjo turėti įtakos teisme priimant sprendimą;

4.10. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-306 4 punkte nustatyta, kad nuteistieji uždaroje zonoje kerpami šeštadieniais ir sekmadieniais, kirptis išvedami tik nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėnesio (pareiškėjas priskirtinas būtent tokiai kategorijai nuteistųjų) Tvarkos 5-7 punktuose nustatyta, kad norintys apsikirpti nuteistieji gali būti apkerpami prieš išvedant į dušą, kirptis išvedama po vieną nuteistąjį, nuteistieji kerpami uždarosios zonos kirpykloje, stebint prižiūrėtojui;

4.11. Pareiškėjas psichologinės tarnybos skyriaus specialistų dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, konsultuotas iš viso 6 kartus (paskutinius kartus 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 20 d.), todėl jo argumentai dėl negalėjimo bendrauti su psichologe turi būti vertinami kaip nepagrįsti;

4.12. BVK nurodytais pagrindais nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams. Pagamintas maistas į kamerų tipo patalpas pristatomas termo dėžėse ir krepšiuose, o į minėtas talpas pagaminti patiekalai sudedami tik prieš juos išnešant. Maistas dalinamas nustatytu pusryčių, pietų ir vakarienės maitinimo laiku. Nuo 2019 m. sausio 18 d. pareiškėjo prašymu jam buvo tiekiamas veganinis maitinimas;

4.13. Pravieniškių PN-AK jokių teisės aktų nepažeidė, nes jokie teisės aktai nenustato pareigos Pravieniškių PN-AK sudaryti valgiaraštį pagal asmeninį nuteistojo pageidavimą, ir pataisos įstaigos tokios paslaugos neteikia. Į visus pareiškėjo skundus dėl maitinimo sąlygų buvo atsakyta motyvuotai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl pareiškėjo argumentai šia tema turi būti atmestini. Pareiškėjo skundo argumentai dėl šalto dietinio maisto taip pat yra nepagrįsti ir melagingi, nes pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių šalto maisto tiekimo faktą;

4.14. Nuteistųjų teisę skambinti reglamentuoja BVK, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas. Minėti teisės aktai nenumato pareigos leisti nuteistiesiems skambinti kiekvieną dieną, o pataisos namuose, atsižvelgiant į nuteistųjų prašymus, yra sudaromi nuteistųjų naudojimosi taksofonais grafikai;

4.15. 1-ojo sektoriaus uždarojoje zonoje periodinė spauda pateikiama kiekvieną darbo dieną, išskyrus pirmadieniais. Nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pataisos įstaiga prenumeravo ir į uždarą zoną pristatinėjo laikraštį „Vakaro žinios“, laikraštį „Lietuvos rytas“, žurnalą „Žmonės“ (ketvirtadieniais), o nuo 2018 m. spalio 12 d. pataisos įstaiga prenumeruoja ir į uždarą zoną pristato laikraštį „Vakaro žinios“, laikraštį „Lietuvos rytas“, laikraštį „Kauno diena“ bei žurnalą „Žmonės“ (ketvirtadieniais). Pataisos įstaigos 1-ajame sektoriuje veikia biblioteka, o bibliotekoje esantys spaudiniai, pataisos įstaigos nustatyta tvarka išduodami skaityti ir KTP laikomiems nuteistiesiems. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo aprūpinant periodiniais spaudos leidiniais. Pareiškėjo argumentai, kad dėl spaudos leidinių negavimo jis atitolo nuo šalies ir pasaulio naujienų, jautėsi diskriminuojamas, taip pat nepagrįsti;

4.16. Skunde pareiškėjas tiksliai išvardija daugybės teisės aktų, įstatymų, poįstatyminių norminių aktų pavadinimus, cituoja konkrečius jų straipsnius, punktus, nurodo nacionalinių teismų ir EŽTT sprendimus, juos cituoja. Pareiškėjas pagal sudarytas sąlygas gauna pakankamą informaciją, nėra nutolęs nuo visuomenės gyvenimo, turi galimybę gauti daugiau informacijos, nei statistinis Lietuvos gyventojas – visa tai įrodo jo skundo turinyje pateikiama informacija;

4.17. Atsiliepime išdėstyta informacija visiškai paneigia pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą pripažinti neturtinės žalos atsiradimo pagrindą. Skunde pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, realių faktų, pagrįstų duomenų kurie pagrįstų neturtinės žalos padarymo pagrindą ir patirtos neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad pataisos įstaigos veiksmai buvo neteisėti – pareigūnai veikė paisydami teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą už ginčo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo mėn. iš atsakovo atstovo Teisingumo ministerijos kildina iš nepagrįstai ir be jokios priežasties sugriežtintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų: draudimo skųstis teismams, skambinti advokatams, palaikyti socialinius ryšius, turėti religinius atributus, laikrodį, dėl didelių nepatogumų atliekant religines apeigas, dėl nekokybiško ir nesubalansuoto maisto. Taip pat dėl kankinimo atimant patalynę dienos metu, kai tai nėra susiję su jokiomis resocializacijos programomis. Neturtinę žalą ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK kildina iš to, kad jam buvo neteisėtai skirta nuobauda už tą patį nusižengimą antrą kartą, neteisėtai konfiskuotų daiktų ir dokumentų, darbo nesuteikimo, dėl jokių resocializacijos užimtumo užsiėmimų neorganizavimo, negalėjimo bendrauti su psichologe, už tikslingą kankinimą sugriežtinant gyvenimo sąlygas. Taip pat dėl persekiojimo už kritiką, kai yra suteikiama galimybė gyventi vienutėje, dėl neveikiančio radijo imtuvo, nereguliariai tiekiamų dienraščių, negalėjimo žiūrėti televizijos, netinkamo ir nekokybiško maisto, siauro prekių asortimento įstaigos parduotuvėje ir didelių prekių kainų joje. Taip pat turtinę žalą kildina iš to, kad negalėjo dirbti ir užsidirbti, o taip pat turėjo savo lėšomis pirkti muilą, skutimosi priemones, taip pat dėl pavogtų asmeninių daiktų. Be to, pareiškėjas prašo panaikinti Teisingumo ministerijos 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. (1.23)7R-5399 bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad būtų išaiškinta dėl įstatymų kolizijos, kiek tai susiję su jo skundu.

7. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, draudimą žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje bei įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles.

8. Dėl sugriežtintos bausmės ir antrą kartą skiriamos nuobaudos už analogišką pažeidimą teismas, įvertinęs skundo argumentus aptariamu aspektu, BVK 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės kontekste nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai ir piktybiškai pažeidinėjo Pravieniškių PN-AK tvarką – nevykdė teisėtų nurodymų, todėl jam teisėtai ir pagrįstai buvo taikoma BVK 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuobauda. Teismas sutiko su atsakovo atstovo nuomone, jog pareiškėjas už tą patį pažeidimą nebuvo baudžiamas kelis kartus, nes pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo tvarką, darė atskirus pažeidimus, už kuriuos buvo skiriama vis kita nuobauda.

9. Dėl draudimo rašyti skundus teismas vertino pareiškėjo argumentus ir iš pateikto pataisos įstaigoje esančios parduotuvės UAB „Pontem“ kasos čekio nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nusipirko net 20 pašto ženklų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentas, kad jam buvo draudžiama įsigyti vokus ar pašto ženklus, prieštarauja jo paties byloje pateiktiems įrodymams, todėl yra atmestinas. Teismas BVK 100 straipsnyje įtvirtino reglamentavimo kontekste nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas ne kartą teikė skundus, skunde taip pat patvirtino, jog teikė skundus įvairioms institucijoms. Teismas sprendė, kad draudimo rašyti ir teikti skundus pareiškėjo atžvilgiu nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas bausmę atliko KTP, kurioje režimas yra sugriežtintas. Nuteistųjų laikymo sąlygas KTP reglamentuoja BVK 145 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už padarytus pažeidimus terminuotam laikotarpiui tęsti bausmės buvo perkeltas į KTP, jo bausmė buvo sugriežtinta, jis prarado tam tikras teises. Dėl pareiškėjo perkėlimo į KTP teisėtai ir pagrįstai buvo sugriežtintas bausmės atlikimas ir suvaržytos jo teisės.

10. Dėl patalynės ir čiužinio dienos metu paėmimo teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija), BVK 173 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėdamas, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priedą patalynei yra priskiriami šie daiktai: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) ir rankšluostis, skundo argumentus, kad iš nuteistųjų, kurie bausmę atlieka KTP atimamas čiužinys ir patalynė dėl to, kad pataisos įstaiga siekia kankinti nuteistuosius ir iš jų pasityčioti teismas, vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK veikė teisėtai, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų – iš į KTP perkeltų nuteistųjų dienos metu paimti patalynę bei čiužinį. Pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų kaip ir kada buvo siekiama tyčiotis ir kankinti nuteistąjį. Skunde nurodomi tik deklaratyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti argumentai aptariamu aspektu. Iš atsakovo atstovo Teisingumo ministerijos atsiliepimo teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo raštu informuotas, kad patalynė dienos metu paimama tik iš nuobaudas drausmės grupėje ir KTP atliekančių asmenų, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tokiu būdu KTP bausmę atliekančius asmenis siekiama skatinti, kad šie prasmingai praleistų ne miegui skirtą laiką ir tokiu būdu būtų mažinamas teisės pažeidimų skaičius. Teismas pabrėžė, kad vien ta aplinkybė, jog, 2018 m. spalio 19 d. Teisingumo ministro įsakymu nustačius teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta.

11. Dėl teisės skambinti advokatams bei bendrauti su artimaisiais teismas atkreipė dėmesį, kad minėtą laikotarpi pareiškėjas bausmę atliko KTP, t. y. sugriežtintomis sąlygomis. Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems, laikomiems KTP, draudžiama skambinti telefonu, išskyrus, kai jie įgyvendina BVK 101 straipsnyje nurodytą teisę. BVK 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistųjų skambinimas advokatams yra neribojamas. Teismas nurodė, kad teisę skambinti taip pat reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos apraše. Teismas, vadovaudamasis šio aprašo 21 punktu, sprendė, kad pareiškėjui bausmę atliekant KTP skambinti buvo draudžiama, išskyrus skambučius advokatui. Teismas neneigė pareiškėjo teisės gauti teisinę pagalbą, tačiau atkreipė dėmesį, kad be pokalbio telefonu, BVK yra numatyti ir kiti bendravimo su advokatu būdai (BVK 101 str.) Nuteistųjų susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas gauti pasimatymus neapima pareiškėjo teisės susitikti su advokatu. Byloje duomenų, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu kitais būdais siekė susitikti su advokatu ir tam buvo užkirstas kelias, nėra. Be to, pareiškėjo skundo turinys nepatvirtina aplinkybės, kad jam buvo būtina susisiekti su advokatu nuobaudos atlikimo laikotarpiu, kuomet jam buvo apribota teisė į skambutį. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad tokia būtinybė susisiekti su advokatu dėl jo teisių suvaržymo buvo būtina.

12. Dėl maitinimo teismas, apžvelgęs BVK 173 straipsnio 5 ir 9 dalyse įtvirtintą reglamentavimą, taip pat kitą aktualų teisinį reglamentavimą, nustatantį maitinimo organizavimą pataisos įstaigoje, nustatė, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, o nuo 2019 m. sausio 18 d. jo paties prašymu jam buvo skirtas veganiškas maitinimas. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad veganinio maitinimo nepakanka, gauna mažesnes energinės vertės ir maisto porcijas nei kiti nuteistieji. Teismas, atlikęs pagal patvirtintas valgiaraščio normas teikiamo maisto energetinės vertės lyginamąją analizę, nustatė, kad veganų valgiaraščio maistinė vertė panaši į nedirbančių vyrų valgiaraščio maistinę vertę. Pažymėjo, kad asmenys, kurie nevalgo mėsos ar gyvulinės kilmės maisto, kaip alternatyvą gali pasirinkti maitinimą pagal veganų valgiaraštį. Byloje nėra ginčo, kad pats pareiškėjas pasirinko veganininį maitinimą. Veganų maisto valgiaraštis sudarytas atsižvelgiant į Fiziologines mitybos normas, jas atitinka. Teismas pabrėžė, kad pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios tai nuteistųjų / suimtųjų asmenų grupės maitinimą, kuris absoliučiai atitiktų jų reikalavimus, todėl veganiškas valgiaraštis iš esmės yra minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie negali / nenori valgyti mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų. Pareiškėjas prisiima veganiško valgiaraščio pasirinkimo pasekmes, o tiekiami produktai parenkami pagal jų cheminę sudėtį ir maistinę vertę. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdė savo pareigas ruošiant ir dalinant maistą bei užtikrino pareiškėjo teisę maitintis pagal jo paties pasirinktą racioną.

13. Dėl bado streiko teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas ne kartą teikė skundus dėl jį netenkinančio maisto. Pataisos įstaiga atsakyme į vieną iš pareiškėjo prašymų vadovavosi Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 269 punktu ir nurodė, jog pareiškėjui nutraukus badavimą, maitinimas jam buvo atnaujintas kitą dieną. Pravieniškių PN-AK kitame atsakyme į prašymą pažymėjo, kad Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato tikslaus termino, kada sausas davinys turi būti patiektas, nuteistajam baigus badavimą. Kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog per pietus negavo maitinimo, teismas sprendė, kad nutraukti streiką pareiškėjas nusprendė ryte. Pareiškėjas neteikia pretenzijų, kad negavo vakarienės, todėl vertinama, jog ją gavo. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog maitinimas buvo atnaujintas praėjus mažiau nei vienai parai, todėl šiuo aspektu nėra neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, nes maisto tiekimas buvo atnaujintas tinkamai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo verčiamas skelbti bado streiką, nes šį sprendimą priėmė laisva savo valia, todėl faktas, kad dėl savo sprendimo badauti pareiškėjas prarado daug svorio, suprastėjo jo sveikata, negali turėti įtakos įžvelgiant neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus. Pareiškėjo teiginys, jog pareigūnas atsisakė priimti prašymą dėl streiko, prieštarauja logikai ir byloje pateiktiems įrodymams, nes pareiškėjui maitinimo tiekimas buvo atnaujintas tą pačią diena, kai neva pareigūnas nepriėmė prašymo dėl streiko nutraukimo. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nelogiški ir nepagrįsti realiais faktais.

14. Dėl neteisėtai konfiskuotų daiktų teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyti konfiskuoti daiktai kaip šachmatai ar nuosavi indai nepatenka į BVK 145 straipsnio 1 dalies išimtį, kuri leidžia turėti minėtus daiktus, todėl jie iš pareiškėjo konfiskuoti teisėtai. Pareiškėjas atvykęs į Pravieniškių PN-AK buvo rašytinai supažindintas su esama tvarka, jam buvo paaiškinta kokius daiktus jis gali turėti, o kokių ne. Teismas pažymėjo, kad objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas atvykęs turėjo teisės aktus, knygas, higienos priemones bei įrankius, medikų išduotus daiktus nėra. Taip pat nėra duomenų, kokias konkrečias knygas ar teisės aktus pareiškėjas turėjo ir kas iš jo tuos daiktus konfiskavo. Skunde nuolat cituojami teisės aktai, kiti įstatymai, Konvencija, Konstitucija ar teismų praktika. Asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo ar specialių teisinių žinių ir teisės aktų, negalėtų tiksliai cituoti ar remtis minėtais dokumentais, nes tekstų apimtys yra ganėtinai didelės ir jais skunde remiamasi ganėtinai dažnai. Teismas pareiškėjo teiginius vertino kaip lakoniškus, nepagrįstus ir nelogiškus.

15. Dėl diskriminacijos išpažįstant islamo religija, trukdymo atliekant religines apeigas, atimto laikrodžio teismas, apžvelgęs Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 26 straipsnio 2 ir 4 dalyse, BVK 106 straipsnio 1–4 dalyse, Taisyklių 184–186 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepimo aptariamu aspektu turinį, jog nuteistieji nėra diskriminuojami dėl religijos išpažinimo, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno pataisos įstaigos darbuotojo, kuris žodžiu ar veiksmu galimai išreiškė nepagarbą pareiškėjui dėl jo išpažįstamos religijos. Pareiškėjas savo religinius įsitikinimus laiko aukščiausios juridinės galios ir tuo grindžia diskriminaciją dėl išpažįstamos religijos. Teismas sutiko su Pravieniškių PN-AK išreikšta pozicija, jog pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius argumentus aptariamu aspektu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl padarytų pažeidimų bausmę atlikinėjo griežtomis sąlygomis – KTP, kuriose yra itin daug apribojimų. Vienas iš jų – turėti tam tikrus asmeninius daiktus, tarp jų ir laikrodį. Teismas nurodė, kad tarp BVK 145 straipsnio ir BVK 97 straipsnio nėra kolizijos, kadangi BVK 97 straipsnis nereglamentuoja būtent KTP bausmę atliekančių asmenų teisių, o reglamentuoja apskritai visų nuteistųjų teises. BVK 145 straipsnis papildo BVK 97 straipsnį ir skiria apribojimus už tam tikrus pažeidimus bausmę atliekantiems asmenims. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo konfiskuotas laikrodis niekaip negalėjo būti kliūtis atlikti religines apeigas, taip pat nenustatė pareiškėjo diskriminacijos.

16. Dėl darbo nesuteikimo ir prarastos galimybės uždirbti teismas vertino proceso šalių argumentus ir nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. (pareiškėjo skundžiamas laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio) laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis KTP. Asmenų, bausmę atliekančių KTP, laikymo sąlygas nustato BVK 145 straipsnis, o tiksliau šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tokie asmenys į darbą nevedami. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjui dirbti draudė BVK, todėl pareiškėjui tokia teisė nebuvo galima. Teismas vadovavosi BVK 125 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktika ir sprendė, kad pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

17. Dėl neorganizuojamos resocializacijos teismas apžvelgė BVK57 straipsnio 2 dalyje, 136 straipsnyje, 145 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą ir nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas KTP, nes buvo daugybę kartų pažeidęs nustatytas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad pareiškėją perkėlus į kamerų tipo patalpas jam natūraliai taikomi didesni bausmių vykdymo įstatymuose numatyti apribojimai bei vykdoma sustiprinta priežiūra ir apsauga, todėl tiek socialinės reabilitacijos priemonės jam taikomos ne taip intensyviai kaip paprastosios ir lengvosios grupės nuteistiesiems. Pareiškėjo socialinė reabilitacija nukentėjo dėl pareiškėjo netinkamo elgesio. Pareiškėjas ne kartą dalyvavo psichologinėse konsultacijose, rašinio konkurse, bendravo ir su kalėjimų kapelionų organizacijų atstovais, organizacijos „Aplankyk kalinį“ atstovu. Resocializacijos programos buvo apribotos, tačiau nenutrauktos visiškai. Pareiškėjas ne kartą dalyvavo įvairiose programose, tačiau buvo ir tokių situacijų, kai pareiškėjas savo valia resocializacijos programose dalyvauti atsisakė. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog jam trūko resocializacijos programų, nes jose dalyvavo ne vieną kartą, o kitose dalyvauti atsisakė. Atsisakymas įsitraukti į siūlomą veiklą negali būti lygu tam, kad tos veiklos nebuvo ar ji nebuvo siūloma. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys faktams.

18. Dėl nesuteiktos galimybės apsikirpti teismas iš Išvedimo į dušą ir kirptis tvarkos nustatė, kad nuteistieji uždarojoje zonoje kerpami šeštadieniais ir sekmadieniais, kirptis išvedami tik nuteistieji, perkelti į KTP patalpas nuo 15 parų iki 6 mėn. (į šių nuteistųjų kategoriją pareiškėjas patenka). Tvarkoje taip pat nustatyta, kad norintys apsikirpti nuteistieji gali būti apkerpami prieš išvedant į dušą, kirptis išvedama po vieną nuteistąjį, nuteistieji kerpami uždaros zonos kirpykloje, stebint prižiūrėtojui. Įmonės vidiniai važtaraščiai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo išduota naudojimui 5 akumuliatorinės plaukų kirpimo mašinėlės, kaklajuostės, instrumentų valymo ir dezinfekavimo priemonė. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentą, jog pareigūnas S. S. jam leido kirptis tik pirmą mėnesio savaitgalį ir taip pažeidė tvarką. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos ir leido nuteistiesiems, esantiems KTP, kirptis pagal nustatytas taisykles, t. y. sudarydavo galimybę tai padaryti kiekvieną savaitgalį. Teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio kontekste nurodė, kad teisėjų sprendimų priėmimui pareiškėjo išvaizda jokios įtakos negali ir neturi daryti, todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentas jog dėl netinkamos išvaizdos pralaimėjo bylą, neįrodytas jokiais realiais faktais ir išgalvotas.

19. Dėl spaudos ir radijo teismas vadovavosi BVK 145 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. teikė skundą Nr. 70(2)-879 ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. skundą Nr. 70(2)-890, kuriuose skundė Pravieniškių PN-AK administraciją dėl negaunamos spaudos. PN-AK pateikė atsakymą į skundus, nurodydama, kad Pravieniškių PN-AK administracija užtikrina, kad kiekvienam nuteistųjų būriui, įskaitant ir KTP, būtų laiku pateikta periodinė spauda, kuri atnešama kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį. Spauda pateikiama kiekvienam pageidaujančiam skaityti nuteistajam.

Kitame atsiliepime į pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. PN-AK teiktą skundą Nr. 70(2)-11 Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d. buvo patikrinta radijo stočių transliacija 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos KTP Nr. 5, tačiau trikdžių ir kitų gedimų nenustatyta. Taip pat pažymėjo, kad Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 nėra numatyta, kad žurnalai būtų užsakomi iš pataisos įstaigos lėšų ir išduodami kiekvienam nuteistajam. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarojoje zonoje periodinė spauda pateikiama kiekvieną darbo dieną, išskyrus pirmadieniais.

Pravieniškių PN-AK 1-ajame skyriuje egzistuoja ir veikia biblioteka, kurioje esantys spaudiniai, pataisos įstaigos nustatyta tvarka išduodami skaityti ir KTP laikomiems nuteistiesiems. Teismas pabrėžė, jog viename iš skundo argumentų pareiškėjas labai nuosekliai rėmėsi situacija dėl Šiaulių miesto atnaujinimo iškertant naujus medžius ir sodinant naujus, tiksliai, centų tikslumu nurodė išleistas sumas. Todėl, neskaitydamas spaudos ar neklausydamas radijo ir būdamas uždarytas KTP, pareiškėjas niekaip šios aplinkybės sužinoti negalėtų.

Šis faktas tik patvirtina, jog pareiškėjas turėjo ir galėjo skaityti spaudą, žinoti kas vyko Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pareiškėjo teiginiai dėl radijo taško trikdžių ir netinkamos spaudos tiekimo prieštarauja byloje pateiktiems faktams. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skaityti prenumeruojamus laikraščius kiekvieną dieną po valanda (tik pirmadieniais negaudavo naujų laikraščių), žurnalus pareiškėjas gaudavo ketvirtadieniais, o negavęs galėdavo pasinaudoti teise leidinį skaitymui pasiimti iš bibliotekos. Argumentai dėl radijo taško trikdžių yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais realiais faktais.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas turėjo teisę gauti ir skaityti spaudą, kitus leidinius, klausyti radijo.

20. Dėl siauro prekių asortimento PN-AK parduotuvėje bei per didelių kainų teismas, vadovaudamasis BVK 92 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77–79 punktais, nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skundžiamu laikotarpiu parduotuvėje nebuvo galima įsigyti dantų pastos. Jokie teisės aktai nenustato būtinybės tiekti platų prekių asortimentą į Pravieniškių PN-AK esančią parduotuvę. Teismas sprendė, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad parduotuvė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl prieštaravimų dėl didelių kainų parduotuvėje nagrinėjimas nėra administracinio teismo kompetencijoje.

21. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų įrodymų ar duomenų, kurie galėtų įrodyti patirtą turtinę bei neturtinę žalą dėl neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų. Pateikti argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, bendro pobūdžio, paremti tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis dėl įstatymuose įtvirtintos galimybės prisiteisti žalą. Pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Teisingumo ministerijos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą kitos sudėties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjas ginčijamą teismo sprendimą vertina kaip nepagrįsta įrodymais, teisės aktų nuostatomis, priimta vadovaujantis išimtinai atsakovo atstovų nepagrįsta pozicija, šališkai, neiškviečiant liudytojų bei neišreikalaujant įrodymų tikslu pašalinti bylos aplinkybių prieštaravimus.

24. Pareiškėjo teigimu, bylą išnagrinėjusi teisėja neatsižvelgė į tai, kad iš pareiškėjo neteisėtai buvo atimtas laikrodis, kurį nedraudė turėti ginčui aktualus teisinis reglamentavimas. Dėl šios aplinkybės negalėjo atlikti religinių apeigų, taip pat iš jo pareigūnai konfiskavo religinius atributus. Pravieniškių PN-AK parduotuvė nebuvo aprūpinta higienos reikmėnimis, pašto ženklais ir kt., šios parduotuvės kainos buvo per didelės. Teismas neišreikalavo iš parduotuvės blankų tikslu nustatyti prekių asortimento trūkumą.

Nepagrįsti teismo argumentai dėl pareiškėjo teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Pareiškėjas pažymi, kad neteikė prašymo dėl maitinimo, skirto veganams. Šią skundo dalį grindė BVK 173 straipsnio 4 dalimi, Suėmimo vykdymo įstatymo 45 punktu. Prastą teikiamo maisto Pravieniškių PN-AK kokybę įrodo pareiškėjo skundai ir šią aplinkybę galėjo patvirtinti liudytojai, tačiau teismas šiuo aspektu vadovavosi subjektyvia nuomone. Priimant teismo sprendimą neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjui per 1,5 metus nebuvo pasiūlytas darbas.

Darbo nesuteikimas turi būti vertinamas kaip diskriminacija kitų nuteistųjų atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirbo 2015–2017 metais, tačiau vėliau darbas nebuvo siūlomas. 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo nubaustas už tą patį nusižengimą, nors prieš tai skirta nuobauda dar galiojo. Teismas, būdamas šališku, nenagrinėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl patalynės atėmimo, kas prilygsta kankinimui. Esant draudimui gauti siuntinius su kanceliarinėmis prekėmis ir nesant šių prekių kalinimo įstaigos parduotuvėje, teisė kreiptis laiškais į teisines struktūras buvo pažeidžiama.

Pareiškėjas neprivalo rašyti raštų, nes neturi teisės įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau buvo parašęs prašymą pareigūnui S. S., tačiau šis prašymas nebuvo priimtas. Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl pozityvaus užimtumo programų, kurių skaičius sumažėjo, be to, iš pareiškėjo buvo atimti šachmatai ir šaškės. Taip pat iš jo buvo atimta administracinių bylų medžiaga, teisės aktai, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Skundą teismui rašė iš atminties. Teismo nurodytų 20 pašto ženklų užtenka 10 dienų, nors teisė siųsti laiškus negali būti ribojama.

Liko nepaneigta aplinkybė dėl draudimo skambinti advokatei. Taip pat nepaneigti skundo teiginiai dėl draudimo išsiskalbti drabužius.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia dvejones dėl teisėjos kompetencijos, tačiau vadovaujasi deklaratyviais, jo vidiniu įsitikinimu paremtais argumentais. Atsakovo atstovo nuomone, teismas tinkamai išnagrinėjo į bylą pateiktus duomenis ir pasisakė dėl kiekvieno skundo argumento, padarė pagrįstą išvadą, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos Rašto teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Pravieniškių PN-AK, dėl sugriežtintų ir netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

28. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

29. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas įrodymais, teisės aktų nuostatomis, priimtas šališkai. Pareiškėjas dėsto argumentus dėl atimto laikrodžio, konfiskuotų religinių atributų ir dėl to apribotos teisės atlikti religines apeigas, Pravieniškių PN-AK parduotuvės nepakankamo prekių asortimento ir aukštų kainų, neužtikrintos teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, netinkamo maitinimo, darbo nesuteikimo, nubaudimo už tą patį nusižengimą pakartotinai, patalynės atėmimo, nesant galimybės gauti kanceliarinių prekių ir pašto ženklų apribotos teisės kreiptis raštais ir laiškais į kitas institucijas, pozityvaus užimtumo programų neužtikrinimo, teisės į gynybą pažeidimo atimant bylų medžiagą ir teisės aktus, draudimo skambinti advokatei bei draudimo išsiskalbti drabužius.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad sprendimą priėmusi teisėja buvo šališka, sprendimą priėmė išimtinai atsakovo naudai.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą priėmusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl teisėjos šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka.

33. Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovams). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

34. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iš pareiškėjo neteisėtai buvo atimtas laikrodis, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo ir bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl padarytų pažeidimų buvo perkeltas ir laikomas kamerų tipo patalpose. Nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose apibrėžia BVK 145 straipsnis, kuris nustatė, kad nuteistieji, be kita ko, negali turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Ginčui aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 4.9 papunktyje nurodyti rankinis ir stalinis laikrodžiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nenustatė valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų ar neveikimo pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl pareiškėjo galimai pažeistos teisės, neturint laikrodžio, pagal tikėjimą išpažinti islamo religiją pirmosios instancijos teismas atliko išsamią pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimų bylos medžiagos ir aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste analizę bei priėjo pagrįstą išvadą, jog nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo diskriminavimą ir trukdymą atlikti religines apeigas.

35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms dėl darbo pareiškėjui nesuteikimo, kurias pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išplečia šios skundo dalies ribas, teigdamas, kad darbas jam nebuvo suteiktas 1,5 metus, nors ginčui yra aktualus laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo mėn. Be to, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nesuteikiant darbo jis buvo diskriminuojamas, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas didžiąją ginčo laikotarpio dalį buvo laikomas kamerų tipo patalpose, o pagal BVK 145 straipsnį nuteistieji, atliekantis šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami. Akcentuotina, kad siūlyti nuteistiesiems darbą yra pataisos įstaigos teisė, bet ne pareiga, kuri vykdoma, be kita ko, atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį, jų turimas nuobaudas.

36. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo nubaustas už tą patį nusižengimą, nors prieš tai skirta nuobauda dar galiojo, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, papildomai atkreipdama dėmesį į tai, kad pareiškėjas su 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu buvo supažindintas 2019 m. rugpjūčio 7 d., kuriame jam buvo išaiškinta, kad nuobauda per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo nuobaudos apskundimo tvarka, byloje nėra.

37. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl patalynės atėmimo. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas išsamiai pasisakė dėl skundo argumentų, jog dienos metu buvo konfiskuojami čiužiniai ir patalynė vien dėl pasityčiojimo iš nuteistųjų ir jų kankinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien ta aplinkybė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nustato teisinį reguliavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjui neleidžiamų turėti ar nusipirkti kanceliarinių prekių yra prieštaringi, todėl atmestini kaip stokojantis patikimumo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neužtikrintos teisės šias priemones turėti, buvo apribota jo teisė kreiptis laiškais į kitas institucijas. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą teikė skundus įvairioms institucijoms, be to, pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. nusipirko 20 pašto ženklų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad toks pašto ženklų skaičius nėra pakankamas, yra subjektyvaus vertinimo. Pabrėžtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl pozityvaus užimtumo programų, kurių skaičius sumažėjo, iš esmės neneigia aplinkybės, kad resocializacijos priemonės buvo taikomos, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, byloje nustatyta, kad šių priemonių sumažėjimui turėjo įtakos nuo pareiškėjo valios priklausiusi aplinkybė, jog didžiąją dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas dėl drausmės pažeidimų buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Todėl pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl neorganizuojamos resocializacijos ar jos nepakankamumo nėra pagrindo.

40. Teisėjų kolegija pritaria atliktam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų dėl pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą, atimant iš pareiškėjo administracinių bylų medžiaga, teisės aktus bei uždraudžiant skambinti advokatei aspektu. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nagrinėjamu atveju yra realizuota, pateikiant skundą teismui, skundas yra informatyvus, pagrįstas teisiniu reglamentavimu. Be to, pareiškėjo argumentai dėl draudimo skambinti yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretizuoti, neįvardinant kada, į ką kreipėsi, kokiu klausimu pareiškėjas siekė susisiekti su advokate ir kokia apimtimi jo teisės buvo pažeistos tokio skambučio nesuteikus.

41. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog nepagrįsti yra teismo argumentai dėl pareiškėjo teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis bei teismo sprendimu nėra paneigtas draudimas išsiskalbti drabužius, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje yra įvertintas minėtų pareiškėjo argumentų pagrįstumas, matyti, kad teismas atliko išsamų vertinimą pareiškėjo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos kontekste. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

42. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nepakankamo pataisos įstaigos parduotuvės asortimento pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui kėlė klausimą dėl jam nesuteiktos galimybės Pravieniškių PN-AK parduotuvėje įsigyti dantų pastą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nes, pareiškėjo teigimu, dantų pastos pataisos įstaigos parduotuvėje nurodytu laikotarpiu nebuvo. Pirmosios instancijos teismas aptariamu aspektu nurodė, kad jokie teisės aktai nenustato būtinybės tiekti platų prekių asortimentą į PN-AK esančią parduotuvę. Tačiau pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse, kurios taikomos ir pataisos įstaigose, yra nustatytas būtiniausių reikmenų asortimentas, į kurį, be kita ko, įeina ir dantų pasta. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie galimybę nurodytu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK parduotuvėje įsigyti dantų pastos, todėl iš esmės nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl konstatuotinas pareiškėjo teisės pažeidimas aptariamu aspektu.

43. Pareiškėjo apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismui pateikto skundo teiginiai dėl Pravieniškių PN-AK parduotuvėje didelių prekių kainų yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias prekes būtent jis pirko ir kiek tos prekės buvo brangesnės, kada tai įvyko. Tokie pareiškėjo teiginiai neįrodyti ir laikytini subjektyvia jo nuomone. Todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu nepripažintinas.

44. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl maitinimo. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad neprašė tiekti maisto pagal vegetarišką meniu, nes jis nėra vegetaras ar veganas (tik nevalgo kiaulienos), prašė suderinti meniu pagal religinius įsitikinimus, tačiau jo skundai buvo ignoruojami. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07‑117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nors ginčui aktualiu laikotarpiu asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai nebuvo skirstomi (sudaromi) pagal religijų ar tikėjimų, kuriuos išpažįsta nuteistieji, reikalavimus, pareiškėjas nepagrindė, kuo dalis iš patvirtintų valgiaraščių – pavyzdžiui, valgiaraščiai vegetarams (dirbantiems arba nedirbantiems vyrams), neatitiko jo religinių įsitikinimų.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepaneigtas pareiškėjo nurodytas teisės pažeidimas, nesudarant jam galimybės Pravieniškių PN-AK parduotuvėje įsigyti dantų pastą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. (dantų pastos prekių parduotuvės asortimente nebuvo). Dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, kad pareiškėjas patyrė tokio masto pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo I. S. (I. S.) teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos parduotuvėje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo sudaryta galimybė įsigyti dantų pastą) buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė